- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- eI-3830-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02001-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Jolita Rasiukevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
- Trečiasis asmuo
- I. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, trečiasis suinteresuotas asmuo I. Ž. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (SK-28) S-556 (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog Tarnyba priėmė Sprendimą dėl I. Ž. skundo, kad publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtas už įstatymo ribų“ (toliau – ir Publikacija) yra paskelbti jos elektroniniai laiškai bei jos duomenys. Anot pareiškėjo, I. Ž. elektroninis laiškas buvo panaudotas minėtoje Publikacijoje kaip įrodymas, kad laikraštis yra persekiojamas už savo profesinę veiklą. 2018 m. gruodžio 31 d. redakcija gavo I. Ž. elektroninį laišką, jog nuo sekančios dienos „(duomenys neskelbtini)“ išmetamas iš prekybos ir daugiau nebus priimamas. I. Ž. telefoninio pokalbio metu pareiškėjui pripažino, jog toks sprendimas priimtas dėl „vieno prekybos tinklo reikalavimo“. Pareiškėjas nurodo, jog suprato, kad „(duomenys neskelbtini)“ nepatiko „(duomenys neskelbtini)“ ir jos savininkams, kadangi buvo rašomi straipsniai kaip „(duomenys neskelbtini)“ dešimtukas, prisidengęs atominės elektrinės statyba, privatizavo valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu valstybei buvo padaryta 2-3 mlrd. Lt žala. „(duomenys neskelbtini)“ savininkai, perskaitę tokią publikaciją, nurodė spaudos platintojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmesti „(duomenys neskelbtini)“ iš prekybos tinklų, ir taip priversti jį užsidaryti. I. Ž. 2018 m. gruodžio 31 d. atsiuntė elektroninį laišką pareiškėjui, kuriame informavo apie tai, jog leidinys „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas neetišku, todėl nuo 2019 m. sausio 1-os dienos stabdomas leidinio platinimas. Visuose mažmeninėse prekybos vietose nuo sausio 1-os dienos leidinio kainos yra įvedamos pritaikius lengvatinį PVM tarifą. Pareiškėjo įsitikinimu, „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimas neetišku nereiškia, kad leidinys turi būti uždarytas, tačiau I. Ž. nusprendė jį uždaryti nuo kitos dienos, nors net platinimo sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ numatyta, kad ji gali būti nutraukta, prieš tai įspėjus prieš 30 dienų. Pareiškėjas mano, kad tai nusikalstama ir neteisėta veikla, Tarnyba melagingai nurodo, kad „nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nepateikė jokių duomenų, jog informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar kad informacija pateikiama viešai nagrinėjant bylą“. Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnį tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 8, 12–23, 25, 30, 33–39, 41–50, 88–91 str. netaikomi.
Tarnyba pareiškėją persekioja dėl straipsnių komentarų. Visuomenės informavimo priemonė neatsako už straipsnių komentarus, tuo labiau, kad šalinti komentarų pareiškėjas neturi techninių galimybių. Pareiškėjas akcentuoja, jog ironiška, kad I. Ž. įsižeidė vadinama „sandėlininke“, „sandėlio vedėja“, nors iš Publikacijoje skelbiamos informacijos matyti, jog pareiškėja eina (duomenys neskelbtini) pareigas. Mano, jog akivaizdu, kad I. Ž. pati arba jos vadovai nusprendė uždaryti „(duomenys neskelbtini)“, taip apriboti spaudos laisvę, ir apie tai pranešė pareiškėjui elektroniniu paštu. Pareiškėjui aišku, kad tai neteisėta ir nusikalstama veikla, kurios Tarnyba niekaip nevertino.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodė, jog išnagrinėjus I. Ž. 2019 m. sausio 15 d. skundą, atlikus tyrimą Visuomenės informavimo įstatymo (toliau- ir VIĮ), Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau - Reglamentas (ES) 2016/679) nuostatų laikymosi požiūriu ir įvertinus skundo tyrimo medžiagą, buvo priimtas sprendimas skundą pripažinti pagrįstu.
Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko skundo tyrimą VIĮ nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi Viešojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, atsižvelgta į Skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, imperatyvias teisės aktų nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, teismų suformuotą praktiką neturtinių teisių gynimo bylose.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atsakovui nepateikė jokių paaiškinimų dėl trečiojo suinteresuoto asmens skundo, taip pat iš ginčo publikacijos turinio nėra pagrindo spręsti, kad trečiojo suinteresuoto asmens duomenys būtų tenkinę viešąjį interesą. Trečiojo suinteresuoto asmens elektroninio laiško esmė galėjo būti paskelbta neatskleidžiant asmens duomenų. Dėl to atsakovas sprendė, jog prioritetas turi būti teikiamas trečiojo suinteresuoto asmens duomenų apsaugai, o ne viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) laisvei skleisti informaciją arba visuomenės teisei žinoti.
Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad paskelbta informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Trečiojo suinteresuoto asmens siųstame laiške neužfiksuotas joks teisei priešingas veiksmas, taip pat įvertinus Publikacijos turinį ir kontekstą niekaip negalima daryti išvados, jog pareiškėjo privataus gyvenimo detalių paskelbimas padėtų atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Pareiškėjo subjektyvus suvokimas apie tariamą „(duomenys neskelbtini)“ uždraudimą, diskutuojant apie Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos, t. y. neegzistuojančios institucijos, priimamų sprendimų teisėtumą ir leidinio platinimo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimą, negali būti prilyginamas siekiui atskleisti nusikalstamas veikas.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra viešasis asmuo ir ginčo Publikacijoje atskleistos visuomeninę reikšmę turinčios jo privataus gyvenimo aplinkybės ar asmeninės savybės.
Atsakovas raštu dėl paaiškinimų pateikimo kreipėsi į pareiškėją, kuris yra interneto portalo (duomenys neskelbtini) valdytojas, ir persiuntė trečiojo suinteresuoto asmens skundą, kuriame nurodyta, kokia informacija, anot trečiojo suinteresuoto asmens, laikytina neteisėta, pažeidžianti jos garbę ir orumą. Lietuvos pašto duomenimis pranešimas buvo įteiktas 2019-01-24. Pareiškėjas, gavęs atsakovo pranešimą ir aiškiai suvokdamas, jog skelbiami komentarai yra per se įžeidūs, juose vartojami vulgarūs, necenzūriniai žodžiai, komentarais vienareikšmiškai siekiama įžeisti, pažeminti trečiąjį suinteresuotą asmenį, pasirinko jų nešalinti ir prisiimti dėl to kylančią atsakomybę. Pažymi, jog pareiškėjas, kaip interneto portalo (duomenys neskelbtini) valdytojas, suteikdamas platformą skelbti po publikacijomis komentarus, nesiėmė jokių priemonių, kad necenzūriniai, įžeidūs ar skatinantys susidoroti komentarai būtų nedelsiant pašalinti.
Nurodo, jog atsakovas priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą Sprendimą, atitinkantį tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus, todėl toks Sprendimas yra teisėtas ir turi būti paliktas galioti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. Ž. pateikė atsiliepimą į skundą, prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Šalies argumentai
Nurodo, jog 2019 m. sausio 15 d. ji pateikė skundą atsakovui dėl pareiškėjo Publikacijos, kurioje pareiškėjas neteisėtai atskleidė jos asmens duomenis (vardą ir pavardę, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, darbovietės adresą), o straipsnio apačioje esančiais nenustatytos tapatybės asmenų komentarais, kurių pareiškėjas nesiėmė veiksmų savalaikiai pašalinti, buvo žeminama jos garbė ir orumas. Kad ir kaip pareiškėjas interpretuotų ginčo su jos darboviete UAB „(duomenys neskelbtini)" situaciją, tai nepateisina nei neteisėto asmens duomenų paviešinimo, nei garbę ir orumą žeminančio turinio viešinimo.
UAB „(duomenys neskelbtini)" ir pareiškėjas buvo sudarę sutartį, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)" platino pareiškėjo leidinį „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. pabaigoje atsitiktinai tapo žinoma, jog Visuomenės informavimo etikos komisija 2018 m. sausio 24 d. sprendimu Nr.EKS-05/18 nusprendė pareiškėją priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų kategorijai, todėl pareiškėjo leidiniams negalėjo būti taikomas lengvatinis PVM tarifas. Šią informaciją pareiškėjas nuo UAB „(duomenys neskelbtini)" nuslėpė, o 2018 m. pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)" sužinojus, jog pareiškėjo leidiniams negali būti taikomas lengvatinis PVM tarifas, įvertinus, kad leidinys prekybos vietoms teikiamas nurodant neteisingą PVM tarifą, UAB „(duomenys neskelbtini)" teko laikinai stabdyti minėto leidinio prekybą, kol buvo perskaičiuota leidinio kaina ir atlikti kiti techniniai pakeitimai, sietini su minėto leidinio platinimu. Pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)" sudaryta platinimo sutartis numatė UAB „(duomenys neskelbtini)" teisę nepriimti pardavimui leidinių, kurių pateikimo dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog ji nieko savarankiškai nesprendė. Pareiškėjo ir jos asmeniškai nesieja jokie sutartiniai santykiai, ypač kurių pagrindu ji savarankiškai platintų pareiškėjo leidinius. I. Ž. nurodo, jog ji nėra UAB „(duomenys neskelbtini)", kuri platino pareiškėjo leidinius, vadovė ir neturi įgaliojimų vienasmeniškai priimti sprendimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)" sutartiniais santykiais su bendrovės partneriais ar klientais. Be to, leidinys nebuvo išimtas iš prekybos, uždraustas ar pan., o tik sprendėsi PVM tarifo dydžio taikymo organizaciniai klausimai ir pareiškėjui visa situacija buvo aiškiai žinoma. Tuo labiau kad jau pateikti leidiniai iš prekybos išimti nebuvo, o pareiškėjui savo išrašomose sąskaitose nurodžius teisingą taikytiną 21 proc. PVM (apribojimai galiojo iki 2019 m. sausio 25 d.), buvo tęsiamas leidinių priėmimas platinimui ir platinimas vyko tiek sausio, tiek vasario mėn., t.y. kol galiojo platinimo sutartis, iki ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)" teisėtai nutraukta nuo 2019 m. vasario 8 d. Tačiau neatsižvelgiant į tai, kokios bebūtų ginčo tarp pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)" faktinės aplinkybės, tai nesudaro pagrindo viešinti I. Ž. asmens duomenų.
Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kurias padeda atskleisti Publikacijoje paviešinti I. Ž. asmens duomenys. Pareiškėjas net nerodo aiškaus teisės pažeidimo, kuris galėtų būti pagrindu viešinti asmens duomenis be leidimo. Skunde tik nurodomos niekuo nepagrįstos skleidžiamos teorijos apie neva bandymus susidoroti su laisva spauda ir tai, anot pareiškėjo, yra pagrindas viešinti jos asmens duomenis. Neaišku, kuo remiantis Sutarties nutraukimas joje numatyta tvarka prilyginamas nusikaltimui.
Pažymi, jog pareiškėjas neginčija, jog minėti komentarai žemina I. Ž. garbę ir orumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. (SK-28) S-556, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Tarnyboje buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens I. Ž. skundas dėl 2018 m. gruodžio 31 d. internetiniame portale (duomenys neskelbtini) paskelbtos publikacijos „(duomenys neskelbtini)“ nuo sausio 1 d. uždraustas ir paskelbtas už įstatymo ribų“.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atliko tyrimą ir priėmė ginčijamą Sprendimą.
Viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau – ir VIĮ). Pagrindiniai visuomenės informavimo principai įtvirtinti VIĮ 3 straipsnyje. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises (VIĮ 3 straipsnio 2–4dalys).
Pažymėtina, kad EŽTT praktikoje yra konstatuota, kad tais atvejais, kai saviraiškos laisvės įgyvendinimu siekiama nepagrįstai pulti asmenį, turint tikslą jį įžeisti, tai nesuderinama su konvencine teise į saviraiškos laisvę (EŽTT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. 20436/02 W.-K. prieš Lenkiją). LVAT yra konstatavęs, kad asmens reputacija gali būti pažeista tuo atveju, jeigu saviraiškos būdas yra nesąžiningas ir neturi objektyvaus pagrindo (LVAT 2015 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1435-624/2015). Žeminimo samprata yra vertinimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Nagrinėjant, ar Publikacijoje pateikta informacija galėjo pažeminti trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą, atsižvelgtina į publikacijoje vartotas formuluotes.
Tarp šalių nėra ginčo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskleidė trečiojo suinteresuoto asmens duomenis. Tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, netaikomi Reglamento (ES) 2016/679) 8, 12-23, 25, 30, 33-39, 41-50, 88-91 straipsniai. Reglamente (ES) 2016/679 numatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi teisėtai, kai juos tvarkyti būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų. Tačiau sutiktina su atsakovu, jog minėta išimtis nereiškia, kad Reglamentas (ES) 2016/679 apskritai netaikomas, kai duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčijamame Sprendime atsakovas nesirėmė ir netaikė nei vienos iš išimtimis laikomų straipsnių. Publikacijos turinys nepatvirtina pareiškėjo deklaruojamo ginčo publikacijos tikslo – plėtoti visuomenei aktualią problemą, pateikti duomenis, kurie tenkintų viešąjį interesą, informuoti visuomenę pateikiant duomenis apie trečiąjį suinteresuotą asmenį. Priešingai, iš Publikacijos turinio matyti, kad publikacijos tikslas buvo ne plėtoti visuomenei aktualią problemą, o kaip ir atskleisti visą su pareiškėju susijusią informaciją. Teismo vertinimu, šiam tikslui pasiekti trečiojo suinteresuoto asmens pačio elektroninio laiško paviešinimas su trečiojo suinteresuoto asmens duomenimis buvo perteklinis ir neproporcingas, kadangi Publikacija galėjo būti plėtojama ir neatskleidžiant duomenų apie trečiąjį suinteresuotą asmenį. Šiuo atveju, manytina, jog pareiškėjui siekiant informuoti visuomenę apie elektroninio laiško turinį, būtų pakakę tiesiog paviešinti elektroninio laiško esmę. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog trečiasis suinteresuotas asmuo I. Ž. veikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, kuri vykdydama savo darbines funkcijas buvo įgaliota informuoti pareiškėją apie laikraščio platinimo nutraukimą, šiuo atveju sprendimas nutraukti sutartį su pareiškėju buvo priimtas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne trečiojo suinteresuoto asmens. Ginčo Publikacijos turinys nepatvirtina, jog egzistavo realus visuomenės viešas interesas ir kad buvo būtina viešinti trečiojo suinteresuoto asmens duomenis. Taigi, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad trečiojo suinteresuoto asmens duomenys atskleidžia informaciją, kuri tenkintų teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą šiuos duomenis žinoti. Dėl to, darytina išvada, jog Tarnyba pagrįstai sprendė, jog prioritetas turi būti teikiamas trečiojo suinteresuoto asmens duomenų apsaugai, o ne viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) laisvei skleisti informaciją arba visuomenės teisei žinoti.
Nors pareiškėjo teigimu, Publikacijoje paskelbta informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, tačiau nėra jokių duomenų, kad trečiojo suinteresuoto asmens elektroniniame laiške būtų užfiksuotas koks nors teisei priešingas veiksmas ar padėtų atskleisti įstatymų pažeidimus/ nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju faktai, kad Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimu pareiškėjo valdoma visuomenės informavimo priemonė buvo pripažinta neetiška, dėl ko pareiškėjas neteko pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ šio leidinio platinimo sutarties nutraukimas, dėl ko yra kilęs civilinis ginčas, negali būti traktuojama kaip nusikalstama veika.
Pareiškėjas nurodo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra viešas asmuo. Tačiau kiek tai susiję su trečiojo suinteresuoto asmens statusu visuomenėje, teismas pažymi, kad, vertinant saviraiškos laisvės ribojimo ir asmens garbės ir orumo, reputacijos gynimo proporcingumą, svarbus ir asmens, apie kurį viešinama informacija, pakantumo kritikai laipsnis, t. y. turi būti vertinamas asmens vaidmuo visuomenėje (veiklos pobūdis ir pan.) bei kilusios diskusijos svarba visuomenėje. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys ar visuomenės veikėjai yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka svarbų vaidmenį visuomeniniame gyvenime, ar tai būtų politikos, ekonomikos, meno, socialinė ar bet kuri kita sritis. EŽTT yra konstatavęs, kad asmens visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingą susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrą. Šiuo atžvilgiu turi būti daromas skirtumas tarp privačių asmenų ir asmenų, veikiančių viešajame kontekste, tokių kaip politikos figūros ar visuomenės veikėjai. Visuomenė yra suinteresuota gauti informaciją ne tik apie politikos ar kriminalinius klausimus, bet ir apie kitus žinomus asmenis (EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. 39954/08 A. S. AG prieš Vokietiją, EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. 40660/08 ir 60641/08 V. H. prieš Vokietiją). EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendime Nr. 39954/08 A. S. AG prieš Vokietiją pabrėžė, kad iš esmės nacionaliniai teismai gali geriausiai įvertinti, kaip gerai žinomas yra asmuo, ypač kai jis daugiausia žinomas nacionaliniu lygiu. Pažymėtina, jog VII 2 straipsnio 78 dalyje pateikiama viešojo asmens sąvoka, viešasis asmuo - valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
Teismas pažymi, kad aplinkybės dėl trečiojo suinteresuoto asmens statuso kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos individualiai. Pažymėtina, kad iš Publikacijos turinio matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, kurio duomenys buvo išviešintas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, kuri tiesiog buvo įgaliota informuoti pareiškėją – juridinį asmenį apie laikraščio platinimo sutarties nutraukimą. Šiuo atveju vykdant savo darbines funkcijas, tai galėjo atlikti bet kuris kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Taigi, konstatuotina, jog byloje nėra duomenų, o tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas, jog trečiasis suinteresuotas asmuo visuomenėje atlieka svarbų vaidmenį ar funkcijas, t.y. kad I. Ž. yra visuomenėje gerai žinomas viešas asmuo. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad visuomenė yra suinteresuota gauti informaciją apie trečiojo suinteresuoto asmens duomenis. Teismas vertina, kad trečiojo suinteresuoto asmens veikla ir veiksmai visuomenės viešajame gyvenime nėra tokie reikšmingi, kad būtų viešinami tokio pobūdžio duomenys, kurie buvo paviešinti publikacijoje.
Tiek skunde teismui, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjo vadovas akcentavo, jog atsakovas nepagrįstai persekioja pareiškėją dėl Publikacijos komentarų, kadangi visuomenės informavimo priemonė neatsako už komentarus, tuo labiau, kad pareiškėjas neturi techninės galimybės šalinti komentarus, be to, papildomai reiktų įdarbinti žmones, kurie užsiiminėtų tik komentarų šalinimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog EŽTT savo praktikoje ne kartą pažymėjo, jog naujienų interneto portalas, suteikdamas platformą tretiesiems asmenims pasinaudoti saviraiškos laisve skelbiant komentarus, užsiima tam tikra žurnalistine veikla (EŽTT 2016-02-02 sprendimas byloje M. T. E. and (duomenys neskelbtini) Z. prieš Vengriją, pareiškimo Nr. 22947/12). EZTT pabrėžia, kad interneto portalams kyla pareigos ir atsakomybė, kada siekiant komercinių tikslų suteikiama platforma registruotiems ar anoniminiams vartotojams komentuoti paskelbtą turinį ir skelbti akivaizdžiai neteisėtus pasisakymus, kurie pažeidžia kitų asmenų teises (EŽTT 2015-06-16 sprendimas byloje (duomenys neskelbtini)prieš Estiją, pareiškimo Nr. 64569/09). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką ne kartą yra konstatavęs, jog informacinės paslaugos, kurią sudaro informacijos saugojimas, teikėjas, gavęs faktinių žinių arba sužinojęs apie neteisėtą veiklą, privalo nedelsdamas imtis priemonių panaikinti tą informaciją arba atimti galimybę ja naudotis (Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad informacinės visuomenės paslaugų teikėjas atsako už neteisėtą informaciją, jei nepašalina jos, sužinojęs apie jos neteisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2012). Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 881 patvirtinto Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 5 punktu, kompetentinga institucija, gavusi faktinių duomenų apie neteisėtą informaciją ir nustačiusi, kad faktiniai duomenys apie neteisėtą informaciją pagrįsti, informuoja neteisėtą informaciją saugantį paslaugos teikėją, pateikdamas pranešimą. Aprašo 18 punkte nurodyta, jog paslaugos teikėjas, gavęs nurodytą pranešimą, turi per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo nustatyti, ar saugo pranešime nurodytą informaciją, ar pranešimas atitinka Aprašo 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus. Jeigu paslaugos teikėjas nustato, kad saugo pranešime nurodytą informaciją ir pranešimas atitinka Aprašo 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus, jis per vieną darbo dieną nuo minėtų faktų nustatymo turi panaikinti galimybę pasiekti minėtame pranešime nurodytą neteisėtą informaciją. Paslaugos teikėjas laikomas sužinojęs apie neteisėtą informaciją, kai gauna Aprašo 5 punkte nurodytą pranešimą ir nustato, kad saugo pranešime nurodytą informaciją, o pranešimas atitinka Aprašo 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra interneto portalo (duomenys neskelbtini) valdytojas, be to, gavo pranešimą iš atsakovo, šios faktinės aplinkybės pareiškėjas neginčijo. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, jog komentarai nėra įžeidūs. Tačiau iš komentarų turinio bei necenzūrinių žodžių vartojimo, akivaizdu, jog skelbiami komentarai yra per se įžeidūs, juose vartojami vulgarūs, necenzūriniai žodžiai, komentarais neabejotinai siekiama įžeisti, pažeminti trečiąjį suinteresuotą asmenį. Šiuo atveju pats pareiškėjas nešalindamas ginčo publikacijos komentarų turi prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovu, jog pareiškėjas, kaip interneto portalo (duomenys neskelbtini) valdytojas, suteikdamas platformą skelbti po Publikacija komentarus, nesiėmė jokių priemonių, kad necenzūriniai, įžeidūs ar skatinantys susidoroti komentarai būtų nedelsiant pašalinti. Pareiškėjo valdomame portale neįdiegta sistema, automatiškai pašalinanti necenzūrinius žodžius, nėra galimybės kitiems vartotojams pranešti apie šalintiną komentarą, pareiškėjas neatlieka skelbiamų komentarų monitoringo. Taip pat komentarų skelbimui nereikalinga registracija, neprivaloma nurodyti elektroninį paštą, todėl nustatyti komentarą parašiusius asmenis ir taikyti jiems atsakomybę tampa beveik neįmanoma. Be to, gavęs pranešimą apie komentaruose skelbiamą neteisėtą informaciją, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad komentarai būtų pašalinti ar kitaip atimta galimybė juos pasiekti. Taigi, laikytina, kad pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kurie, vadovaujantis EŽTT praktika, turėtų reikšmės sprendžiant dėl atsakomybės jam netaikymo.
Nagrinėjamu atveju akcentuojama, jog nekvestionuojama teisė viešai skleisti informaciją, taip pat ir savo subjektyvų požiūrį į konkrečius asmenis, tačiau šiuo atveju pavartoti pasakymai, jų kryptingumas ir intensyvumas prilygintini viešam tyčiojimuisi iš trečiojo suinteresuoto asmens, paskelbti turint tikslą paniekinti, įžeisti trečiąjį suinteresuotą asmenį. Taigi, įvertinęs šias aplinkybes atsakovas pagrįstai konstatavo, kad paskelbiant ginčo komentarus buvo pažeisti ne tik nuomonės raiškai keliami reikalavimai, tačiau ir pažeminta trečiojo suinteresuoto asmens garbė ir orumas, todėl pareiškėjas, kaip interneto portalo (duomenys neskelbtini) valdytojas, suteikęs platformą komentarų skelbimui ir nesiėmęs jokių veiksmų, kad tokio tipo komentarai nebūtų viešinami, bei sužinojęs apie saugomą neskelbtiną informaciją jos nepašalino. Vadinasi, pareiškėjas pagrįstai pripažintas atsakingu už trečiojo suinteresuoto asmens garbės ir orumo pažeidimą.
Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2019 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. (SK-28) S-556 yra pagrįstas bei teisėtas ir nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.