- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- I-5298-422/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00933-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovė, Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–8, 9) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2019 m. sausio 20 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK uždarojoje zonoje, kamerų tipo patalpose (toliau – ir KTP), netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad jo kamerose nuolat būdavo laikoma po aštuonis asmenis, todėl buvo pažeista gyvenamojo ploto norma ir dėl to jis būdavo priverstas sėdėti arba gulėti, neturėdavo kur atsisėsti pavalgyti, dėl to atšaldavo patiekiamas maistas. Be to, kamerose tinkamai neveikė ventiliacija. Vasarą būdavo karšta, o žiemą šalta, nei ventiliatorių, nei šildytuvų Pravieniškių PN-AK administracija neduodavo. Kameros buvo vėdinamos atsidarius langą, o langai išdužę, duženos mėtydavosi ant palangės ir kildavo tikimybė susižaloti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose buvo drėgna ir tamsu, dėl to puvo čiužiniai, rūdijo lovos. Buvo išduodama nešvariai išskalbta patalynė, kamerose nusilupinėję lubų ir sienų dažai, matyti pelėsis. Kamerose nebuvo karšto vandens, praustis po dušu leidžiama tik kartą per savaitę. Tvirtino, jog dėl netinkamos temperatūros jam skaudėdavo gerklę ir galvą, pakildavo temperatūra. Dėl prasto dirbtinio apšvietimo jam skaudėjo akis, o natūralaus apšvietimo trūko dėl ant langų pritvirtintų grotų.
Pareiškėjas pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu jam buvo leidžiama tik vieną valandą pasivaikščioti kiemelyje, dėl to buvo suvaržyta jo teisė judėti, tinkamai sportuoti. Kalėjime nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas. Kamerose elektros instaliacija buvo nesaugi, vietomis kyšojo atviri laidai. Dušai buvo valomi nesilaikant nustatytų reikalavimų, kamerų tualetuose nebuvo užtikrintas privatumas. Tualetai nebuvo ventiliuojami. Maistas patiekiamas atšalęs ir mažesnėmis porcijomis, nei numatyta ir jam priklausytų. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK pilna vorų, utėlių, blakių, tarakonų, pelių, kuriuos naikindavo, tačiau iš karto po deratizacijos ir dezinfekcijos neišvėdinus kameros nuteistieji buvo vedami atgal į ją ir priversti kvėpuoti nuodais.
Pareiškėjo tvirtinimu, netinkamos kalinimo sąlygos jam sukėlė emocinių, dvasinių išgyvenimų, didelį diskomforto jausmą ir psichologinę kančią.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 25–32) nurodė, kad pareiškėjas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus ginčo laikotarpiu atliko nuobaudas Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus KTP: 2018-07-20 – 2018-09-10 laikotarpiu 25 kameroje, kurioje telpa 8 kaliniai (31,74 m²); 2018-09-13 – 2018-12-17 laikotarpiu 26 kameroje, kurioje telpa 6 kaliniai (27,42 m²); 2018-12-17 – 2018-12-21 laikotarpiu 9 kameroje, kurioje būna tik 1 kalinys (7,09 m²); 2018-12-21 – 2019-01-19 laikotarpiu 22 kameroje, kuri skirta 3 kaliniams (14,37 m²); 2019-01-19 – 2019-01-20 laikotarpiu buvo apgyvendintas 25 kameroje, kurioje telpa 8 kaliniai (31,74 m²). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-10-03 įsakymu Nr. 1R-268, Pravieniškių PN-AK teigimu, pareiškėjui nė karto nebuvo skirta patalpa, kuri neatitiktų teisės aktų keliamų reikalavimų. Atsakovė atsiliepime taip pat pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys patys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Valymo inventorių ir medžiagas iš sandėlio paima Resocializacijos skyriaus specialistai ir išduoda jas nuteistiesiems. Tinkamai tvarkant kameras negalėtų atsirasti pelėsio. Be to, kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien, todėl nustačius kokių nors pažeidimų, jie šalinami nedelsiant. Kameros vėdinamos atsižvelgiant į Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus – vėdinama per langus arba mechaniniu būdu. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK KTP, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai gali būti vėdinama ir per langus. Nurodė, kad apšvietimas kamerose atitinka Lietuvos higienos normas, oro temperatūra tinkama, o prireikus duodami elektriniai šildytuvai arba ventiliatoriai. Tvirtino, kad nuteistasis, pageidaujantis dezinfekuoti įstaigos išduotą patalynę, turi kreiptis į būrio, kuriame gyvena, viršininką, kuris suderina reikiamas paslaugas. Įstaigoje yra įrengta vieta šiukšlių konteineriams laikyti. Šiukšlės kiekvieną rytą yra išvežamos iš pataisos namų. Konteineriai tvarkingi, sandarūs, su dangčiais. Pravieniškių PN-AK KTP sanitariniai mazgai yra atskirti sienomis nuo žemės iki lubų ir turi varstomas duris, todėl privatumas juose yra tinkamai užtikrintas. Sanitariniame mazge yra visas būtinas inventorius, oras cirkuliuoja per ventiliacinę angą, langus arba mechaninę patalpų vėdinimo sistemą. KTP sanitariniuose mazguose yra po vieną tupimą klozetą ir praustuvę, tai atitinka Lietuvos higienos normą HN 134:2015. Įstaigoje atsirandantiems parazitams naikinti yra sudaryta sutartis su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Kenkėjų naikinimas atliekamas tik patalpose, kuriose buvo pastebėta parazitų.
Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos HN 15:2005 22 punktas nustato, jog pagamintą maistą, kuris patiekiamas karštas, būtina laikyti ne žemesnėje kaip 68°C temperatūroje, tačiau nėra reglamentuota, kad tokios šilumos maistas turi būti paduodamas ir nuteistiesiems. Tvirtino, jog maistas niekada nebūna patiekiamas šaltas, jis dalijamas kalibruotais samčiais, kurie atitinka valgiaraščiuose nurodytą svorį. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo maitinamas pagal nedirbančiojo maitinimo valgiaraštį, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Nurodė, jog, pareiškėjui atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, socialinės reabilitacijos priemonių (išskyrus grupines priemones) įgyvendinimas buvo tęsiamas. Buvo vykdomos individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytos priemonės, elgesio pataisos programos. Taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės. Teikiama pagalba sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali psichologinė terapija, su nuteistuoju dirbo Resocializacijos skyriaus ir kitų tarnybų pareigūnai, kurie lankėsi KTP. Dėl psichologo pagalbos dėl jo orumo pažeminimo, dvasinių, psichologinių išgyvenimų, kurių atsiradimui galėtų turėti įtakos blogos kalinimo sąlygos, pareiškėjas nesikreipė.
Dėl pasivaikščiojimo trukmės nurodė, jog už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus 2018 m. liepos 20 d. pareiškėjas buvo perkeltas į KTP šešiems mėnesiams, kur pagal galiojančią tvarką jam buvo leidžiama pasivaikščioti vieną valandą. Jam taip pat buvo sudaryta galimybė teisės aktų nustatyta tvarka vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Teisės aktai nereglamentuoja, kad kamerose būtų įvestas šiltas vanduo. Atsakovės nuomone, pareiškėjas neįrodė Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš valstybės reikalauja neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis kalinimo sąlygomis laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2019 m. sausio 20 d., atlyginimo.
Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Dėl gyvenamojo ploto normos
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo. Nurodė, kad gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu vienu metu gyveno po aštuonis nuteistuosius.
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2 punktą, minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
Atsakovė pateikė duomenis (b. l. 26), kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-07-20 iki 2018-09-10 buvo apgyvendintas aštuonvietėje 25 kameroje, kurios plotas 31,74 m², todėl jam teko 3,97 m²; nuo 2018-09-13 iki 2018-12-17 pareiškėjas buvo apgyvendintas šešiavietėje 26 kameroje, kurios plotas yra 27,42 m², todėl jam teko 4,57 m²; nuo 2018-12-17 iki 2018-12-21 pareiškėjas buvo apgyvendintas vienvietėje 9 kameroje, kurios plotas yra 7,09 m², todėl jam teko visas kameros plotas; nuo 2018-12-21 iki 2019-01-19 pareiškėjas gyveno trijų miegamųjų 22 kameroje, kurios plotas yra 14,37 m², todėl jam teko 4,79 m²; nuo 2019-01-19 iki 2019-01-20 pareiškėjas buvo apgyvendintas aštuonių miegamųjų vietų 8 kameroje, kurios plotas 31,74 m², todėl jam teko 3,97 m².
Atsakovės nurodytų miegamųjų, jų plotų, juose buvusių miegamųjų vietų skaičiaus pareiškėjas, atsikirsdamas į atsiliepimą, neginčijo, savo skunde nurodytų aplinkybių dėl per mažo kamerų ploto nedetalizavo, įrodymų, kad visu ginčo laikotarpiu kamerose buvo po aštuonis asmenis, nepateikė ir nenurodė, kas galėtų tai patvirtinti. Iš esamų įrodymų, apskaičiavęs kamerų plotą ir miegamųjų vietų skaičių, teismas daro išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, pagal atsakovės pateiktus duomenis, vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma (3,6 kv. m) pažeista nebuvo.
Dėl maisto tiekimo, jo kiekio ir kokybės
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK maistas nebuvo kaloringas ir skanus, buvo tiekiamas atšalęs, paduodant nebuvo sveriamas, todėl neužtikrinamas jo kiekis, maisto dalytojas nemūvėjo pirštinių, gėrimui skirtą indą panardindavo į termosą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Pažymėtina, kad būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas visavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.).
Pataisos įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 7 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą, – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 2.1 punktu, ligonių, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Taigi asmenų dietinis maitinimas kalinimo įstaigose yra organizuojamas pagal medicininius duomenis, t. y. gydytojų išvadas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-09-01 įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 23 punkte numatyta, jog pagamintas maistas, kuris patiekiamas karštas, turi būti laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip +68 ? temperatūrai, ir suvartotas pagaminimo dieną.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo maitinamas pagal nedirbančiojo maitinimo valgiaraštį, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Lietuvos higienos normos HN 15:2005 22 punktas nustato, kad pagamintą maistą, kuris patiekiamas karštas, būtina laikyti ne žemesnėje kaip 68°C temperatūroje, tačiau nėra numatyta, kokio karštumo maistas turi būti patiekiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tinkamo maisto neužtikrinimas kalinimo įstaigose kelia grėsmę nuteistųjų sveikatai (žr., pvz., EŽTT 2012 m. liepos 24 d. sprendimą byloje I. S. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 35972/05), 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą byloje Culev prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 60179/09), 2011 m. liepos 5 d. sprendimą byloje Haritonov prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 15868/07), 2011 m. vasario 15 d. sprendimą byloje Rotaru prieš Moldaviją (pareiškimo Nr. 51216/06) 37 p.).
Pagal bylos duomenis, pareiškėjas 2018-11-14 yra raštu kreipęsis į atsakovę (b. l. 12) dėl patiekiamo per mažo maisto kiekio, netinkamos patiekiamo maisto temperatūros ir 2018-12-11 raštu Nr. 7-3543 buvo informuotas, jog atsakymo parengimui Pravieniškių PN-AK kreipėsi maisto tiekėją VšĮ „Brunera“ (b. l. 64), tačiau atsakymo dar negavo. Teismas pažymi, kad atsakovė į bylą nėra pateikusi nei VšĮ „Brunera“, nei jos pačios atsakymo pareiškėjui dėl maisto kokybės, temperatūros, jo patiekimo reikalavimų trūkumų, todėl daroma išvada, kad atsakovė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl tinkamo maitinimo neužtikrinimo nepaneigė.
Dėl dušo patalpų valymo, apšvietos vertės ir kitų pažeidimų
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina ir iš netinkamo kamerų apšvietimo, techniškai netvarkingo elektros lizdo, išdužusių kamerų langų stiklų, kamerų tipo patalpų dušinės netinkamo valymo, pelėsio kamerose.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2019-01-21 su skundu kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamai įrengtų sanitarinio švarinimosi dušo patalpų, trūkumų sanitariniame mazge (neįrengtos spintelės, sugedusios kriauklės), nepakankamos natūralios ir dirbtinės apšvietos, per žemos kamerų temperatūros, vietomis atsilupusių sienų dažų, netvarkingų elektros jungtukų, neįrengtų lentynėlių, nepakankamo oro judėjimo greičio, pelėsio po palange ir suskilusio lango stiklo, netinkamos KTP pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir kt.
Į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019-02-18 raštas (b. l. 18–20) patvirtina pareiškėjo argumentus, kad kamerų tipo patalpų dušinė buvo valoma buitinės paskirties valymo priemonėmis, dėl to Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019-02-07 operatyvios kontrolės metu konstatavo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 19 punkto (dušinės turi būti valomos ir dezinfekuojamos biocidiniais produktais) pažeidimą. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019-02-07 operatyvios kontrolės metu taip pat konstatavo, kad 25 kameroje buvo netinkama apšvieta, 22 kameroje rastas techniškai netvarkingas elektros lizdas, o 26 kameroje suskilęs langas ir vietomis po palange ant sienos vizualiai matomas pelėsis.
Atsižvelgiant į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu nustatytus faktus ir į tai, kad atsakovė nepaneigė šio pobūdžio aplinkybių, pareiškėjo skundo reikalavimai dėl dušo patalpų netinkamo valymo, dėl apšvietos reikalavimų pažeidimų, dėl techniškai netvarkingos elektros instaliacijos 22 kameroje, dėl suskilusio stiklo 26 kameroje ir joje buvusio pelėsio pripažintini pagrįstais ir įrodytais.
Dėl oro temperatūros kamerose, ventiliacinių sistemų ir netinkamo inventoriaus
Pareiškėjas nurodė, kad žiemą oro temperatūra kamerose būdavo 10–14 °C, vasarą – 35 °C. Netinkamai ventiliuojamos patalpos. Dėl netinkamų oro ir temperatūros sąlygų pūva čiužiniai, rūdija lovos.
Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Higienos norma HN 134:2015 nenumato, kad gyvenamosiose patalpose privalomai turi būti įrengta ventiliacinė sistema.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus, išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Be to, nurodė, kad įstaigos kamerų tipo patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai gali būti vėdinama ir per langus.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019-02-18 rašto matyti, kad 2019-02-07 operatyvios kontrolės metu kamerose nustatyta oro temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus (b. l. 18–19). Byloje nėra kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad oro temperatūra kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu neatitiko HN 134:2015 16 punkte nustatytų reikalavimų.
Pareiškėjas nenurodė ir į bylą nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius dėl netinkamo oro patalpose, ventiliacinių sistemų trūkumų. Byloje taip pat nėra duomenų ir pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis į įstaigos administraciją būtų kreipęsis dėl netinkamos lovos kokybės, čiužinio ar patalynės, nėra duomenų, jog jis būtų prašęs minėtą inventorių pakeisti kitu. Kreipimosi į pataisos namų administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos namų administracija, žinodama apie galimus nepatogumus, ėmėsi veiksmų spręsdama nuteistųjų gyvenimo sąlygų klausimus. Teisės aktams nereglamentuojant lovų būklės, nesant pareiškėjo kreipimosi dėl lovos, čiužinio ar patalynės pakeitimo, kai tokie pažeidimai galėjo būti nustatyti, teismas neturi teisinio pagrindo atsakovės neteisėtų veiksmų konstatavimui, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos lovos ir čiužinio atmestini kaip neįrodyti.
Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir švaros juose
Pareiškėjo teigimu, jam buvo leidžiama per dieną pasivaikščioti tik vieną valandą, kieme nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, sienos pažaliavę nuo pelėsių ir grybelio, dulkėtas grindinys.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 2 dalis numato, kad kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuris numato, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti vieną valandą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui buvo pritaikytas BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktas, to neginčijo ir pareiškėjas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog jo subjektinė teisė į pasivaikščiojimą buvo pažeista.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, pataisos įstaiga turi sudaryti sąlygas, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždarojoje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų turi įrengti pasivaikščiojimo kiemus. Taisyklėse nėra reglamentuota, kad pataisos namų kiemuose turi būti peleninės, šiukšlių dėžės, tačiau atsakovė atsiliepime nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamą pasivaikščiojimo kiemelių būklę, juose yra šiukšlių dėžės, už priežiūrą atsakingi asmenys informuojami apie trūkumus, kuriuos prireikus pašalina. Taisyklių 21 punkte nurodyta, jog pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios.
Pastebėtina, kad pareiškėjas skunde nurodytiems argumentams dėl blogos pasivaikščiojimų kiemelių būklės pagrįsti įrodymų nepateikė. Be to, nepateikė argumentų, kaip kiemuose esanti tvarka yra susijusi su jo teisių ir (ar) interesų pažeidimais ir jo nurodoma galimai patirta žala, pareiškėjas nepaaiškino, nenurodė, jog kreipėsi į atsakovę dėl kiemelių tvarkos, o ginti viešąjį interesą teisės aktai pareiškėjui nesuteikia, todėl abstrakčių aplinkybių pagrindu negali būti konstatuotas atsakovės veiksmų neteisėtumas.
Dėl socialinės reabilitacijos priemonių neužtikrinimo ir psichologinės pagalbos teikimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo pakankamai užtikrintos socialinės reabilitacijos priemonės ir kad dėl išgyvenimų jis yra kreipęsis į įstaigos psichologą.
Atsakovė atsiliepime tvirtino, kad, pareiškėjui atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, socialinės reabilitacijos priemonių (išskyrus grupines priemones) įgyvendinimas buvo tęsiamas, buvo vykdomos individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytos priemonės. Taikomos elgesio pataisos programos, nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės. Teikiama pagalba sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali psichologinė terapija, su nuteistuoju dirbo Resocializacijos skyriaus specialistas ir kitų tarnybų pareigūnai, kurie lankėsi KTP. Tai patvirtina Pravieniškių PN-AK administracijos 2019-05-13 pažyma Nr. 62-1849 (b. l. 37). Šių aplinkybių pareiškėjas nepaneigė, todėl manytina, kad su jomis sutinka. Juolab kad nenurodė, kokie duomenys patvirtina jo nurodytas aplinkybes, kurios išdėstytos skunde abstrakčiai, nenurodant konkrečių pažeidimo faktų.
Atsakovė atsiliepime nurodė ir pateikė atitinkamai jos nuomonę pagrindžiantį dokumentą apie tai, kad pareiškėjas 2018-07-19 – 2019-01-20 dėl orumo pažeminimo, dvasinių, psichologinių išgyvenimų, pažeminimo, diskomforto ar kitų psichologinių problemų, kurių atsiradimą galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, į psichologus nesikreipė (b. l. 30, 35).
Pareiškėjas, atsikirsdamas į atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, teigė (b. l. 84), kad buvo pas psichologą dėl pirmiau nurodytų priežasčių ir yra prie skundo pridėjęs tai įrodantį dokumentą (b. l. 10).
Teismas pastebi, kad įrodymai byloje turi būti vertinami pareiškėjo naudai, todėl vertina, kad pareiškėjas įrodė apsilankymą pas psichologą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie įrodytų sunkią pareiškėjo psichologinę būklę dėl netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat nepaneigta Pravieniškių PN-AK pateikta informacija apie socialinės reabilitacijos priemonių teikimą, teismo vertinimu, pareiškėjas neturi teisinio pagrindo šiuo aspektu reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl netinkamo aprūpinimo patalyne
Pareiškėjas reiškė pretenzijas Pravieniškių PN-AK dėl netinkamos patalynės išdavimo. Nurodė, kad jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, įkalinimo įstaiga neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, arba išduodavo nešvarią, purviną patalynę.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad įstaigos direktorius 2019-06-28 įsakymu Nr. V-216 yra patvirtinęs Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašą, kuriuo nustatyta, kad įstaiga išduoda patalynę, esant būtinumui ją gali dezinfekuoti. Nuteistasis, pageidaujantis dezinfekuoti įstaigos išduotą patalynę, turi kreiptis į būrio, kuriame gyvena, viršininką, kuris suderina reikiamas paslaugas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 258 punkte įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.
Kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl laiku neišduotos patalynės arba išduotos nešvarios patalynės būtų kreipęsis į įstaigos administraciją, taip pat konkrečiai neišdėstė aplinkybių dėl netinkamo aprūpinimo patalyne atsakovės neteisėtų veiksmų kontekste, teismo nuomone, jis neįrodė skunde nurodytų aplinkybių.
Dėl šiukšlių konteinerių keliamos žalos
Pareiškėjo teigimu, pagal Lietuvos higienos normas, šiukšlių konteineriai negali būti pastatyti arčiau kaip 20 metrų atstumu nuo gyvenamųjų pastatų, tačiau nenurodė, kada ir kuo pasireiškė šis pažeidimas, neišdėstė jo esmės, kaip tai susiję su jo subjektinėmis teisėmis, todėl vertintina, kad pareiškėjas neįrodė pažeidimo buvimo. Pastebėtina, kad pareiškėjas skunde rėmėsi jau nebegaliojančia Lietuvos higienos norma HN 76:2010 dėl konteinerių statymo. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, konteinerių statymo tvarka nėra reglamentuota.
Dėl karšto vandens, sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo jame užtikrinimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, turėjo būti unitazas, o ne skylė grindyse (tupykla), sanitarinėse patalpose nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, jame nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), į kameras nebuvo tiekiamas karštas vanduo.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies, užtikrinant kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir 2 Bendrasis pranešimas [CPT/Inf (92) 3], 49 p.). Kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09). EŽTT ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.). Į šią EŽTT praktiką LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017). Pagal EŽTT formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12); LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).
Pagal Higienos normos HN 134:2015 12 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Taigi, galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad pataisos namuose bendro naudojimo sanitariniuose mazguose tualetas turi būti sukonstruotas naudotis sėdint (o ne tupint), todėl, teismo vertinimu, tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Pravieniškių PN-AK 2019-05-17 pažymoje Nr. 77-746 (b. l. 38–39) nurodyta, kad sanitariniai mazgai atskirti sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis durimis. Pareiškėjas šių aplinkybių nepaneigė jokiais įrodymais, atsikirsdamas į atsakovės atsiliepimą nenurodė, kuriose kamerose pažeistas jo privatumas, kuo tai pasireiškė, todėl abstrakčių aplinkybių išdėstymo pagrindu skundas šiuo aspektu negali būti tenkinamas.
Pareiškėjas taip pat skundžia Pravieniškių PN-AK dėl karšto vandens nebuvimo kamerose. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Reikalavimo karštą vandenį tiekti į kamerų tipo patalpas galiojantys teisės aktai nenumato, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės neteisėtus veiksmus dėl kameroje nebuvusio šilto (karšto) vandens.
Pareiškėjas, be kita ko, skundžia ir netinkamai įrengtas sanitarines patalpas.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Normos), nurodoma, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti tupimas), praustuvė – 1 komplektas (10.4 p.); sieninė lentyna tualeto reikmenims – 1 vnt. (10.6 p.). Galiojantys teisės aktai nenumato, jog kamerų tipo sanitariniame mazge turi būti įrengti veidrodžiai ar atskira oro šalinimo sistema. Sieninė lentyna tualeto reikmenims numatyta kameros patalpoje, o ne sanitariniame mazge.
Pareiškėjas, nors ir teigė, kad kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo veidrodžio ir tualeto reikmenų lentynėlės, atskiros oro šalinimo sistemos, tačiau abstrakčiai nurodė šias aplinkybes ir niekaip nedetalizavo, kaip dėl šio inventoriaus ir įrenginių sanitariniuose mazguose nebuvimo jam pasireiškė prašoma atlyginti žala. Todėl vertintina, kad sanitarinių mazgų įranga buvo pakankama, atitinkanti teisės aktų reikalavimus ir neturtinė žala pareiškėjui, kuris nepagrindė dėl sanitarinio mazgo vėdinimo, veidrodžio ar lentynėlės nebuvimo atsiradusių realių, objektyvių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta.
Dėl teisės naudotis dušu užtikrinimo
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su aplinkybėmis, jog 2 sektoriaus uždarojoje zonoje nebuvo sudaryta galimybė išsimaudyti po šiltu dušu 1 kartą per savaitę dėl to, kad dušo patalpose nebūdavo šilto vandens, o pataisos namų administracija, atsiradus šiltam vandeniui, į dušą be eilės nevesdavo.
Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 44 punktu, taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, kalinčiam asmeniui turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Atsakovas teigė, jog teisė naudotis dušu pareiškėjui buvo užtikrinta pagal nuteistųjų maudymosi grafikus. Tai patvirtina Pravieniškių PN-AK 2018-12-18 raštas Nr. 7-3652 (65).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą tenka pareiškėjui. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė konkrečių šios jo teisės pažeidimo atvejų, į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl negalėjimo išsimaudyti dėl skunde nurodytų priežasčių. Teismas pažymi, jog pagal bylos duomenis nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl galimybės nusiprausti duše dažniau nei 1 kartą per savaitę (b. l. 66–67), o ne dėl negalėjimo naudotis dušu dėl šilto vandens nebuvimo. Šios aplinkybės pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis (liudytojų parodymais, rašytiniais paaiškinimais ir pan.), todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu Pravieniškių PN-AK atsakomybė negalima.
Dėl kenkėjų naikinimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, tvirtino, jog Pravieniškių PN-AK administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos, tai nebuvo atliekama laiku arba buvo atliekama tik po daugkartinių prašymų. Be to, iš karto po tokios procedūros neišvėdinus kameros nuteistieji buvo vedami atgal į kamerą ir priversti kvėpuoti nuodais, skirtais buitiniams parazitams.
Pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui, laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka (Higienos normos HN 134:2015 20 p.).
Atsakovė atsiliepime (b. l. 28) nurodė, kad tarp Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“ skundžiamuoju laikotarpiu galiojo sutartis, pagal kurią įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų atliekama dezinsekcija, dezinfekcija ir deratizacija). Atsakovės pateikti įrodymai (b. l. 57–58) patvirtina, kad tokios paslaugos buvo teikiamos. Tai iš esmės pagrindžia pareiškėjo nurodytus argumentus dėl patalpose buvusių buitinių parazitų ginčui aktualiu laikotarpiu. Taigi, iš 2018-10-25 darbų atlikimo akto matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo atlikti kenkėjų populiacijos kontrolės ir naikinimo darbai, o 2018-11-12 atliktas tarakonų, graužikų ir blusų naikinimas. Remdamasis bylos duomenimis, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK kenkėjų monitoringas, kontrolė ir naikinimas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo vykdomi nepakankamai, todėl, atsakovei pažeidus Higienos normos HN 76:2010 60 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, gyvenamosiose patalpose esant buitinių parazitų, pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų tiek dėl buitinių parazitų, tiek dėl jų naikinimo poveikio. Šios aplinkybės byloje nepaneigtos. Tačiau teismas pažymi, jog ir pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, kad būtų kreipęsis su pretenzijomis į Pravieniškių PN-AK administraciją, į Visuomenės sveikatos centrą, o šie būtų nereagavę į nurodytus pažeidimus.
Dėl neturtinės žalos
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia sukeltais emociniais, dvasiniais išgyvenimais, patirtu diskomfortu, psichologine kančia.
Teismo nuomone, byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiškėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTI 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).
Teismo vertinimu, byloje nepaneigtos aplinkybės, jog pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų dėl netinkamų kalinimo sąlygų (dėl dušo patalpų netinkamo valymo, dėl apšvietos reikalavimų pažeidimų, dėl techniškai netvarkingos elektros instaliacijos 22 kameroje, dėl suskilusio stiklo 26 kameroje ir joje buvusio pelėsio, dėl maitinimo paslaugos trūkumų, dėl graužikų ir buitinių parazitų), tačiau pažymėtina, jog byloje nesurinkta duomenų apie tai, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas būtų patyręs reikšmingų neturtinių praradimų, t. y. duomenų apie pažeidimų nulemtus fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad būtų įvertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. L. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista M. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje sąlygas.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.