- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- 1S-41-651/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Nuteistasis
- E. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. Ž. gynėjo advokato D. Ž. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2019 m kovo 29 d. gautas nuteistojo E. Ž. gynėjo D. Ž. pareiškimas dėl pripažinimo, jog suėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-05 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-330-539/2007 penkerių metų vykdymo senaties terminas ir priimti patvarkymą atšaukti nuosprendžio vykdymą.
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi netenkino nuteistojo E. Ž. gynėjo D. Ž. pareiškimo. Teismas, nustatęs, kad nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki pareiškimo nagrinėjimo dienos nepraėjo penkiolika metų, vadovaudamasis BK 96 straipsnio 3 dalimi, pareiškimą atmetė.
Šalies argumentai
3. Skundu nuteistojo gynėjas advokatas D. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą –atšaukti patvarkymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio vykdymo suėjus 5 metų senaties terminui. Nurodo, kad teismas, svarstydamas pareiškimą, nenustatė sprendimo-patvarkymo priėmimui svarbių faktinių aplinkybių, jų nekvalifikavo. Nurodo, kad pripažinti nuosprendžio vykdymo senaties terminą pasibaigusiu, prašė remdamasis tuo, jog nuteistasis 2013 m. lapkričio 19 d. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje dėl perdavimo pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį. Tuo pačiu pagrindu Jungtinėje Karalystėje sulaikytas buvo ir 2017 m. gegužės 18 d., tačiau Jungtinė Karalystė atsisakė E. Ž. išduoti pagal Europos arešto orderį, nes perdavimas būtų neproporcingas ir pažeistų E. Ž. teises, numatytas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei vadovaudamasis BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunkčiu, 3 dalimi, tvirtina, kad senaties eiga atsinaujino policijai jį sulaikius 2013 m. lapkričio 19 d., todėl penkerių metų nuosprendžio vykdymo senaties terminas suėjo 2018 m. lapkričio 19 d.
3.1. Mano, kad teismas nepagrįstai nevertino faktinio nuteistojo sulaikymo du kartus Jungtinėje Karalystėje. Nevertino situacijos pagal vertybių konkurencijos pagal Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, nepaaiškino, kodėl nesiremiama aukštesnio teismo suformuota praktika. Nutartyje tik pasisakyta dėl absoliutaus 15 metų senaties termino, nors pareiškime ši aplinkybė negrįsta. Kadangi teismo nutartis yra nemotyvuota, todėl jam apribota galimybė argumentuotai ginčyti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
4. Iš skundo turinio matyti, kad nesutinkama su apylinkės teismo nutartimi, kuria atmestas prašymas atšaukti patvarkymą vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nuosprendį suėjus 5 metų senaties terminui (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktis). Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašymą atmetė vadovaudamasis BK 96 straipsnio 3 dalimi.
5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundo argumentais, skundžiama nutartimi bei nustatęs baudžiamojoje byloje Nr. 1-330-539/2007 esančius duomenis, susijusius su nuosprendžio vykdymu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.
6. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis yra besąlyginis asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo bausmės pagrindas. Suėjus baudžiamojo įstatymo nustatytam apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, kai įvykdytos visos nurodytos sąlygos, teismas privalo taikyti asmeniui BK 96 straipsnio nuostatas.
7. BK 96 straipsnio dalyje nustatyti atvejai kada neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas. Minimo straipsnio 1 dalies c papunktyje numatyta, kad nevykdomas nuosprendis, jeigu jis nebuvo įvykdytas per penkerius metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų. Nuteistojo gynėjas būtent vadovaujantis tuo pagrindu prašo pripažinti suėjus nuosprendžio vykdymo senaties terminui. Tačiau BK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pagal minimo straipsnio 2 dalies dispoziciją, šio straipsnio nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis nuosprendis nebuvo pradėtas vykdyti. BK 96 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Taip pat numato, jog nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.
8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad E. Ž. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu nuteistas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2008 m. vasario 12 d. išduotas patvarkymas dėl minėto nuosprendžio vykdymo. E. Ž. faktiškai sulaikytas 2008 m. vasario 20 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartimi E. Ž. paskyrus įpareigojimus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jam neatlikus 6 mėnesių 27 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nutarta E. Ž. grąžinti į pataisos namus atlikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirtą likusią laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius ir 21 dienas.
9. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2011 m. birželio 15 d. išdavė Europos arešto orderį dėl E. Ž. sulaikymo. E. Ž. 2013 m. lapkričio 19 d. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, vėliau į laisvę paleistas pagal užstatą. Jungtinės Karalystės Vesminsterio Magistratų Teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu nusprendė nevykdyti Europos arešto orderio, nes E. Ž. perdavimas į Lietuvą bausmei atlikti butų neproporcingas ir pažeistų jo teises numatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje.
10. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 27 d. išdavė naują Europos arešto orderį dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarties vykdymo, kuria E. Ž. grąžintas į pataisos namus atlikti likusios neatliktos 6 mėnesių ir 21 dienos laisvės atėmimo bausmės dalies (byla Nr. ES1-34-651/2016). Pakartotinio Europos arešto orderio pagrindu E. Ž. 2017 m. gegužės 18 d. vėl sulaikytas Jungtinėje Karalystėje L. ir į laisvę paleistas sumokėjus piniginį užstatą. Kompetentingas Jungtinės Karalystės teismas pakartotinį kreipimąsi dėl to paties asmens išdavimo nepasikeitus jokioms faktinėms aplinkybėmis vertino kaip piktnaudžiavimą procesu ir atsisakė išduoti asmenį. Jungtinės Karalystės prokuratūra, nesant tam teisinio pagrindo, kompetentingo teismo sprendimo neginčijo.
11. Iš nustatytų duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. apkaltinamasis nuosprendis buvo pradėtas vykdyti: nuteistasis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, tačiau vėliau buvo taikytas lygtinis paleidimas. Nuteistajam nesilaikius lygtinio paleidimo sąlygų, buvo nutarta grąžinti jį atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę. Tačiau nuteistasis pasislėpė ir vengė atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, dėl to buvo išduoti Europos arešto orderiai. Taigi nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo pradėta vykdyti, tačiau nebaigta vykdyti dėl paties nuteistojo veiksmų. Kadangi BK 96 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma tais atvejais, kai nuosprendis nebuvo pradėtas vykdyti, todėl šiuo atveju BK 96 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti taikoma. Atsižvelgus į tai vertinti nuteistojo sulaikymo faktą Jungtinėje Karalystėje ir jo neperdavimą, kurie, pasak pareiškėjo, sudaro pagrindą manyti, kad nuosprendžio vykdymo senaties eiga tęsiasi, nes nuteistasis neva nevengia atlikti bausmės, yra netikslinga. Taigi skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su E. Ž. sulaikymu Jungtinėje Karalystėje pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį bei Jungtinės Karalystės sprendimo neperduoti nuteistojo Lietuvos Respublikai motyvai, nėra reikšmingi. Kita vertus, pažymėtina, kad Jungtinės Karalystės Vesminsterio Magistratų Teismui 2014 m. vasario 12 d. sprendimu nusprendus nevykdyti Europos arešto orderio, nereiškia, kad nuosprendis apskritai nebegali būti vykdomas. Lietuvos Respublikos teismų priimtas nuosprendis turi būti vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
11.1. Pažymėtina, kad remtis skunde nurodyta Panevėžio apygardos 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi, priimtoje byloje Nr. 1S-267-366/2017 nėra pagrindo, nes joje pagal faktinę situaciją (nuosprendis nebuvo pradėtas vykdyti) buvo galima svartyti klausimą dėl BK 96 straipsnio 1 dalies taikymo ir daryti išvadas ar senaties eiga buvo sustojusi ar ne. Šiuo atveju tokios galimybės nėra, nes nuosprendis jau buvo pradėtas vykdyti.
12. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktą, kad nuosprendis jau buvo pradėtas vykdyti, visiškai pagrįstai vadovavosi BK 96 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų. Pažymėtina, kad remiantis BK 96 straipsnio dalimi, 15 metų senaties vykdymo terminas taikomas tik tuo atveju jei nėra nutrūkusi senaties eiga. Tačiau nagrinėjamu atveju nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nėra praėję 15 metų, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino nuteistojo gynėjo prašymo pripažinti, jog suėjo senaties terminas vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nuosprendį.
13. Esant išdėstytiems argumentams, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo E. Ž. gynėjo advokato D. Ž. pareiškimą. Nors teismas neišdėstė faktinių aplinkybių, jų detaliai neanalizavo, tačiau iš esmės priėmė visiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pažymėtina, aukštesniosios instancijos tesimas papildė apylinkės teismo nutartį ir nurodė motyvus dėl ko nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo pareiškimo, todėl naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo E. Ž. gynėjo advokato D. Ž. skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.