Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2021-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-701-1124/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-08-30
Bylos Nr.
1-701-1124/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14502-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Lapėnienė
Kaltinamasis
N. B., E. S.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-701-1124/2021(S)
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14502-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.1; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2021 m. rugpjūčio 30 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė,sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei,kaltinamiesiems N. B. ir E. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi probuojamo priežiūra nutraukta prieš terminą); teistumas neišnykęs ir nepanaikintas; 2020 metais baustas administracine tvarka;

kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu bei nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), 2021 metais baustas administracine tvarka, teistas:

1. Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį (trys epizodai) ir 187 straipsnio 1 dalį (trys epizodai) 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai) 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose. Teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2008 m. rugsėjo 10 d. paskirta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metai 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

4. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai), 178 straipsnio 2 ir 4 dalis 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo 8 (aštuoniems) mėnesiams bausme, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. 2012 m. balandžio 30 d. bausmė atlikta;

6. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai), 284 straipsnio 1 dalį galutine 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (du epizodai), 178 straipsnio 3 dalį 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Subendrinus, paskirta galutinė 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

9. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai) galutine 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10. Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi paleistas lygtinai, neatlikęs 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių ir 25 (dvidešimt penkių) dienų teismo paskirtos bausmės, paskiriant įpareigojimus; 2016 m. kovo 17 d. paleistas iš pataisos namų; 2018 m. spalio 1 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro);

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine 20 (dvidešimties) arešto parų bausme; 2021 m. kovo 1 d. bausmė atlikta; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas;

kaltinamas trijų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu bei nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio1 dalyje, padarymu;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. N. B. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent – 2020 m. balandžio 13 d. apie 23.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. S., jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) svetimo turto vagystės tikslu atvažiavo prie žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio nukentėjusiajai V. J., tikslu įsibrauti į patalpą, priėjo prie sodybos teritorijoje esančio sandėlio. Jis su metaliniu laužtuvu atlenkė ir išėmė lango rėmą, taip E. S. pateko į sandėlio vidų ir su koja išspyrė įeinamas duris, taip sugadindamas įleidžiamą durų spyną (10 Eur vertės). Tokiu būdu jis ir E. S. pateko į sandėlio vidų, iš kurio pagrobė: generatorių „Einhell“ – 300 Eur vertės, vandens siurblį su priedais – 100 Eur vertės, ketaus puodą su dangčiu – 40 Eur vertės, plastikinę talpą (60 litrų) – 6 Eur vertės. Tęsdami nusikalstamą veiką, tikslu įsibrauti į patalpą, priėjo prie sodybos teritorijoje esančio ūkinio pastato. Jis su metaliniu laužtuvu sugadino įeinamų durų įleidžiamąją spyną – 10 Eur vertės, tokiu būdu jis ir E. S. pateko į ūkinio pastato vidų, kur pagrobė tris virtuvinius, nerūdijančio plieno puodus – 15 Eur vertės, nerūdijančio plieno virtuvinį virdulį – 10 Eur vertės, picos keptuvę – 40 Eur vertės, ketaus senovinį puodą – 80 Eur vertės, suktuvą – 30 Eur vertės, meškerę su dėklu – 40 Eur vertės, žvejybos įrankių dėžę – 50 Eur vertės. Tokiu būdu bendrais veiksmais kartu su E. S. vagystės metu padarydami nukentėjusiajai V. J. 711 Eur turtinę žalą.

2. Taip pat N. B. sugadino svetimą turtą, o būtent – 2020 m. balandžio 14 d. apie 04.59 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. S., nuosavybės teise jam priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) svetimo turto vagystės tikslu atvažiavo prie gyvenamojo namo, priklausančio J. G., esančio (duomenys neskelbtini) tikslu įsibrauti į patalpą, jis ir E. S. bendrais veiksmais su metaliniu laužtuvu tyčia sugadino įeinamas medines duris – 440 Eur vertės, ir pakabinamą durų spyną – 10 Eur vertės. Tokiu būdu bendrais veiksmais kartu su E. S. sugadino svetimą, J. G. priklausantį, 450 Eur vertės turtą, taip padarydami nukentėjusiajam J. G. 450 Eur vertės turtinę žalą.

3. Taip pat N. B. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent – 2020 m. balandžio 14 d. apie 04.59 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. S., nuosavybės teise jam priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) svetimo turto vagystės tikslu atvažiavo prie gyvenamojo namo, priklausančio J. G., esančio (duomenys neskelbtini) tikslu įsibrauti į patalpą, jis ir E. S. bendrais veiksmais su metaliniu laužtuvu tyčia sugadino įeinamas medines duris – 440 Eur vertės, ir pakabinamą durų spyną – 10 Eur vertės, tokiu būdu jis ir E. S. pateko į gyvenamojo namo vidų, kur pagrobė vaizdo stebėjimo kamerą – 50 Eur vertės. Tokiu būdu bendrais veiksmais kartu su E. S. vagystės metu padarydami nukentėjusiajam J. G. 50 Eur turtinę žalą.

4. E. S. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent – 2020 m. balandžio 13 d. apie 23.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. B., N. B. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) svetimo turto vagystės tikslu atvažiavo prie žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio nukentėjusiajai V. J., tikslu įsibrauti į patalpą, priėjo prie sodybos teritorijoje esančio sandėlio. N. B. su metaliniu laužtuvu atlenkė ir išėmė lango rėmą, taip jis pateko į sandėlio vidų, ir su koja išspyrė įeinamas duris, taip sugadindamas įleidžiamą durų spyną (10 Eur vertės). Tokiu būdu jis ir N. B. pateko į sandėlio vidų, iš kurio pagrobė: generatorių „Einhell“ – 300 Eur vertės, vandens siurblį su priedais – 100 Eur vertės, ketaus puodą su dangčiu – 40 Eur vertės, plastikinę talpą (60 litrų) – 6 Eur vertės. Tęsdami nusikalstamą veiką, tikslu įsibrauti į patalpą, priėjo prie sodybos teritorijoje esančio ūkinio pastato. N. B. su metaliniu laužtuvu sugadino įeinamų durų įleidžiamąją spyną – 10 Eur vertės, tokiu būdu jis ir N. B. pateko į ūkinio pastato vidų, kur pagrobė: 3 (tris) virtuvinius, nerūdijančio plieno, puodus – 15 Eur vertės, nerūdijančio plieno virtuvinį virdulį – 10 Eur vertės, picos keptuvę – 40 Eur vertės, ketaus senovinį puodą – 80 Eur vertės, suktuvą – 30 Eur vertės, meškerę su dėklu – 40 Eur vertės, žvejybos įrankių dėžę – 50 Eur vertės. Tokiu būdu bendrais veiksmais kartu su N. B. vagystės metu padarydami nukentėjusiajai V. J. 711 Eur turtinę žalą.

5. Taip pat E. S. sugadino svetimą turtą, o būtent – 2020 m. balandžio 14 d. apie 04.59 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. B., nuosavybės teise N. B. priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) svetimo turto vagystės tikslu atvažiavo prie gyvenamojo namo, priklausančio J. G., esančio (duomenys neskelbtini) tikslu įsibrauti į patalpą. Jis ir N. B. bendrais veiksmais su metaliniu laužtuvu tyčia sugadino įeinamas medines duris – 440 Eur vertės ir pakabiną durų spyną – 10 Eur vertės. Tokiu būdu bendrais veiksmais kartu su N. B. sugadino svetimą, J. G. priklausantį, turtą (450 Eur vertės), taip padarydami nukentėjusiajam J. G. 450 Eur turtinę žalą.

6. Taip pat E. S. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent – 2020 m. balandžio 14 d. apie 04.59 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. B., N. B. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) svetimo turto vagystės tikslu atvažiavo prie gyvenamojo namo, priklausančio J. G., esančio (duomenys neskelbtini) tikslu įsibrauti į patalpą, jis ir N. B. bendrais veiksmais su metaliniu laužtuvu sugadino įeinamas medines duris – 440 Eur vertės ir pakabinamą durų spyną – 10 Eur vertės, tokiu būdu jis ir N. B. pateko į gyvenamojo namo vidų, kur pagrobė vaizdo stebėjimo kamerą – 50 Eur vertės. Tokiu būdu bendrais veiksmais kartu su N. B. vagystės metu padarydami nukentėjusiajam J. G. 50 Eur turtinę žalą.

7. Taip pat E. S. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent – jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2021 m. sausio 19 d., apie 21.48 val., automobiliu „Š. O.“, prie kurio buvo pritvirtintas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis automobiliui „H. C.“, kuris nuosavybės teise priklauso D. J., vagystės tikslu atvažiavo į uždarajai akcinei bendrovei „Circle K Lietuva“ priklausančią degalinę „Circle K Elektrėnai“, esančią Sabališkių g. 1F, Elektrėnuose, kur degalinės kolonėlėje Nr. 2 įsipylė 99,83 litrus 117,70 Eur vertės uždarajai akcinei bendrovei „Circle K Lietuva“ priklausančio benzino „95 Miles“ ir suvokdamas, kad jo nusikalstamus veiksmus mato degalinės operatorė, nesumokėjęs už įsipiltą benziną pasišalino iš degalinės. Tokiu būdu E. S. atvirai pagrobė svetimą, uždarajai akcinei bendrovei „Circle K Lietuva“ priklausantį, 117,70 Eur vertės turtą – 99,83 litrus benzino, taip padarydamas uždarajai akcinei bendrovei „Circle K Lietuva“ 117,70 Eur vertės turtinę žalą.

8. Kaltinamasis N. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino, gailėjosi. Nurodė, kad su E. S. atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad tai buvo 2020 m. balandžio 13–14 d., buvo naktis. Įsibrovė į ūkinį pastą, išėmę langą ir išspyrę duris. Vėliau, išlaužę duris, įsibrovė į šalia esantį gyvenamąjį namą. Atvyko jam priklausančiu automobiliu „Audi A6“. Atvykę įsibrovė išėmę langą. Kaip jį išėmė, tiksliai neprisimena. Gali būti, kad metaliniu laužtuvu. E. S. įlindo į vidų, išspyrė duris. Tiksliai negali pasakyti, ką pavogė, gal generatorių, vandens siurblį, ketaus puodą, plastikinę talpą. Tuomet įsibrovė į šalia esantį namą ir į ūkinį pastatą. Nulaužė metaliniu laužtuvu spyną. Pavogė meškeres, virdulį, puodų rinkinį, picos keptuvę, suktuvą, žvejo įrankių dėžę. Tuomet nuėjo į šalia esantį namelį. Taip pat išlaužė spyną. Pagrobė iš ten kamerą. Spyną išlaužė metaliniu laužtuvu. Ar duris apgadino, negali pasakyti, bet galėjo taip būti. Iš ten pagrobė tik kamerą. Įsijungė signalizacija ir jie pabėgo, paslėpė pavogtus daiktus. Tokį savo poelgį vertina blogai, gailisi, žada atlyginti padarytą žalą, pripažįsta civilinius ieškinius.

9. Kaltinamasis E. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino, gailėjosi. Nurodė, kad nei tikslios datos, nei laiko, kuomet kartu su N. B. įvykdė nusikalstamas veikas, neprisimena. Tai buvo 2020 metais. Su N. B. nuvažiavo netoli Semeliškių. Į įvykio vietą vyko N. B. priklausančiu automobiliu. Buvo naktis. Įsilaužė į du namus ir į ūkinį pastatą. Neprisimena tiksliai, ką paėmė, ko nepaėmė, ką paliko lauke. Prisipažįsta, kad įsibrovė į patalpas ir pagrobė visus kaltinime nurodytus daiktus. Į ūkinį pastatą pateko atlenkę ant lango esančias grotas. Jis per tarpą įlipo į vidų ir iš vidaus išspyrė duris. Į kitas patalpas pateko išlaužę duris. Duris laužė abu, t. y. vienas laužė laužtuvu, o kitas – rankomis.

10. Dėl degalų vagystės parodė, kad atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), į UAB „Circle K“ degalinę, sugalvojo užsipilti degalų ir už juos nesumokėti. Dirbo tuo metu kurjeriu, reikėjo degalų. Degalų pripylė į gale esančias talpas. Baigiant pilti pamatė, kad link jo ateina degalinės operatorė. Ji pasakė, kad į talpas pilti negalima ir kad už degalus reikia sumokėti. Jis atsakė, kad už degalus atsiskaitė kortele ir įsėdęs į automobilį išvažiavo.

11. Nurodė, kad palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi. Praeityje buvo teistas, tačiau šiuo metu dirba metalinių konstrukcijų montuotoju, prieš tai dirbo kurjeriu. Su sužadėtine augina keturis vaikus. Sutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais. Žalos dar neatlygino, tačiau yra pasiryžęs atlyginti padarytą žalą.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkių nusikaltimų padarymu, prisipažino kaltais dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamieji.

13. Be kaltinamųjų N. B. ir E. S. prisipažinimo, jų kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Dėl pirmosios nusikalstamos veikos – dėl vagystės (įsibrovus į patalpą) iš V. J.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK Elektrėnų PK) Reagavimo skyriaus tyrėjos O. Kuralavičienės tarnybinio pranešimo duomenimis, 2020 m. balandžio 14 d. apie 8.00 val. V. J., atvykusi į jai priklausantį sodo namelį (registruotą kaip ūkinis pastatas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)., pastebėjo, jog į patalpas namelyje ir sandėliuką buvo įsibrauta. Iš sodo namelio dingo įvairūs buities daiktai: picos kepimo elektrinė keptuvė – 40 Eur vertės, ketaus senovinis puodas – 80 Eur vertės, meškerė su dėklu – 40 Eur vertės, žvejybos įrankių dėžutė – 50 Eur vertės, elektrinis suktuvas – 30 Eur vertės, bei kiti daiktai, kurie dėl savo nusidėvėjimo šiuo metu turtinės vertės neturi, kurie buvo rasti, apžiūrėti ir pagal pakvitavimą grąžinti savininkei, todėl dėl jų dingimo žalos nėra, iš sandėliuko taip pat dingo elektrinis generatorius „Enhel“ – 300 Eur vertės, sulaužytos dvi įleidžiamos durų spynos, sulaužyta durų stakta. Padaryta turtinė žala (500 Eur) (t. 1, b. l. 26–28).

2020 m. balandžio 14 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką duomenimis, 2020 m. balandžio 14 d. apie 8:00 val. V. J. atvykusi į jai priklausantį sodo namelį (registruotą kaip ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) pastebėjo, jog, išlaužus įeinamų durų spyną, įsibrauta į patalpas namelyje, dingo įvairūs buities daiktai: picos kepimo elektrinė keptuvė – 40 Eur vertės, ketaus senovinis puodas – 80 Eur vertės, meškerė su dėklu – 40 Eur vertės, žvejybos įrankių dėžė – 50 Eur vertės, elektrinis suktuvas – 30 Eur vertės, bei kiti daiktai, kurie dėl savo nusidėvėjimo šiuo metu yra beverčiai. Apžiūrėjusi šalia namo esantį sandėliuką, pamatė, kad išlaužta spyna, pavogtas elektros generatorius „Enhel“ – 300 Eur vertės. Įvykio vietos apžiūros metu prie apvogto pastato, apie 200 metrų atstumu, po pušimi policijos pareigūnai rado išvardintus daiktus, todėl pretenzijų dėl jų neturi (t. 1, b. l. 31–39), jie, pakvitavimo duomenimis, grąžinti savininkei V. J. (t 1, b. l. 81).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantys statiniai nuosavybės teise priklauso V. J. (t. 1, b. l. 36–37).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. balandžio 14 d. buvo įsibrauta į jai priklausantį ūkinį pastatą, kuriame sezono metu yra gyvenama, ir teritorijoje stovintį metalinį sandėlį, adresu – (duomenys neskelbtini). Šalia nurodyto jai priklausančio ūkinio pastato, gretimame žemės sklype, yra gyvenamasis namas, kuris priklauso jos sesei I. B. ir jos vyrui. Sesers name yra įrengta signalizacija bei vaizdo stebėjimo kamera. Sesers namas yra saugomas apsaugos tarnybos, tad, suveikus signalizacijai, saugos tarnyba visais atvejais atvyksta į įvykio vietą. Jai priklausančiame ūkiniame pastate nei signalizacijos, nei vaizdo kameros nėra. 2020 m. balandžio 14 d. apie 04.30 val. jai paskambino sesuo, kuri ją informavo, kad kelių valandų laikotarpiu buvo įsilaužta į jos namą bei ūkinį pastatą. Ji nedelsiant nuvyko į sklypą, kuriame yra jai priklausantys statiniai, t. y ūkinis pastatas ir teritorijoje stovintis rakinamas, metalinių konstrukcijų sandėlis. Atvykusi į sklypą jame ji rado policijos pareigūnus, kurie nuiminėjo įsilaužimo pėdsakus, todėl pirminės įvykio vietos ji nematė. Išvykus policijos pareigūnams, ji pirma nuėjo į ūkinį pastatą. Priėjusi prie durų, vedančių į jo vidų, ji pastebėjo, kad į jį buvo patekta su laužtuvu sugadinus durų įleidžiamą spyną, kurios vertė – 10 Eur. Įėjusi į ūkinio pastato vidų ji pastebėjo, kad jame labai didelė netvarka. Apėjusi pastato vidų ji pasigedo šių daiktų: 3 vienetų virtuvinių, nerūdijančio plieno, puodų (5 litrų talpos), kurių vertė – 15 Eur, nerūdijančio plieno virtuvinio virdulio, kurio vertė – 10 Eur. Priėjusi prie teritorijoje esančio sandėlio, ji pamatė, kad taip pat sugadinta įleidžiama durų spyna, kurios vertė – 10 Eur. Įėjusi į sandėlį ji pastebėjo, kad iš jo pagrobti jai priklausantys daiktai: generatorius „Einhel“, kurio vertė – 300 Eur, vandens siurblys su priedais, kurio vertė – 100 Eur, ketaus juodos spalvos puodas su dangčiu (8 litrų talpos), kurio vertė – 40 Eur, plastikinė 60 litrų talpa, kurios vertė – 6 Eur, viso jai padaryta turtinė žala – 491 Eur. Policijos pareigūnai taip pat užfiksavo pagrobtus daiktus iš ūkinio pastato ir sandėlio, kurie buvo palikti gulėti sklypo teritorijoje, maždaug už 200 metrų nuo ūkinio pastato, tai buvo iš ūkinio pastato pagrobti daiktai: picos kepimo keptuvė – 40 Eur vertės, ketaus senovinis puodas, kurio vertė – 80 Eur, suktuvas, kurio vertė – 30 Eur, meškerė su dėklu, kurios vertė – 40 Eur, žvejybos įrankių dėžė, kurios vertė – 50 Eur. Pažymėjo, kad dėl surastų daiktų ji pretenzijų nereiškia, kadangi jie nesugadinti ir niekaip kitaip nepažeisti. Nurodė, kad 2020 m. balandžio 15 d. ji pateikė prašymą, kuriame buvo nurodžiusi, jog įvykio metu taip pat dingo jai priklausanti klasicistinio stiliaus žvakidė, tačiau, po pateikto prašymo praėjus kelioms dienoms, minėta žvakidė atsirado. Ji teikia civilinį ieškinį dėl jai padarytos 491 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 104–107, 109–110, 111–129, 130–131).

2020 m. balandžio 14 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatytais duomenimis, apžiūros objektas – vasarnamis. Vasarnamis be numerio. Vasarnamis yra kitoje, neasfaltuoto keliuko pusėje, priešais vasarnamį Nr. 18. Vasarnamio durys yra 200 x 90 cm dydžio, medinės. Duryse yra viena įleidžiama spyna. Apžiūros metu durų staktos medinė apdaila aplaužyta, apgadinta. Namo terasoje, ant grindų, prie apgadintų įeinamų į namą durų, guli medinės nuolaužos nuo įeinamų durų staktos apdailos ir metalinis durų spynos velkės fiksatorius. Įėjus pro duris, patekama į vasarnamio vidų, kur yra virtuvės zona. Virtuvės zonoje stovi virtuvinės spintelės. Apžiūros metu spintelių durelės atidarytos. Nuo įeinamų į namą durų iš dešinės pusės patenkama į kambarį. Kambaryje prie sienų stovi sekcija, spintelės, stalas, spinta, sofa. Spintos ir spintelių durelės atidarytos, daiktai iš spintos išversti ant grindų. Daiktai iš sekcijos irgi išimti ant grindų. Kambario viduryje ant grindų sumesti išversti daiktai, indai. Virtuvės zonos gale yra mediniai laiptai į namo mansardą. Mansardoje daiktai išvartyti, išmėtyti. Nuo vasarnamio paėjus takeliu apie 50 metrų link tvenkinio, yra sandėliuko pastatas. Sandėliuko durys apskardintos. Duryse matoma įleidžiama spyna, kurios atrakto nėra. Prie sandėliuko durų, ant žemės, guli keli sodo priežiūros įrankiai. Sandėliuko viduje matomos sudėtos medinės lentos, įvairūs įrankiai, kibirai, sodo priežiūros įrankiai. Vasarnamio teritorija neaptverta ir nestebima vaizdo kameromis. Nuo vasarnamio einant lygiagrečiai neasfaltuotu keliukui link Pastrėvio k. pusės ir paėjus apie 100 metrų, ant žemės guli tuščias medžiaginis krepšys. Medžiaginis krepšys senas ir apiplyšęs. Medžiaginis krepšys su galimais biologiniais pėdsakais supakuotas, paimtas. Nuo krepšio paėjus apie 60 metrų link (duomenys neskelbtini)pusės, šalia neasfaltuoto keliuko, auga pušaitė. Prie pat pušaitės kamieno, ant žemės, guli įvairūs daiktai, kurie sukrauti į krepšius, paimti iš vasarnamio. Krepšiai su daiktais uždangstyti pušies šakomis, nulaužtomis nuo šalia augančios pušelės. Tarp gulinčių daiktų, paimtų iš vasarnamio, matoma plastikinė dėžutė su žvejybos įranga viduje. Nuo plastikinės žvejybinės dėžutės rankenos, su DNR konteineriu, nuoplovos būdu, paimti galimai biologiniai pėdsakai. DNR konteineris su nuoplova, galimais biologiniais pėdsakais, supakuotas, paimtas (t. 1, b. l. 50–79).

2020 m. balandžio 14 d. policijos registruojamų registro išrašo duomenimis, 2020 m. balandžio 14 d. apie 05.30 val. pranešėjai V. J. paskambino jos sesuo I. V., kuri ją informavo, kad „Eurocash1“ operatorius pranešė apie suveikusią signalizaciją (t. 1, b. l. 82–86).

2020 m. lapkričio 19 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2774366-20 nurodyta, kad ant tirti pateikto dujų balionėlio, paimto 2020 m. balandžio 14 d., apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini)rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 4), tinkamų vieno asmens, vyro, tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto laužtuvo, paimto 2020 m. balandžio 14 d., apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 2, Nr. 3), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t 2, b. l. 25–28).

2021 m. vasario 21 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-321769 nurodyta, kad ant dujų balionėlio, paimto 2020 m. balandžio 14 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini)rastų vyro biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 4), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, genotipas sutampa su N. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų N. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 7×10-²² (t. 2, b. l. 43–46).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra N. B. (t. 3, b. l. 37).

Dėl antrosios ir trečiosios nusikalstamos veikos, atitinkamai – dėl J. G. priklausančio turto vagystės, įsibraunant į patalpą (antroji nusikalstama veika), ir dėl J. G. turto sugadinimo (trečioji nusikalstama veika)

13.2.1. 2020 m. balandžio 14 d. Vilniaus AVPK Elektrėnų PK gauto J. G. pareiškimo duomenimis, 2020 m. balandžio 14 d. apie 04.15 val. iš apsaugos tarnybos UAB „Eurocash1“ buvo gautas pranešimas, kad įsilaužta į jo negyvenamą sodybą, adresu – (duomenys neskelbtini)rasta išlaužta namo spyna. Atvykęs 7.12 val. pastebėjo, kad iš namo pavogta „Wanskam“ vaizdo stebėjimo kamera, išlaužtos durys su spyna, nutraukti signalizacijos laidai, padaryta 500 Eur dydžio žala (t. 1, b. l. 137–138).

13.2.2. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantys statiniai nuosavybės teise priklauso J. G.. (t. 1, b. l. 170–173).

13.2.3. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. balandžio 14 d. apie 04.15 val., jam būnant savo sode adresu – (duomenys neskelbtini), paskambino jo žentas G. V. ir pranešė, kad suveikė signalizacija jo negyvenamoje sodyboje adresu – (duomenys neskelbtini). Apie tai žentą G. V. informavo saugos tarnyba „Eurocash1“. 2020 m. balandžio 14 d. apie 07.10 val. jis atvykęs į minėtą sodybą pastebėjo, kad pavogta „Wanskam“ kamera, išlaužtos medinės durys su spyna, nutraukti signalizacijos laidai. Dėl vagystės ir įsilaužimo jam padaryta 500 Eur dydžio žala. Sodyboje jis buvo labai seniai, paskutinį kartą joje buvo jo žentas G. V. (2020 metų kovo mėnesio pabaigoje). G. V. jam sakė, kad, kai buvo sodyboje, išvykdamas jis sodybą paliko užrakintą, įjungė signalizaciją (t. 1, b. l. 182–184).

13.2.4. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. G., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. balandžio 14 d. buvo įsibrauta į jam priklausantį gyvenamąjį namą, adresu – (duomenys neskelbtini). Šalia nurodyto jam priklausančio namo, gretimame žemės sklype, yra ūkinis pastatas, kuriame sezono metu gyvena jo dukra V. J.. Jam priklausančiame name yra įrengta signalizacija, sutartis sudaryta su apsaugos įmone „Eurocash 1“. Name ant palangės, priešais įėjimo į namą duris, taip pat buvo pastatyta nuo judesių daviklių veikianti vaizdo stebėjimo kamera. Vaizdo stebėjimo kamera nuolat veikė. Name esant judėjimui, jo žentas G. V. internetu gaudavo apie tai pranešimus bei fotonuotraukas, tačiau įvykio metu G. V. negavo jokių pranešimų, kaip jis suprato, asmenys, įėję į namo vidų, iš karto pastebėjo priešais juos stovinčią vaizdo kamerą ir ją atjungė, dėl ko vaizdo kamera nespėjo perduoti pranešimo. Į jam priklausantį namą buvo įsibrauta sugadinus pakabinamą spyną ir medines duris. Pakabinamos spynos vertė – 10 Eur, medinės durys buvo sugadintos nepataisomai, jų vertė – 440 Eur. Kadangi durys buvo sugadintos nepataisomai, jos buvo pakeistos naujomis, tačiau naujų durų, kaip ir senų, įsigijimo dokumentų jis neišsaugojo. Asmenys, įsibrovę į jam priklausantį namą, iš karto atjungė bei pagrobė vaizdo stebėjimo kamerą, veikiančią nuo judesio daviklių, jos vertė – 50 Eur (vaizdo stebėjimo kameros įsigijimo dokumentų jis taip pat neišsaugojo). Asmenims įsibrovus, iš karto suveikė signalizacija, jie, atjungę vaizdo stebėjimo kamerą, užlipo į antrąjį namo aukštą, kur bandė atjungti signalizaciją nulauždami „GSM“ anteną. Asmenims nepavyko atjungti signalizacijos, todėl jie, nieko daugiau nepagrobę ir nesugadinę, iš jam priklausančio namo pasišalino. Pažymėjo, kad dėl sulaužytos antenos pretenzijų nereiškia, ji buvo bevertė. Kai jis atvyko į įvykio vietą, jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir ekspertai. Esant policijos pareigūnams, jis į namo vidų nebuvo užėjęs. Po kurio laiko, pareigūnams leidus užeiti į namo vidų, į jį užėjo G. V., kuris jam pasakė, kad iš namo pagrobta tik vaizdo kamera. Policijos pareigūnai jį informavo, kad tą dieną buvo įsibrauta ne tik į jam priklausantį gyvenamąjį namą, tačiau ir į šalia esantį, jo dukrai V. J. priklausantį, ūkinį pastatą. Kas buvo pagrobta iš jo dukrai priklausančio ūkinio pastato, jis nežinojo. Jis reiškia civilinį ieškinį dėl jam padarytos 500 Eur dydžio žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 191–194).

13.2.5. 2020 m. balandžio 14 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas – (duomenys neskelbtini). Įeinamos į vasarnamį durys 200 x 90 cm. dydžio, medinės. Duryse matoma viena įleidžiama spyna. Apžiūros metu durų staktos medinė apdaila aplaužyta, apgadinta. Durų spynos velkė išlindusi ir sulenkta į vasarnamio vidaus pusę. Namo terasoje, ant grindų, prie apgadintų įeinamų į namą durų, guli medinės nuolaužos nuo įeinamų durų staktos apdailos ir metalinis laužtuvas. Metalinis laužtuvas apie 60 cm ilgio. Laužtuvas su galimais biologiniais pėdsakais supakuotas, paimtas. Nuo įeinamų į namą durų iš dešinės pusės yra langas, kuris uždarytas medine langine. Lango langinės dešinėje pusėje matomas įrankio laužimo pėdsakas. Pro įeinamas duris patenkama į vasarnamio vidų, kur iš kairės pusės yra mediniai laiptai į namo mansardą. Nuo įeinamų į vasarnamį durų iš dešinės pusės yra kambarys. Kambaryje nuo įeinamų į namą durų iš dešinės pusės, ant grindų, guli ašarinių dujų balionėlis. Ašarinis dujų balionėlis su galimais biologiniais pėdsakais supakuotas, paimtas. Kambaryje šalia stalo sienoje yra langas, jo varsčios atidarytos. Apėjus namą iš kitos pusės, yra nedidelis, metalinis sandėliukas. Apžiūros metu sandėliuko durys ir durų užraktas be išorinių apgadinimų, be laužimo žymių, tačiau prie pakabinamos spynos, ant sienos matomi apibraižymai nuo įrankio. Vasarnamio teritorija neaptverta ir nestebima vaizdo kameromis, tačiau vasarnamis pajungiamas prie apsauginės signalizacijos (t 1, b. l. 142–163).

13.2.6. 2020 m. balandžio 14 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašo duomenimis, 2020 m. balandžio 14 d., 04.59 val. pranešėjas – „Eurocash1“ apsaugos darbuotojas D. T., pranešė, kad suveikė namo signalizacija. Atvykus nustatyta, kad bandyta patekti į namo vidų, vietoje nieko nėra (t. 1, b. l. 166–169).

Dėl ketvirtosios nusikalstamos veikos – dėl atvirosios vagystės iš UAB „Circle K Elektrėnai“

13.3.1. 2021 m. vasario 9 d. Vilniaus AVPK Elektrėnų PK Veiklos skyriaus viršininko E. T. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2021 m. sausio 19 d. 21.48 val. į degalinę „Circle K Lietuva“, UAB „Circle K Elektrėnai“, esančią adresu – (duomenys neskelbtini), atvažiavo pilkos spalvos „Škoda“ automobilis, prie jo buvo pritvirtinti kitai transporto priemonei priklausantys valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini). Minėto automobilio vairuotojas, nenustatytos asmens tapatybės vyriškis, privažiavo prie antros kolonėlės, išlipęs atsidarė galines keleivio pusės dureles, ten galimai buvo talpos, į kurias jis prisipylė 99,83 litrus, „95 Miles“ degalų, kurių vieno litro kaina – 1,179 Eur. Lauke stebint ir reaguojant į jo veiksmus degalinės operatorei, jis į degalinę užėjęs nebuvo ir nesumokėjęs už degalus išvažiavo iš degalinės teritorijos, taip atvirai pagrobdamas svetimą turtą, tai yra degalus, kurių vertė 117,70 Eur. UAB „Circle K Lietuva“ padaryta 117,70 Eur dydžio turtinė žala (t. 3, b. l. 38–40).

13.3.2. 2021 m. sausio 29 d. „Circle K Lietuva“, UAB „Circle K Elektrėnai“, pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodyta, kad dėl 2021 m. sausio 19 d. įvykdytos degalų vagytės padaryta 117,70 Eur turtinė žala. Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 3, b. l. 41).

13.3.3. Liudytoja S. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba degalinėje UAB „Circle K Elektrėnai“, esančioje (duomenys neskelbtini), operatore. 2021 m. sausio 19 d. apie 21.45 val., darbo metu išėjusi į lauką, ji pamatė, kad prie antros degalinėje esančios kolonėlės yra privažiavęs pilkos spalvos automobilis „Š. O.“, o vyriškis, paėmęs degalų užpylimo pistoletą, pila degalus į automobilio gale esantį baką. Tuo pat metu ji sušuko vyriškiui, kad į bakus degalų pilti negalima. Jis nustojo pilti degalus ir pakabino pistoletą, tuo metu ji priėjo prie automobilio ir jam pasakė, kad reikia užeiti į degalinę ir sumokėti už degalus. Vyriškis nieko nepasakęs atsisėdo į nurodyto automobilio vairuotojo vietą ir jai parodė iškeltus dviejų rankų pirštų nykščius į viršų, ji suprato, kad vyriškis ją suprato, ir susimokės, tačiau ji vis tiek stovėjo prie automobilio. Vairuotojas įsijungė galinę pavarą ir atbulas pradėjo važiuoti iš degalinės teritorijos. Ji suprato, kad jis bėga, todėl ji greitu žingsniu priėjo prie automobilio ir su koja įspyrė į automobilio dešinės pusės galinį sparną. Vairuotojas, nesumokėjęs už užsipiltus degalus, iš degalinės automobiliu pasišalino Vilniaus kryptimi. Kiek ji prisiminė, vairuotojas buvo maždaug iki 180 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, dėvėjo veidą dengiančią kaukę, ant galvos buvo užsidėjęs kepurę, vyriškis buvo jauno amžiaus, iki trisdešimties metų. Ji matė, kad automobilio priekyje, keleivio vietoje, sėdėjo mergina (smulkaus kūno sudėjimo, jauno amžiaus, dėvėjo kepurę bei veidą dengiančią kaukę). Ji greitai nuėjo į degalinės vidų ir apie įvykį pranešė pavaduotojai D. S.. Apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešė pavaduotoja D. S.. Vėliau paaiškėjo, kad nurodytas vairuotojas užsipylė 99,83 litrus benzino, kurio bendra vertė 117,70 Eur (t. 3, b. l. 66–69).

13.3.4. Liudytoja S. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad E. S. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena apie ketverius metus. 2021 m. sausio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, vakare E. jai pasiūlė pasivažinėti su jam priklausančiu automobiliu „Š. O.“, sidabrinės spalvos. Ji sutiko. Kurį laiką jie važinėjo Vilniuje, vėliau E. S. įsuko į kelią A1, atvažiavo į Elektrėnus. Jie privažiavo šalia A1 kelio esančią degalinę „Circle K“. E. S. jai nieko nesakęs nuvažiavo į degalinę ir sustojo prie kolonėlės. Ji iš automobilio išlipusi nebuvo, tik matė, kad E. S. rankose laikydamas degalų žarną pylė degalus į tam skirtas talpas, kurios buvo automobilio salone, ant galinės automobilio sėdynės. Kai E. S. pylė degalus, buvo atidaręs dešinės pusės galines dureles. E. S. pilant degalus, iš degalinės išėjo degalinės operatorė, kuri, kaip ji matė, E. S. kažką sakė. Netrukus E. S. greitai įsėdo į automobilį ir jie išvažiavo iš degalinės „Circe K“. E. S. išvažiavus, ji suprato, kad jis įvykdė degalų vagystę, ji jam dėl to priekaištavo. Netoli Vilniaus, galimai Trakų Vokėje, E. S. trumpam sustojo, iš automobilio ji išlipusi nebuvo, todėl nematė, su kuo jis bendravo. Jis iš automobilio salono ištraukė talpas su degalais, tačiau nebuvo tikra, ar jis talpas perdavė nepažįstamam asmeniui, ar perdėjo jas į automobilio bagažinę. Įvykio dieną ji neįsivaizdavo, kad E. S. įvykdys nusikalstamą veiką, jis pats jai apie tai nieko nesakė, o po jo įvykdytos nusikalstamos veikos apie tai niekam nepranešė, kadangi jie kartu augina bendrą vaiką, gimusį 2018 metais (t. 3, b. l. 94–97).

13.3.5. 2021 m. vasario 4 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrima įvykio vieta – UAB „Circle K Lietuva“ degalinė „Circle K Elektrėnai“, esanti (duomenys neskelbtini). Į degalinę yra du įvažiavimai – iš Elektrėnų miesto Sabališkių gatvės ir greitkelio Vilnius–Kaunas (A1) kairės pusės (nuo Kauno); išvažiavimai iš degalinės yra trys – į Elektrėnų miestą, Sabališkių gatvę, pro PC LIDL, į Sabališkių gatvę pro restoraną „Hesburger“ ir į kelią A1 (Vilnius – Kaunas) Vilniaus kryptimi. Degalinėje yra įrengtos vaizdo kameros, kurios stebi degalinės teritoriją ir vidines patalpas. Priešais degalinės parduotuvę šiaurinėje pusėje yra degalų užpylimo kolonėlės, jos sunumeruotos skaičiais nuo 1 iki 6. Kiekviena kolonėlė turi po aštuonis degalų užpylimo pistoletus. Antroje kolonėlėje yra du degalų užpylimo pistoletai B7 markės (dyzelinas) kuro – 1 D Miles Plus ir 1 D Miles bei du E10 markės (benzino) kuro – 1 95 Miles Plus ir 1 95 Miles (t. 3, b. l. 48–56).

13.3.6. 2021 m. kovo 25 d. kitų objektų (vaizdo įrašo) apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas 2021 m. vasario 1 d. UAB „Circle K Elektrėnai“ prie pareiškimo pateiktas vaizdo įrašas. Atidarius vaizdo įrašą, vaizdo įrašo viršuje, kairėje pusėje, matoma vaizdo įrašo data – 2021 Saus. 19 bei laikas – 21.43 val. Nuo pat vaizdo įrašo pradžios matoma degalų kolonėlė, vaizdo stebėjimo kamera nefiksuoja degalų kolonėlės numerio. Vaizdo įrašo 00.04 min. pro degalinės teritoriją vienu metu skirtingomis kryptimis pravažiuoja šviesiai pilkos spalvos lengvasis automobilis bei sunkvežimis. Lengvojo automobilio vairuotojas degalinės teritorijoje pasuka į dešinę pusę ir nuvažiuoja. Vaizdo įrašo 01.16 min. matoma, kaip prieš tai pravažiavęs šviesiai pilkos spalvos lengvasis automobilis atbuline eiga privažiuoja prie vaizdo stebėjimo kameros fiksuojamos kuro kolonėlės ir pastato automobilį ties kuro kolonėle iš dešinės pusės, priekiu į degalinės „Circle K Elektrėnai“ įėjimą. Vaizdo įrašo 01.27 min. matoma, kad automobilis „Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo 01.33 min. atsidaro vairuotojo pusės automobilio durelės, vairuotojas išlipa iš automobilio, tyrimo metu nustatyta, kad tai – E. S.. E. S. dėvi tamsios spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes, tamsios spalvos batus, jų padas juodos spalvos, dėvi šviesiai pilkos spalvos kepurę bei burną ir nosį dengiančią juodos spalvos veido kaukę. E. S. išlipęs iš automobilio apeina automobilį iš galinės jo dalies, priėjęs prie automobilio su dešine ranka atidaro automobilio degalų bako dangtelį. Vaizdo įrašo 02.22 min. E. S. neuždaręs automobilio degalų bako dangtelio atidaro automobilio kairės pusės galines dureles. Vaizdo įrašo 02.29 min. E. S. paima degalų žarną, ją paėmęs įkiša į automobilio vidų. Įkišęs ir palikęs degalų žarną automobilio viduje, E. S. stovi šalia automobilio, stebi degalų rodiklius bei degalinės prieigą. Vaizdo įrašo 03.20 min. E. S. palieka automobilio viduje degalų žarną, grįžta prie vairuotojo pusės priekinių durelių, pasilenkęs pro durelių langą žvelgia į automobilio vidų, grįžta atgal prie degalų kolonėlės. Vaizdo įrašo 05.20 min. E. S. išima iš automobilio vidaus degalų žarną ir ją įstato, tuo pat metu prie degalų kolonėlės prieina degalinės „Circle K Elektrėnai“ operatorė, tyrimo metu nustatyta, kad tai – S. B.. Vaizdo įrašo 05.34 min. E. S. atsisėda į automobilį. Vaizdo įrašo 05.38 min. S. B. prieina arčiau E. S. automobilio, su juo kalba, gestikuliuoja. Vaizdo įrašo 05.59 min. E. S. įjungęs atbulinę eiga nuvažiuoja nuo degalų kolonėlės, 06.03 min. E. S. išvažiuoja iš degalinės teritorijos (t. 3, b. l. 57–59).

13.3.7. 2021 m. vasario 9 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašo duomenimis, pranešėjas D. J. pranešė, kad 2021 m. sausio 19 d. buvo pavogti jo automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), taip pat buvo išmontuotas ir pavogtas automobilio rato guolis (t. 3, b. l. 62, 63).

13.3.8. 2021 m. vasario 9 d. tarnybiniame pranešime dėl automobilio valstybinių numerių priklausomybės nurodyta, kad įvykio aplinkybių patikslinimo metu, medžiagoje Nr. M-1-01-05103-21, dėl 2021 m. sausio 19 d. su „Škoda“ markės automobiliu, prie kurio buvo pritvirtinti valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdytos degalų vagystės iš degalinės UAB „Circkle K Elektrėnai“, esančios adresu Sabališkių g. F. E., nustatyta, kad valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklauso „H. C.“ markės automobiliui, jo valdytojas–savininkas – D. J., gimęs (duomenys neskelbtini) pranešęs apie pavogtus jam priklausančio automobilio „H. C.“ valstybinius numerius. 2021 m. sausio 19 d. ieškomų numeruotų daiktų registre paskelbta valstybinių numerių (duomenys neskelbtini) paieška, identifikavimo kodas registre (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 82, 83).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

2. BK 178 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vagystę, t. y. svetimo turto pagrobimą. Vagystės (BK 178 straipsnis) dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagal šio BK straipsnio 2 dalį vieni iš vagystę kvalifikuojančių požymių, apibūdinančių turto pagrobimo (vagystės) būdą, yra įsibrovimas į patalpą ir atviras svetimo turto pagrobimas. Remiantis BK 178 straipsnio 2 dalimi, tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

3. Pažymėtina, kad nedidelės vertės turto pagrobimas veikos teisinį įvertinimą bei veikos kvalifikavimą lemia tuo atveju, kai padaroma paprasta vagystė – tuomet, priklausomai nuo turto vertės, sprendžiama, ar veika atitinka BK 178 straipsnio 1 ar 4 dalies požymius (turto vertė didesnė ar mažesnė už 3 MGL), ar taikytina tik administracinė atsakomybė (turto vertė nesiekia 1 MGL). Tuo tarpu BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio buvimas, nepaisant turto vertės, veiką savaime daro pavojingesnę, o atsakomybę – griežtesnę. Faktas, kad subjektas iš įsibrovimo negavo jokios naudos, arba kad jo gauta nauda buvo minimali, mažareikšmė, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi – net ir tais atvejais, kai įsibrovimu pagrobtas turtas neviršija 1 MGL, veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

4. Teismų praktikoje „įsibrovimas“ nusako nusikalstamos veikos padarymo būdą. Paties įsibrovimo būdai gali būti labai įvairūs. Šie būdai reiškia ne turto neteisėto paėmimo būdus, o nusako tik įsibrovimo, t. y. priėjimo prie turto, patekimo į nusikaltimo vietą, būdus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas gali būti padarytas tiek slaptai, tiek atvirai, tiek įveikiant kliūtis (išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją, sugadinant užraktus ir pan.), tiek be kliūčių (kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti), todėl įsibrovimas inkriminuotinas ir tais atvejais, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Neteisėtas patekimas reiškia, kad kaltininkas neturi teisės patekti į tam tikrą objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 15 punktas, kasacinės nutartys 2K-617/2005, 2K-639/2010). Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso nuo savininko ir teisėto turto valdytojo valios. Šiuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieš jo valią, t. y. be jo sutikimo. Taip pat tai, kad kaltininkas neturėjo teisės į patalpą laisvai (dėl giminystės ryšių, pagal sutartį ar kt.) įeiti.

5. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Remiantis BK 187 straipsnio 1 dalimi, tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad N. B. ir E. S. kaltinime nurodytu laiku, vietose bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – pagrobė svetimą, kaltinime nurodytą, V. J. ir J. G. priklausantį, turtą, įsibrovę į patalpas; taip pat tyčia sugadino svetimą, J. G. priklausantį, turtą – 440 Eur vertės medines duris ir 10 Eur vertės durų spyną. N. B. ir E. S. į gyvenamąjį namą, sandėlį ir ūkinį pastatą (patalpas), nurodytus kaltinime, pateko tuo metu, kai nukentėjusiųjų patalpose nebuvo. N. B. ir E. S. į kaltinime nurodytas patalpas pateko neturėdami tam teisės ir be patalpų savininkų ar kitų teisėtų valdytojų žinios, todėl N. B. ir E. S. inkriminuotinas vagystes kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpas. Įsibraudami į gyvenamąjį namą, N. B. ir E. S. tyčia metaliniu laužtuvu sugano J. G. priklausantį turtą – 440 Eur vertės medines duris ir 10 Eur vertės durų spyną.

7. Ankstesniame šio nuosprendžio punkte nurodytas išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamieji teisme pripažino padarę nusikalstamas veikas. Jų (tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu) nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu protokoluose ir kt. užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama N. B. ir E. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jų kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas kaltinamųjų veiksmus (dėl pirmosios nusikalstamos veikos – dėl vagystės iš V. J. ir dėl antrosios nusikalstamos veikos – dėl J. G. priklausančio turto vagystės) kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl trečiosios nusikalstamos veikos – dėl J. G. turto sugadinimo).

8. Minėta, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį taip pat atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Siekiant kvalifikuoti asmens veiką kaip atvirą vagystę, yra svarbu nustatyti ar kaltininkas žinojo, kad jo veiksmus stebi asmenys, suprantantys jo veiksmų pobūdį. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas užvaldo turtą ir įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą turtą neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Aptartos teisės aiškinimo taisyklės yra reikšmingos, sprendžiant dėl ketvirtosios nusikalstamos veikos – dėl atvirosios vagystės iš UAB „Circle K Elektrėnai“.

9. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad E. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – atvirai pagrobė svetimą, uždarajai akcinei bendrovei „Circle K Lietuva“ priklausantį, turtą (117,70 Eur vertės 99,83 litrus benzino). E. S. degalus pagrobė viešai, matant uždarosios akcinės bendrovės „Circle K Lietuva“ darbuotojai, suvokiančiai neteisėto turto pagrobimo faktą, žinant, kad uždarosios akcinės bendrovės „Circle K Lietuva“ darbuotoja jį stebi ir supranta jo veiksmų pobūdį, todėl E. S. inkriminuotinas vagystę kvalifikuojantis požymis – atviras turto pagrobimas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis teisme pripažino padarę nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu protokoluose ir kt. užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama E. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas E. S. veiksmus (dėl ketvirtosios nusikalstamos veikos – dėl atvirosios vagystės iš UAB „Circle K Elektrėnai“) kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

10. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

11. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

12. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

13. BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

14. BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

15. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

16. Kaltinamojo N. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, šiuo atveju egzistuoja dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios bei viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

17. Individualizuodamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį – kaltinamasis padarė du apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą (įsibrovė į užrakintas patalpas, pagrobė bei sugadino svetimą turtą); kaltės formą bei pasekmes – nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, padaryta turtinė žala; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad N. B. dirba, per trejų metų laikotarpį baustas administracine tvarka, jam paskirtas baudas yra sumokėjęs (t. 3, b. l. 169–171), vieną kartą teistas – už kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamas veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui (t. 3, b. l. 172–174).

18. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai N. B. atžvilgiu bus pasiekti jam už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus minėto sankcijoje numatytą arešto bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą 187 straipsnio 1 dalyje, minėto straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Konkretūs bausmės dydžiai N. B. nustatomi, be kita ko, atsižvelgiant į nusikalstamomis veikomis padarytos žalos dydį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, veikų padarymo laiką ir – už pirmąją nusikalstamą veiką (dėl vagystės (įsibrovus į patalpą) iš V. J.) N. B. skiriama 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, už antrąją nusikalstamą veiką (dėl J. G. priklausančio turto vagystės, įsibraunant į patalpą) – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, už trečiąją nusikalstamą veiką (dėl J. G. turto sugadinimo) – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant N. B. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nenusiję su darbu.

19. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, už antrąją (dėl J. G. priklausančio turto vagystės, įsibraunant į patalpą) ir trečiąją nusikalstamas veikas (dėl J. G. turto sugadinimo) N. B. paskirtos bausmės subendrinamos bausmių apėmimo būdu, N. B. skiriant subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

20. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, N. B. paskirta subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė subendrintina su jam už pirmąją nusikalstamą veiką (dėl vagystės (įsibrovus į patalpą) iš V. J.) paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskiriant N. B. galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę (BK 49 straipsnio 3 dalis).

21. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir N. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

22. Kaltinamajam N. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 34–36), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

23. Kaltinamojo E. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (dėl pirmosios – trečiosios nusikalstamos veikos) (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistu (dėl visų nusikalstamų veikų) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, šiuo atveju egzistuoja dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios (dėl pirmosios – trečiosios nusikalstamos veikos, dėl ketvirtosios nusikalstamos veikos egzistuoja viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė) bei viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

24. Individualizuodamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį – kaltinamasis padarė tris apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą (įsibrovė į užrakintas patalpas, pagrobė bei sugadino svetimą turtą, taip pat atvirai pagrobė svetimą turtą); kaltės formą bei pasekmes – nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, padaryta turtinė žala; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad E. S. vienuolika kartų teistas, visos jo padarytos nuskalstamos veikos, išskyrus paskutinę, yra nusikaltimai nuosavybei (t. 3, b. l. 158–168). Būdamas laisvėje, E. S. taip pat nuolat daro administracinius nusižengimus, susijusius su smulkiomis turto vagystėmis, taip pat ir kitokio pobūdžio nusižengimus, jam paskirtų baudų nemoka (t. 3, b. l. 141–157). Taigi, E. S. neabejotinai yra linkęs pažeidinėti įstatymus, jokių išvadų dėl tokio savo elgesio nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekeičia.

25. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai E. S. atžvilgiu bus pasiekti jam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Konkretūs bausmės dydžiai E. S. nustatomi, be kita ko, atsižvelgiant į nusikalstamomis veikomis padarytos žalos dydį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, veikų padarymo laiką ir – už pirmąją nusikalstamą veiką (dėl vagystės (įsibrovus į patalpą) iš V. J.) E. S. skiriama 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už antrąją nusikalstamą veiką (dėl J. G. priklausančio turto vagystės, įsibraunant į patalpą) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už trečiąją nusikalstamą veiką (dėl J. G. turto sugadinimo) – 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už ketvirtą nusikalstamą veiką (dėl atvirosios vagystės iš UAB „Circle K Elektrėnai“) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

26. Skirti švelnesnes bausmes ar laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti nėra pagrindo, nes, kaip minėta, E. S. išvadų dėl savo elgesio nedaro ir jo nekeičia, sistemingai vykdo analogiškas veikas, todėl švelnesnės bausmės nėra veiksmingos ir jomis nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Išvardytos aplinkybės dėl ankstesnių teistumų taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, t. y. atidedant jam paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis).

27. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, už antrąją (dėl J. G. priklausančio turto vagystės, įsibraunant į patalpą) ir trečiąją nusikalstamas veikas (dėl J. G. turto sugadinimo) E. S. paskirtos bausmės subendrinamos bausmių apėmimo būdu, E. S. skiriant subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

28. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, E. S. paskirta subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, subendrintina su jam už pirmąją nusikalstamą veiką (dėl vagystės (įsibrovus į patalpą) iš V. J.) ir už ketvirtąją nusikalstamą veiką (dėl atvirosios vagystės iš UAB „Circle K Elektrėnai“) paskirtomis bausmėmis, bausmes iš dalies sudedant ir paskiriant E. S. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

29. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

30. E. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 9–11, 108–110), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių (ne)pagrįstumo

31. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPKX skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

32. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis J. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 500 Eur dydžio žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 196–197), nukentėjusioji V. J. – civilinį ieškinį dėl turtinės 491 Eur dydžio žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 109–131), o civilinis ieškovas UAB „Circle K Lietuva“ – civilinį ieškinį, pareikštą E. S., dėl turtinės 170,70 Eur dydžio žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 75–78). Kaltinamieji visiškai pripažino pareikštus civilinius ieškinius, sutiko juos atlyginti. Kaip jau buvo minėta, tarp kilusios, nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos, ir kaltinamųjų N. B. bei E. S. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, atitinkama žala padaryta būtent kaltinamųjų veiksmais (žala UAB „Circle K Lietuva“ padaryta vieno iš kaltinamųjų – E. S., veiksmais). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą civilinius ieškinius dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti, priteisiant iš kaltinamųjų N. B. ir E. S. civiliniams ieškovams atitinkamas turtinės žalos atlyginimo sumas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys) (UAB „Circle K Lietuva“ žala priteisiama tik iš kaltinamojo E. S.).

33. Nukentėjusieji J. G. bei V. J. pareikštais civiliniais ieškiniais taip pat prašo 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

34. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.

35. Taip pat teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

36. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

37. Nukentėjusysis J. G. pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės grindžia po įvykio pablogėjusia sveikata (dažniau kylančiu kraujospūdžiu), kas lėmė ir papildomų medikamentų vartojimą. Pažymėtina, kad jokie duomenys, pagrindžiantys minėtas nukentėjusiojo civilinio ieškinio aplinkybes, teismui nėra pateikti. Nukentėjusioji V. J. pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat grindžia pablogėjusia sveikata, miego sutrikimais.

38. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiesiems nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingi nusikaltimus padarę asmenys – N. B. ir E. S., tačiau žala vertinama tik šios bylos kontekste. Nukentėjusiųjų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, suformuotai teismų praktikai dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio bylose. Byloje nenustatyta, kad konkrečiai dėl kaltinamųjų padarytų nusikaltimų nukentėjusiesiems būtų kilusios neigiamos pasekmės sveikatai.

39. BPK normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį, tačiau BPK 113 straipsnio 2 dalyje yra numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 straipsnio straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2K-29/2009).

40. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, šiuo atveju reali ir įrodyta yra 200 Eur dydžio neturtinė žala, padaryta J. G., ir 250 Eur neturtinė žala, padaryta V. J., tokio dydžio žala atitinka aukščiau įvardintus įstatyme numatytus kriterijus bei suformuotą teismų praktiką. Minėto dydžio neturtinė žala priteistina nukentėjusiųjų naudai iš kaltinamųjų N. B. ir E. S.. Kita nukentėjusiųjų civilinių ieškinių reikalavimų dalis atmestina kaip nepagrįsta.

41. Taigi, nukentėjusiajam J. G. iš kaltinamųjų viso priteistina 700 Eur žalos atlyginimo (500 Eur + 200 Eur), nukentėjusiajai V. J. viso – 741 Eur žalos atlyginimo (491 Eur + 250 Eur).

42. Išlaidos už specialisto išvadas nepripažintinos proceso išlaidomis, kadangi specialistai išvadas šiuo atveju rengė atlikdami tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 3 punktas).

43. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: laužtuvas su galimais biologiniais pėdsakais, DNR konteineris su nuoplova, galimais biologiniais pėdsakais, DNR seilių ėminys, medžiaginis krepšys, su galimais biologiniais pėdsakais, ašarinis dujų balionėlis, su galimais biologiniais pėdsakais, saugomi Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

N. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės (įsibrovus į patalpą) iš V. J.), ir skirti jam 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

N. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl J. G. priklausančio turto vagystės, įsibraunant į patalpą), ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

N. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (dėl J. G. turto sugadinimo), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nenusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, už antrąją (dėl J. G. priklausančio turto vagystės, įsibraunant į patalpą) ir trečiąją (dėl J. G. turto sugadinimo) nusikalstamas veikas N. B. paskirtos bausmės subendrinamos bausmių apėmimo būdu, N. B. skiriant subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, N. B. paskirta subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė subendrintina su jam už pirmąją nusikalstamą veiką (dėl vagystės (įsibrovus į patalpą) iš V. J.) paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskiriant N. B. galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę (BK 49 straipsnio 3 dalis)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. B. paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Išaiškinti N. B., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Kauno tardymo izoliatorių, esančius Technikos g. 34, Kaune atlikti arešto bausmės arba Kauno tardymo izoliatorių raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt informuoti apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į šią įstaigą.

N. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės (įsibrovus į patalpą) iš V. J.), ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl J. G. priklausančio turto vagystės, įsibraunant į patalpą), ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (dėl J. G. turto sugadinimo), ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl atvirosios vagystės iš UAB „Circle K Elektrėnai“), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, už antrąją (dėl J. G. priklausančio turto vagystės, įsibraunant į patalpą) ir trečiąją (dėl J. G. turto sugadinimo) nusikalstamas veikas E. S. paskirtos bausmės subendrinamos bausmių apėmimo būdu, E. S. skiriant subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, E. S. paskirta subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, subendrintina su jam už pirmąją nusikalstamą veiką (dėl vagystės (įsibrovus į patalpą) iš V. J.) ir už ketvirtąją nusikalstamą veiką (dėl atvirosios vagystės iš UAB „Circle K Elektrėnai“) paskirtomis bausmėmis, bausmes iš dalies sudedant ir paskirti E. S. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią E. S. skaičiuoti nuo E. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Nukentėjusiojo J. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – nukentėjusiojo J. G. naudai solidariai iš N. B. ir E. S. priteisti 700 Eur (septynių šimtų eurų) žalos atlyginimo sumą.

Kitą nukentėjusiojo J. G. civilinio ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Nukentėjusiosios V. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – nukentėjusiosios V. J. naudai solidariai iš N. B. ir E. S. priteisti 741 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt vieno euro) žalos atlyginimo sumą.

Kitą nukentėjusiosios V. J. civilinio ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Civilinio ieškovo UAB „Circle K Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš E. S. UAB „Circle K Lietuva“ 170,70 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų septyniasdešimties euro centų) žalos atlyginimo sumą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: laužtuvas su galimais biologiniais pėdsakais, DNR konteineris su nuoplova, galimais biologiniais pėdsakais, DNR seilių ėminys, medžiaginis krepšys, su galimais biologiniais pėdsakais, ašarinis dujų balionėlis, su galimais biologiniais pėdsakais, saugomi Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Rasa Lapėnienė