Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje teisėja Jolita Cirulienė viešame teismo posėdyje rašytino proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: T. P., S. S. ir Valstybės įmonė Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. rezoliucija pareiškimą priėmė ir nustatė suinteresuotiems asmenims 14 d. terminą atsiliepimams pateikti.

2025 m. rugsėjo 2 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atsiliepimas, kuriame nurodyta, jog Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teismo nuomone, šiuo atveju byloje, kurioje suinteresuoti asmenys, taip pat turėję teisę priimti palikimą po V. S. mirties, pareiškime nurodytų aplinkybių neginčija, nėra jokios būtinybės žodiniam procesui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini) mirusio V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), dukra ((duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyventojų registro duomenimis, V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė ištuokoje, su buvusia sutuoktine S. S. turėjo du pilnamečius vaikus: J. S. (gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirė) ir V. S. (gimusią (duomenys neskelbtini)). J. S. turėjo pilnametį sūnų T. P., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ištuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) tarp V. S. ir S. S., buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu V. S. ir S. S. įgijo nekilnojamąjį turtą, kuris registruotas S. S. vardu: Butas/Patalpa - Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš pateikto (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dėl V. S. palikimo priėmimo po jo mirties paveldėjimo byla notaro biure, kurio veiklos teritorijoje turėjo ir turi būti tvarkytinas mirusiojo asmens turto paveldėjimas, neužvesta ir dėl palikėjo palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises (CK 1.63 straipsnio 1 dalis)). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos LAT praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismo nuomone, pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja po savo tėvo mirties (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpyje faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą ir toliau rūpinasi turtu kaip savu. Pareiškėjos rašytiniu paaiškinimu, kuriuo nėra pagrindo netikėti, nustatyta, jog ji iš karto po tėvo mirties pasiėmė tėvui V. S. priklausiusius daiktus (namų apyvokos reikmenis, asmeninius daiktus, fotoalbumus, paveikslus ir kt.), buvusius Bute, be to, po tėvo mirties mokėjo tėvui priklausiusios Buto dalies mokesčių dalį. Tokiu būdu tėvo palikimą ji priėmė pradėdama faktiškai valdyti jam priklausiusį turtą.

Tai, jog pareiškėjos brolio sūnus T. P., taip pat turintis teisę paveldėti po V. S. mirties, neišreiškė jokių prieštaravimų dėl to, jog būtent pareiškėja yra priėmusi mirusio V. S. palikimą faktiniu valdymu, teismo nuomone, leidžia daryti visiškai įtikinamą išvadą, jog po palikėjo V. S. mirties jo turėtą turtą faktiškai pradėjo valdyti jo dukra (pareiškėja), kuri po tėvo mirties aktyviais veiksmais perėmė ir valdė tėvui priklausiusį turtą bei juo rūpinosi. Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjos faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima teigti, kad pareiškėja priėmė savo mirusio tėvo palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą pareiškėja išreiškė aktyviais veiksmais – faktiškai pradėdama valdyti mirusiajam priklausiusį turtą. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.