Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 233 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus, V. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad jis 2012-07-14 apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, S. R. gyvenamajame name, spyrė vieną kartą koja S. R. į kairį šoną, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą, ir parvirtusiai nuo smūgio ant lovos, pridėjęs peilį prie kaklo S. R. reikalavo atiduoti pinigus grasindamas ją nužudyti, o jų negavęs, pats išplėšė jai iš po rūbų piniginę, iš kur išėmė 160 Lt, taip plėšimo būdu pagrobė 160 Lt, padarydamas S. R. tokio dydžio turtinę žalą.

Be to, jis 2012-07-14 apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, S. R. gyvenamajame name, pagrobė svetimą turtą – virtuvėje ant stalo buvusį S. R. 410 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 300“ su 20 Lt „Pildyk“ SIM kortele, tuo padarydamas jai bendrą 430 Lt vertės turtinę žalą.

Be to, jis nuo 2012-07-16 iki 2012-08-16, žinodamas, kad dėl jo nusikaltimų nukentėjusi S. R. parašė pareiškimą į Raseinių rajono policijos komisariatą, pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, iš mobiliojo ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rašė žinutes į S. R. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas ją paveikti kaip nukentėjusią, kad pastaroji pakeistų policijai duotus parodymus ir duotų melagingus parodymus, dėl kurių jis išvengtų atsakomybės dėl nusikaltimų, kuriuos padarė S. R. atžvilgiu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. R. teigia, kad teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių bei teismas netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė BPK 241 straipsnio 2 dalies, 242 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus.

Nurodo, kad dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, S. R. parodymai, duoti 2012-08-27 ir 2012-09-11 ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra melagingi, o liudytojo V. K. 2012-09-03 duotus parodymus, jog jis (V. R.) „prasidėjus ikiteisminiam tyrimui slapstėsi ir S. R. į mobiliojo ryšio telefoną rašinėjo grasinančias žinutes, siekdamas ją paveikti kaip nukentėjusiąją, kad ji pakeistų parodymus, kadangi nenorėjo grįžti į kalėjimą, nes daug kartų teistas“, bei liudytojos R. M. 2012-09-03 duotus parodymus, jog ji matė V. R. rašytas grasinančias žinutes S. R., norėjo ją paveikti kaip nukentėjusiąją, kad pakeistų parodymus jo (V. R.) atžvilgiu, paneigia 2012-09-11 daiktų apžiūros protokole ir prie jo esančiose fotokortelėse (48-56 b. l.) užfiksuotų žinučių turinys, nes SMS žinutes jis S. R. rašė, kai jos procesinė padėtis buvo liudytoja. Be to, SMS žinučių turinys nepatvirtina, kad jis būtų prašęs S. R. pakeisti anksčiau duotus parodymus, todėl mano, kad jo veiksmuose – rašant SMS žinutes S. R. – nėra kvalifikuojančio požymio, kad jis bet kokiu būdu siekė paveikti S. R. kaip liudytoją ir (ar) nukentėjusiąją, kad ji ikiteisminio tyrimo metu, teisme duotų melagingus parodymus. Mano, kad S. R. nuomonė, jog jis SMS žinutėmis siekė, kad ji duotų melagingus parodymus, yra nepagrįsta SMS žinučių turiniu. Teigia, kad SMS žinutes S. R. rašė tikėdamasis, kad ji nutrauks procesą, jam atleidusi, t. y. atsiims pareiškimą. Nurodo, kad grasinančių žinučių turinys atsirado tik tada, kai S. R. nereagavo į jo SMS žinutes ir tokiu savo elgesiu S. R. jį išprovokavo parašyti kelias grasinančio pobūdžio SMS žinutes, taip jis išreiškė savo pyktį, tačiau grasinimų net neketino įvykdyti, norėjo susitaikyti. Dėl to teigia, kad teismas tinkamai neįvertino įrodymų, nes jo veiksmuose nėra nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių, todėl mano, kad jis turi būti išteisintas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.

Taip pat nurodo, kad nesutinka, jog S. R. buvo padaryta 430 Lt turtinė žala, nes mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 300“ S. R. pirko R. M. vardu salone (tą patvirtino ir liudytoja R. M.) pilnoje komplektacijoje, t. y. su pakrovėju (salone pakrovėjo kaina prasideda nuo 12 Lt), USB jungties laidu (jo vertė salone nuo 10 Lt), ausinėmis (kurių vertė nuo 10 Lt), pasu, instrukcija ir dėžute, kurie yra menkaverčiai, be to, tuo telefonu S. R. kurį laiką naudojosi, todėl mano, kad teismas nenustatė tikslios telefono vertės, neminusavo pakrovėjo, USB jungties laido, ausinukų vertės. Mano, kad telefono vertė neviršija 3 MGL dydžio. Be to nurodo, kad S. R. melagingai nurodė SIM kortelės vertę, nes „(duomenys neskelbtini)“ atstovybė Lietuvoje SIM korteles „Pildyk“ brangiausiai parduoda po 4,99 Lt ir pigiau. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad S. R. nepateikė jokio čekio, patvirtinančio SIM kortelės vertę. Teigia, kad prašė iš „(duomenys neskelbtini)“ atstovybės išreikalauti duomenis apie telefono priedų (pakrovėjo, USB jungties laido, ausinukų) minimaliausias kainas, kurios, jo nuomone, patvirtintų, jog S. R. pateikė klaidingą informaciją apie padarytą turtinę žalą. Teigia, kad liudytojo V. K. parodymai nei patvirtina, nei paneigia, kad jis (apeliantas) padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Dėl šių paminėtų aplinkybių prašo nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 4 dalį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliaciniame skunde išdėstytų nuteistojo V. R. teiginių galima daryti išvadą, kad jis iš esmės ginčija įrodymų patikimumą ir jų vertinimą, taip pat prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką dėl telefono vagystės į baudžiamąjį nusižengimą bei panaikinti nuosprendžiu nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrino bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl V. R. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje.

V. R. neigia apiplėšęs S. R., grasinęs ir sužalojęs ją peiliu, tačiau tokius apelianto parodymus paneigia nukentėjusiosios S. R., liudytojų R. M., V. K., M. M. parodymai ir kiti bylos duomenys.

Nukentėjusioji S. R. parodė, kad atėjęs pas ją V. R. pavalgė, pasikalbėjęs su kažkuo mobiliojo ryšio telefonu, susinervino bei pradėjo jos prašyti pinigų, ji sutiko jam duoti 20–30 Lt, tačiau V. R. pasakė, kad tiek per mažai, žino, kad ji turi daugiau, nes gavo invalidumo pensiją, todėl jis spyrė jai į šoną ir ji nuvirto ant sofos, tada V. R., pagriebęs virtuvinį peilį, prikišo jai prie kaklo ir, peiliu vedžiodamas, reikalavo pinigų, visaip grasino bei pats ištraukęs iš jos rūbų piniginę, iš piniginės pats pasiėmė 160 Lt. Tokius parodymus apie jos atžvilgiu V. R. naudotą smurtą nukentėjusioji davė ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme, patvirtino akistatų su nuteistuoju metu (1 t. 7, 17, 97–98, 101, 117–118 b. l., 2 t. 30–31 b. l.). Be to, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios duotais parodymais, nes aplinkybę, jog V. R. jai grasino peiliu bei ją sužalojo ir apiplėšė, S. R. iš karto nurodė ne tik savo sugyventiniui V. K., R. M., bet ir atvykusiam policijos pareigūnui M. M. (1 t. 99, 100, 103 b. l.). Liudytojas V. K. parodė, kad grįždamas namo, prie namų sutiko išeinantį V. R., o įėjęs į namus, pamatė ant lovos sėdinčią savo sugyventinę S. R., kuri buvo smarkiai išsigandusi, verkė, papasakojo, kad V. R. norėjo ją papjauti peiliu ir grasindamas juo atėmė iš jos pinigus. Liudytojas taip pat parodė, kad matė sužalotą S. R. kaklą, ant šono sumušimo žymę (1 t. 100 b. l., 2 t. 31–32 b. l.). Liudytoja R. M. parodė, kad vakare ji užėjo pas S. R. ir pamatė, kad nukentėjusiajai yra sužalotas kaklas, ties liemeniu buvo raudona didelė sumušimo žymė, S. R. jai papasakojo, jog V. R. jai spyrė ir sužalojo peiliu, kad pastarasis atėmė iš jos pinigus, pavogė telefoną. Liudytoja parodė, kad S. R. buvo labai išsigandusi (1 t. 99 b. l., 2 t. 32–33 b. l.). Liudytojas M. M. parodė, kad pagal iškvietimą atvykęs pas S. R. pamatė, jog ji buvo išsigandusi, verkė, paaiškino, kad V. R., įrėmęs peilį į kaklą, atėmė iš jos 160 Lt bei išeidamas pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Liudytojas taip pat parodė, kad nors S. R. buvo neblaivi, tačiau ji kalbėjo rišliai. M. M. patvirtino matęs ant nukentėjusiosios kaklo peilio paliktą žaizdą (1 t. 103 b. l., 2 t. 32 b. l.). Specialisto išvada Nr. G 331/12(10) taip pat patvirtina, kad nukentėjusiosios atžvilgiu nurodyto įvykio metu buvo padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje krūtinės ląstos pusėje, riešų sąnariuose kietais bukais daiktais mažiausiai trimis smūgiais ar trauminiais poveikiais (96 b. l.). Nors specialisto išvadoje nenurodyta, kad S. R. įvykio metu peiliu buvo padarytas sužalojimas kakle, tačiau šią aplinkybę patvirtina asmens apžiūros protokole užfiksuotas S. R. kakle esančios žaizdos vaizdas (1 t. 14–16 b. l.), liudytojų, kurie S. R. matė iš karto po to, kai V. R. pasišalino iš jos namų, parodymai. Pastebėtina, kad nukentėjusioji pas medikus dėl sužalojimų kreipėsi ne iš karto po įvykio (bijodama išeiti iš namų), o tik po dešimties dienų, todėl logiška, kad per tą laiką sužalojimas kakle sugijo, tačiau smurtą jos atžvilgiu patvirtina kiti jai nustatyti sužalojimai. Be to, nuteistojo teiginio, jog S. R. sužalojimą kakle galėjo pasidaryti pati, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, priešingai, specialisto išvadoje ir ekspertizės akte (1 t. 81–84, 96 b. l.) nėra duomenų, jog iki įvykio nukentėjusioji būtų žalojusi save. Nors nukentėjusiosios protokole-pareiškime (1 t. 7 b. l.) ir pirminiuose parodymuos (1 t. 17 b. l.) yra tam tikrų neatitikimų (pvz., kad V. R. padavė pinigus, pati juos ištraukusi iš piniginės) su vėlesnių apklausų metu nurodytomis aplinkybėmis (kad V. R. jai spyrė, pats ištraukė piniginę ir iš jos pasiėmė pinigus), tačiau esmines įvykio aplinkybes – smurto naudojimo faktą ir pinigų pagrobimą nukentėjusioji nurodė vienodai, todėl netikėti iš esmės nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, nėra pagrindo. Be to, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai vieni kitus atitinka ir neprieštarauja kitiems byloje surinktiems objektyviems duomenims, todėl byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis V. R., panaudojęs nukentėjusiosios S. R. atžvilgiu fizinį smurtą – spyrė koja, įdūrė peiliu į kaklą bei grasindamas peiliu nukentėjusiajai, pagrobė jos turtą – 160 litų. Dėl to V. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir nėra pagrindo apelianto išteisinti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Nuteistasis taip pat neigia grasinęs S. R. ir tokiu būdu daręs nukentėjusiajai poveikį pakeisti duotus parodymus, tvirtina, kad parašydamas kelias grasinančias SMS žinutes parašė išliedamas savo pyktį, kad nukentėjusioji nereagavo į jo SMS žinutes, be to, jis rašydamas SMS žinutes norėjo susitaikyti su nukentėjusiąja. Tokius nuteistojo teiginius, jog jis S. R. negrasino, nedarė poveikio, o tik norėjo su ja susitaikyti, paneigia nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, telefono apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, t. y. nukentėjusiajai siųstos SMS žinutės. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad po jos atžvilgiu įvykdyto plėšimo V. R. slapstėsi ir nuolat jai rašinėjo grasinančias žinutes, kad ji atsiimtų pareiškimą, reikalavo pakeisti parodymus. Nukentėjusioji parodė, kad ji bijojo V. R., bijojo būti viena namuose. Liudytojai V. K. ir R. M. patvirtino žinoję apie S. R. rašomas grasinančio turinčio SMS žinutes, R. M. parodė pati mačiusi nukentėjusiajai siųstas žinutes. Iš daiktų (telefono) apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios S. R. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (1 t. 44 b. l.), kuriame gautų pranešimų skiltyje rastos 8 žinutės, siųstos iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3 žinutės, siųstos iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendro šių žinučių konteksto galima suprasti, kad jas rašęs asmuo nuo 2012-07-16 iki 2012-08-16 ne tik bandė susisiekti su S. R., bet ir ją paveikti, kad pakeistų parodymus ir jis išvengtų baudžiamosios atsakomybės, kuria, kaip mano žinučių siuntėjas, jam būtų apribota laisvė 5 metams (1 t. 45–56 b. l.). Nuteistasis neneigia rašęs nukentėjusiajai SMS žinutes, bet tvirtina, kad SMS žinučių turinys nėra grasinančio pobūdžio. Su nuteistojo teiginiu, jog SMS žinučių turinys nėra grasinančio pobūdžio, sutikti negalima, nes 2012-07-24 03:21:59 gautos SMS žinutės turinys liudija, kad V. R., rašydamas „palauk, papuls proga, kai grįšiu į (duomenys neskelbtini), tada tai pamatysi, ką aš iš tikro galiu padaryti“, išreiškė ne savo pyktį, o grasinimą atkeršyti, grasino ne tik nukentėjusiajai, bet ir kitiems asmenims („kentės daug kas“), nes nėra jam ko prarasti. Be to, V. R. siųsta SMS žinutė „jei nieko nedarysi mane uždarys 5 metam“ rodo, jog jis siekė, kad nukentėjusioji pakeistų parodymus taip, kad jo „neuždarytų 5 metams“. Taigi, siųsdamas tokio turinio SMS žinutes įvairiu paros metu, netgi ir naktį, nuteistasis ne tik žinojo, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet ir išsakydamas „ar tu tikrai nori, kad mane uždarytų?“, „jei nieko nedarysi, mane uždarys 5 metam“, „nu dar nepaskambinai į policija“, „kai grįšiu į (duomenys neskelbtini), pamatysi ką aš iš tikro galiu padaryt, dabar pati prisiprašiai“, „taip, kad dabar kentės daug kas“ davė suprasti, kad ji turi pakeisti savo parodymus taip, kad jo neuždarytų. Tokio pobūdžio SMS žinučių rašymas pagal teismų praktiką laikomas poveikio darymu asmeniui. Be to, S. R. siųstuose SMS žinutėse nėra jokių užuominų apie tai, kad nuteistasis norėtų su ja susitaikyti ar prašytų atsiimti pareiškimą. Nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad jis SMS žinutes S. R. rašė, kai jos procesinė padėtis buvo liudytoja, o ne nukentėjusioji. Iš bylos matyti, kad S. R. nukentėjusiąja buvo pripažinta 2012-07-14 (1 t. 18 b. l.), o SMS žinutes nuteistasis nukentėjusiajai pradėjo siųsti nuo 2012-07-16. Šios aplinkybės liudija, kad grasinančio turinio SMS žinutėmis V. R. darė poveikį S. R. ne kaip liudytojai, o kaip nukentėjusiajai.

Įvertinus visumą šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, daroma išvada, kad šie įrodymai patvirtina V. R. kaltę padarius BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį ir apeliantą išteisinti pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis V. R. pripažįsta paėmęs nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną, tačiau nesutinka, kad padarė S. R. 430 Lt žalą, kadangi telefonas jau buvo naudotas, ir jis nepaėmė telefono pakrovėjo, ausinių, USB laido bei telefono dokumentų, todėl mano, kad telefono vertė yra mažesnė nei 3 MGL dydis.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 2012-07-03 įsigijo padedama liudytojos R. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos metu už 1 Lt (1 t. 38–43 b. l.). Nukentėjusioji ir liudytoja R. M. parodė, kad mobiliojo ryšio telefoną savo vardu paėmė ji, tačiau pinigus už telefoną mokėjo pati S. R.. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz. mobiliojo ryšio telefonas, kurio rinkos kaina yra 500 Lt, įsigytas už 1 Lt sudarant terminuotą abonementinę sutartį, arba, jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga). Liudytoja R. M. parodė, kad telefonas kainavo apie 500 Lt, tačiau, jai pritaikė 100 Lt nuolaidą, todėl ir nurodė, kad telefono vertė buvo 410 Lt (1 t. 99 b. l., 2 t. 32–33 b. l.). Kadangi liudytoja R. M. savo vardu S. R. pirko mobiliojo ryšio telefoną, t. y. savo vardu sudarinėjo telefono pirkimo-pardavimo sutartį, ji geriausiai žinojo šio telefono vertę, todėl nėra pagrindo netikėti R. M. parodymais, jog mobiliojo ryšio telefono vertė buvo didesnė kaip 3 MGL dydis, tuo labiau, kad liudytojai buvo pritaikyta 100 Lt nuolaida. Atsižvelgiant į tai, kad mobiliojo ryšio telefonas iš S. R. buvo pagrobtas praėjus tik 10 dienų nuo jo įsigijimo momento, todėl nėra pagrindo manyti, jog per tokį labai trumpą laikotarpį, šio mobiliojo ryšio telefono vertė labai žymiai sumažėjo. Pastebėtina, kad iš nukentėjusiosios pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas ir kartu su telefonu įsigyti priedai (pvz. ausinukas, kroviklis, USB laidas ir kt.) sudarė komplektą, todėl nėra pagrindo šių atskirų priedų vertės minusuoti iš bendros telefono vertės. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nuteistasis V. R. pagrobė didesnės nei 3 MGL dydis vertės mobiliojo ryšio telefoną, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Dėl to nėra pagrindo apelianto nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 4 dalį.

Nuteistasis taip pat nesutinka, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nukentėjusioji parodė, kad kartu su pas ją į namus atėjusiu V. R. ji išgėrė brendžio. Nuteistasis neneigė kartu su nukentėjusiąją gėręs brendį. Liudytojas V. K. parodė, kad prie namų sutiko V. R., kuris nebuvo girtas, bet „jautė kvapą nuo jo“. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis alkoholinį gėrimą vartojo kartu su nukentėjusiąja, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas, daroma išvada, kad nuteistasis buvo neblaivus, o kadangi išgėręs pradėjo elgtis agresyviai, daroma išvada, kad jo neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Dėl to pagrįstai apylinkės teismas nuteistojo V. R. atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistajam V. R. paskirtos neteisingos bausmės už jo padarytas nusikalstamas veikas, nes pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei vadovaudamasis BK 56 straipsnio nuostatomis, pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Taigi, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam už atskirus nusikalstamas veikas bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepažeidė ir BK 63 straipsnio nuostatų subendrindamas V. R. paskirtas bausmes. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos bausmės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendžio.