Kauno apylinkės teismo nutartis

1. Pareiškėjas D. Š. padavė skundą dėl antstolės Gitos Andrijauskienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės Gitos Andrijauskienės 2025 m. rugsėjo 18 d. priimtą, patvarkymą Nr. S-25-88-39285 ir tenkinti skolininko D. Š. prašymą dėl 14 233,77 Eur išlaikymo ir kitų periodinių išmokų įsiskolinimo išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0088/10/01381 išdėstymo dalimis, nustatant skolos mokėjimo grafiką: įpareigojant skolininką kas mėnesį mokėti po 200 Eur nuo prašymo tenkinimo dienos. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 7 d. priėmė teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1827-54/2010, kuriuo nusprendė patvirtinti A. Š. ir D. Š. 2010 m. gegužės 28 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi D. Š. įsipareigojo savo nepilnamečio sūnaus E. Š. išlaikymui mokėti periodines 400 litų dydžio išmokas per mėnesį iki E. Š. sulauks pilnametystės, mokant kas mėnesį iki paskutinės dienos. Sutartimi šalys, taip pat susitarė, kad D. Š. įsiskolinimas nepilnamečio sūnaus išlaikymui už trejus metus yra 14 400 litų. Šią sumą D. Š. įsipareigojo sumokėti per trejus metus nuo šios sutarties sudarymo momento, mokant po 400 litų arba ne mažiau kaip po 1 200 litų per ketvirtį. Skolininkui D. Š. nevykdant aukščiau nurodytų sutarties nuostatų, Teismas išieškotojai A. Š. 2010 m. rugsėjo 23 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-1827/2010, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei Gitai Andrijauskienei, vykdomosios bylos Nr. 0088/10/01381. Vykdomoje byloje yra likusi 14 233,77 Eur išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo skola. Skolininkas 2025 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į antstolę su prašymu išdėstyti skolininkui D. Š. 14 233,77 Eur išlaikymo ir kitų periodinių išmokų įsiskolinimo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0088/10/01381 dalimis, nustatant skolos mokėjimo grafiką: įpareigojant skolininką kas mėnesį mokėti po 200 Eur nuo š. m. rugsėjo 15 d., kadangi po ilgo laiko ieškojimo pagaliau rado nuolatinį darbą, gaus stabilias pajamas ir turi sąžiningą ketinimą pilnai padengti skolą išieškotojai, tačiau jam reikalingas ilgesnis laiko tarpas skolai dengti dėl sunkios turtinės ir finansinės padėties, pareiškėjas turi kitų skolų. Antstolė 2025 m. rugsėjo 18 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-8.8-39285, kuriuo nutarė D. Š. 2025 m. rugsėjo 3 d. prašymo netenkinti. Toks antstolės sprendimas laikytinas nepagrįstu ir prieštaraujančiu tiek proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, tiek gero administravimo ir proporcingumo principams. Antstolė, formaliai nurodydama, kad tik teismas gali nustatyti mokėjimo grafiką, neįvertino konkrečių skolininko pateiktų aplinkybių - itin sunkios jo turtinės padėties, minimalaus gaunamo darbo užmokesčio, kitų vykdomųjų bylų bei to, kad skolininkas realiai išreiškė sąžiningą ketinimą skolą padengti dalimis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos nenumato draudimo antstoliui priimti sprendimą, kuris užtikrintų skolos dengimą realiomis dalimis, ypač kai toks sprendimas atitinka tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų pusiausvyrą ir prisideda prie sprendimo savanoriško įvykdymo. Atsisakymas patenkinti prašymą vien formaliais pagrindais akivaizdžiai prieštarauja CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam antstolio pareigos principui siekti, kad sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau, bei bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. CPK 627straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis gali atidėti vykdymo veiksmus, kai tai neprieštarauja išieškotojo teisėms, o pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę sprendimo vykdymą išdėstyti, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį. Nors ši teisė tiesiogiai suteikta teismui, ji neeliminuoja antstolio pareigos įvertinti skolininko turtinę padėtį bei ieškoti proporcingo sprendimo, siekiant nepažeisti skolininko ir išieškotojo interesų. Tokia aiškinimo kryptis atitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad vykdymo procesas turi būti organizuojamas taip, kad sprendimo įvykdymas būtų realus, o ne formaliai deklaruojamas. Skolininkas niekada nevengė vykdyti turimų prievolių, tačiau ilgą laiką jo materialinė padėtis buvo itin sunki, nes jis neturėjo nuolatinio darbo ir realių galimybių užtikrinti įsiskolinimo padengimą. Išlaikymo įsiskolinimas yra susijęs su vaiko išlaikymu, tačiau šiuo metu vaikas jau yra sulaukęs pilnametystės, todėl skolos išdėstymas dalimis nepažeistų jo teisių ir interesų. Atvirkščiai - tai užtikrintų realų ir nuoseklų įsiskolinimo padengimą, nes skolininkas, gaudamas stabilias, bet nedideles pajamas, pajėgtų reguliariai vykdyti mokėjimus ir sąžiningai atsiskaityti su kreditoriumi. Antstolės motyvai, kuriais ji grindė atsisakymą tenkinti skolininko prašymą dėl įsiskolinimo išdėstymo dalimis, esą dėl to, kad skolininkas iki 2025 m rugsėjo 18 d. nesumokėjo pirmosios 200 Eur įmokos, laikytini nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms. Skolininkas nesiėmė mokėjimo ne dėl piktavališkumo ar vengimo vykdyti prievolę, bet todėl, kad jam nebuvo žinoma, ar antstolė tenkins jo prašymą bei nustatys siūlytą mokėjimo grafiką, todėl nebuvo aišku, ar tokia įmoka bus laikoma tinkamu vykdymu. Be to, antstolė jau buvo pradėjusi priverstinį išieškojimą iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio pagal vykdomąjį dokumentą, todėl skolininkas pagrįstai manė, kad šis periodinis išskaitymas iš darbo užmokesčio atitinka jo pareigą mokėti skolą ir yra pakankamas tol, kol antstolė priims sprendimą dėt prašymo iš esmės. Po skundžiamo patvarkymo priėmimo skolininkas papildomai padengė dalį skolos savanoriškai, nepaisant to, jog iš jo pajamų ir toliau vykdomas priverstinis išieškojimas. Skolininkas dengia skolą dalimis jau ilgą laiką. Tokie veiksmai akivaizdžiai patvirtina skolininko sąžiningą ketinimą vykdyti prievoles bei paneigia antstolės išvadą, jog jis elgiasi nesąžiningai ar vengia atsiskaityti.