- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-06
- Bylos Nr.
- 2S-685-230/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Egidijus Tamašauskas
- Suinteresuotas asmuo
- N. Č.
- Skolininkas
- N. Č.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. Č. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-14-753/2010 pagal pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimą priteisti vykdymo išlaidas iš skolininkės N. Č..
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas antstolis D. Jonaitis prašė teismo priteisti jai iš skolininkės N. Č. 289,20 Lt vykdymo išlaidų. Antstolis nurodė, kad vykdant 2007 m. gegužės 10 d. pateiktą VSDFV Kaišiadorių skyriaus išduotą vykdomąjį dokumeną dėl 236,64 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės N. Č., susidarė 289,20 Lt vykdymo išlaidų. Skolininkė 2007 m. gegužės 22 d. 236,64 Lt skolą sumokėjo į išieškotojo sąskaitą. 2009 m. gruodžio 14 d. skolininkei išsiųstas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, įteiktas 2009 m. gruodžio 17 d., tačiau vykdymo išlaidos nesumokėtos.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartimi antstolio pareiškimą patenkino ir priteisė iš skolininkės N. Č. antstoliui 289,20 Lt vykdymo išlaidų. Teismas nurodė, kad išieškotojas VSDFV Kaišiadorių skyrius, 2007 m. gegužės 10 d. pateikęs antstoliui vykdomąjį dokumentą dėl 236,64 Lt skolos išieškojimo iš N. Č., 2007 m. gegužės 25 d. antstoliui pranešė, kad skolininkė 2007 m. gegužės 22 d. skolą sumokėjo. Skolininkė, 2009 m. gruodžio 16 d. gavusi antstolio siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, jų nesumokėjo. Visos vykdymo išlaidos susidarė per priverstinį vykdymo procesą ir yra pagrįstos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytais dydžiais. Skolininkė vykdymo išlaidų nesumokėjo per antstolio nurodytą terminą, todėl jos išieškotinos.
Šalies argumentai
Skolininkė N. Č. atskiruoju skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti. Skolininkė nurodo, kad Kaišiadorių VSDFV skyrius vykdomąjį dokumentą antstoliui pateikė 2007 m. gegužės 10 d., skolininkė skolą išieškotojui sumokėjo 2007 m. gegužės 22 d., Kaišiadorių VSDFV skyrius 2007 m. gegužės 24 d. pažyma skolos išieškojimą atšaukė. Tačiau antstolis toliau tęsė neegzistuojančios skolos išieškojimą: 2007 m. birželio 28 d. raštu siūlė skolininkei geruoju sumokėti skolą, o patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui išsiuntė tik 2009 m. gruodžio 11 d. Antstolis 2009 m. balandžio 17 d. darė užklausas bankams dėl skolininkės pajamų, užklausas kartojo 2007 m. rugpjūčio 14 d. ir 16 d., 2008 m. rugsėjo 4 d., 2008 m. spalio 14 d., 2009 m. liepos 7 d., 2009 m. gruodžio 14 d. Antstolis sąmoningai didino išieškojimo išlaidas, kurios viršija buvusios skolos dydį, ir kreipėsi nepagrįstai teismą dėl šių išlaidų priteisimo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas antstolis D. Jonaitis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Antstolis nurodo, kad vykdymo išlaidos apskaičiuotos pagrįstai. 2007 m. birželio 28 d. skolininkei N. Č. buvo siunčiamas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, tačiau šis siūlymas neįteiktas, todėl buvo atliekamos užklausos, siekiant nustatyti skolininkės buvimo vietą ir įteikti siūlymą per darbovietę ar pagal jos turto buvimo vietą. Už šias užklausas N. Č. vykdymo išlaidos nepaskaičiuotos, todėl yra nepagrįstas skolininkės teiginys, kad antstolis specialiai darė užklausas, siekdamas padidinti vykdymo išlaidas. Skolininkės gyvenamoji vieta nustatyta tik 2009 m., todėl tik 2010 m. kreiptasi į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintintas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija pasisako dėl atskirojo skundo argumentų.
Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalis ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau Instrukcija). Vykdymo procesą reglamentuojančios proceso teisės normos yra imperatyvios viešosios teisės normos, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Dėl šių priežasčių vykdymo išlaidų išieškojimas galimas tik pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o bylos dėl vykdymo išlaidų priteisimo yra susijusios su viešuoju interesu.
Skolininkė atskirajame skunde nurodo, kad antstolis nepagrįstai atliko skolos išieškojimo veiksmus, nes ji visą 236,64 Lt skolą išieškotojui sumokėjo, o vykdymo veiksmai buvo atliekami ir po skolos sumokėjimo, todėl apskaičiuotos nepagrįstai didelės vykdymo išlaidos. Šie atskirojo skundo argumentai iš dalies yra pagrįsti.
CPK 661 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Pagal CPK 659 straipsnį, jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos. Taigi vykdymo procese galimos dvi situacijos - pirmoji, kai raginimas įvykdyti sprendimą yra privalomas, ir antroji, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Dėl to nagrinėjant šios kategorijos bylas kiekvienu konkrečiu atveju visų pirma būtina išsiaiškinti, ar skolininkui turėjo būti siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, ar iš karto buvo galimi sprendimo priverstinio vykdymo veiksmai.
Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad N. Č. įsigijusi verslo liudijimą į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėjo 236,64 Lt įmokų, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyriaus direktorius 2007 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą Nr. 139 dėl šios sumos išieškojimo priverstine tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyti socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinio išieškojimo būdai: fondo valdybos teritoriniai skyriai gali duoti nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka (VSDĮ 17 straipsnio 1 dalis); šių sumų išieškojimas gali būti perduodamas antstoliams (VSDĮ 17 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju VSDFV Kaišiadorių skyrius skolos išieškojimą iš N. Č. tos pačios dienos, t.y. 2007 m. gegužės 8 d., prašymu perdavė antstolio D. Jonaičio kontorai, skolininkei nusiunčiant prašymo kopiją. 2007 m. gegužės 10 d. patvarkymu antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė ir pradėjo vykdymo veiksmus: pateikė užklausas gyventojų registro tarnybai ir nekilnojamojo turto registrui, VSDFV Kaišiadorių skyriui, bankams, priėmė 2007 m. gegužės 23 d. patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą iš skolininkės vardu atidarytos sąskaitos banke. Iš bylos medžiagos matyti, kad skolininkei nebuvo pranešta apie sprendimą dėl skolos išieškojimo: terminas sumokėti skolą nebuvo nurodytas išieškotojo sprendime dėl skolos išieškojimo, o sprendimas tą pačią dieną atiduotas vykdyti antstoliui. Tokiu atveju antstolis, vadovaudamasis CPK 661 straipsniu, turėjo suteikti skolininkui papildomą terminą skolai sumokėti. Būtent taip suformuota Lietuvos Auškčiausiojo Teismo praktika (2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2009). Antstolis pradėjo vykdymo veiksmus, nenustatęs papildomo termino skolai sumokėti. Antstoliui pateikta išieškotojo 2007 m. gegužės 24 d. pažyma patvirtina, kad skolininkė visą skolą išieškotojui sumokėjo 2007 m. gegužės 22 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, daro išvadą, kad didesnes vykdymo išlaidas už vykdymo veiksmų atlikimą, kurių buvo galima išvengti, iš dalies sąlygojo paties antstolio veiksmai. Todėl yra pagrindas antstolio nustatytas vykdymo išlaidas mažinti, atsižvelgiant į tai, kuriuos vykdymo veiksmus buvo būtina atlikti, ir į būtinąsias vykdymo išlaidas.
Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis, gavęs išieškotojo patvirtinimą apie skolos sumokėjimą, 2007 m. birželio 28 d. registruotu laišku išsiuntė siūlymą skolininkei sumokėti vykdymo išlaidas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Siūlymas skolininkei neįteiktas ir grąžintas antstoliui su įrašu apie tai, kad gavėjo adrese nurodytą butą nusipirkę kiti asmenys, kurie skolininkės nepažįsta. Nepavykus įteikti siūlymo, antstolis atliko kitus vykdymo veiksmus, susijusius su skolininkės gyvenamosios ir darbo vietos, turto buvimo ir piniginių lėšų bankų sąskaitose paieška. Šių vykdymo veiksmų atlikimą lėmė skolininkės neveikimas, pažeidžiant pareigą informuoti išieškotoją ir antstolį apie savo gyvenamosios vietos adresą.
Pagal CPK 609 straipsnį ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punktą, vykdymo išlaidos skirstomos į vykdomosios bylos būtinąsias administravimo išlaidas (kurias sudaro būtinosios vykdymo išlaidos ir papildomos išlaidos už atskirus vykdymo veiksmus) ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą.
Ginčo nėra dėl būtinųjų vykdymo išlaidų (78,48 Lt), ginčas kyla dėl papildomų vykdymo išlaidų už atskirus vykdymo veiksmus. Įvertinus konkrečius vykdymo veiksmus, kuriuos antstolis atliko per laikotarpį nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (2007 m. gegužės 10 d.) iki pasiūlymo skolininkei sumokėti vykdymo išlaidas išsiuntimo (2007 m. birželio 28 d.), ir tuos vykdymo veiksmus, kuriuos atliko po to, kai skolininkei nepavyko įteikti siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas iki kreipimosi į teismą, matyti, kad abiem atvejais buvo atliekamas panašus skaičius vykdymo veiksmų: užklausų bankams, VSDFV, gyventojų registro tarnybai, nekilnojamojo turto registrui. Atsižvelgiant į tai, kad maždaug pusės vykdymo veiksmų, susijusių su skolininko asmens ir turtinės padėties patikrinimu, atlikimą įtakojo paties antstolio veiksmai, nesuteikus papildomo termino skolininkei sumokėti skolą gera valia, už šiuos veiksmus paskaičiuota bendra 117,72 Lt vykdymo išlaidų suma, nurodyta antstolio 2009 m. gruodžio 14 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo 13-16 punktuose (117,72=7,85+78,48+23,54+ 7,85), mažintina pusiau - iki 58,86 Lt.
Be to, nuo 2009 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Sprendimo vykdymo instrukcijos 51 punkto nauja redakcija (2009 m. kovo 30 d. Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-93), kuri numatė, kad: „kai skolininkas įvykdo sprendimą per raginime arba siūlyme nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu.“ Pripažinus, kad antstolis privalėjo skolininkei suteikti papildomą terminą sumokėti skolą geruoju, ir nustačius, kad skolininkė skolą sumokėjo išieškotojui gera valia, nėra pagrindo į vykdymo išlaidas įskaityti išlaidas už antstolio po 2009 m. balandžio 1 d. atliktų užklausų, susijusių su skolininkės gyvenamosios, darbo vietos ir turtinės padėties patikrinimu.
Antstolio 2009 m. gruodžio 14 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo 10 eilutėje „Nuorašas“ nurodyta 39,24 Lt išlaidų suma pripažintina nepagrįsta. Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelės 1–3 punktuose nustatytas mokestis už antstolio surašyto dokumento nuorašo išdavimą ir tam tikro formato lapo kopijos kaina netaikoma tais atvejais, kai pagal CPK normas tokį dokumentą privaloma siųsti. CPK 613 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas antstoliui vykdymo proceso šalims ar kitiems suinteresuotiems asmenims siųsti patvarkymų nuorašus. Tačiau ši nuostata nereiškia, kad patvarkymo nuorašų darymas visais atvejais turi būti apmokėtas kaip atskiras vykdymo veiksmas. CPK 605 straipsnyje numatyta antstolio patvarkymų išsiuntimo tvarka: esant galimybei patvarkymai iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba išsiunčiami registruotu laišku ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Sisteminis šių CPK nuostatų aiškinimas neleidžia privalomo siųsti patvarkymo nuorašo darymo laikyti atskiru vykdymo veiksmu Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.1 punkto prasme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolio prašomos priteisti išlaidos už nuorašus yra nepagrįstos ir nepriteistinos.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 48 punkte nurodyta, kad kitų išlaidų, nenurodytų Instrukcijos 3 lentelėje (pašto, kurjerių ir pan.), dydžiai nustatomi, atsižvelgiant į antstolio faktines išlaidas, susijusias su vykdymo veiksmu atlikimu. Antstolio 2009 m. gruodžio 14 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo 23 eilutėje nurodytos pašto išlaidos – 27,60 Lt. Vykdomojoje byloje yra skolininkei adresuotas vokas su data antspaude „2007-06-28“ ir kurjerio tarnybos žyma apie šios registruotos siuntos neįteikimo priežastis, tačiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių antstolio turėtas faktines išlaidas pašto korespondencijai. Teisėjų kolegija laiko, kad antstolis nepagrindė pašto išlaidų, todėl ši suma (27,60 Lt) nepriteistina.
Teisėjų kolegija, pripažinusi skolininkės atskirojo skundo argumentus iš dalies pagrįstais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Auškčiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nepatikrino antstolio pateiktų vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, sumažinant antstoliui iš skolininkės N. Č. priteistą vykdymo išlaidų sumą nuo 289,20 Lt iki 163,5 Lt (78,48 Lt + 4x6,54 Lt + 58,86 Lt) (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnis, 330 straipsnis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį pakeisti ir iš N. Č. antstoliui Dariui Jonaičiui priteistą vykdymo išlaidų sumą sumažinti iki 163,50 Lt.