Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2017 m. sausio 3 d. UAB „X“ turto vagystė) – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2017 m. sausio 3 d. nukentėjusiosios G. V. turto vagystė) – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2017 m. sausio 23 d. nukentėjusiojo A. S. turto vagystė) – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos pagal dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir E. G. paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bei 2017 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į E. G. paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaityta suėmimo ir bausmės atlikimo laikotarpis pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį bei laikotarpis, aptartas 2017 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu.

Civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir priteista iš E. G. 879 eurai UAB „X“ naudai, 632 eurai nukentėjusiosios G. V. naudai, 250 eurų nukentėjusiojo A. S. naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. sausio 3 d. apie 12.50 val., patekęs į neužrakintas UAB „X“ gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagrobė ant darbo stalo gulėjusius 2 komplektus akumuliatorinių suktukų „M18BPP2D-402C Milwaukee“, bendros 878 eurų vertės ir pasišalino iš patalpos. Tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą UAB „X“ priklausantį turtą, padarydamas 878 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.Be to, E. G. 2017 m. sausio 3 d. apie 19 val., patekęs į picerijos „Y“ tarnybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė ant stalo gulėjusį G. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung 6 Edge“ ir pasišalino iš patalpos. Tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą G. V. priklausantį turtą, padarydamas 632 eurų vertės turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.Be to, E. G. 2017 m. sausio 23 d. apie 14 val., patekęs į neužrakintas sporto klubo „S.“, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbines patalpas, pagrobė ten buvusius A. S. priklausančius odinius batus, 70 eurų vertės ir elektrinį grąžtą „Makita“ Nr. HR2610, 180 eurų vertės bei pasišalino iš patalpos. Tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą A. S. priklausantį turtą, padarydamas 250 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. nuosprendyje konstatavo, kad surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, jog E. G. visas tris jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė, patekdamas į tarnybines neužrakintas patalpas ir iš jų pavogdavo svetimą turtą. Šiuos nusikaltimus E. G. pripažino visiškai ir nurodė, kad vogė, nes reikėjo pinigų, buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.Apeliaciniame skunde nuteistasis E. G. prašo paskirti švelnesnę bausmę, nes jo nuomone jis nubaustas per griežtai. Dėl nusikaltimų padarymo labai gailisi, pilnai juos pripažįsta ir mano, kad būdamas laisvėje ir dirbdamas greičiau atlygintų nukentėjusiesiems padarytą žalą, prašo atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad turi mažametį vaiką, kurį dabar augina diedukas ir paskirtą bausmę sušvelninti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje apelianto E. G. gynėja advokatė M. Vietaitė prašė skundą tenkinti ir skirti švelnesnę bausmę, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniu skundu apeliantas nekvestionuoja teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau, atitinkamai argumentuodamas, nuteistasis mano, jog teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, t. y. kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų.Skundžiamu nuosprendžiu Kauno apylinkės teismas apeliantui E. G. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl turto vagystės iš UAB „X“) paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę; už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017 m. sausio 3 d. nukentėjusiosios G. V. turto vagystės) – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017 m. sausio 23 d. nukentėjusiojo A. S. turto vagystės) – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, E. G. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. G. paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. G. bausmę už visas padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti trys apysunkiai nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos tyčia; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų (siekiant neteisėtai įgyti svetimą turtą); į nusikalstamų veikų stadiją – nusikaltimai baigti; į tai, kad nusikaltimus padarė vienas; į kaltinamojo asmenybę – E. G. administracine tvarka nebaustas, anksčiau 15 kartų teistas, teistumas neišnykęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę ir išvardintas aplinkybes, už nusikalstamas veikas, numatytas BK178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Taip pat vertintina ir tai, kad apeliantas anksčiau ne kartą teistas už analogiškus nusikaltimus nuosavybei, jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis vėl nusikalto, kas rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. G. yra linkęs nesilaikyti įstatymų, jis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės taisykles, nuolat elgiasi nusikalstamai ir nesistengia pasitaisyti, nusikaltimai daromi sistemingai ir tai jau galimai tapę jo gyvenimo būdu. Todėl bausmės (BK 41 straipsnio 2 dalis) paskirčiai įgyvendinti, švelnesnės nei laisvės atėmimas rūšies bausmių – baudos, laisvės apribojimo ar arešto – šiuo atveju nebepakanka.Apylinkės teismas, skirdamas E. G. bausmę, pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aukščiau įvertinus visas paminėtas aplinkybes apeliantui teisingai paskirtos bausmės, kurios žymiai mažesnės nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas vidurkis. Taip pat teismas BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu pagrįstai šias bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad E. G. prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, tuo pagrindu jo atžvilgiu taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam skirtą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nors apeliantas skunde nurodo, kad bausmė turėtų būti švelninama atsižvelgiant į tai, jog jam būnant laisvėje ir dirbant būtų tinkamai užtikrintas padarytos žalos atlyginimas nuketėjusiesiems bei tai, kad jis turi mažametį sūnų, tačiau tokie duomenys laikytini subjektyviais, kurie jau buvo įvertinti nuosprendį priėmusio teismo prieš parenkant tiek bausmės rūšį, tiek akivaizdžiai atsižvelgus į bausmės dydį, kuris ir taip jau yra ženkliai mažesnis nei bausmių vidurkis. Pažymėtina, jog nuteistasis, darydamas nusikalstamas veikas ir būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų turėjo pagalvoti apie turimo mažamečio vaiko interesų ir poreikių tinkamą užtikrinimą bei pasirinkti tinkamą ir padorų gyvenimo būdą, tačiau vis tik pasirinko galima sakyti eilinį kartą nusikalsti už ką yra teisingai nubaustas. Dėl skundo argumentų, jog būdamas laisvėje jis turėtų galimybę įsidarbinti ir taip greičiau atlyginti padarytą ir jo atžvilgiu priteistą žalą nukentėjusiesiems, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nes teikdamas apeliacinį skundą dėl bausmės sušvelninimo, nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis bus įdarbintas. O be šių paminėtų aplinkybių, jokių naujų, reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, skunde nėra pateikta. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. G. paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga, todėl švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.Bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos, todėl nėra pagrindo su jomis nesutikti. Taigi, nesant pagrindų švelninti nuteistojo atsakomybę, jam paskirtą bausmę, teisėjų kolegija vertina, jog paskirta bausmė nėra per griežta, o atsižvelgus į tai, kad nuteistasis ne pirmą kartą grobia svetimą turtą, ankstesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturėjo, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju jam pagrįstai taikytas terminuotas laisvės atėmimas užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl E. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.