Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens „PlusPlus Capital“, AS, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys R. P., akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, daugiabučių namų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, „PlusPlus Baltic“, OU, Lietuvos filialas, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė „Targetas“, „PlusPlus Capital“, AS, antstolė B. T., antstolis A. S., antstolė V. D., antstolis J. P., antstolė L. P., D. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).

9. Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjo V. S. skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma, vykdymo išlaidos antstoliams sudaro daugiau kaip 150 000 Eur, pareiškėjas neturi nekilnojamojo ar kito registruotino turto. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma akivaizdžiai viršija 25 MMA ir pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį (gaunamų pajamų ir turimų skolinių įsipareigojimų santykį) negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl to, kad skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu pareiškėjo finansinė būklė atitiko FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus ir pareiškėjas yra nemokus, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisako.

10. Nagrinėjamu atveju apeliantas suinteresuotas asmuo „PlusPlus Capital“, AS, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, šį nesutikimą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo sąžiningumo. Apelianto teigimu, vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas, dirbdamas užsienyje, visiškai neskyrė lėšų atsiskaityti su savo kreditoriais, taip pat, atsiradus galimybei paveldėti dalį turto, jo nesąžiningai atsisakė, taip dar kartą sunkindamas kreditorių galimybes bent iš dalies atgauti įsiskolinimą.

11. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos, kurių bent vienai esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi asmens nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus.

12. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktui taikyti svarbus priežastinio ryšio egzistavimas – turi egzistuoti asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3-434-686/2015; 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016; ir kt.). Taigi tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs pareiškėjo elgesys neturi būti vertinamas kaip užkertantis kelią jam bankrutuoti.

15. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš pareiškėjo vykdomas priverstinis skolų išieškojimas 8 vykdomosiose bylose, pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma ir vykdymo išlaidos antstoliams sudaro daugiau kaip 150 000 Eur. Apeliacine tvarka ginčo dėl šių aplinkybių nekilo. Nagrinėjamoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu vykdomas skolų išieškojimas iš pareiškėjo kreditorių naudai, buvo išduoti laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d.

16. Pareiškėjas pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad atėjus 2008 m. pasaulinei ekonomikos krizei jis neteko darbo, nedirbo penkerius metus, darbą susirasti buvo sunku, būdavo priimamas laikinai ir neužtekdavo pinigų atsiskaityti su kreditoriais, nuolat dirbo užsienyje paskutinius trejus metus, iki tol dirbdavo su pertraukomis. Byloje esančio antstolio A. S. 2016 m. vasario 8 d. patvarkymo Nr. S1a‑6208 „Dėl vykdomosios bylos Nr. 0010/14/02401 vykdymo“ duomenimis, vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/02401, pradėtoje vykdyti pagal 2014 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto 28‑ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 2221 dėl 91 527,19 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. S. ir jam priklausančio įkeisto turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių, 2016 m. sausio 21 d. turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S1a-3147 išieškotojai UAB „Būsto paskolų draudimas“ perduotas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui V. S. priklausęs įkeistas turtas (minėtas butas) už 30 600 Eur, išieškotojai perėmus įkeistą turtą liko nepadengta skolos dalis. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi.

17. Pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priimtas pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi. Remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo, vertintini jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo, t. y. nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. balandžio 21 d.

18. Apeliantas nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta, kokias pastangas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. balandžio 21 d. dėjo pareiškėjas tam, kad maksimaliai atsiskaitytų su kreditoriais. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas, dirbdamas užsienyje, visiškai neskyrė lėšų atsiskaityti su savo kreditoriais, visas lėšas pervesdamas ir laikydamas užsienyje esančiose banko sąskaitose.

19. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas paaiškino, jog 2022 m. birželio mėnesį grįžo į Lietuvą, iki tol paskutinius trejus metus dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo pajamas. Byloje pateikti pareiškėjo užsienyje esančio banko sąskaitos išrašai. Nors apeliantas teigia, kad byloje pateikti banko sąskaitos išrašai nėra išversti į lietuvių kalbą, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartimi nustačius pareiškėjui terminą pašalinti pareiškimo trūkumus, tarp jų dėl „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo vertimo į lietuvių kalbą, pareiškėjas į bylą pateikė „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašus su vertimu į lietuvių kalbą.

20. Iš byloje esančių užsienio banko sąskaitos išrašų apie pareiškėjo užsienyje gautas pajamas matyti, kad pareiškėjas 2020–2022 metais dirbo, gaudavo darbo užmokestį, taip pat išmokas vaikui ir kitas išmokas, mokamas (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų duomenų taip pat matyti, kad, priešingai nei 2020 m. ir 2022 m., pareiškėjui 2021 m. išmokėtas darbo užmokestis nebuvo reguliarus, jis išmokėtas tik 2 kartus (2021 m. liepos 15 d. ir 2021 m. lapkričio 15 d.), taip pat 2021 m. gruodžio 28 d. išmokėtas darbdavio avansas kelionei. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. birželio mėnesį grįžo į Lietuvą, nes dėl darbo jam kilo sveikatos problemų. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, dėjo pastangas susirasti darbą ir gauti stabilias pajamas.

22. Nagrinėjamu atveju reikšminga įvertinti aplinkybę, kad vertinamuoju laikotarpiu nustatytos ir kitos objektyvios priežastys, turinčios įtakos pareiškėjo turtinei padėčiai. Iš byloje pateikto VĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2023 m. vasario 3 d. medicinos dokumentų išrašo iš V. S. ligos istorijos duomenų nustatyta, kad pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini), jis nedarbingas nuo 2022 m. birželio 23 d. ir kol kas dirbti negali, kadangi diagnozė ir ligos prognozė lieka neaiški, laikosi patologiniai kraujo pakitimai, tęsiamas (duomenys neskelbtini) rekomenduotas gydymas, privalo vartoti paskirtus vaistus, ribotas fizinis krūvis; nukreiptas III lygio (duomenys neskelbtini) konsultacijai dėl papildomo ištyrimo ir diagnozės patikslinimo. Byloje pateikto VĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2023 m. gegužės 19 d. medicinos dokumentų išrašo duomenimis, pareiškėjui paskirtas ilgalaikis medikamentinis gydymas, prognozė gyvenimo atžvilgiu gera, darbingumo atžvilgiu – patenkinama, pasveikimo atžvilgiu – abejotina. Bylos duomenimis, pareiškėjo pajamas sudaro iš (duomenys neskelbtini) gaunamos išmokos ir išmokos vaikui. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu nedirba dėl sveikatos būklės, tačiau užsienyje yra tvarkomi dokumentai neįgalumui gauti, taip pat, pareiškėjo teigimu, jis sieks įsidarbinti ir gauti sveikatos būklę atitinkantį darbą (duomenys neskelbtini).

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pareiškėjas nenurodo, jog dirbdamas užsienyje būtų skyręs lėšų atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta ir tokių aplinkybių, jog pareiškėjas per paskutinius trejus metus būtų sąmoningai buvęs pernelyg pasyvus ir nesiėmęs priemonių pajamoms gauti. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, apelianto argumentai, kad byloje nepateikti duomenys apie pareiškėjo išlaidas, atsižvelgiant į byloje esančius kitus faktinius duomenis, nagrinėjamu atveju nelaikytini iš esmės sudarančiais pagrindą pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas pripažinti nepagrįstomis. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, susijusių su sąmoningu pareiškėjo neveikimu, nesiekiant gauti didesnių pajamų, ar veiksmų reikšmingai padidinant savo nemokumą. Šiuo atveju nenustatyta pagrindo vertinti, kad apelianto akcentuojamas pareiškėjo elgesys (veiksmai (neveikimas)) turėjo reikšmingą (tiesioginę ar netiesioginę) įtaką pareiškėjo mokumui. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, nesant tokio priežastinio ryšio, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo teisinio pagrindo dėl apelianto nurodomo pareiškėjo elgesio pripažinti pareiškėjo nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.

24. Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo atsisakymą vertinamuoju laikotarpiu priimti palikimą (neveikimą), atsiradusį po pareiškėjo motinos mirties. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas sąmoningai siekė bloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.

25. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas atsisakymą priimti mirusios motinos palikimą motyvavo tuo, jog šis turėjo atitekti broliui, kuris rūpinosi motina, ją slaugė iki mirties. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5145-328/2023 pagal ieškovės (suinteresuoto asmens) „PlusPlus Capital“, AS, ieškinį atsakovui V. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notaras G. B., N. J., A. J. (A. J.), S. J. (S. J.). Nurodytoje civilinėje byloje ieškovės ieškiniu, be kita ko, prašoma pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovo V. S. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą (neveikimą), atsiradusį po atsakovo motinos G. E. mirties, ir leisti nukreipti išieškojimą ieškovo naudai iš atsakovo V. S. į 1/8 dalį dviejų nekilnojamojo turto objektų (butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)). Minėta civilinė byla Nr. e2-5145-328/2023 Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi sustabdyta, iki bus išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teisme (Klaipėdos miesto rūmuose) nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT‑6119-911/2023 ir byloje įsiteisės galutinis procesinis sprendimas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teisme taip pat nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT‑6119‑911/2023 pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. J., A. J., S. J. dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, juo pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos G. E., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

26. Viena vertus, apeliantas pagrįstai pažymi, kad pareiškėjas į teismą su pareiškimu priimti palikimą kreipėsi 2023 m. birželio 7 d. ir tokie pareiškėjo veiksmai nepatenka į vertinamąjį laikotarpį. Kita vertus, kaip minėta anksčiau, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, turi egzistuoti tam tikro asmens elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys. Iš Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5145-328/2023 ieškovės „PlusPlus Capital“, AS, pareikšto patikslinto ieškinio matyti, kad palikimą, į kurį po palikėjos mirties pretenduoja pareiškėjas, sudaro 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad net pareiškėjui priėmus tokį palikimą ir pardavus šį turtą, gautų piniginių lėšų nebūtų pakankamai, kad būtų galima įvykdyti visus įsipareigojimus kreditoriams. Nagrinėjamu atveju įvertinama tai, kad apeliantas, akcentuodamas vien pareiškėjo veiksmus (neveikimą) nepriimant palikimo, nepateikė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra nepagrįsta, ir sudarytų pagrindą kitaip vertinti nurodytus faktinius duomenis. Apeliantas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, kad pareiškėjui akcentuojamą palikimą priėmus ir turtą pardavus gautina suma būtų nulėmusi esminį pareiškėjo finansinės būklės ir galimybės atskaityti su kreditoriais pokytį. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pakankamo objektyvaus pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytus faktinius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad yra pagrindas pareiškėjui iškelti bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus, o šioje bylos stadijoje FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytos sąlygos objektyviai ir vienareikšmiškai nenustatytos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nagrinėjamu atveju atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakymas iškelti bankroto bylą nepašalintų pareiškėjo nemokumo, o fizinio asmens bankroto proceso metu būtų sudarytos sąlygos atkurti pareiškėjo mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą ir siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

28. Pažymėtina, kad pareiškėjo sąžiningumo aspektas gali būti vertinamas ir iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, bankroto proceso eigoje. Pareiškėjo nesąžiningumas gali būti pagrindas teismui nutraukti iškeltą fizinio asmens bankroto bylą. FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos sąlygos, kurių nors vienai esant, teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą bankroto byla nutraukiama, kai paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų ar 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytų žalingų įpročių. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms įstatyme įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga kreiptis į teismą dėl iškeltos fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pagal FABĮ 24 straipsnio 9 punktą, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 punkto 2 dalį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais šios teisės normos išaiškinimais. Šioje byloje nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pareiškėjui bankroto bylą iškėlė nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir priimti priešingą procesinį sprendimą, dėl to ji paliekama nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.