Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.10.; 1.3.2.11.; 1.3.2.12.; 1.3.5.7.; 1.3.9.4.; 3.2.6.1.; 3.4.1.7.

2022 m. kovo 30 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovams R. D., antstoliui G. J. dėl pripažinimo ieškovę tinkamai įvykdžius darbo ginčų komisijos sprendimą, reikalavimo sumokėti baudą už pradelstą įvykdymą atmetimo nagrinėjant teisme ieškinį dėl teisės ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) 2021-08-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. D. (buvusi pavardė D.) prašydama: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau ir – Darbo ginčų komisija, DGK) 2021-02-08 sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-1083/2021 ir atmesti atsakovės prašymą, kurio pagrindu buvo priimtas šis sprendimas; 2) panaikinti Darbo ginčų komisijos 2021-07-05 sprendimą darbo byloje Nr. APS-109-11903/2021 ir atmesti atsakovės prašymą, kurio pagrindu buvo priimtas šis sprendimas; 3) atgręžti įvykdytą Darbo ginčų komisijos 2021-02-08 sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-1083/2021 ir atlyginti ieškovės naudai iš atsakovės 3242,24 Eur sumą.

Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą, kuris 2021-08-09 teisme gautu prašymu buvo patikslintas, atnaujinti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) 231 straipsnio 1 dalyje nurodytą vieno mėnesio terminą apskųsti Darbo ginčų komisijos 2021-02-08 sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-1083/2021.

Nustačius, kad ieškinys paduotas su trūkumais ir kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, Klaipėdos apylinkės teismo 2021-08-17 nutartimi ieškovės prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo pareikšti ieškinį teisme atmestas, atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dalyje dėl pirmo ir trečio ieškinio reikalavimų, t. y. dėl DGK 2021-02-08 sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-1083/2021 panaikinimo ir šio sprendimo įvykdymo atgręžimo, o dėl likusios ieškinio dalies nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams šalinti.

Galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė 2021-11-30 patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti, kad UAB (duomenys neskelbtini) DGK sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-1083/2021 pilnai įvykdė 2021-02-08 ir šiai datai buvo pilnai sumokėjusi R. D. (buv. D.) visas išmokas, susijusias su nutraukta darbo sutartimi; 2) atmesti R. D. 2021-06-22 prašymą DGK skirti UAB (duomenys neskelbtini) už DGK 2021-02-08 sprendimo nevykdymą 200 Eur dydžio baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius, baudą priteisiant R. D. naudai; 3) priteisti UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų R. D. ir antstolio G. J. solidariai 3705,85 Eur žalos atlyginimą; 4) priteisti ieškovei iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2020-09-21 sudarė darbo sutartį su ieškove ir įsidarbino administratore neterminuota darbo sutartimi su trijų mėnesių bandomuoju laikotarpiu. Ieškovė atleido atsakovę iš darbo 2021-01-15 DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, pripažinusi, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami. Atsakovė su atleidimo iš darbo pagrindu nesutiko ir kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. DGK išnagrinėjo darbo bylą Nr. APS-131-1083/2021 ir joje 2021-02-08 priėmė sprendimą, kuriuo atsakovės prašymą patenkino: pripažino šalių 2020-09-21 sudarytą darbo sutartį Nr. 5 neteisėta (turėtų būti: sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu); konstatavo, kad darbo sutartis Nr. 5 nutraukta DGK sprendimo įsiteisėjimo dieną, t. y. 2021-03-08; nusprendė išieškoti iš UAB „Saulės bučinys“ R. D. 514,75 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2021-01-16 iki DGK sprendimo priėmimo dienos; nuo DGK sprendimo priėmimo dienos 2021-02-09 iki jo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, išieškoti po 643,44 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį. Ieškovė praleido terminą skųsti DGK 2021-02-08 sprendimą ir sumokėjo atsakovei 2021-01-11 ir 2021-02-08 bendrą 313,86 Eur sumą, iš kurios 2021-02-08 sumokėjo 270,94 Eur, išskaičiusi iš jos gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčius, kuriuos turėjo mokėti atsakovė ir pervedė šiuos mokesčius į biudžetą ir Sodros biudžetui. Ieškovė naudojosi kompiuterine buhalterine programa, kuri perskaičiavo išskaičiuotinus iš atsakovei priskaičiuotos 514,75 Eur sumos, mokesčius, atsižvelgiant į anksčiau padarytą 25,04 Eur išmokos klaidą dėl nepanaudotų atostogų vidurkio apskaičiavimo. Faktiškai ieškovė sumokėjo atsakovei 514,75 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2021-01-16 iki DGK sprendimo priėmimo dienos (2021-02-08), išskaičiusi iš priteistos sumos mokesčius. Atsakovė 2021-06-22 kreipėsi į DGK su prašymu dėl baudos darbdaviui skyrimo, nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) su ja pilnai neatsiskaitė, sumokėjo 270,94 Eur, tačiau, jos nuomone, nepagrįstai išskaitė mokesčius ir nesumokėjo 25,04 Eur. Atsakovė prašė už DGK 2021-02-08 sprendimo nevykdymą skirti UAB (duomenys neskelbtini) 200 Eur dydžio baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius, baudą priteisiant atsakovės naudai. DGK išnagrinėjo atsakovės prašymą dėl baudos darbdaviui skyrimo ir 2021-07-05 priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-109-11903/2021, kuriuo nusprendė išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) R. D. 40 Eur baudą už laikotarpį nuo 2021-02-09 iki 2021-06-29 už laiku neįvykdytą 2021-02-08 DGK sprendimą. Antstolis G. J. 2021-07-09 priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0091/21/00299 nuo visų UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų 3705,85 Eur sumai, iš kurios atsakovės R. D. naudai 25,04 Eur darbo užmokesčio ir 3217,20 Eur vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto iki 2021-07-09 (po 643,44 Eur už kiekvieną priverstinį pravaikštos mėnesį), iš viso 3242,24 Eur, taip pat savo naudai 463,61 Eur vykdymo išlaidų pagal vykdymo išlaidų apskaičiavimą, iš kurių 416 Eur sudarė atlygis antstoliui. Antstolis G. J. 2021-08-02 priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-21-91-24868, kuriuo paskirstė iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų nurašytas 3705,85 Eur pinigines lėšas. Ieškovė pažymėjo, kad visa atsakovei priskaičiuota išmokėti 295,98 Eur suma jai buvo pilnai užbaigta mokėti 2021-02-08. Ieškovė pilnai atsiskaitė su atsakove pagal DGK 2021-02-08 sprendimo dalį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos - 2021-01-16 iki DGK sprendimo priėmimo datos, todėl atsakovei nebuvo jokio teisinio pagrindo kreiptis į antstolį dėl priverstinio DGK 2021-02-08 sprendimo vykdymo. Atsakovės reikalavimas gauti neapmokestintą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki DGK priėmimo dienos, ir vėliau nuo DGK sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, prieštarauja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punkto nuostatai, kad neapmokestinamąsias pajamos sudaro sumos turtinei žalai, išskyrus negautas pajamas, atlyginti, teismų priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti (...). UAB (duomenys neskelbtini) visiškai pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo ir 2021-02-08 baigė sumokėti R. D. visas jai priklausančias pinigų išmokas pagal 2021-02-08 DGK sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-1083/2021 ir pagrįstai nurodė, kad buvo susidariusi 25,04 Eur permoka atsakovei, kurią bendrovė pagrįstai išskaičiavo nepažeisdama DK 150 straipsnio 1 dalies nuostatų. Grąžinant darbuotoją į darbą, buvo perskaičiuotos atostogos ir dėl skaičiavimo netikslumo (klaidos pagal DK 150 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą) atsirado 25,04 Eur permoka. Ieškovė apie buvusias atsakovės darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų apskaičiavimo klaidas įstatymų nustatyta tvarka informavo raštu VSDFV, pateikusi atitinkamas formas. Ieškovė nepadarė jokių atsakovės nurodytų DGK sprendimo vykdymo pažeidimų, visas DGK priteistas išmokas R. D. sumokėjo laiku ir tinkamai, todėl atsakovės 2021-06-22 prašymas DGK skirti UAB (duomenys neskelbtini) baudą už DGK 2021-02-08 sprendimo nevykdymą yra nepagrįstas ir atmestinas. Dėl nuostolių (žalos) atlyginimo pažymėjo, kad antstolis išieškojo 3705,85 Eur sumą nelaukęs, kada įsiteisės DGK 2021-07-05 sprendimas darbo byloje Nr. APS-109-11903/2021, kuriuo buvo konstatuotos aplinkybės dėl netinkamo darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) DGK 2021-02-08 sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-1083/2021 įvykdymo, nors apie DGK 2021-07-05 sprendimą antstolis G. J. buvo informuotas. Antstolio kaltė atsirado dėl jo neteisėto veiksmo – nepagrįsto išieškojimo iš ieškovės piniginių lėšų ir DK 230 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes nebuvo nuspręsta skubiai vykdyti DGK 2021-02-08 sprendimą ar jo dalį, o pastarojo sprendimo įvykdymo pagrįstumą ir apimtį DGK vertino kitu DGK 2021-07-05 sprendimu darbo byloje Nr. APS-109-11903/2021, kuris dar nebuvo įsiteisėjęs. 3705,85 Eur suma buvo išieškota iš ieškovės dėl abiejų atsakovų kaltės, jiems netinkamai aiškinus bei taikius DGK 2021-02-08 sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-1083/2021, nepagrįstai inicijavus vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0091/21/00299 dar net neįsiteisėjus DGK 2021-07-05 sprendimui, apie ką žinojo ir antstolis G. J. ir atsakovė R. D., pateikusi antstoliui DGK 2021-07-05 sprendimą darbo byloje Nr. APS-109-11903/2021. Antstoliui G. J. nepagrįstai įvykdžius R. D. reikalavimą, esant akivaizdžiam priežastiniam ryšiui tarp ieškovei padarytos žalos abiejų atsakovų veiksmais, abu atsakovai turi solidariai atlyginti ieškovei padarytą žalą. Antstolis G. J. ir R. D. žalą padarė bendrais veiksmais, todėl ieškovei kaip nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

Atsakovė R. D. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo: 1) bylą dalyje, kiek ji susijusi su antstolio G. J. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0091/21/00299 atliktais veiksmais priverstinai vykdant 2021-02-08 Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-588 ir iš to kylančiomis pasekmėmis (piniginių sumų išieškojimu ir grąžinimu ieškovei), nutraukti; 2) UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą; 3) išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) R. D. 40 Eur baudą už laikotarpį nuo 2021-02-09 iki 2021-06-29 už laiku neįvykdytą 2021-02-08 darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-588, baudą priteisiant R. D. naudai; taip pat prašė priteisti iš ieškovės visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2021-02-08 DGK sprendimo neskundė, ieškovė pradėjo sprendimą vykdyti iš karto po jo priėmimo ir 2021-02-08 išmokėjo atsakovei 270,94 Eur, tačiau tokiu būdu ieškovė 2021-02-08 DGK sprendimą įvykdė ne visiškai, todėl atsakovė kreipėsi į antstolio G. J. kontorą dėl 2021-02-08 DGK sprendimo priverstinio vykdymo ir prašė išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistas sumas. Susipažinus su ieškovės vykdomojoje byloje pateikta informacija, tapo aišku, kad ieškovė tikslingai neketino vykdyti 2021-02-08 DGK sprendimo iki galo ir šį nevykdymą siekė pagrįsti neteisėtomis išskaitomis iš atsakovės darbo užmokesčio, dėl ko atsakovė kreipėsi į DGK ir prašė už 2021-02-08 DGK sprendimo nevykdymą skirti ieškovei baudą. Pažymėjo, kad ieškinio argumentai, kuriais kritikuojamas 2021-02-08 DGK sprendimas ir jo formuluotės, nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, 2021-02-08 DGK sprendimu tarp šalių kilęs darbo ginčas buvo išspręstas iš esmės ir galutinai, priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomai vykdytinas. Šioje byloje nėra ir negali būti revizuojamas ar peržiūrimas 2021-02-08 DGK sprendimas, nes tai reikštų civilinės bylos nagrinėjimo ribų peržengimą. Todėl ieškovės reikalavimai ir byla dalyje, kuri susijusi su antstolio vykdomojoje byloje atliktais veiksmais priverstinai vykdant 2021-02-08 DGK sprendimą ir iš to kylančiomis pasekmėmis (piniginių sumų išieškojimu ir grąžinimu ieškovei), negali būti nagrinėjama šioje byloje ir turėtų būti nutraukta. Taip pat nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas būtent dėl sumos, kurią jau atskaičius mokesčius, turėjo faktiškai atsakovei sumokėti ieškovė. 2021-07-05 DGK sprendime iš esmės fiksuota, kad ieškovė klaidingai taikė ir aiškino tvarką, pagal kurią ji turėjo įvykdyti 2021-02-08 DGK sprendimą, todėl nepagrįstai pakeitė buhalterinius duomenis, perskaičiavo atsakovės vidutinį darbo užmokestį ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dydį. Toks klaidingas 2021-02-08 DGK sprendimo bei teisės aktų taikymas lėmė, kad ieškovė neišmokėjo visos atsakovei pagal 2021-02-08 DGK sprendimą išmokėtinos sumos. Be to, ieškovė, atlikdama savo tariamo reikalavimo įskaitymą su 2021-02-08 DGK sprendimu priteista kompensacija, pažeidė nustatytą išskaitos atlikimo tvarką. Netgi tuo atveju, jeigu ieškovė turėtų kokių nors priešpriešinių reikalavimų atsakovės atžvilgiu, tai teisėtai negalėjo pakeisti antstolio veiksmų ir antstolis turėjo pareigą išieškoti visą pagal 2021-02-08 DGK sprendimą atsakovei priteistą sumą, nepriklausomai nuo to, kad ieškovė pageidavo dalį pagal šį sprendimą išmokėtinos sumos užskaityti su savo turimu tariamu priešpriešiniu reikalavimu atsakovės atžvilgiu. Ieškovė nepagrįstai pagal 2021-02-08 DGK sprendimą atsakovei išmokėtiną sumą sumažino 25,04 Eur suma, kuri išmokėta 2021-01-15 už laikotarpį, ėjusį iki darbo santykių nutraukimo ieškovės sprendimu, nepagrįstai perskaičiavo atsakovės vidutinio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžius, neteisėtai išskaitą atliko ne iš darbuotojo darbo užmokesčio, nepriėmusi jokių sprendimų ar įsakymų tuo klausimu, nepagrindė savo priešpriešinio reikalavimo vykdytinumo prasme 2021-02-08 DGK sprendimui lygiaverčiais įrodymais. Taigi ieškovė neįvykdė 2021-02-08 DGK sprendimo, nes faktiškai išmokėta suma yra mažesnė, nei šiuo sprendimu priteista išmokėtina suma. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė ginčo nagrinėjimo metu teikia skirtingą informaciją (skirtingas pažymas apie atsakovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas), priklausomai nuo jos pozicijos pagrįstumui reikalingų aplinkybių. Iš pačios ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė 2021-02-08 DGK sprendimu priteistą 514,75 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2021-01-16 iki 2021-02-08 traktavo savaip, išskaidė šią sumą į atskiras dalis, neturinčias nieko bendro su 2021-02-08 DGK sprendimu ar jo vykdymu, ir tai galimai lėmė ieškovės klaidą vykdant 2021-02-08 DGK sprendimą. Pažymėjo, kad vykdant 2021-02-08 DGK sprendimą iš ieškovės pagrįstai buvo išieškota 3217,20 Eur vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto už laikotarpį nuo 2021-02-09 iki 2021-07-09 (po 643,44 Eur už kiekvieną priverstinį pravaikštos mėnesį už lygiai 5 mėnesius). Būtent ieškovės netinkamas sprendimo įvykdymas ir vengimas bendradarbiauti lėmė tiek būtinumą kreiptis į antstolį dėl priverstinio 2021-02-08 DGK sprendimo vykdymo, tiek ir būtinumą kreiptis į DGK dėl baudos už 2021-02-08 DGK sprendimo nevykdymą ieškovei skyrimo. Būtent tokie ieškovės veiksmai lėmė vykdymo išlaidų atsiradimą bei ilgino laikotarpį, iki 2021-02-08 DGK sprendimas buvo visiškai įvykdytas, kas atitinkamai didino priteistinos kompensacijos dydį. Atsakovė šio proceso nevilkino, ji siekė 2021-02-08 DGK sprendimo įvykdymo kaip galima greičiau ir nesiekė, kad kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką didėtų. Tai lėmė pačios ieškovės veiksmai. Esant konstatuotam 2021-02-08 DGK sprendimo neįvykdymo faktui, DGK turėjo pagrindą ir, atsakovei prašant, pareigą skirti ieškovei baudą. Nors atsakovė prašė skirti 200 Eur už kiekvieną savaitę baudą, DGK skyrė bendrą 40 Eur baudą. Tai reiškia, kad 2021-07-05 DGK sprendimu buvo atsižvelgta į visas baudos dydžiui įtakos turėjusias aplinkybes, todėl jos mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo. Atsakovė 2021-07-05 DGK sprendimo neskundė, todėl prašo teismo išspręsti ginčą tokiu pačiu būtu, kaip jį 2021-07-05 DGK sprendimu išsprendė DGK, t. y. išieškoti iš UAB „Saulės bučinys“ R. D. naudai 40 Eur baudą už laikotarpį nuo 2021-02-09 iki 2021-06-29 už laiku neįvykdytą 2021-02-08 darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-588, baudą priteisiant R. D. naudai. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovų solidariai 3705,85 Eur žalos atlyginimą, be to, mano, kad šiuo atveju nėra teisinių pagrindų konstatuoti solidarią atsakovų atsakomybę. Nurodė ir tai, kad antstolio išieškotos kompensacijos atitinkamus mokesčius susimokėti pareiga kyla pačiai atsakovei, kuri gavo išmokas neatskaičius mokesčių. Tuo tikslu ji turės pareigą deklaruoti gautas pajamas Gyventojų pajamų deklaracijoje, deklaruodama pajamas už 2021 metus.

Atsakovas antstolis G. J. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka visiškai ir prašo patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini), būdama vykdomojoje byloje skolininkė, nepasinaudojo antstolio apskundimo institutu bei neskundė jokio antstolio procesinio veiksmo. Be to, deliktinei atsakomybei atsirasti turi būti įrodytos visos būtinosios tokios atsakomybės atsiradimo sąlygos, o šiuo atveju ieškovė neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

G. J. pažymėjo, kad su atsakove buvo visiškai atsiskaityta DGK sprendimo priėmimo dieną (2021-02-08), tą jam patvirtino įmonės buhalterijoje. Dėl DGK sprendimo vykdymo buvo skambinat į Darbo ginčų komisiją, Sodrą, buvo atsakyta, kad turi grąžinti atsakovę į darbą. Viską padarė taip, kaip buvo nurodyta Darbo ginčų komisijos.

Advokatas E. M. pažymėjo, kad visi skaičiavimai buvo atlikti teisingai, perkėlus atsakovės atleidimo datą, kaip nurodyta DGK sprendime. Buvo pateikti duomenys (formos, pranešimai) Sodrai ir pastaroji jokių pretenzijų neturėjo ir neturi. Nurodė, kad antstolis nepagrįstai užvedė vykdomąją bylą, neturėdamas vykdomojo dokumento, įvykdė neįsiteisėjusį DGK sprendimą, tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus.

Teismo posėdžio metu atsakovės R. D. atstovas advokatas K. G. su patikslintu ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą, o klausimą dėl baudos darbdaviui skyrimo išspręsti taip pat, kaip išsprendė DGK, t. y. priteisti tokią pačia baudą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės atstovas baigiamųjų kalbų metu rėmėsi aplinkybėmis, kurių nebuvo ieškinyje (dėl esą antstolio padarytų procedūrinių pažeidimų užvedant ir vykdant vykdomąją bylą).

Atsakovas antstolis G. J. teismo posėdyje su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė, kad pritaria atsakovės R. D. atstovo išdėstytiems argumentams. Taip pat nurodė, kad ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų stabdomi vykdymo veiksmai. Jis (antstolis) neprivalėjo laukti, kol įsiteisės 2021-07-05 DGK sprendimas. Susidarė vaizdas, kad ieškovė „apsiskaičiavo“. Kol nepriėmė nurodymo dėl lėšų nurašymo, tol ieškovės direktorius nieko ir nedarė. Pažymėjo, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukciją priteistos sumos išieškomos su mokesčiais. Atsakovės prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo buvo sugeneruotas per antstolių informacinę sistemą, o pats vykdomasis dokumentas pateiktas ADOC formatu. Jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir kaltinimai jam yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

patikslintas ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės R. D. (buvusi pavardė D.) 2020-09-21 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 5, pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti ieškovės įmonėje administratore. Ieškovė atleido atsakovę iš darbo 2021-01-15 DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, pripažinusi, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami. Atsakovė nesutiko su darbo sutarties nutraukimu, todėl kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija 2021-02-08 sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-1083/2021 atsakovės prašymą patenkino ir nusprendė: pripažinti, kad ieškovės ir atsakovės 2020-09-21 sudaryta darbo sutartis Nr. 5 nutraukta neteisėtai; konstatuoti, kad ieškovės ir atsakovės 2020-09-21 sudaryta darbo sutartis Nr. 5 nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną – 2021-03-08; išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) R. D. (dab. D.) 514,75 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2021-01-16 iki DGK sprendimo priėmimo dienos 2021-02-08; nuo DGK sprendimo priėmimo dienos 2021-02-09 iki DGK sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, išieškoti po 643,44 Eur (neatskaičius mokesčių) darbuotojos vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį. Ieškovė, vykdydama šį DGK sprendimą, tą pačią dieną 2021-02-08 bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 270,94 Eur sumą. Atsakovė 2021-03-16 kreipėsi į antstolio G. J. kontorą dėl 2021-02-08 DGK sprendimo priverstinio vykdymo ir prašė išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) DGK sprendimu priteistas sumas, kadangi, atsakovės į vykdomąją bylą pateiktu skaičiavimu, jai atskaičius mokesčius („į rankas“) turėjo būti išmokėta 295,98 Eur suma (vykdomoji byla Nr. 0091/21/00299, b. l. 42-44). Atsakovė 2021-06-22 taip pat kreipėsi į DGK su prašymu dėl baudos darbdaviui skyrimo, nurodydama, kad UAB „Saulės bučinys“ nepagrįstai pagal 2021-02-08 DGK sprendimą jai išmokėtiną sumą sumažino 25,04 Eur suma ir tokiu būdu nevykdo DGK sprendimo. Atsakovė prašė už DGK 2021-02-08 sprendimo nevykdymą skirti UAB (duomenys neskelbtini) 200 Eur dydžio baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius, baudą priteisiant atsakovės naudai. DGK, išnagrinėjusi atsakovės prašymą, 2021-07-05 priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-109-11903/2021, kuriuo nusprendė išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) R. D. 40 Eur baudą už laikotarpį nuo 2021-02-09 iki 2021-06-29 už laiku neįvykdytą 2021-02-08 DGK sprendimą. Antstolis G. J. vykdomojoje byloje Nr. 0091/21/00299 2021-07-09 priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo visų UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų 3705,85 Eur sumai, o 2021-08-02 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu paskirstė iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų nurašytas 3705,85 Eur pinigines lėšas (vykd. b. l. 60, 62). Iš išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, kad R. D. buvo pervesta 3242,24 Eur (25,04 Eur darbo užmokesčio ir 3217,20 Eur vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto iki 2021-07-09 (po 643,44 Eur už kiekvieną priverstinį pravaikštos mėnesį) ir 44,92 Eur išieškotų vykdymo išlaidų, o antstoliui paskirstyta 2,69 Eur papildomų vykdymo išlaidų ir 416 Eur atlygis antstoliui (vykd. b. l. 59, 62).

Byloje kilo ginčas dėl Darbo ginčų komisijos priimto sprendimo vykdymo, baudos darbdaviui skyrimo ir žalos atlyginimo.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

DK 229 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 2 dalis). DK 230 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi būti įvykdyti skubiai.

Nagrinėjamu atveju nė viena iš darbo ginčo šalių per DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą nesikreipė į teismą dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, todėl DGK 2021-02-08 sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-1083/2021 įsiteisėjo. Ieškovės direktorius G. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tą pačią DGK sprendimo priėmimo dieną 2021-02-08 siekė, kad sprendimas būtų įvykdytas (davė nurodymą buhalterijai). Pažymėtina, kad praėjus beveik pusei metų po 2021-02-08 DGK sprendimo priėmimo, ieškovė pareiškė ieškinį ir dėl DGK 2021-02-08 sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-1083/2021 panaikinimo ir šio sprendimo įvykdymo atgręžimo bei prašė atnaujinti DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau, kaip minėta, teismas 2021-08-17 nutartimi ieškovės prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo pareikšti ieškinį teisme atmetė ir ieškinio šioje dalyje nepriėmė. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu ir kėlė klausimą dėl 2021-02-08 DGK sprendimo teisėtumo/pagrįstumo, tačiau tiek 2021-08-17, 2021-09-10 nutartimis, tiek 2021-11-16 vykusio parengiamojo posėdžio metu teismas apibrėžė šios bylos nagrinėjimo ribas ir ieškovės nurodomu aspektu 2021-02-08 sprendimo nevertina, o tik pasisako dėl šio sprendimo vykdymo (ne)tinkamumo.

Atsakovė R. D. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė nutraukti bylą dalyje, kiek ji susijusi su antstolio G. J. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0091/21/00299 atliktais veiksmais priverstinai vykdant 2021-02-08 Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-588 ir iš to kylančiomis pasekmėmis (piniginių sumų išieškojimu ir grąžinimu ieškovei). Kadangi patikslintu ieškiniu ieškovė iš jos išieškotą sumą vertina kaip žalą (nuostolius) ir įrodinėja deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nutraukti bylą dalyje, o dėl ieškovės reikalavimo priteisti žalą pasisakys toliau sprendime.

Dėl 2021-02-08 DGK sprendimo vykdymo

Taigi ieškovė teigia, kad visa atsakovei DGK 2021-02-08 sprendimu nutarta išieškoti suma jai buvo pilnai užbaigta mokėti 2021-02-08, ieškovė pilnai atsiskaitė su atsakove pagal DGK 2021-02-08 sprendimo dalį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos – 2021-01-16 iki DGK sprendimo priėmimo datos, todėl atsakovei nebuvo jokio teisinio pagrindo kreiptis į antstolį dėl priverstinio DGK 2021-02-08 sprendimo vykdymo ir į DGK dėl baudos darbdaviui skyrimo. Atsakovė R. D. su tuo nesutinka, teigia, kad ieškovė nepagrįstai pagal 2021-02-08 DGK sprendimą jai išmokėtiną sumą sumažino 25,04 Eur suma, kas lėmė tiek būtinumą kreiptis į antstolį dėl priverstinio DGK sprendimo vykdymo, tiek ir būtinumą kreiptis į DGK dėl baudos už sprendimo nevykdymą ieškovei skyrimo. Atsakovas antstolis G. J., pritardamas atsakovės R. D. argumentams, pažymėjo, kad ieškovė netinkamai (neteisingai) suskaičiavo atsakovei pagal DGK sprendimą išmokėtiną sumą, o jokių neteisėtų veiksmų antstolis neatliko.

Minėta, kad atsakovė nesutiko su darbo sutarties nutraukimu, todėl kreipėsi į DGK. DK 218 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Vadovaujantis DK 218 straipsnio 6 dalimi, šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

DGK 2021-02-08 sprendimu pripažino, kad ieškovės ir atsakovės 2020-09-21 sudaryta darbo sutartis Nr. 5 nutraukta neteisėtai, sprendė, kad R. D. grąžinti į darbą nėra objektyvių galimybių, ir vadovaudamasi DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalies nuostatomis priėmė sprendimą laikyti, kad darbo sutartis nutraukta DGK sprendimo įsiteisėjimo dieną (2021-03-08). Tuo pačiu sprendimu DGK nusprendė išieškoti iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atsakovei R. D. 514,75 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2021-01-16 iki DGK sprendimo priėmimo dienos 2021-02-08, o nuo DGK sprendimo priėmimo dienos 2021-02-09 iki DGK sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, išieškoti po 643,44 Eur (neatskaičius mokesčių) darbuotojos vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį, kaip tą ir numato DK 218 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Byloje nėra ginčo, kad nuo 514,75 Eur sumos, atskaičius mokėtinus mokesčius, atsakovei turėjo būti išmokėta 295,98 Eur suma. Ieškovė 2021-02-08 išmokėjo (pervedė) atsakovei 270,94 Eur, o dėl likusios 25,04 Eur sumos (295,98 Eur - 270,94 Eur) nurodo dvejopo pobūdžio argumentus. Viena vertus ieškovė teigia, kad ši suma atsakovei buvo išmokėta 2021-01-15 (tai nurodyta ieškovės į bylą pateiktoje 2021-06-28 pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, antstoliui į vykdomąją bylą pateiktoje 2021-04-22 pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (vykd. b. l. 37). Kita vertus, ieškovė teigia, tą nurodė ir jos prašymu apklausti liudytojai L. Č. bei E. J., kad, pagal DGK sprendimą vėl įdarbinus atsakovę, buvo perskaičiuotas atsakovės darbo užmokestis (vidutinis), sumažėjo atostoginių (kompensacijos už nepanaudotas atostogas) suma, dėl ko susidarė darbo užmokesčio permoka ir ji buvo išskaičiuota iš atsakovei priklausančios mokėti sumos DK 150 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Tokie ieškovės argumentai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Byloje nustatyta, kad, nutraukdama darbo sutartį su atsakove, ieškovė su ja atsiskaitė: 2021-01-11 (dar nesant nutrauktai darbo sutarčiai) išmokėjo atsakovei 42,92 Eur (už vieną darbo dieną bei dvi ligos dienas už prieš tai ėjusį atsakovės nedarbingumo laikotarpį), o darbo sutarties nutraukimo dieną 2021-01-15 ieškovė išmokėjo atsakovei 251,77 Eur. Taigi dėl atsiskaitymo ginčo tarp šalių nebuvo. DGK 2021-02-08 sprendimu atsakovei iš ieškovės buvo priteista konkreti suma už konkretų laikotarpį, ėjusį jau po darbo santykių nutraukimo dienos: 514,75 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2021-01-16 iki DGK sprendimo priėmimo dienos 2021-02-08. Todėl, vykdydama 2021-02-08 sprendimą, ieškovė niekaip negalėjo šiuo sprendimu priteistos sumos (jos dalies) išmokėti dar iki sprendimo priėmimo (2021-01-15).

Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei teigia ieškovė, DGK 2021-02-08 sprendimu atsakovė į darbą grąžinta nebuvo, darbo santykiai tarp šalių neatsinaujino, todėl ieškovei nereikėjo atlikti jokių atsakovės vidutinio darbo užmokesčio perskaičiavimų. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės argumentais, kad jokie vėliau atlikti duomenų suvedimai į ieškovės buhalterinę programą negali ir negalėjo pakeisti atsakovės atleidimo metu buvusio atsakovės vidutinio darbo užmokesčio ir nuo to priklausančios kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dydžių, o toks atgalinis atsakovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir nuo to priklausančios kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dydžio perskaičiavimas yra teisiškai nepagrįstas, juo labiau, kad DGK 2021-02-08 sprendime nebuvo nurodyta tokius veiksmus atlikti. Įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė (jos buhalterinę apskaitą tvarkantys asmenys) klaidingai taikė ir aiškino tvarką, pagal kurią ieškovė turėjo įvykdyti 2021-02-08 DGK sprendimą, todėl ieškovė nepagrįstai pakeitė buhalterinius duomenis, perskaičiavo atsakovės vidutinį darbo užmokestį ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dydį. Toks klaidingas 2021-02-08 DGK sprendimo bei teisės aktų taikymas lėmė, kad ieškovė neišmokėjo visos atsakovei pagal 2021-02-08 DGK sprendimą priklausančios išmokėti sumos, kas suponuoja, jog minėtas DGK sprendimas nebuvo tinkamai įvykdytas. Kadangi teismo vertinimu jokia atsakovės darbo užmokesčio permoka nesusidarė ir negalėjo susidaryti, dėl ieškovės nurodomos tariamos permokos įskaitymo plačiau nepasisakytina, tačiau pritartina atsakovų argumentams, kad, net jei ieškovė siekė įskaityti kokius nors savo (tariamus) reikalavimus, ji bet kuriuo atveju turėjo laikytis tokių išskaitų atlikimo tvarkos, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

Dėl baudos darbdaviui skyrimo

Ieškovė nesutinka su DGK 2021-07-05 sprendimu darbo byloje Nr. APS-109-11903/2021, kuriuo jai paskirta 40 Eur bauda.

DK 232 straipsnio 1 dalis numato, kad, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai.

Šioje byloje konstatavus, kad, ieškovė tinkamai neįvykdė 2021-02-08 DGK sprendimo, teismas sprendžia, kad atsakovė, vadovaudamasi minėta DK 232 straipsnio 1 dalies nuostata, turėjo pagrindą kreiptis į DGK dėl baudos darbdaviui skyrimo. Pagal DK 232 straipsnio 3 dalį darbo ginčų komisijos sprendimas dėl baudos dydžio ir pagrįstumo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka. Ši tvarka tiesiogiai DK nėra aptarta. DGK 2021-07-05 sprendime nurodė, kad šalys, nesutinkančios su šiuo sprendimu, per mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (DK 231 straipsnio 1 dalis). Ieškovė tokį ieškinį (patikslintą) ir pareiškė, kurį teismas priėmė nagrinėti.

Vadovaujantis DK 232 straipsnio 1 dalimi, bauda darbdaviui gali būti skiriama už DGK sprendimo nevykdymą. Toks reglamentavimas vertintinas kaip reiškiantis, kad bauda darbdaviui gali būti skiriama tik egzistuojant tokių sąlygų visumai: pirma, darbdaviui DGK sprendimu nustatyta konkreti pareiga; antra, DGK sprendimas yra įsiteisėjęs; trečia, darbdavys po DGK sprendimo įsiteisėjimo jam nustatytos pareigos tinkamai ir laiku neįvykdė. DK 232 straipsnis iš esmės skirtas skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojams, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą, tačiau sankcijos privalo būti proporcingos padarytam pažeidimui, atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Byloje nustatyta, kad ieškovė tinkamai ir laiku neįvykdė 2021-02-08 DGK sprendimo, pagal kurį, kaip minėta, atskaičius mokėtinus mokesčius, atsakovei turėjo būti išmokėta 295,98 Eur suma. Ieškovė 2021-02-08 sumokėjo atsakovei 270,94 Eur, o likusios 25,04 Eur sumos nei įsiteisėjus sprendimui (2021-03-09), nei vėliau nesumokėjo ir neketino mokėti, traktuodama, kad yra susidariusi permoka. Ši 25,04 Eur suma buvo išieškota antstolio ir 2021-08-02 patvarkymu paskirta išmokėti atsakovei (vykd. b. l. 62). Iš ieškovo atstovo G. J. paaiškinimų, liudytojų L. Č., E. J. parodymų galima daryti išvadą, kad netinkamą DGK sprendimo vykdymą lėmė neteisingas (klaidingas) darbo teisės ir buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės normų taikymas, o ne tyčiniai ieškovės veiksmai ir sąmoningas siekis nevykdyti sprendimo. Visgi neteisingas paties DGK sprendimo interpretavimas ir teisės aktų taikymas nesudaro pagrindo apskritai netaikyti DK 232 straipsnyje numatytos sankcijos darbdaviui (ieškovei). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsakovei nesumokėtos sumos dydį (25,04 Eur), kuri nėra didelė, nenustačius objektyvių, nuo ieškovės valios nepriklausančių arba kitokių svarbių priežasčių, dėl kurių DGK sprendimas nebuvo įvykdytas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei skirtina iš viso 40 Eur bauda už laiku neįvykdytą 2021-02-08 DGK sprendimą už laikotarpį nuo 2021-02-09 iki 2021-08-02 (sprendimo įvykdymo diena).

Dėl žalos atlyginimo

Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 3705,85 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, kad prašomą priteisti žalą sudaro iš ieškovės antstolio G. J. vykdomojoje byloje Nr. 0091/21/00299 išieškota 3705,85 Eur suma.

Minėta, kad atsakovė R. D. 2021-03-16 kreipėsi į atsakovo antstolio G. J. kontorą dėl 2021-02-08 DGK sprendimo priverstinio vykdymo ir antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0091/21/00299 iš UAB (duomenys neskelbtini) išieškojo 3705,85 Eur sumą, iš kurios R. D. pervesta 3242,24 Eur (25,04 Eur darbo užmokesčio ir 3217,20 Eur vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto iki 2021-07-09 (po 643,44 Eur už kiekvieną priverstinį pravaikštos mėnesį) ir 44,92 Eur išieškotų vykdymo išlaidų, o antstoliui paskirstyta 2,69 Eur papildomų vykdymo išlaidų ir 416 Eur atlygis antstoliui.

Ieškovė teigia, kad antstolis nepagrįstai užvedė vykdomąją bylą, neturėdamas vykdomojo dokumento, įvykdė neįsiteisėjusį DGK sprendimą, be to, nelaukęs, kada įsiteisės DGK 2021-07-05 sprendimas. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais ir juos atmeta.

Kaip jau buvo minėta, nė viena iš darbo ginčo šalių per DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą nesikreipė į teismą dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, todėl DGK 2021-02-08 sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-1083/2021 įsiteisėjo 2021-03-09 (DK 14 straipsnio 3 dalis). Pagal DK 230 straipsnio 2 dalį darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl papildomai kreiptis į DGK dėl vykdomojo rašto išdavimo atsakovė neturėjo. Vykdomąjį dokumentą ADOC formatu atsakovė R. D. pateikė antstoliui 2021-03-16, t. y. įsiteisėjus DGK 2021-02-08 sprendimui. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021-01-01) (toliau - Sprendimų vykdymo instrukcija), 4.2. punktas numato, kad elektroninis vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo pateikiamas per Antstolių informacinę sistemą. Ieškovės argumentai dėl vykdomojo dokumento formos trūkumų taip pat yra nepagrįsti, kadangi iš vykdomosios bylos duomenų (prašymo dėl vykdomojo dokumento pateikimo), antstolio G. J. paaiškinimų nustatyta, kad vykdomasis dokumentas (DGK sprendimas) buvo pateiktas ADOC formatu, t. y. šiuo atveju buvo pateiktas elektroninis vykdomasis dokumentas.

Pažymėtina ir tai, kad, įsiteisėjus DGK 2021-02-08 sprendimui, ieškovei jo pilnai neįvykdžius ir atsakovei R. D. pasikreipus į antstolį dėl minėto sprendimo priverstinio vykdymo, antstolis neturėjo laukti, kol įsiteisės DGK 2021-07-05 sprendimas, kadangi šiuo sprendimu nebuvo peržiūrimas (revizuojamas) 2021-02-08 sprendimas, o buvo sprendžiama, ar yra pagrindas skirti darbdaviui baudą už įsiteisėjusio sprendimo nevykdymą.

Ieškovė teigia, kad žala jai buvo padaryta, t. y. 3705,85 Eur suma išieškota, dėl abiejų atsakovų kaltės, jiems netinkamai aiškinus bei taikius DGK 2021-02-08 sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-1083/2021, nepagrįstai inicijavus vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0091/21/00299; antstoliui G. J. nepagrįstai įvykdžius R. D. reikalavimą, esant akivaizdžiam priežastiniam ryšiui tarp ieškovei padarytos žalos abiejų atsakovų veiksmais, abu atsakovai turi solidariai atlyginti ieškovei padarytą žalą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kad sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016 ir joje nurodyta praktika). Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, CK 6.246–6.249 straipsniai).

Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Nagrinėjamu atveju, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovė turi įrodyti aukščiau minėtas atsakovų deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, tačiau to nepadarė (CPK 178, 185 straipsniai).

Kaip jau buvo minėta, DGK 2021-02-08 priimtas sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-1083/2021 įsiteisėjo. Įsiteisėjus šiam sprendimui ieškovė jo pilnai neįvykdė – nesumokėjo ir, savaip interpretuodama sprendimą, neketino mokėti 25,04 Eur atsakovei R. D. priteistos sumos, dėl ko pastaroji kreipėsi į antstolį. Įsiteisėjusiame DGK 2021-02-08 sprendime – vykdomajame dokumente – nurodyta, kad iš ieškovės UAB „Saulės bučinys“ atsakovei R. D. turi būti išieškota 514,75 Eur (neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius 295,98 Eur) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2021-01-16 iki DGK sprendimo priėmimo dienos 2021-02-08, o nuo DGK sprendimo priėmimo dienos 2021-02-09 iki DGK sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, po 643,44 Eur (neatskaičius mokesčių) darbuotojos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį.

Pažymėtina, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, todėl antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti antstolis nenustatė, o vykdymo proceso eigoje tikslinosi aplinkybes tiek dėl to, ar pateiktas vykdyti DGK sprendimas tikrai yra įsiteisėjęs, tiek ir dėl išieškotinos sumos dydžio (vykd. b. l. 7-24, 29-53). Vykdomojoje byloje Nr. 0091/21/00299 iš ieškovės buvo išieškota atsakovei nesumokėta 25,04 Eur suma, taip pat 3217,20 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio (po 643,44 Eur už 5 mėnesius nuo DGK sprendimo priėmimo dienos 2021-02-09 iki 2021-07-09) bei vykdymo išlaidos, kaip tą numato CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcija (7 skyrius). Taigi vykdomajame dokumente nurodytų sumų išieškotojai (atsakovei R. D.) ir už vykdymo veiksmų atlikimą priklausančių vykdymo išlaidų antstoliui išieškojimas negali būti vertinamas kaip antstolio ar išieškotojos neteisėti veiksmai. Atsakovė R. D. įgyvendino savo įstatyme įtvirtintą teisę kreiptis dėl priverstinio įsiteisėjusio ir iki galo neįvykdyto DGK sprendimo, o antstolis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka išieškojo R. D. priteistas sumas. Atsakovai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ieškovė ne tik šios, bet ir kitų atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl ieškovės argumentų, kad antstolis nepagrįstai išieškojo vidutinį darbo užmokestį (3217,20 Eur) už priverstinės pravaikštos laiką neišskaičius mokesčių, pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktas numato, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo, antstolis išieško visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmoka ją išieškotojui, neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų); tačiau, jeigu skolininkas, pervesdamas į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaito iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, jis privalo antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai; šiuo atveju antstolis skolininko pervestą sumą išmoka išieškotojui ir pateikia skolininko atsiųsto apskaičiavimo kopiją; apskaičiavimo originalas paliekamas vykdomojoje byloje. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, minėti ieškovės teiginiai taip pat vertintini kaip nepagrįsti ir sutiktina su atsakovės pozicija, kad šiuo atveju pareiga susimokėti atitinkamus mokesčius nuo antstolio išieškotos sumos kyla pačiai atsakovei, kuri gavo išmokas neatskaičius mokesčių.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad patikslintas ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, patikslintas ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos. Atsakovė R. D. pateikė įrodymus apie turėtas 1650 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš jų 150 Eur patirta ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje. DK 217 straipsnio 3 dalis numato, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo priteisti atsakovei 150 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje. Likusios 1500 Eur dydžio atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, ir, atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovės. Atsakovas antstolis G. J. duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų jam priteisimo klausimas nespręstinas.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, antstoliui grąžintina vykdomoji byla Nr. 0091/21/00299. K. D. ginčų komisija teismui pateikė elektronines darbo bylas Nr. APS-131-1083/2021 ir Nr. APS-109-11903/2021, jų grąžinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei R. D. iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) 40 Eur baudą už laiku neįvykdytą 2021-02-08 Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-588 už laikotarpį nuo 2021-02-09 iki 2021-08-02.

Priteisti atsakovei R. D. iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinti antstoliui G. J. vykdomąją bylą Nr. 0091/21/00299.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.