Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme. 2024 m. kovo 7 d. paleistas lygtinai, likusios neatliktos bausmės (1 metų 9 mėnesių) vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2026 m. kovo 6 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2025 m. spalio 12 d., apie 22.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 3,05 promilių neblaivumą. Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltina masis M. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad jis vairavo neblaivus, sekmadienį buvo dirbtuvėse N. Vilnioje, ten nuvyko kažkur apie pietus ir vartojo alkoholį, per dieną išgėrė butelį degtinės, vakare, apie 9-10 val. paskambino jo žmona, kad jis grįžtų, todėl sėdo į automobilį ir važiavo namo, į (duomenys neskelbtini), atstumas iki namų buvo apie 5 km. Reido nebuvo, kažkas pranešė, kad jis įtartinai vairavo. Jį sustabdę policijos pareigūnai sakė, kad „gerai“ atrodo, nes buvo neseniai išgėręs, dėl to tiek pripūtė. Sutinka su alkotesterio rodmenimis. Negali paaiškinti, dėl ko vairavo išgėręs. Vairuoja nuo 1992 metų, anksčiau taip nebuvo. Neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, nėra priklausomas, jei išgeria, tai nedaug ir po to nevairuoja. Negali pasakyti, kodėl šiuo atveju gėrė, tai darė vienas. Žmonai nesakė, jog yra išgėręs. Apie tai, kad galėtų pernakvoti dirbtuvėse, nepagalvojo. Jo žmona pati vairuojanti, ji sakė grįžti namo, nes jai automobilio reikėjo kitą dieną, todėl jis vengė konflikto su sutuoktine. Vairuotas automobilis priklauso jam. Automobilyje buvo gertuvė, ji buvo tuščia, joje buvo tik kvapas. Automobilio bamperis buvo apibraižytas jau nuo pirkimo. Jis gailisi dėl to, kad važiavo. Anksčiau buvo teistas vieną kartą, už ginklų kolekcionavimą. Jam buvo paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos atliko metus ir tris mėnesius, liko metai ir devyni mėnesiai, atidedant dviem metams. Trys ketvirčiai atidėjimo suėjo rugsėjo mėnesį. Negali pasakyti, kodėl vairavo tuo metu, kuriuo buvo atidėta bausmė. Supranta, kad jei padaro naują nusikaltimą, ta bausmė bus reali. Tuo metu, sėsdamas už vairo, negalvojo, kad pažeidžia lygtinio paleidimo taisykles, jam nebuvo uždrausta vairuoti alkoholinius gėrimus.

Kadangi kaltinamasis M. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytojas Š. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju ir 2025 m. spalio 12 d., apie 22.07 val., dirbdamas su kolega M. N., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėtą automobilį jie sustabdė, kuomet šis važiavo vidiniame kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tuo metu automobilis važiavo atbuline eiga, nes vairuotojas norėjo pastatyti automobilį. Prie automobilio vairuotojo nuėjo jo kolega M. N., o jis (Š. D.) bendravo su pranešėju M. P.. Pastarasis jam pasakė, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve pamatė link (duomenys neskelbtini) važiuojantį automobilį „Honda Civic“, kuris važiavo labai lėtai, o vairuotojas negalėjo važiuoti tiesiai, todėl minėtą automobilį sekė ir apie automobilio buvimo vietą pranešinėjo policijai, iki kol automobilį atsekė iki (duomenys neskelbtini) namo kiemo, kur atvyko policijos pareigūnai. Pranešėjas taip pat paaiškino, kad dėl asmeninių priežasčių turi skubiai išvykti. Po to jis (Š. D.) priėjo prie kolegos M. N., kuris buvo prie automobilio „Honda Civic“ vairuotojo, kaip paaiškėjo, tai buvo M. P.. Pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus, jo kalba buvo nerišli, išlipęs iš automobilio jis svirduliavo. Jie neturėjo alkoholio matuoklio, todėl iškvietė kolegas. Atvykę kolegos M. P. pirmu tikrinimu nustatė 3,05 promilės neblaivumą, o antru – 3,18 promilės neblaivumą. M. P. nurodė, kad gėrė degtinę maždaug prieš pusę valandos iki sulaikymo, sutiko su padarytu pažeidimu (b. l. 23-25).

2025 m. spalio 12 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad M. P. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą, atlikus tyrimą prietaisu Alkotest 7510 Nr. ARKB-0215, pirmojo tikrinimo metu 22.20 val. buvo nustatytas 3,05 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 22.41 val. buvo nustatytas 3,18 prom. girtumas. Asmuo su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 49). Pateiktuose alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0215 rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai (b. l. 51-52). 2025 m. gegužės 22 d. patikros sertifikate Nr. 2359787 nurodyta, kad minėtas alkotesteris yra tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2025 m. lapkričio 21 d. (galiojo įvykio metu) (b. l. 53).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2025 m. spalio 12 d., 22.07 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas važiuoja paskui automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtaria, kad vairuotojas neblaivus (b. l. 10).

2025 m. spalio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas (ID 92426454814, skambučio pradžia_2025-10-12 22_05_09). Įraše užfiksuotas pokalbis tarp BPC darbuotojos ir pranešėjo. Pranešėjas sako, kad norėtų pranešti apie galimai neblaivų vairuotoją, važiuoja jam iš paskos, šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, leidžiasi link (duomenys neskelbtini). Automobilio markė „Honda Civic“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Pokalbis sujungiamas su policija, pranešėjas pakartoja informaciją, pranešinėja automobilio buvimo vietą, iki kol automobilis įsuka į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur sustoja (b. l. 11-12).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Š. D. 2025 m. spalio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. spalio 12 d., 22.05 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešėjas įtaria, kad vairuotojas neblaivus. Iš VPK OVS gaunant nurodymus, automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, ties automobilių garažais, važiuojantis atbuline eiga. Automobilį vairavo M. P., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nerišli kalba, išlipęs iš automobilio svirduliavo. Vidiniame kieme buvo pranešėjas M. P., kuris nurodė, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve pamatė važiuojamąja dalimi link (duomenys neskelbtini) važiuojantį automobilį, kuris važiavo labai lėtai, apie 20 km/h, vairuotojas negalėjo važiuoti tiesiai. Pranešėjas automobilį sekė ir apie jo buvimo vietą pranešinėjo policijai, iki kol automobilį atsekė iki (duomenys neskelbtini) vidinio kiemo, kur atvažiavo ir policijos pareigūnai. Patikrinus automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją M. P., 22.10 val. nustatytas 3,05 prom. girtumas, 22.40 val. nustatytas 3,18 prom. girtumas. Vairuotojas nurodė, kad vartojo degtinę apytiksliai prieš pusvalandį iki jo sulaikymo, asmuo sutiko su pažeidimu (b. l. 14).

2025 m. spalio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra policijos pareigūnų M. N. ir Š. D. kūno kamerų vaizdo įrašai.

Vaizdo įraše „export-fsf68“ matoma, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, prieina prie pilkos spalvos automobilio, vairuotojo vietoje sėdi vyras, paklausus, ar vartojo alkoholį, šis atsako „Vartojau biški“. Pasako, kad nedaug šiandien vartojo alkoholio. Vyras pasako, kad čia ir gyvena, pareigūnui paklausus, vyras atsako, kad dieną vartojo alkoholį. Automobilis priklauso vyrui, reikiami dokumentai automobilyje. Matoma, kaip pareigūnas mobiliojo telefono kamera fiksuoja vyriškio automobilio vidų. Pareigūnas užfiksuoja alkoholinio gėrimo buteliuką, esantį automobilio viduje, taip pat dokumentus, esančius automobilio salono daiktinėje.

Vaizdo įraše „export-izymo“ matomas analogiškas vaizdo įrašas pirmajam, iš kito pareigūno perspektyvos. Matoma, kaip pareigūnas prieina prie automobilio, kuriame vairuotojo vietoje sėdi vyras, taip pat mergina keleivio vietoje, liudininkas praneša, jog įtaria, kad įtariamasis vairavo girtas, visą laiką važiavo 20 km/h, pareigūnas susirašo liudininko duomenis. Pareigūnas praneša per radijo stotelę, jog ekipažas neturi alkotesterio, paprašo kito ekipažo atvežti.

Vaizdo įraše „export-002y4“ girdima, kaip per radijo stotelę pareigūnas praneša, jog vyras vartojo, akivaizdžiai yra neblaivus ir pareigūnai spėjo užfiksuoti, kaip įtariamasis vyras vairavo automobilį. Matoma, kaip atvyksta pareigūnė, kuri duoda vyrui išimti pūtimo vamzdelį, vyksta pirmas pūtimas į alkotesterį, kuris parodo 3.05 promilių. Vyras pareigūnei pasako, jog vartojo degtinę prieš valandą.

Vaizdo įraše „export-fgrdg“ matoma, kaip vyksta antras neblaivumo patikrinimas, kuris parodo 3.18 promilių. Vyras sutinka su parodymais.

Vaizdo įraše „export-m1xvw“ matoma, kaip pareigūnas sako, jog išleis vyrą, kai šis pasirašys, įtariamasis pasako, kad jis nieko nepasirašys, nes nieko nemato be akinių, pareigūnui paklausius, kaip jis matė iki tol vairuodamas, įtariamasis atsako „nu baikit, vyrai, baikit“. Matoma, kaip pareigūnas įteikia įtariamajam šaukimą. Pareigūnas informuoja, kad automobilis bus priverstinai nuvežtas, nes vyras vairavo transporto priemonę neblaivus (b. l. 18-19).

2025 m. spalio 12 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas „Honda Civic“ keleivinis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai – apibraižytas priekinis bamperis. Apžiūros metu paimta metalinė gertuvė su skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą bei automobilio registracijos liudijimas (b. l. 27-37).

AB „Regitra“ išraše užfiksuota, kad automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – valdytojas yra M. P. (b. l. 44-45).

VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje užfiksuota, kad vidutinė automobilio „Honda Civic 2.2i CDTi“, 2007 metų gamybos, kaina Lietuvoje 2025 m. spalio mėnesį buvo 2 580 eurų su PVM (b. l. 48).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis M. P. bylai aktualiu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 3,05 promilių neblaivumas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino M. P. pareikštą kaltinimą. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodė, kad įvykio dieną, būdamas dirbtuvėse, vartojo alkoholį – išgėrė butelį degtinės, po to jam paskambino žmona ir pasakė grįžti namo, todėl jis sėdo vairuoti automobilį, važiavo namo, kuomet jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo neblaivumą. Sutinka su alkotesterio parodymais. Tai, kad M. P. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo Š. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, garso bei vaizdo įrašų apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. P., 2025 m. spalio 12 d., apie 22.10 val., (duomenys neskelbtini) (netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 3,05 promilių neblaivumą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. P. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Vertinant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įvertintina tai, kad kaltinamasis alkoholį vartojo tą pačią dieną, kuomet ir vairavo automobilį, sėdo vairuoti praėjus nedaug laiko po alkoholio vartojimo, jam nustatytas girtumas viršijo ne tik vidutinio, bet ir sunkaus girtumo laipsnį (daugiau nei 2,50 prom.), tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone pažeidimą, kuris kėlė pavojų tiek jam, tiek kitiems eismo dalyviams. Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis M. P. nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, šis teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad yra BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos (asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų) ir M. P. pripažintinas recidyvistu, kas vertintina kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį M. P. charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas vieną kartą, už sunkaus nusikaltimo padarymą, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas iš dalies, šiame nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (b. l. 108-110), administracine tvarka baustas du kartus per pastaruosius penkerius metus, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 112-113), dirbantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 115).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra proporcinga M. P. padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, kaltinamajam M. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės likusia neatlikta dalimi (1 metais 9 mėnesiais laisvės atėmimo), prie griežtesnės Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės likusios neatliktos dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir paskiriant M. P. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, pridedamos bausmės dalies dydį nustatant lygų minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui (3 mėnesiams) (BK 50 straipsnio 2 dalis).

BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai M. P. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad ankstesniu nuosprendžiu M. P. jau buvo parodytas teismo pasitikėjimas, iš dalies atidedant laisvės atėmimo bausmės, jam paskirtos už sunkaus nusikaltimo padarymą, vykdymą. Tačiau M. P. šio pasitikėjimo nepateisino, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują tyčinį nusikaltimą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą M. P. padarytą nusikalstamą veiką ar jo paties asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingą, dėl ko realus bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ir jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atitinkamai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar asmeniui atlikus tik jos dalį. Todėl bausmės vykdymo atidėjimas M. P. atžvilgiu netaikytinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad M. P. vairavo transporto priemonę neblaivus, kuomet jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, automobilį jis vairavo beprasidedant nakties metui, mieste, kur ir tokiu metu būna nemažai eismo dalyvių, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Be to, kaltinamasis sėdo vairuoti automobilį praėjus nedaug laiko po alkoholio vartojimo, privalėdamas suvokti, jog yra neblaivus ir tokios būklės automobilio vairuoti negali. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga M. P. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams – vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad 2025 m. spalio 15 d. kaltinamajam M. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas, tokiu būdu nuo šios dienos kaltinamasis realiai neturėjo galimybės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2025 m. spalio 15 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis M. P. padarė nusikalstamą veiką, savininkas yra pats M. P.. VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis minėto automobilio vidutinė vertė su PVM įvykio metu buvo 2 580 eurų su PVM. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad M. P. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo M. P. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Neskyrus M. P. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo M. P. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Burbulio 2025 m. spalio 14 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. P. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis, turto saugotoju paliekant M. P.. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas nuo 2025 m. spalio 14 d. iki 2026 m. balandžio 14 d. (b. l. 66-68). Atsižvelgiant į tai, kad M. P. priklausantis automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam M. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (b. l. 82-92) – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – M. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. spalio 17 d. perduotas saugoti AB „Regitra“ (b. l. 96) – paliktinas saugoti AB „Regitra“.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 21 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. ADP-2025-11605, kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam M. P. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 104,17 Eur išlaidų.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo M. P. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, kadangi byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Kaltinamojo M. P. gynėju buvo paskirtas advokatas Ridas Žemkauskas.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo M. P. turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamasis šiuo metu yra dirbantis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, teismas turi pagrindo šias aplinkybes vertinti kaip apsunkinančias kaltinamojo turtinę padėtį, todėl nagrinėjamu atveju netikslinga priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 21 d. pažymoje Nr. ADP-2025-11605 nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl šioje pažymoje nurodytos išlaidos iš kaltinamojo M. P. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Metalinė gertuvė su skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą, 2025 m. spalio 17 d. nutarimu perduota saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina kaltinamajam M. P., kadangi nėra duomenų, jog šis daiktas buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankis, priemonė ar rezultatas;

DVD diskas su garso ir vaizdo įrašais, saugomas voke Nr. 1, prisegtame prie bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje;

Automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke Nr. 2, prisegtame prie bylos viršelio – atsižvelgiant į tai, kad minėtas automobilis bus konfiskuojamas – perduotinas saugoti AB „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. P. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės likusia neatlikta dalimi (1 (vieneriais) metais 9 (devyniais) mėnesiais laisvės atėmimo), prie griežtesnės Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės likusios neatliktos dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir paskiriant M. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Paskirti M. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, M. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Burbulio 2025 m. spalio 14 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam M. P., palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.

Kaltinamajam M. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentas – M. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. spalio 17 d. perduotą saugoti AB „Regitra“ – palikti saugoti AB „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 21 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. ADP-2025-11605 nurodytų 104,17 Eur išlaidų nepriteisti iš kaltinamojo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Metalinę gertuvę su skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą, 2025 m. spalio 17 d. nutarimu perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam M. P.;

DVD diską su garso ir vaizdo įrašais, saugomą voke Nr. 1, prisegtame prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje;

Automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke Nr. 2, prisegtame prie bylos viršelio – perduoti saugoti AB „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.