Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys išieškotojas V. R., skolininkas Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidėjas, steigėjas, individualios įmonės „Rožinis dramblys“ savininkas V. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo V. R. skundo dėl baudos skyrimo skolininkui V. K., laikytina pagrįsta ir teisėta. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad pareiškimas nepagrįstas, nes teismo sprendimas yra įvykdytas tinkamai.

Bylos duomenimis nustatyta kad antstolė D. P. vykdė išieškotojo V. R. 2011-09-12 pateiktą antstolei vykdyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-948-371/2010 išduotą (išdavimo data – 2011-07-20) vykdomąjį raštą Nr. 1, remiantis Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu (įsiteisėjo 2011-06-15), kuriuo teismas nusprendė: įpareigoti atsakovą Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidėją, steigėją - individualios įmonės „Rožinis dramblys“ savininką V. K., laikraščio „Vesti Šalči“ numeryje rusų kalba pirmame puslapyje tokiu pat šriftu, kokiu buvo išspausdintas 2003 m. rugpjūčio 29 d. straipsnis „Kriminalinės policijos inspektorius vogė žuvį, o kitą darbo dieną praleido“ paskelbti šią informaciją: 2003 m. rugpjūčio 29 d. Šalčininkų rajono laikraštyje „Vesti Šalči“ ( rusų kalba) leidinyje Nr.65(558), straipsnyje „Kriminalinės policijos inspektorius vogė žuvį, o kitą darbo dieną praleido“, 2003 m. rugpjūčio 22 d. leidinio Nr.63(556) straipsnyje „Uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų policijos komisariatas“, buvo paskleisti šie tikrovės neatitinkantys teiginiai apie Šalčininkų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo grupės vyresnįjį inspektorių V. R.: „Kriminalinės policijos inspektorius vogė žuvį, o kitą darbo dieną praleido“; „Kai kuriems ne visai sveikiems kriminalistams nuo įtempto darbo važiuoja „stogas“... nuo darbo tuščioje galvoje susidarė adrenalino trūkumas, taigi ir tenka leistis į sunkius“; „Vadovybė vėl padėjo (V. R.)“, „Nepaprastai skaudėjo galvą, nerealiai skaudėjo per stebuklą išvengė šautuvo ir batų kaulai“, ...Todėl vadovybė priėmė tiesiog genialų sprendimą: surasti kenčiantį pravaikštininką ir duoti jam galimybę reabilituotis, parašius atgaline data prašymą dėl laisvos dienos suteikimo pirmadienį“; „V. R. - klastočių meistras“, „Aistra klastoti – įaugusi į kraują“ (b. l. 13 - 21). Tačiau sprendimo skolininkas neįvykdė. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi tenkino antstolės D. P. prašymą ir paskyrė skolininkui 2 800 Lt baudą už sprendimo nevykdymą, įpareigojant nedelsiant įvykdyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimą (b. l. 22 - 24). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi skolininkui paskyrė 5 500 Lt baudą už laikotarpį nuo 2011-11-18 iki 2013-05-20 už sprendimo nevykdymą (b. l. 25 - 27). Antstolė 2013-10-09 raštu pranešė pareiškėjui, kad skolininkas 2013-09-17 Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimą įvykdė, todėl nesikreips į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui (b. l. 11).

CK 18 str. nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nurodyti teismo procesiniai dokumentai yra vykdytini dokumentai (CPK 584 str.). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo, teismas gali skirti baudą (CPK 585 str.). Tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 str. 1 d.). Remiantis CPK 771 str. 5 d., jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 str. taikymo yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 str. 2 d.). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 str. 5 d. nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2012).

Pažymėtina ir tai, kad skiriasi ir CPK 771 str. 5 d. nustatytos baudos skyrimo tvarka. Pagal CPK 771 str. 1 d., jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 str. 5 d. nustatyta, kad kai veiksmus gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Teismas inter alia pažymi, kad tokia įstatymo formuluotė neapriboja išieškotojo teisės teikti prašymą dėl baudos taikymo (CPK 593 str. 1 d., 616 str. 2 d.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo, kuriuo skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio. Tai reiškia, kad pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol sprendimas yra neįvykdytas, todėl šį faktą teismas turi aiškintis kiekvienu atveju gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą dėl baudos taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-454/2009). Nagrinėjamoje byloje prašymą skirti baudą pateikė išieškotojas V. R.. Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškimas dėl baudos skyrimo registruotas 2013-09-18, o 2013 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Išieškotojas 2013-10-10 pateikė patikslintą pareiškimą dėl baudos skyrimo ir 2014-10-14 teisėjo rezoliucija pareiškimas priimtas. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su patikslintu pareiškimu išieškotojas pateikė teismui antstolės 2013-10-09 raštą, kuriame informuojama, kad skolininkas 2013-09-17 įvykdė Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir todėl antstolė nesikreips į teismą dėl baudos skyrimo V. K. (b. l. 11). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi pagrįstai netenkino išieškotojo pareiškimo, kadangi teismo sprendimas tuo metu jau buvo įvykdytas, todėl pagrindo taikyti CPK 771 str. 5 d. nustatytą baudą nebuvo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.