Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3; 75.7; 76.5; 77.2; 77.4.2; 77.6; 78.2.1; 125.2

2015 m. gegužės 21 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. ieškinį atsakovei S. K., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

šalių santuoka 2004-11-19 įregistruota Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (t.1 b.l. 24). Santuokoje 2005-02-11 sutuoktiniai susilaukė dukros A. K., o 2007-10-01 susilaukė sūnaus J. K. (t.1 b.l. 9-10). Nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio sutuoktiniai gyvena skyrium. 2012 metais S. K. išvyko ir gyvena su dukra A. J. Karalystėje. Ieškovas A. K. su sūnumi J.liko gyventi Lietuvoje.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad šalių nepilnametis sūnus J. K. gyvena su tėvu name su visais patogumais (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovo sugyventinei I. K.. Būsto būklė gera, name yra būtiniausi baldai, buitinė technika. N. J. yra labai prisirišęs prie tėčio, o I. K. vadina mama. Visi sutaria kaip šeima. M. S. berniukas nemini, paklausus apie ją, sako, kad ji yra A. mama. J.pasakojo, kad nori likti gyventi su tėvu (t.1 b.l. 85-89) (CK 3.178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies šiais motyvais.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės

Nagrinėjant bylą teisme, nei vienas iš sutuoktinių neįvardijo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, ir nepateikė kaltės įrodymų ((duomenys neskelbtini) str.). Šalys sutiko santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nustatė, kad ieškovas gyvena su sugyventine I. K., su kuria 2012-11-06, susilaukė dukros E., o atsakovė teismui adresuotame elektroniniame laiške nurodė, kad dabartiniu metu laukiasi kūdikio ir nori susituokti su būsimo vaiko tėvu (t.2 b.l. 13). Tokiu būdu abu sutuoktiniai faktiškai jau sukūrė kitas šeimas, atnaujinti vedybinio gyvenimo jie neketina. Atsižvelgdamas į esamą padėtį, teismas patvirtina, kad šalių santuoka yra iširusi, ji nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 str., 3.61str. 2 d.).

Po santuokos nutraukimo atsakovės pageidavimu jai paliekama turima santuokinė pavardė K. (CK 3.69 str.1 d.).

Dėl tėvystės nuginčijimo

Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). Tokiais įrodymais gali būti ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kiti įtikinami faktai. Tarp šalių nėra ginčo, kad ne A. K., o kitas vyriškis yra atsakovės dukros A., gimusios 2005-02-11, biologinis tėvas. A. S. K.ne vieną kartą atsiliepimuose į ieškinį patvirtino, kad A. K. nėra jos dukros A. tėvas, nurodo, kad esant tokiai situacijai atlikti DNR ekspertizę būtų netikslinga (t.1 b.l. 219, t.2 b.l. 50). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nėra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo (CK 3.152 str. 1 d.). Kad ieškovas nėra A. tėvas, jis sužinojo 2012 metų vasarą vieno iš sutuoktinių kilusio barnio metu, reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas pareiškė 2013-04-19, todėl įstatyme nustatytas senaties terminas tėvystei nuginčyti nėra praleistas.

Dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo

Priimdamas sprendimą santuoką nutraukti, teismas privalo išspręsti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nepilnamečio J. K. tėvai sutaria, kad jų sūnaus J. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo turėtų būti nustatyta su tėvu A. K.. Vaiko teisių apsaugos institucijos vyriausiajai inspektorei pokalbio metu J. teigė, kad nori likti gyventi su tėčiu (t.1 b.l. 89). Vaiko noras neprieštarauja jo interesams, nes tėvas tinkamai vykdo savo pareigas. Teismas nepilnamečio J. K. gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustato su tėvu A. K. (CK 3.169 str., 3.177 str., 3.178 str.).

Pagrindiniai priteistino vaikų išlaikymo dydį lemiantys kriterijai įtvirtinti CK, yra vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1 d., 2 d.). Aiškinant ir taikant nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi vieningos praktikos, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos A. T. senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ Lietuvos A. T. 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V.S.v.M.S. Nr.3K-3-259/2004; 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje D.G. ir V.G.v. K.G. Nr.3K-3-216/2006). Visais atvejais vieno MMA, t.y. dabartiniu metu 300 Eur, dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas. Nagrinėjamuoju atveju kiekvienas iš tėvų, taip pat ir motina S. K. turi teikti sūnui J.150 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). A. S. K. nurodė, kad J. sulaukė septynerių metų, jokių specialių poreikių neturi, todėl jos mokamas J. 150 Eur dydžio išlaikymas užtikrins vaiko poreikius. Skirdama minimalią išlaikymo sumą būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, atsakovė neturi teisės reikalauti iš ieškovo reguliariai teikti jai ataskaitas apie išlaikymui gautų lėšų panaudojimą. Reikalavimas teikti ataskaitas bei kontroliuoti vaiko lėšų panaudojimą negali būti reiškiamas be pagrindo, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys realią grėsmę, kad vaiko pinigai gali būti panaudoti ne pagal paskirtį ir ne vaiko interesais. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p.).

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

Viena iš sąlygų, kai gali būti ribojama tėvų valdžia yra vengimas atlikti savo pareigas vaikams (CK 3.180 str. 1 d.). Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 str. 3 d.). Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatą, fizinę ir psichinę raidą, parengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad nepilnamečio J. K., gimusio 2007-10-01, motina S. K. nevykdo savo kaip motinos pareigų J. atžvilgiu. Atsakovė nes paliko sūnų tėvo globai, visiškai juo nesirūpina, išlaikymo neteikia ir jo gyvenime nedalyvauja. Atsakovė sūnaus nelanko, jam neskambina, nepasveikina net švenčių proga. Emociniai ryšiai tarp motinos ir vaiko visiškai nutrūkę. Vaikas nepasiilgsta mamos, jis mama vadina tėvo sugyventinę I. K.. Nors atsakovė S. K. teigė, kad jai ieškovas trukdo bendrauti ir susitikti su sūnumi, tačiau tokių įrodymų teismui ji nepateikė, į vaiko teisių apsaugos instituciją ar policijos organus dėl daromų kliūčių bendravimui nesikreipė. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas riboti atsakovei S. K. motinos valdžią sūnaus J. atžvilgiu. Tačiau neterminuotas motinos valdžios ribojimas yra griežčiausia sankcija už įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą. Atsakovė žada dėti visas pastangas tiek bendrauti su sūnumi, tiek jį išlaikyti, paremti finansiškai, nupirkti reikiamų daiktų (t.2 b.l. 50), todėl padėtis gali pasikeisti. Kai nustatytos aplinkybės leidžia tikėtis, kad padėtis gali pasikeisti ir motina ateityje tinkamai vykdys savo pareigas, motinos valdžia turi būti ribojama laikinai (CK 3.180 str. 2 d.).

Dėl santuokoje įgytų skolų padalijimo

Sutuoktinių skolos dalijamos jų sutarimu, atsižvelgiant į kreditorių pareikštą poziciją dėl skolų pobūdžio.

Finansiniai įsipareigojimai kreditoriams AB TEO LT ir Vilniaus regiono kredito unijai pripažįstami solidariais A. K. ir S. K. įsipareigojimais, nes jie kilo tenkinant bendrus šeimos poreikius (CK 3.109 str. 1 d.).

Finansiniai įsipareigojimai kreditoriams VMI prie FM, Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybai, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Bitė Lietuva“, Vilniaus teritorinei muitinei, M. M. pripažįstami asmeniniais A. K. įsipareigojimais, nes jie kilo iš vieno sutuoktinio padarytų teisės pažeidimų (CK 3.115 str.).

Santuokoje įgyto turto, kurį reikėtų padalinti, sutuoktiniai neturi (CK 3.116 str.). Sutuoktiniai vienas iš kito sau išlaikymo nereikalauja (CK 3.72str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atidėtas 41,68 Eur (143,90 Lt) žyminis mokestis priteisiamas į valstybės biudžetą lygiomis dalimis po 20,84 Eur iš kiekvieno sutuoktinio (t.1 b.l. 25-26). Apribojus motinos valdžią, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 41 Eur sumokėtas žyminis mokestis (t.2 b.l. 7). Neatlikus DNR ekspertizės, ieškovui grąžinamas sumokėtas 333 Eur (1150 Lt) užstatas ekspertizei apmokėti (t.1 b.l. 153, 161-162). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir naujumą, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, kiekvienai iš šalių priteisiamos 250 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.).

Priteisus nepilnamečiui vaikui išlaikymą, iš atsakovės S. K. priteisiamas 54 Eur (150 Eur x 12 mėn. = 1800 Eur x 3 procentai) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovas buvo atleistas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš kiekvienos šalies priteisiamos 18 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) 260, 263-270, 282, 384-385, 399, 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2004-11-19 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp A. K. a.k(duomenys neskelbtini) ir S. K. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė J.), nutraukti.

Pripažinti kaltais dėl santuokos iširimo A. K. a.k(duomenys neskelbtini) ir S. K. a.k(duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę K..

Nustatyti, kad A. K. a.k(duomenys neskelbtini) nėra A. K. a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o A. K. a.k(duomenys neskelbtini) nėra A. K. a.k(duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti nepilnamečio J. K. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu A. K. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš motinos S. K. a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui J. K. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2013-04-19, kol sūnus sulauks pilnametystės, pavedant sūnaus piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jo įstatyminiam atstovui, - tėvui A. K. a.k(duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Laikinai dvejiems metams apriboti motinos S. K. a.k(duomenys neskelbtini) valdžią sūnaus J. K. a.k(duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Pripažinti finansinius įsipareigojimus kreditoriams AB TEO LT ir Vilniaus regiono kredito unijai solidariais A. K. a.k(duomenys neskelbtini) ir S. K. a.k(duomenys neskelbtini) įsipareigojimais.

Pripažinti finansinius įsipareigojimus kreditoriams VMI prie FM, Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybai, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Bitė Lietuva“, Vilniaus teritorinei muitinei, M. M. asmeniniais A. K. a.k(duomenys neskelbtini) įsipareigojimais.

Grąžinti A. K. a.k(duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-04 nutartį įmokėtą 2013-11-27 per AB SEB banką 333 Eur (trijų šimtų trisdešimt trijų eurų) (1150 Lt) į teismo sąskaitą užstatą DNR ekspertizei apmokėti.

Priteisti iš S. K. a.k(duomenys neskelbtini) sumokėtą 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir turėtas 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti A. K. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. K. a.k(duomenys neskelbtini) turėtas 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) išlaidas advokatės pagalbai apmokėti S. K. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. K. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 20,84 Eur (dvidešimties eurų 84 euro centų) atidėtą žyminį mokestį ir 18 Eur (aštuoniolikos eurų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šias sumas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš S. K. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 20,84 Eur (dvidešimties eurų 84 euro centų) atidėtą žyminį mokestį, 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, ir 18 Eur (aštuoniolikos eurų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šias sumas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų A. K. a.k(duomenys neskelbtini) ir S. K. a.k(duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo faktą, išregistruotų A. K. a.k(duomenys neskelbtini) tėvystę ir padarytų pakeitimus A. K. a.k(duomenys neskelbtini) gimimo įraše.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo laikinai apriboti motinos valdžią įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.