Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Katalogas“ ieškinį atsakovei D. J. dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka buvo įteiktos ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus (b. l. 34-35). Per teismo nustatytą terminą atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. sausio 25 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 17305, pagal kurią atsakovei suteiktas 200 Lt vartojimo kreditas (b. l. 8, 10-19, 25-27). Atsakovė įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti iki 2012 m. vasario 24 d., mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma, kitu atveju - mokėti palūkanas už vėlavimą atsiskaityti (2012 m. sausio 25 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 17305 3.1.1. punktas, b. l. 11; 2012 m. sausio 25 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 17305 Specialiosios sąlygos, b. l. 25-27). Kredito grąžinimo terminas atsakovei buvo pratęstas 4 kartus už 18 Lt kredito mokestį, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų iki šiol neįvykdė. Atsakovės skolą sudaro: 185, 98 Lt skola ir 257, 21 Lt palūkanų (b. l. 9, 2014 m. balandžio 22 d. išrašas dėl atsakovei pervestų kredito sumų). Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė, byloje nepateikta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873 straipsnio 1 dalis numato, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.881 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovė, pažeisdama sutartį, su ieškovu neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.881 straipsnio 1 dalimi, 6.886 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovės priteisiama 185, 98 Lt skola.

Tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.

Pažymėtina, kad ieškovas prašo priteisti sutartines palūkanas, kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą – 109, 50 proc. Ieškovo paskaičiavimu, sutartinės palūkanos sudaro 257, 21 Lt. Ieškovo naudai sprendimu iš atsakovo priteista suma yra 185, 98 Lt, t. y. prašomų priteisti palūkanų dydis yra neproporcingas pagrindinės skolos dydžiui, kadangi beveik pusantro karto už ją didesnis. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0, 05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovo prašymas priteisti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 109, 50 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai, kadangi sudaro 0,3 procento mokėtinų palūkanų už vieną pradelstą įsipareigojimų vykdymo dieną. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 47, 33 Lt palūkanų ( ((185, 98 Lt x 0,05 proc.) / 100 proc.) x 509 dienos). Kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovės procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (233, 31 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 54 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (53 procentai patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 79 straipsniu ir 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteisiama 28, 62 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Katalogas“, juridinio asmens kodas 133302815, naudai 233, 31 Lt (dviejų šimtų trisdešimt trijų litų ir 31 cento) skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. vasario 18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 28, 62 Lt (dvidešimt aštuonis litus ir 62 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo gavimo dienos, paduodamas apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.