Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliotam atstovui Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui D. J.,

pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) A. B. ir jo gynėjui advokatui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) A. B. gynėjo advokato R. S. 2024 m. balandžio 15 d. skundą, kuriuo jis prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Šiaulių skyriaus vyriausiosios specialistės V. R.) 2024 m. kovo 29 d. nutarimą nubausti pareiškėją (administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį) A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti bei 2024 m. gegužės 20 d. prašymą priteisti išlaidų už teisines paslaugas atlyginimą.

Aprašomoji dalis

nustatė

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamento) Šiaulių skyriaus vyriausioji specialistė V. R. 2024 m. kovo 29 d. nutarimu skyrė pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) A. B. įspėjimą už tai, kad pastarasis nuo 2024 m. kovo 27 d. 00⁰⁰ val. iki 2024 m. kovo 29 d. 8¹⁹ val. gyveno (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, turėdamas užsieniečio registracijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), galiojusį iki (duomenys neskelbtini), tačiau kuris 2024 m. kovo 26 d. panaikintas, t. y. pažeidė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 39 straipsnio 1 dalį, už ką numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 538 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) A. B. gynėjas advokatas R. S. 2024 m. balandžio 15 d. skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie LR VRM (Šiaulių skyriaus vyriausiosios specialistės V. R.) 2024 m. kovo 29 d. nutarimą nubausti pareiškėją (administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį) A. B. pagal ANK 538 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti. Skundą grindė tuo, kad pareiškėjas su šeima 2014 m. atvyko į Lietuvą. 2014-2015 m. dviem pareiškėjo mažamečiams vaikams Lietuvoje buvo suteiktas prieglobstis. Pareiškėjui ir jo sutuoktinei (kelis kartus) išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos pagrindu, paskutinį kartą – 2021 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2022 m. rugsėjo 6 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio (ne)suteikimo turėjo būti išnagrinėtas per 6 mėnesius, tačiau per nustatytą terminą sprendimas nebuvo priimtas. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Jo prašymas nepriimtas, kol nebus išnagrinėtas (2022 m. rugsėjo 6 d.) prašymas suteikti prieglobstį. Šiuo metu nagrinėjamas pareiškėjo 2024 m. kovo 29 d. prašymas pakeisti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas neturi informacijos ar sprendimo, kad 2024 m. kovo 26 d. buvo panaikintas užsieniečio registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir dirbti, kai tokia teisė įgyjama, iki 2024 m. rugpjūčio 15 d. Formaliai žiūrint, pareiškėjas privalėjo išvykti iš Lietuvos iki 2023 m. spalio 1 d., kai baigėsi 2021 m. rugsėjo 30 d. išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje terminas. Be to, pareiškėjas negali išvykti gyventi kitur, nes jo vaikams ir sutuoktinei, įvertinus grėsmę kilmės valstybėje, išduoti leidimai gyventi Lietuvoje. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nuolat gyvenančio asmens išsiuntimas yra kišimasis į privataus gyvenimo teisę (byla Maslov and Others v. Austria). Tas pats pasakytina ir apie priverstinį išvykimą, dėl kurio šeima atskiriama nuo kitų pasilikusių šeimos narių, net ir tais atvejais, kai šeima lieka atskirta trumpą laiką ir vėliau gali vėl susijungti kitoje valstybėje (byla Corley ant Others v. Russia). Teisė gyventi šalyje trečiosios šalies piliečiui turi būti pripažįstama nuo priklausomumo santykio tarp pastarojo ir teisėtai gyvenančio asmens atsiradimo, nuo šio momento ir tol, kol šis priklausomumo santykis tęsiasi, trečiosios šalies pilietis negali būti laikomas neteisėtai gyvenančiu atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

Pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) A. B. gynėjas advokatas R. S. 2024 m. gegužės 20 d. atsiųstu elektroniniu laišku su priedais prašė priteisti 500 € išlaidų už teisines paslaugas atlyginimą.

Institucija, kurios nutarimas skundžiamas, Migracijos departamento prie LR VRM Šiaulių skyrius 2024 m. gegužės 20 d. atsiųstu atsiliepimu į pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) A. B. gynėjo advokato R. S. 2024 m. balandžio 15 d. skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad pareiškėjo teisinė padėtis apibrėžiama kaip neteisėtai Lietuvoje esantis užsienietis. Pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bet jis negalioja nuo 2023 m. spalio 1 d. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir apsaugos). Šis sprendimas įsigaliojo Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. kovo 20 d. priėmus sprendimą atmesti pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 9 d. sprendimo nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir apsaugos). Kadangi pareiškėjas iki 2024 m. kovo 20 d. negavo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, tai, remiantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 1V-131, 144 punktu, užsieniečio registracijos pažymėjimas negalioja, nes jis yra užsieniečio, kuris nebeturi teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismo posėdyje pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) A. B. ir jo gynėjas advokatas R. S. nurodė, kad palaiko skundą, ir prašė jį tenkinti.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliotas atstovas Migracijos departamento prie LR VRM Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas D. J. nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti.

Skundas tenkinamas.

Prašymas dėl išlaidų už teisines paslaugas atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo kaltės neteisėtai gyvenant (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. kovo 27 d. 00⁰⁰ val. iki 2024 m. kovo 29 d. 8¹⁹ val. (ne)buvimo.

Išnagrinėję skundą, teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 15/6-7-12PR-81 suteikė (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K.-B., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., prieglobstį (pabėgėlio statusą) Lietuvos Respublikoje ir išdavė jam ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Migracijos departamentas 2015 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 15/6-7-12PR-53 suteikė (duomenys neskelbtini) pilietei M. K.-B., gimusiai (duomenys neskelbtini) m., prieglobstį (pabėgėlio statusą) Lietuvos Respublikoje ir išdavė jai ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.

Pareiškėjui 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. gruodžio 31 d., 2017 m. gruodžio 29 d., 2019 m. spalio 14 d. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką (UTPĮ 1 str. 14 d.). Paskutinio leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas numatytas iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui išduotas šeimos susijungimo pagrindu, nes Lietuvos Respublikoje gyvena jo vaikai, kuriems suteikti pabėgėlio statusai ir išduoti leidimai nuolat gyventi (UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p., 43 str. 1 d. 4 p.).

Pareiškėjas (su sutuoktine) 2022 m. rugsėjo 6 d., t. y. nepasibaigus laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) terminui, pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2022 m. spalio 26 d. išdavė pareiškėjui užsieniečio registracijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį 6 mėnesius, t. y. iki 2023 m. balandžio 26 d. (UTPĮ 78 str. 3 d.). Užsieniečio registracijos pažymėjimas – tai dokumentas, kuriuo patvirtinama užsieniečio teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir teisė dirbti (kai tokia teisė įgyjama) (UTPĮ 1 str. 30 d.). Prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (UTPĮ 81 str. 1 d.). Nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento jį pateikęs asmuo naudojasi prieglobsčio prašytojams numatytomis teisėmis ir garantijomis (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, galiojusio nuo 2022 m. vasario 26 d. iki 2022 m. gruodžio 18 d., 22 p.).

Kaip galima suprasti, Migracijos departamentas laiko, kad nuo šio momento (2022 m. spalio 26 d.) pareiškėjas turėjo teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir teisę dirbti (kai tokia teisė įgyjama) kaip prieglobsčio prašytojas (UTPĮ 1 str. 20 d.), o ne kaip asmuo, turėjęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2023 m. rugsėjo 30 d.

Pareiškėjui išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2023 m. balandžio 26 d. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 24 d. išdavė pareiškėjui kitą užsieniečio registracijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 3 d. išnagrinėjo pareiškėjo sutuoktinės prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir priėmė (teigiamą) sprendimą Nr. 23S123996.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2023 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1V-525 pakeitė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstė nauja redakcija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2023 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas Nr. 1V-525 įsigaliojo 2023 m. rugpjūčio 10 d. Pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo 59.8 papunktį prašymas išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą arba prašymas leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį nepriimamas, [...], jeigu nustatoma, kad užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį.

Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 22 d., t. y. nepasibaigus laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) terminui, pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas atmetė šį prašymą, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) padarydamas įrašą, kad pateiktas prašymas suteikti prieglobstį – kitaip tariant, dubliuojasi teisinio pagrindo būti (gyventi, likti) Lietuvos Respublikoje teisinis pagrindas.

Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus su skundu dėl Migracijos departamento įpareigojimo atlikti veiksmus (išnagrinėti jo 2022 m. rugsėjo 6 d. prašymą dėl prieglobsčio) ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Migracijos departamentas 2023 m. spalio 9 d. sprendimu nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Sprendime, be kita ko, rašoma, kad šis sprendimas neužkerta kelio likti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje ir siekti įsitvirtinti kitais būdais.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2023 m. spalio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-11567-860/2023 atmetė pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 30 d. skundą dėl Migracijos departamento įpareigojimo atlikti veiksmus (išnagrinėti jo 2022 m. rugsėjo 6 d. prašymą dėl prieglobsčio) ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjas 2023 m. spalio 19 d. apskundė Migracijos departamento 2023 m. spalio 9 d. sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3183-596/2024 tenkino pareiškėjo 2023 m. spalio 19 d. skundą: panaikino Migracijos departamento 2023 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 23S179921, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo (2022 m. rugsėjo 6 d.) prašymą dėl prieglobsčio.

Pareiškėjui išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2024 m. sausio 24 d. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 15 d. išdavė pareiškėjui kitą užsieniečio registracijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. rugpjūčio 15 d.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1296-1188/2024 sprendimu panaikino Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimą ir vietoj jo priėmė naują sprendimą – atmesti pareiškėjo 2023 m. spalio 19 d. skundą dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 9 d. sprendimo nesuteikti jam prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

Pareiškėjas 2024 m. kovo 26 d. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Prašyme, be kita ko, rašė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“.

Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) nurodyta, kad pareiškėjui išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2024 m. rugpjūčio 15 d., 2024 m. kovo 26 d. yra paskelbtas negaliojančiu.

Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) Migracijos departamento direktorė 2024 m. kovo 26 d. 13⁰² val. padarė tokį įrašą: „Prašom priimti nagrinėti jo prašymą išduoti LLG šeimos susijungimo pagrindu, nepaisant to, kad jis LT yra neteisėtai (nubauskite pagal ANK)“.

Migracijos departamento darbuotoja (vardas ir pavardė, pareigos nežinomi) pakvietė pareiškėją atvykti į Migracijos departamento prie LR VRM Šiaulių skyrių.

Pareiškėjas 2024 m. kovo 29 d. ryte atvyko į Migracijos departamento prie LR VRM Šiaulių skyrių. Čia jam surašė skundžiamą nutarimą nubausti pagal ANK 538 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. kovo 26-29 d. neteisėtai gyveno (duomenys neskelbtini), nors 2024 m. kovo 26-27 d. pareiškėjas nebuvo ir juo labiau negyveno (duomenys neskelbtini).

ANK 538 straipsnis (atkreiptinas dėmesys, kad minėtas straipsnis neturi dalių) numato administracinę atsakomybę už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimus.

UTPĮ nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Pagal UTPĮ 39 straipsnį užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu jis: 1) gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi; 2) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi; 3) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas; 4) turi suklastotą leidimą gyventi; 5) turi suklastotą kelionės dokumentą.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliotas atstovas teismo posėdyje patikslino, kad pareiškėją traktuoja kaip užsienietį, kuris nuo 2023 m. kovo (tikriausiai turėjo omenyje – balandžio) 26 d. (kai baigėsi užsieniečio registracijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas) neteisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi.

Pažymėtina, kad skundžiamo nutarimo skiltyje „Pažeidimo esmė“ nieko nerašoma apie tai, kad pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi. Rašoma apie užsieniečio registracijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimą. Byloje nėra įrodymų, kad užsieniečio registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) būtų panaikintas ir/arba kad pareiškėjui ar jo gynėjui apie tai būtų pranešta iki 2024 m. kovo 26 d.

Be to, UTPĮ 52 straipsnio 1 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi negalioja, kai pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimas [...], ir nenumato tokio leidimo laikinai gyventi negaliojimo pagrindo kaip pateiktas prašymas suteikti prieglobstį ir/ar užsieniečio registracijos pažymėjimo paskelbimas negaliojančiu. Taigi, kitaip negu teigė institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliotas atstovas, pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje, turėdamas negaliojantį leidimą gyventi, nuo 2023 m. spalio 1 d.

Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2023 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1V-525 pakeitė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, Migracijos departamentas atmetė (tiksliau – atsisakė priimti nagrinėti) pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. prašymą pakeisti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Po Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimo pareiškėjas neteko prieglobsčio prašytojo statuso, suteikusio jam teisę likti ir dirbti Lietuvos Respublikoje kaip prieglobsčio prašytojui. Pareiškėjas 2024 m. kovo 26 d. vėl kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas pareiškėjui išduotą užsieniečio registracijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimas buvo numatytas iki 2024 m. rugpjūčio 15 d., iškart tą pačią dieną paskelbė negaliojančiu.

ANK 538 straipsnis numato administracinę atsakomybę už asmens veikimą priešingai teisės reikalavimams. Kadangi pasekmės nėra būtinas aptariamo administracinio nusižengimo sudėties požymis, nenustatinėjamas asmens psichinis santykis tarp pažeidimo ir pasekmių, pvz., ar numatė, kad gali atsirasti ANK numatyti padariniai, ir jų norėjo (ANK 8 str. 2 d. 2 p.); ar numatė, kad gali atsirasti ANK numatyti padariniai, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (ANK 8 str. 3 d.); ar numatė ANK nurodytus padarinius, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (ANK 9 str. 2 d.), ar nenumatė ANK nurodytų padarinių, nors galėjo ir turėjo juos numatyti (ANK 9 str. 3 d.). Tai reiškia, kad administracinio nusižengimo pagal ANK 538 straipsnį sudėtis formali, todėl šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (ANK 8 str. 2 d. 1 p.).

Teismo nuomone, pareiškėjo valia nebuvo nukreipta į gyvenimą Lietuvoje turint negaliojantį laikiną leidimą gyventi, t. y. jis neveikė tiesiogine tyčia. Byloje įvyko nesusipratimas dėl to ir po to, kai pareiškėjas nesėkmingai siekė pasikeisti buvimo (gyvenimo, likimo) Lietuvos Respublikoje teisinį pagrindą ir trukmę iš laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu (UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p., 43 str. 1 d. 4 p.) į leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kaip pabėgėliui (UTPĮ 53 str. 1 d. 7 p.). Todėl teismas tenkina skundą ir panaikina skundžiamą nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukia.

Dėl išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimo priteisimo

ANK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.

ANK 666 straipsnio 2 dalis numato, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

BPK 105 straipsnis nustato, kad proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamo asmens atžvilgiu.

Administracinio nusižengimo byloje pareiškėją gynė advokatas R. S.. Iš 2024 m. balandžio 15 d. sąskaitos faktūros Serija RL Nr. 0201 bei 2024 m. balandžio 25 d. mokėjimo pavedimo pagal minėtą sąskaitą faktūrą matyti, kad pareiškėjo sutuoktinė sumokėjo pareiškėjo gynėjui 500 € honorarą už skundą teismui dėl 2024 m. kovo 29 d. administracinės nuobaudos.

Teisingumo ministras 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtino rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų 4 punktas numato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant apie atlygintinų išlaidų dydį. Šiuo atveju aktualūs tokie kriterijai kaip administracinio nusižengimo teisenos trukmė ir su tuo tiesiogiai susijusios advokato darbo laiko sąnaudos.

Skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje sudaro 6 lapai. Be to, pareiškėjo gynėjas 2024 m. gegužės 29 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus ir prašymą, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 1 dalimi, kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1V-525 patvirtinto leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo 59.8 papunktis yra suderinamas su UTPĮ ir Konstitucijoje įtvirtintu teisinės lygybės principu (7 psl.). Bendra teismo posėdžių trukmė – 3 val.

Pagal Rekomendacijų 9 punktą maksimalus administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijų 12.1., 12.6. ir 12.7 punktus rekomenduojamas atlygintinų išlaidų maksimalus dydis už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimą yra 0,4 (koeficiento), už kitų nei Rekomendacijų 12.1–12.5 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, paaiškinimai ar kt., parengimą – 0,4 (koeficiento); už vieną atstovimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1 (koeficiento).

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2023 m. IV ketvirtį sudarė 2 110,03 €, tad maksimalus rekomenduojamas dydis už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimą būtų 844,01 €; už vieną atstovimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 211 €.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes gali sumažinti išteisintajam atlygintinų proceso išlaidų dydį, pateikdamas tokio sprendimo motyvaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-489/2021).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-118-489/2019, 2K-41-648/2022 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/ 2021, 2AT-80-594/ 2022).

Įvertinus bylos apimtį, sudėtingumą ir ginčytinų klausimų kiekį, gynėjo indelį ir rezultatą (teismas atmetė pareiškėjo gynėjo 2024 m. gegužės 29 d. prašymą kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1V-525 patvirtinto leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo 59.8 papunktis yra suderinamas su UTPĮ ir Konstitucijoje įtvirtintu teisinės lygybės principu; rinko naujus įrodymus, kad galėtų teisingai išnagrinėti skundą), prašomas priteisti teisinių paslaugų dydis – 500 € – laikomas per dideliu, todėl priteisiamas perpus mažesnis išlaidų už advokato paslaugas atlyginimas – 250 €.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalys numato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Tai reiškia, kad įstatymas leidžia trečiajam asmeniui (šiuo atveju – pareiškėjo sutuoktinei) įvykdyti už jį prievolę sumokėti gynėjui už teisines paslaugas, todėl išlaidų atlyginimas priteisiamas pareiškėjo sutuoktinės naudai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 patvirtino prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašą. Pagal šį teisinį reglamentavimą už advokatui teikiant paslaugas patirtas išlaidas, priteistas teismui nutraukus administracinio nusižengimo bylos teiseną, nagrinėja prašymus ir atlygina išlaidas ANK 589 straipsnyje nurodyta institucija, kurios nutarimą teismas panaikino.

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-5 dalimis, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria

pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) A. B. gynėjo advokato R. S. 2024 m. balandžio 15 d. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyriaus vyriausiosios specialistės V. R. 2024 m. kovo 29 d. nutarimą nubausti pareiškėją (administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį) A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Priteisti pareiškėjo A. B. sutuoktinei V. K. (banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 250 € išlaidų už teisines paslaugas atlyginimą.

Kitą 2024 m. gegužės 20 d. prašymo dėl išlaidų už teisines paslaugas atlyginimo priteisimo dalį atmesti.

Nutarimo patvirtintą nuorašą per 3 d. d. išsiųsti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir pareiškėjo gynėjui advokatui R. S., o kai jis bus išverstas į rusų kalbą – ir pareiškėjui A. B..

Nutarimas per 20 d. nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.