Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2557-246/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-09-23Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-01-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-09-23
Bylos Nr.
1-2557-246/2014
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-01141-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Sipavičius
Kaltinamasis
L. S.
Nukentėjusysis
G. S., A. M.
Baudžiamoji byla Nr.1-2557-246/2014Teisminio proceso Nr.1-26-1-01141-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.10.1.;2.3.6.4.;1.2.4.8.;1.2.4.8.3.; 1.1.7.2.7.;1.1.8.10.2.;1.1.8.10.3.; 1.1.8.13.;2.1.16.1.2.;2.1.15.3.3.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, kaltinamajam L. S., nukentėjusiesiems G. S., A. M., jo atstovei pagal įstatymą L. Z., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei E. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini) teistas:

1. 2012-04-24 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 1 d. (4 nusikaltimai) – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius (po 10 valandų per mėnesį) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

2. 2012-12-21 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 3 p., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant gydytis nuo priklausomybės alkoholiui bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 2 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str.2 d., 140 str. 3 d., aprašytų 2014-08-25 kaltinamajame akte, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų sveikatą:

2013-09-04, apie 8 val. Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini) Kaune, koridoriuje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė mažamečiui A. M., gim. (duomenys neskelbtini) į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam mažamečiui A. M. poodinę kraujosruvą dešiniame žande, tokiu būdu nežymiai sutrikdė jo sveikatą, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d.

2013-10-11, apie 15 val. 30 min., būdamas G. S. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, konflikto metu, G. S. pareikalavus išeiti, kaltinamasis ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė savo šeimos nariui - motinai G. S. į veidą, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą veide, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d..

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad padarė nusikalstamas veikas, kurios išvardintos kaltinime.

1. Kaltinamasis parodė, kad 2013-09-04, apie 8 val. Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini) Kaune, koridoriuje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė mažamečiui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, padarydamas nukentėjusiajam mažamečiui A. M. poodinę kraujosruvą dešiniame žande, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimą padarė dėl to, kad jo dukra pasiskundė jam, kad A. M. ją nuolat skriaudžia. Gailisi nusikaltęs.

Nusikaltimas įrodytas ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 291 str. 2 d. nustatyta tvarka, LR BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Šalies argumentai

L. Z. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2013-09-04 iš ryto jos sūnus A. M., gim. (duomenys neskelbtini) išėjo į Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini) Kaune. Apie 9 val. 40 min. L. Z. į mobilaus ryšio telefoną paskambino auklėtoja L., kuri pasakė, kad apie 8 val. mokykloje jos sūnui A. klasiokės D. S. tėtis sudavė kumščiu į dešinę veido pusę. Atvykusi į mokyklą, pamatė, kad jos sūnui ant dešinės veido pusės yra mėlynė (b.l.1).

2013-09-04 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno (duomenys neskelbtini) mokykla. Pastate vaizdo kamerų nėra. Pastato išorė ir prieigos stebimos vaizdo kameromis (b.l.19-21).

Nukentėjusiojo mažamečio A. M. parodymai:

Nukentėjusysis parodė, kad 2013-09-04, apie 7 val. 15 min. išėjo iš namų į Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Važiuojant troleibusu iki „Girstupio“ sustojimo, esančio Kovo 11-osios g. 23, Kaune, pamatė, kad tuo pačiu troleibusu važiavo ir jo klasiokė D. S.. Jie abu išlipo vienoje stotelėje. D. pabėgo truputį į priekį, o A. M. ėjo paskui ją, nes ėjo į mokyklą, kur abu mokosi. D. įėjo į vieną penkiaaukštį (jo tikslaus adreso nežino), kaip A. M. vėliau sužinojo, ji nuėjo pas savo močiutę, o pats A. M. nuėjo į mokyklą, kur pirmo aukšto koridoriuje susitiko savo bendraklasiais, su jais kalbėjosi. A. M. klasiokai nuėjo pas pavaduotoją, o jis liko koridoriuje, kai į mokyklos koridorių įėjo D. kartu su savo tėvu. Pamatęs A. M., jis paklausė ar tai šis, rodydamas į A. M., o D. pasakė „taip“. Tuomet D. tėtis priėjo ir kumščiu trenkė A. M. į dešinę pusę veido. Kadangi A. M. buvo prie sienos, tai tuo metu, kai jam trenkė, jis su galva atsitrenkė į sieną. D. tėtis nieko nesakė. Trenkęs į veidą ir išgirdęs tuo metu koridoriuje buvusios pavaduotojos L., kurios pavardės nežino, klausimą „kas Jūs toks ir ką čia darot“, D. tėtis nieko nesakęs išėjo iš mokyklos. Tada A. M. nuėjo pas pavaduotoją R. ir jai papasakojo kas nutiko. Klasės auklėtoja apie įvykį pranešė jo mamai (b.l.22-23).

Valstybinės tesimo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2327/13(02), kurioje nurodyta, kad A. M. konstatuota poodinė kraujosruva dešiniame žande, padaryta kietu buku daiktu, dėl vieno ar daugiau trauminių poveikių. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėm ir nurodytam traumos laikui, nėra. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 31).

Nukentėjusiojo mažamečio A. M. atstovės pagal įstatymą L. Z. parodymai:

Apie 2013-09-04 įvykį žino tik iš kitų asmenų, pati įvykio nematė (b.l.32-33). Papildomos apklausos metu L. Z. parodė, kad jos sūnaus auklėtoja yra davusi pastabų dėl sūnaus elgesio pamokų metu. Apie tai, kad A. galimai užkabinėja kažkokią mergaitę, L. Z. nieko nežinojo. 2013-09-04, 9 val. 40 min. L. Z. paskambino A. auklėtoja L., kuri pranešė, kad apie 8 val. mokyklos koridoriuje, sūnaus klasiokės D. S. tėvas sudavė jos sūnui kumščiu į veidą. Po šio įvykio ji A. uždraudė prie D. artintis, prašė auklėtojos vaikus prižiūrėti, kad vienas prie kito nesiartintų ir nebendrautų. Atskyrus vaikus, daugiau jokių konfliktų, nesiskundimų nebuvo (b.l.34).

Liudytojos D. S. parodymai:

Liudytoja parodė, kad anksčiau ji mokėsi Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje, kurioje mokėsi dvejus metus, t.y. 5 ir 6 klasėse. Toje pačioje mokykloje mokėsi berniukas, vardu A. M., tačiau jis mokėsi kitoje klasėje. Dar besimokant Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje, jis lindo prie jos, bandė pabučiuoti, tačiau ji jį nustūmė. Nuo to karto, jis prie jos lįsdavo, gaudydavo, o ji nuo jo bėgiodavo. Paskui A. ateidavo pas ją į kiemą. Jis apipildydavo ją vandeniu, negražiai, visokiais žodžiais pravardžiuodavo, pvz. vadino „D. debilė“, taip pat įžeidinėjo jos mamą. D. S. jis sakydavo, kad, kai ją pagaus, kažką padarys, ką padarys, nesakydavo. Vieną kartą jis įspyrė į koją. A. D. S. nėra mušęs, prieš ją daugiau jokio fizinio smurto nėra vartojęs, tačiau D. S. jo bijojo, nes jis prie jos kabinėjos, ji jo vengė. Apie tai, kad prie jos kabinėjasi A., D. S. yra sakiusi mamai. Mokykloje apie tai niekam nesakė. D. S. mama yra sakiusi mokyklos direktorei, kad ši pasakytų A. mamai, kad jis daugiau taip nedarytų. D. S. tėtis su mama yra išsiskyrę, gyvena atskirai. D. S. su tėčiu bendrauja labai retai, jie kartais susitinka, kai jis būna pas močiutę. D. S. sunkiai sekėsi mokslai, todėl kiti klasės vaikai iš jos tyčiojosi, vadino „atsilikėle“, todėl nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio ji perėjo mokytis į Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklą. Pradėjusi lankyti mokyklą, D. S. pamatė, kad šioje mokykloje taip pat mokosi ir A. M.. Rugsėjo mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena D. S. nuo namų 14-to maršruto troleibusu viena važiavo į mokyklą. Troleibuse ji sėdėjo prie vidurinių troleibuso durų. Tada prie jos priėjo A., kuris pasakė jai „labas, palauk, išlipsi“. D. S. tada persėdo prie galinių troleibuso durų. Jis prie D. S. nebėjo, kadangi troleibuse buvo daug žmonių. Prie „Girstupio“, viešojo transporto stotelėje D. S. iš troleibuso išlipo per galines duris. Tada pamatė, kaip A. išlipo pro priekines duris. Kai jis išlipo D. S. pasakė „palauk, pagausiu tave“. D. S. išsigando, kadangi galvojo, kad jis jai kažką padarys negero, todėl nubėgo pas močiutę G. S., kuri gyvena netoli mokyklos. A. ją vijosi. Jis buvo vienas. D. S. nuo jo pabėgo per daubą. Nubėgo pas močiutę, A. jos nepagavo. Nubėgus pas močiutę į namus, D. S. prie laiptinės durų paskambino močiutei, atsiliepė močiutė, D. S. jai pasakė, kad ją vejasi A.. Po to ji įėjo į laiptinę. Pas močiutę į butą nėjo. Paprašė močiutės palydėti ją iki mokyklos. Pas močiutę buvo jos tėtis L. S.. Kai D. S. viską, kas nutiko, pasakojo močiutei, girdėjo jos tėtis. Todėl jis palydėjo ją iki mokyklos. Nuėjus į Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklą, pirmo aukšto koridoriuje prie pavaduotojos kabineto D. S. pamatė einantį A.. Tėtis D. S. paklausė, kuris berniukas. D. S. parodė į A.. Tada tėtis priėjo prie A.. Ar ką nors jam sakė, D. S. negirdėjo, nes stovėjo šiek tiek toliau. Tačiau D. S. matė, kaip tėtis A. vieną kartą ranka trenkė per veidą. Nematė ar trenkė kumščiu ar plaštaka. D. S. nežino, ar kai tėtis A. trenkė, jis trenkėsi galva į sieną. Tuo metu į koridorių išėjo pavaduotoja, kurios vardo ir pavardės nežino ir D. S. tėčio paklausė kas čia darosi. D. S. tėtis nieko nesakęs iš mokyklos išėjo. Pavaduotoja aiškinosi kas įvyko, kalbėjosi su A., o paskui pasikvietė D. S.. Ji papasakojo, kas nutiko. Paskui į mokyklą buvo atėjusi D. S. močiutė. Pas pavaduotoją kabinete buvo ir A.. Kai D. S. papasakojo, kas įvyko, A. viską neigė. Po to karto A. ir toliau prie jos lenda, užgaulioja žodžiais (b.l.36-37).

Liudytojos G. S. parodymai:

Liudytoja parodė, kad L. S. yra jos sūnus. Teismo nutartimi L. yra uždrausta pas ją lankytis, kadangi tarp jų buvo konfliktas, kurio metu, L., būdamas neblaivus jos atžvilgiu smurtavo. L. turi priklausomybę alkoholiui. Jis turi šeimą, iš pirmos santuokos turi sūnų. Su gyvenimo drauge D. K. turi du vaikus D. S. ir D. S.. L. su jais negyvena, mažai bendrauja. G. S. pati su sūnumi matosi labai retai, jis kartais ateina pas ją. Kur L. šiuo metu gyvena ar būna, ji nežino, kadangi jis jai nesako. L. telefono numerio taip pat neturi, jis juos dažnai keičia. G. S. su D. K. ir anūkais D. bei D. bendrauja. G. S. daug bendrauja su anūkais, D. jai daug ką pasakoja, dažnai tenka lankytis mokykloje, dalyvauti susirinkimuose, kai D. negali. D. serga epilepsija, ji vartoja nuo ligos stiprius vaistus, jai sunkiai sekasi mokslai. D. 5-6 klasėse su broliu mokėsi Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje. Iš pačios D. G. S. sužinojo, kad mokykloje prie jos kabinėjasi berniukas, vardu A.. Pasakojo, kad jis ją užgaulioja žodžiais. Dėl šios situacijos į mokyklą ėjo D. K.. D. A. bijojo. Nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio D. pradėjo mokytis Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje. D. sakė, kad toje pačioje mokykloje mokosi ir A., matėsi, kad yra išsigandusi. G. S. pati buvo nuėjusi į Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklą kalbėjosi su mokyklos direktoriumi ir pavaduotoja, sakė apie situaciją, kad A. kabinėjasi prie D.. G. S. buvo pasakyta, kad bus prižiūrėta, kad nebūtų jokių konfliktų ir bus imtasi atitinkamų priemonių. 2013 metų rugsėjo mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, apie 7 val. 30 min. jai būnant namuose, namų telefonu paskambino anūkė, kuri pasakė „močiute, mane vejasi A.“. G. S. žinojo iš D. pasakojimų, kad jis piktybinis. Tuo metu pas G. S. į namus buvo užėjęs sūnus L. S., kuris buvo atėjęs pasiimti savo daiktų. G. S. su D. kalbėjosi laiptinėje. Mergaitė papasakojo, kad ją vejasi, daugiau nieko nepasakojo. D. buvo išsigandusi, uždususi, kaip G. S. suprato, nuo bėgimo. G. S. suprato, kad ją reiktų palydėti iki mokyklos. Kas nutiko, girdėjo L.. G. S. paprašė sūnaus palydėti D. iki mokyklos. Jie kartu išėjo. G. S. liko namuose. Apie 8 val. G. S. paskambino Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos pavaduotoja, kurios vardo ir pavardės ji nežino, kuri pasakė, kad atėjo kažkoks žmogus, trenkė mokiniui į veidą, o jai paklausus jo kas čia dedasi, vyriškis nieko nepaaiškinęs pabėgo iš mokyklos. G. S. nuėjo į mokyklą išsiaiškinti kas įvyko. Nuėjo pas pavaduotoją. Tada iškvietė D., jau buvo iškviesta policijos inspektorė. Po to buvo iškviestas A.. D. viską papasakojo, kas nutiko, tai yra, kad ją vijosi, o paskui jos tėtis A. vieną kartą ranka trenkė per veidą. A. viską neigė, sakė, kad nieko nebuvo, o D. viską išsigalvojo, kad jis prie D. nelenda. Ant A. veido sužalojimo žymių nesimatė. Išsiaiškinus situaciją visi išsiskyrė. Po šio įvykio D. mama lydėdavo į mokyklą, o G. S. pasiimdavo iš mokyklos (b.l.38).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojos L. Š. parodymai:

Liudytoja parodė, kad ji dirba Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje direktoriaus pavaduotoja. 2013 rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, prieš prasidedant pamokoms, laikotarpiu nuo 7 val. 30 min. iki 8 val. ji buvo savo darbo kabinete, esančiame pirmame aukšte. Išėjusi į koridorių, L. Š. pamatė vaikus, koridoriaus gale, maždaug 20 metrų atstumu - nepažįstamą vyriškį, kuris buvo užsimojęs ranka ir trenkė vaikui, o vaikas atsitrenkė į sieną. L. Š. iškart pradėjo rėkti tam vyriškiui „ką Jūs darote?“, o jis, nieko nesakęs greitu žingsniu pasišalino iš mokyklos. L. Š. nuėjo prie tų vaikų - mokyklos moksleivio A. M. ir nuo 2013 metų rugsėjo pradėjusios mokyklą lankyti D. S.. A. buvo išsigandęs, jis nurodė, kad jam trenkė į veidą. L. Š. matė, kad šiek tiek buvo paraudęs vienas skruostas. D. nurodė, kad šis vyriškis yra jos tėtis. L. Š. iškart vaikus nuvedė pas skirtingus specialistus. Informavo vaikų tėvus ir apie įvykį pranešė Girstupio policijos nuovados nepilnamečių inspektorei, teiraudamasi, kaip tokiu atveju teisingai pasielgti. L. Š. taip pat apie įvykį pranešė šių vaikų auklėtojai L. S.. Dovilė parodė, kad šis berniukas prie jo ankstesnėje mokykloje kabinėjosi, ją užkabindavo. Kaip L. Š. suprato, kad D. S. ir A. M. pažįstami nuo ankstesnės mokyklos ir ta „trintis“ tarp jų jau buvo ir iš anksčiau. Kaip L. Š. minėjo, . buvo nauja moksleivė, o A. mokėsi jau iš anksčiau. L. Š. D. S. mamai neprisiskambino, todėl išsikvietė jos močiutę, kuri netoliese gyvena. L. paskambino A. M. tėvams. Atvykusiai D. močiutei buvo pasakyta, kas nutiko, prašė jos iškviesti sūnų, tačiau ji nurodė tik jo vardą ir pavardę, šiuo metu jų nebeatsimena, o telefono numerio nenurodė, todėl su juo jiems susisiekti nepavyko. Ji patvirtino, kad sūnus blogai pasielgė. Jie močiutę tiesiog informavo apie patį įvykį ir kad bus pranešta policijai. Po šio įvykio toliau su minėtais vaikais bendravo jų klasių auklėtoja L. S., kuri taip pat yra ir psichologė. D. tuo metu buvo naujokė, žinojo, kad turi specialių ugdymo poreikių, atrodė uždara, užsisklendusi. A. judrus, guvus, padykęs vaikas, norintis bendrauti, plepus. Šie vaikai buvo paskirti mokytis skirtingose klasėse. Po šio įvykio, daugiau jokių incidentų tarp šių vaikų nebuvo, nebuvo gauta jokių nusiskundimų. Abu vaikai iki šiol mokosi jų mokykloje (b.l.39).

Liudytojos L. S. parodymai:

Liudytoja parodė, kad ji dirba Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje apie 3 metus, psichologe ir klasės auklėtoja. Ji septintų ir dešimtų klasių auklėtoja. Vaikai mokykloje yra suskirstyti į klases pagal elgesį, mokymosi sugebėjimus. A. M. ir D. S. yra jos klasių auklėtiniai, tačiau jie mokosi skirtingose klasėse. A. mokosi septintoje mišrioje klasėje, o D. paskirta į silpnesnių mergaičių klasę. D. į Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklą atėjo mokytis nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio. A. perėjo į šią mokyklą mokytis metais anksčiau. 2013-09-04, apie 8 val. L. S. pasikvietė mokyklos pavaduotoja L. Š., kuri papasakojo, kad matė, kaip mokyklos koridoriuje kažkoks vyras, kaip vėliau sužinojo D. S. tėvas, sugriebė A. ir trenkė į sieną. Ji puolė prie vaiko, o vyras iš mokyklos pasišalino (b.l.40).

Valstybinės tesimo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2327/13(02), kurioje nurodyta, kad A. M. konstatuota poodinė kraujosruva dešiniame žande, padaryta kietu buku daiktu dėl vieno ar daugiau trauminių poveikių. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms ir nurodytam traumos laikui, nėra. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas.

Veika kvalifikuojama pagal LR BK 140 str. 3 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d., padarė mažamečio atžvilgiu.

2. Kaltinamasis parodė, kad 2013-10-11 apie 15 val. 30 min., būdamas G. S. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, konflikto metu, G. S. pareikalavus išeiti, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė savo šeimos nariui - motinai G. S. į veidą, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą veide, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiosios.

G. S. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2013-10-11, apie 15 val. 30 min. grįžusi namo, ji rado savo sūnų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai neblaivų. Sūnus turi pasidaręs G. S. buto pirmų durų raktą ir dažnai pas ją ateina, nors pagal teismo sprendimą, kuriuo jis nuteistas dėl smurto G. S. atžvilgiu, jam uždrausta lankytis jos namuose. Dėl G. S. sumušimo sūnus teistas du kartus. 2013-10-11 namuose pamačiusi neblaivų sūnų, taip pat pamatė, kad bute išvartyti visi baldai. Ji pasakė, kad iškvies policiją. G. S. pradėjus telefonu skambinti policijai, sūnus prisirėmė krūtine prie jos ir, norėdamas atimti telefoną, tris kartus kumščiu smogė jai į veidą, pataikydamas į nosį ir lūpą. G. S. sūnus sumušė virtuvėje. Išsilaisvinusi G. S. išbėgo į koridorių ir pradėjo šaukti pagalbos. Sūnus apsirengė ir išėjo, o ji paskambino į policiją. Kur šiuo metu gali būti sūnus nežino, jo draugų nepažįsta (b.l.5).

2013-10-12 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta - butas, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) (b.l.86-88).

Nukentėjusiosios G. S. parodymai:

Nukentėjusioji parodė, kad nuo 2013 m. pradžios jos sūnui L. S., gim. (duomenys neskelbtini), teismo uždrausta lankytis jos nurodytu adresu ir artintis prie jos. Jis du kartus teistas dėl G. S. sumušimo, abu kartus G. S. jam atleido. Jis jos bute neregistruotas. 2013-10-11, apie 15 val. 30 min. G. S. grįžusi namo rado neblaivų savo sūnų ir visame bute išmėtytus baldus bei daiktus. Sūnus yra pasidaręs raktą nuo pirmųjų lauko durų. G. S. papriekaištavus, kad jis atėjo ir išvartė daiktus ir pasakius, kad iškvies policiją, jis virtuvėje prispaudė G. S. prie spintelės ir bandė atimti telefoną, kurį laikė už nugaros. Kadangi telefono G. S. neatidavė, jis supykęs kumščiu trenkė tris kartus jai į veidą. G. S. išsilaisvinusi išbėgo į laiptinę ir pradėjo šauktis pagalbos. Sūnus apsirengė ir išėjo. Sūnui išėjus, G. S. iškvietė policijos pareigūnus (b.l.89-90).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2676/13(02) nurodyta, kad G. S. konstatuota poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas veide. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant tiesioginius smūgius dėl keturių ar daugiau trauminių poveikių, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2013-10-11. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.95).

Surinktų ir šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis kaltas šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytų nusikalstamų veikų padarymu ir baustinas.

Veikos kvalifikavimas.

Veika kvalifikuojama pagal LR BK 140 str. 2 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d. padarė prieš savo šeimos narį – motiną.

Baudžiamoji atsakomybė ir bausmė.

Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės atėmimas. Paskirta bausmė subendrintina su bausme, paskirta 2012-12-21 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą (LR BK 64 str. 3 p.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino nusikaltęs, gailisi.

Atsakomybę sunkina aplinkybė, kad 2013-10-11 nusikaltimą jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 64 ¹ str. konstatuojant faktą, kad yra visos sąlygos jį taikyti šioje byloje ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaičiuotini laikotarpiai, kaltinamojo prabūti jį sulaikius nuo 2012-12-05 iki 2012-12-07 (dvi dienos), nuo 2014-06-12 iki 2017-06-13 (viena diena), ir laikotarpis nuo 2014-09-23 iki bausmės vykdymo pradžios, iki to laiko paskiriant kardomąją priemonę - suėmimą, siekiant užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui (LR BK 66 str., LR BPK 119 str.- 139 str.).

Apie paskirtą kardomąją priemonę suėmimą informuotinas Dainavos PK.

Civilinis ieškinys.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 166.73 Lt turtinės žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiosios G. S. gydymo išlaidų ir prašo priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo L. S. 166.73 Lt, nurodydama, kad šią pinigų sumą pervedė gydymo įstaigai už G. S. gydymą. Ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas (Teismas daro išvadą, kad taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties nuostatas byloje Nr. 2K-269/2014, nėra įstatyminio pagrindo: toje byloje priimtas sprendimas dėl visiškai kitokių aplinkybių dėl žalos atlyginimo regresinio ieškinio atveju).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., ir skirti 9 (devynių) mėnesių lasvės atėmimo bausmę.

Pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d., ir skirti 10 (dešimties) mėnesių lasvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. bausmes subendrinti, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą ir skirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę - laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-21 nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir skirti kaltinamajam L. S. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpius, kaltinamojo prabūtus jį sulaikius nuo 2012-12-05 iki 2012-12-07 (dvi dienos), nuo 2014-06-12 iki 2014-06-13 (viena diena), ir laikotarpį nuo 2014-09-23 iki bausmės vykdymo pradžios, iki to laiko vietoje švelnesnių kardomųjų priemonių paskirti kardomąją priemonę - suėmimą, suimant teismo posėdžio salėje (LR BK 66 str., LR BPK 119 str.- 139 str.).

Apie pakeistą kardomąją priemonę suėmimą informuoti Dainavos PK.

Patenkinti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo L. S. 166.73 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt šešis litus 73 centus), atitikmuo eurais - 48 (keturiasdešimt aštuoni eurai).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Sipavičius