Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.1.5.3.; 2.1.5.4.; 2.5.1.4.; 2.5.1.5.; 2.2.2.7.; 3.1.10.5.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. B.

sekretoriaujant A. Š.

dalyvaujant ieškovui J. K.

Lietuvos advokatūros atstovei S. P.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. K. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl sprendimo iškelti drausminę bylą advokatui panaikinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos advokatūtros Advokatų Tarybos 2015-02-19 d. sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui J. K. bei atnaujinti apskundimo terminą kaip praleistą dėl svarbios priežasties, priteisti 41 Eur žyminio mokesčio (b.l. 1-4, 31).

Vilniaus apygardos teismo 2015-09-02 nutartimi civilinė byla Nr. 2-5414-275/2015 buvo perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal teismingumą (b.l. 109-110)

Ieškovas procesiniame dokumente- skunde/ieškinyje (b.l. 1-4) bei teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2015-02-19 Lietuvos advokatūros Advokatų taryba išnagrinėjo nuteistojo M. H. 2014-04-28 prašymą įpareigoti advokatą „ką nors padaryti jo baudžiamojoje byloje" ir 2014-07-28 skundą su prašymu išnagrinėti advokato veiklą. Nors skundą pasirašė ne M. H., tačiau nutarta iškelti advokatui drausmės bylą, dėl galimai pažeistų Lietuvos Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. l p., ir 2 p. 9 (nesąžiningas pareigų atlikimas ir nesilaikymas duotos priesaikos), bei Lietuvos Advokatūros etikos kodekso 1.2.1, 6.6 ir 12.4 p. (teisinių ar moralinių įpareigojimų nesilaikymas, profesinės garbės ir orumo pažeidmas, nesąžiningas, nerūpestingas ir neprotingas atstovavimas klientui ir paaiškinimo nepateikimas). Ieškovas nesutiko su priimtu sprendimu ir skunde/ieškinyje nurodė, kad ginčo sprendimas paremtas tik vienu motyvu: ''advokatas nesusitiko su ginamuoju Lukiškių TI-K ir nesuderino gynybos pozicijos". Ieškovas nurodė, kad nuosprendis baudžiamojoje byloje buvo paskelbtas 2013-12-31 d., tą pačią dieną nustojo galioti teisinių paslaugų sutartis, sudaryta su ginamuoju M. H..

Lietuvos Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros kolegialus organas, todėl 2015-02-19 sprendimo įžanginėje dalyje turėjo būti nurodytos visų tą dieną dalyvaujančių narių pavardės, sprendimas turi būti patvirtintas jų parašais, nes dabartinis dokumento statusas yra nežinomas, o pirmininko parašas atspaudu nepatvirtintas, dėl to ginčo dokumentas laikytinas neoficialiu.

Ieškovo nuomone, ginčijamame sprendime nepaminėtas advokato tarybos pirmininko patvarkymas - dėl advokato veiklos tyrimo, kuris pagal "Advokatų drausmės bylu nagrinėjimo tvarkos aprašo 16 p." yra tyrimo pagrindas, be kurio advokatų drausmės komiteto išvadą neturi juridines galios. Advokatūros pirmininkas negalėjo priimti tokio pobūdžio patvarkymą, nes 2014-05-05d. advokatūrai buvo pateiktas tik pareiškėjo prašymas o 2014-07-31 d.- skundas, o ieškovui kelia abejones dėl pareiškėjo parašo tikrumo. Be to, pirminė teisinių paslaugų 2013-06-03 sutartis sudaryta su kaltinamuoju M. H. L. tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kas savaime paneigia skundo pagrindą ir reikalauja spręsti senaties taikymo klausimą.

Kita svarbi aplinkybė - tai sutarties šalys. Advokatų tarybos sprendime klaidingai nurodyta, kad pareiškėjas yra sutarties šalis turinti teisę reikšti pretenzijas, nes sutarties šalimi laikytina ginamojo žmona, su kuria pasirašyta sutartis ir kuri pretenzijų advokatui neturi ir kuriai konfidencialumas yra gyvybiškai svarbi aplinkybė. Būtent dėl šios priežasties klientė atsisakė apmokėti pirminę sutartį ir sumokėjo tik 2/3 sutartos sumos pagal antrą sutartą bei uždraudė vykdyti M. H. prašymus įvardijus juos sutartyje papildomomis išlaidomis. Klientė atsisakė sudaryti sutartį dėl apeliacinio skundo, o 2013-09-23 su ja sudaryta sutartis nustojo galioti 2014-12-31. Pagal teisinių paslaugų sutarties 5 p. konfidencialumą užtikrina advokatas, advokatų tarybą pažeidžiant advokatų etikos kodekso 5 str. baudžia advokatą už atsisakymą pažeisti konfidencialumą.

Ginčijamajame sprendime nenustatyta, kad M. H. ikiteisminiame tyrimo ginė du advokatai, bet dėl "netinkamos" gynybos jų paslaugų buvo atsisakyta ir neapmokėta. O tai svarbus charakterizuojantis klientą faktorius, įrodantis, kad jo ir padėjėjo paslaugomis ginamojo žmona (klientė) ir ginamasis 7 mėn., kol vyko bylos nagrinėjimas teisme ir 5 mėn. po nuosprendžio, buvo patenkinti.

Ieškovas nurodė, kad M. H. visiškai nekalba ir nesupranta nei lietuviškai, nei rusiškai. Bendravimas su ginamuoju vyko lenkų kalba, kurios nei advokatas nei ginamasis nežino, todėl tik teisme buvo sudarytos sąlygos bendravimui tinkamo vertėjo pagalba. Į šias aplinkybes Advokatų Taryba neatsižvelgė, į posėdį A. C. nekvietė, pastarosios nuomonės, ar ji turi pretenzijų advokatui, nesužinojo. Ieškovo duomenimis, prašymą pasirašė ginamasis M. H., o skundą kitas asmuo, nes parašai akivaizdžiai skiriasi. Ieškovo nuomone, M. H. taip pat turėjo dalyvauti posėdyje ir patvirtinti, kad jis pasirašė prašymą ir skundą.

Ieškovas nurodė, kad 2013-06-03 d. advokato padėjėjas ginamojo prašymu susitiko su M. H. L. Tl-ir sudarė teisinių paslaugų sutartį, kurią turėjo apmokėti M. H. žmona. Advokatai susiekė su ginamojo žmona A. C. ir susitarė dėl sutarties apmokėjimo, bet A. C. atvyko tik po trijų mėnesių, prieš dieną iki posėdžio ir panoro sudaryti sutartį jos sąlygomis. Tą pačią dieną, t.y. 2013-09-23 advokato J. K. kontoros advokatai (padėjėjas ir advokatas) sudarė teisinių paslaugų sutartį su A. C. dėl M. H. gynybos policijoje, prokuratūroje ir teisme. Klientei buvo paaiškinta, kad su jos vyru advokatai buvo susitikę ir apkalbėjo gynybos strategiją, o advokatas susitikimo su jo buvusiais advokatais metu susipažino su bylos medžiaga, nors sutartis buvo sudaryta 4500 Lt sumai, bet klientė apmokėjo tik 3000 Lt paaiškinus, kad sužinojusi apie vyro neištikimybę mokėti atsisako, uždraudė vykdyti prašymus be jos leidimo.

Advokatūros įstatymo 45str. draudžia susitikimo su klientu duomenis panaudoti kaip įrodymus, to labiau teikti šias duomenys tretiesiems asmenims pažeidžiant sutartinius įsipareigojimus. Advokatūros įstatymo 46 str. draudžia tapatinti advokatą su klientu ir jo bylomis. Draudžiama žeminti ir nepagrįstais įtarimais įžeidinėti advokatą, nes tai tiesioginis susidorojimas su konkurentu. Ieškovo nuomone, Advokatų Taryba negalėjo iškelti advokatui drausmės bylos vien dėl to, kad jis pasakė tiesą, o pateikęs skundą pareiškėjas turi pateikti ir įrodymus arba dalyvauti skundo nagrinėjime. Procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti Advokatų tarybos 2015-02-19 pirmininko I. V. sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui J. K.. Be to, neįrodyti sprendimu pareikšti įtarimai pagal LR Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. l p. ir 2 r bei Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.21, 1.3., 6.6 ir 12.4 p., nes advokatas nepažeidė etikos normų bei nesulaužė priesaikos, sąžiningai atliko savo pareigas.

Sprendime nenurodyta apskundimo tvarka, tačiau pagal LR Advokatūros įstatymą 58 str. sprendimu apskundimo terminas per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos žvelgiant į tai, kad sprendimo diena, t.y. 2015-02-19 sprendimas nebuvo paskelbtas, o sprendimo rezultatas tapo žinomas tik 2015-05-18/20 dienomis, taikant analogiją LR Advokatūros įstatymo 55 str. sprendimo apskundimas galimas per 30 dienų nuo nuorašo įteikimo advokatui dienos, t.y. 2015-06-18/20.

Ieškovas nurodė, kad apskųsti priimtą sprendimą jis negalėjo nesusipažinus su sprendimą lydinčia medžiaga. 2015-06-12 d. ieškovas susipažino su dalimi medžiagos ir paruošė siundą, nepraleidus CPK numatyto 3 mėn. termino. Ieškovo nuomone, sprendimo apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl prašė atnaujinti apskundimui praleistą terminą.

Atsakovas Lietuvos Advokatūra į.k. 300099149, procesiniame dokumente-atsiliepime į J. K. ieškinį (b.l. 37-41) bei Lietuvos Advokatūros atstovė teisminio nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti.

Procesiniame dokumente-atsiliepime į skundą/ieškinį (b.l. 37-41) atsakovas bei jo atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2015-02-19 Advokatų tarybos sprendimas advokatui iškelti drausminę bylą priimtas išsamiai ištyrus tyrimo medžiagą, yra teisėtas ir pagrįstas.

2014-05-05 Lietuvos advokatūroje buvo gautas pareiškėjo M. H. raštas dėl advokato J. K. profesinės veiklos (drausmės bylos lapas Nr. 1-2). 2014-07-31 atsakovas gavo papildomą pareiškėjo skundą dėl advokato ieškovo profesinės veiklos (drausmės bylos lapas Nr. 4). Kadangi pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 57 str. 1 d. 4 p. Lietuvos advokatūra kontroliuoja advokatų veiklą, buvo pradėtas advokato veiklos tyrimas.

Pareiškėjas savo skunduose nurodė, kad 2013-09-23 ieškovas ir pareiškėjo sutuoktinė sudarė teisinių paslaugų sutartį, buvo sumokėtas honoraras, tačiau advokatas pareiškėjui nesuteikė jokių teisinių paslaugų, t. y. nesilankė pas jį jam esant Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, nepasirūpino dėl leidimo skambinti sutuoktinei, nepagelbėjo sutuoktinei dėl pasimatymų su pareiškėju suteikimo, nerašė apeliacinio skundo.

Ieškovas paaiškinime nurodė, kad teisinių paslaugų sutartis dėl M. H. gynybos policijoje, prokuratūroje ir teisme buvo sudaryta 2013-09-23 su Lenkijos Respublikos piliete A. C., kuri prisistatė esanti ginamojo sutuoktinė. Klientė sumokėjo tik 3000 litų iš 4500 litų sulygto honoraro. Ši sutartis taip pat buvo sudaryta ir su advokato padėjėju. Pagal sutartį klientė turėjo pritarti ginamojo prašymams dėl papildomų paslaugų užsakymo bei vykdymo. Sužinojusi apie neištikimybę, klientė atsisakė mokėti likusią honoraro dalį bei sudaryti sutartį nuosprendžio apskundimui.

Kaip matyti iš sutarties dėl teisinių paslaugų turinio (drausmės bylos lapas Nr. 5), sutartis buvo sudaryta dėl pareiškėjo gynybos ir atstovavimo baudžiamojoje byloje policijoje, prokuratūroje, teismuose. Ieškovas Advokatų tarybai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių suteiktas teisines paslaugas, pareiškė, kad tokių įrodymų neteiks, nes jam yra nesumokėta už teisines paslaugas. Advokatų tarybai ieškovas faksu atsiuntė 2013-06-03 advokato orderio šaknelę serija LAT Nr. 876361, kuria advokato padėjėjui pavesta pasimatyti su Mohamed H. L. TI-K (drausmės bylos lapo Nr. 22). Sutartis dėl pareiškėjo gynybos sudaryta 2013-09-23 (drausmės bylos lapo Nr. 5), tuo tarpu orderio šaknelės data yra žymiai ankstesnė - 2013-06-03, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad sudarius 2013-09-23 teisinių paslaugų sutartį dėl pareiškėjo gynybos, Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime su pareiškėju nebuvo susitikta, o apsilankyta Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime pas M. H. ne pagal advokato paaiškinime minimą 2013-09-23 sutartį, o kitu pagrindu.

Advokatas nesusitiko su ginamuoju Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, taigi, nesuderino su juo gynybos baudžiamojoje byloje pozicijos, o tai yra nesuderinama su sąžiningu ir rūpestingu advokato pareigų atlikimu, sąžininga ir rūpestinga kliento gynyba.

Advokatų taryba, išnagrinėjusi visas bylos aplinkybes, taip pat, aplinkybę, kad ieškovas atsisakė bendradarbiauti su Advokatų taryba ir pateikti drausmės bylai reikšmingus įrodymus, 2015-02-19 nusprendė iškelti ieškovui drausmės bylą (drausmės bylos lapas Nr. 33 - 34).

Ieškovas savo reikalavimą panaikinti 2015-02-19 Advokatų tarybos sprendimą grindžia keletu aplinkybių. Jis mano, jog tik teisinių paslaugų sutarties šalis gali teikti pretenzijas advokatui, teigia, kad priimant 2015-02-19 sprendimą padaryti procedūriniai pažeidimai, o įrodymų apie suteiktas teisines paslaugas pateikti negali, nes tai neva pažeidžia Lietuvos Respublikos advokatūros 45 str.

Atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, be to, ieškinys teismui paduotas praleidus Advokatūros įstatyme nustatytą apskundimo terminą, dėl to, turi būti paliktas nenagrinėtu.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad skundą dėl advokato profesinės veiklos pasirašė ne pareiškėjas M. H., o kitas asmuo, taip pat, nurodo, kad M. H. neturi teisės reikšti pretenzijų, nes teisinių paslaugų sutarties šalis yra ne M. H., o jo sutuoktinė. Atsakovas nesutinko su tokia ieškovo nuomone.

Advokatūros įstatymo 52 str. 1 d. numato, jog advokatui už šio įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kas gali kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl advokato galimai padarytų etikos ar profesinės veiklos pažeidimų, todėl vada tyrimui pradėti ar drausmės bylai iškelti gali būti bet kokios aplinkybės, nurodytos įvairiuose šaltiniuose -visuomenės informavimo priemonėse, pareiškėjų (klientų ar kitų asmenų) skunduose, teismų atskirosiose nutartyse, kitų asmenų, įstaigų, organizacijų ar institucijų raštuose ir kituose šaltiniuose.

Vadovaujantis Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2012-04-20 visuotiniame advokatų susirinkime, paskelbto Teisingumo ministro 2012-06-15 įsakymu Nr. IR-160 (toliau - Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo aprašas), 18 p., advokatui drausmės bylą gali inicijuoti pati Advokatų taryba be asmens kreipimosi dėl advokato profesinės veiklos. Taigi, šiuo atveju aplinkybė, kad į Lietuvos advokatūrą su skundu dėl ieškovo profesinės veiklos kreipėsi ne sutarties šalis, o jos sutuoktinis, dėl kurio gynybos ir atstovavimo ir buvo tartasi (drausmės bylos lapo Nr. 5), neturi įtakos Advokatų tarybai priimant sprendimą iškelti drausmės bylą.

Ieškovas nurodo, kad dėl procesinių pažeidimų nagrinėjant drausminę bylą Advokatų Tarybos 2015-02-19 sprendimas neturi juridinės galios. Vis dėl to, iš ieškovo ieškinio (skundo) turinio nėra aišku, kokie būtent drausmės bylos nagrinėjimo tvarkos pažeidimai buvo atlikti, dėl kurių sprendimas neva yra neteisėtas. Ieškovas ieškinyje (skunde) teigia, kad „bet ginčijamame sprendime nepaminėtas Advokato tarybos pirmininko patvarkymas - dėl advokato veiklos tyrimo, kuris pagal Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos 16 punktą yra tyrimo pagrindas, be kurio advokatų drausmės komiteto išvada neturi juridinės galios". Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo aprašo 16 p. nurodo, kad Drausmės komitetas Advokatų tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo patvarkymu atlieka asmenų kreipimosi dėl advokato veiklos tyrimą tiria galimo advokato veiklos (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybes, kai duomenys apie galimą pažeidimą gaunami ne asmens kreipimosi atveju, ir paneigia medžiagą, reikalingą drausmės bylos iškėlimo klausimui nagrinėti. Tyrimo metu advokatui nustatomas ne trumpesnis kaip keturiolikos dienų terminas nuo kreipimosi gavimo dienos pateikti paaiškinimus, susijusius su veika, dėl kurios gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus, išskyrus atvejus, kai drausmės byla advokatui gali būti keliama už Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimo pateikti paaiškinimą advokatūros organui (jo vadovui) prašant nevykdymą. Drausmės komiteto tyrimas baigiamas surašant išvadą.

Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo aprašo 18 p. numato atvejus, kada Advokatų Taryba sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo gali priimti ir be drausmes komiteto atliekamo tyrimo ir (ar) teikimo. Taigi, ieškovas klaidingai nurodo, kad Advokatų tarybos pirmininko patvarkymas dėl advokato veiklos tyrimo yra tyrimo pagrindas, be kurio advokatų drausmės komiteto išvada neturi juridinės galios. Dar daugiau, šiuo atveju Lietuvos advokatūros Drausmės komitetas, vadovaudamasis Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo aprašo III skyriumi, atliko asmenų kreipimosi dėl advokato veiklos tyrimą ir priėmė 2014-12-30 išvadą Nr. 143 (90) (drausmės bylos lapo Nr. 20-21), kurioje pateikė išvadą, kad ieškovui siūlytina kelti drausmės bylą.

Ieškovas taip pat kaip procesinį pažeidimą nurodo, kad į Advokatų tarybos posėdį nebuvo kviesta teisinių paslaugų sutarties šalis A. C. ir apie posėdį nebuvo pranešta ieškovui. Pabrėžtina, Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo apraše nėra numatytas advokato, pareiškėjo ar kitų suinteresuotų asmenų privalomas dalyvavimas Advokatų tarybos posėdyje. Vis dėl to, tiek ieškovui, tiek pareiškėjui M. H. buvo išsiųstas 2015-02-02 Lietuvos advokatūros raštas Nr. 70 dėl informacijos apie skundo nagrinėjimą suteikimo (drausmės bylos lapo Nr. 23), kuriame nurodyta, kad pareiškėjo skundas dėl ieškovo profesinės veiklos bus nagrinėjamas 2015-02-19 Advokatų tarybos posėdyje 15 val., Lietuvos advokatūros patalpose, adresu Tilto g. 17, Vilnius. Tad ieškovo teiginiai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie Advokatų tarybos posėdžio vietą ir laiką yra nepagrįsti.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog teisinės paslaugos buvo suteiktos pareiškėjui, nes remiantis Advokatūros įstatymo 45 str.2 d., advokato ir jo kliento susitikimo duomenys negali būti panaudoti kaip įrodymai. Šiuo atveju, kai pats klientas kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su skundu dėl advokato profesinės veiklos ir nurodė, kad ieškovas nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pateikti šias aplinkybes paneigiančius įrodymus. Advokatūros įstatymo 45 str. reglamentuoja advokato teisę susitikti su klientu ir ginti klientą netrukdant ir nesikišant valdžios institucijoms, t. y. siekiant užtikrinti kliento teisės į tinkamą gynybą ir negali būti aiškinamas ar taikomas taip, kad būtų pažeisti paties advokato ar jo kliento interesai.

Advokatūros įstatymo 58 str. 3 d. nurodyta, kad visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Nei Advokatūros įstatymu, nei kitu teisės aktu nėra nustatyta speciali Advokatų tarybos sprendimo apskundimo tvarka, dėl to taikomas bendras vieno mėnesio apskundimo terminas. Advokatų tarybos sprendimas priimtas 2015-02-19, vadinasi, apskundimo terminas suėjo 2015-03-19, ieškovo skundas paduotas teismui tik 2015-07-15, t. y. žymiai praleidus apskundimo terminą. Ieškovas apie tyrimo eigą buvo nuolat informuojamas, advokatas teikė Lietuvos advokatūrai paaiškinimą dėl pareiškėjo skundo (drausmės bylos lapo Nr. 7-8), taip pat, ieškovas buvo informuotas apie Tarybos posėdžio datą (drausmės bylos lapo Nr. 23), jam registruotu laišku buvo išsiųstas Advokatų tarybos sprendimas.

Ieškovas, turėdamas specialių teisinių žinių, suvokdamas įstatyme numatytų apskundimo terminų esmę ir paskirtį, jų skaičiavimo eigą, termino praleidimo pasekmes, turėjo domėtis tyrimo eiga ir elgtis sąžiningai bei paduoti skundą dėl 2015-02-19 Advokatų tarybos sprendimo nepraleidęs Advokatūros įstatyme nustatyto vieno mėnesio termino.

Ieškovas ieškinyje (skunde) teigia, kad su drausmės bylos tyrimo medžiaga susipažino tik 2015-06-12, tad negalėjo anksčiau paduoti ieškinio (skundo). Atsakovas nurodė, kad ir tuo atveju, jei skaičiuoti apskundimo terminą ne nuo sprendimo priėmimo dienos, kaip tai numato įstatymas, o nuo tyrimo medžiagos gavimo dienos, vieno mėnesio terminas yra praleistas. Lietuvos advokatūra nėra įpareigota advokatams siųsti drausmės bylos tyrimo medžiagos, apie vykdomą tyrimą, Advokatų tarybos posėdžio datą ir priimtą sprendimą ieškovas buvo informuotas tinkamai, tad su drausmės bylos medžiaga ieškovas galėjo susipažinti bet kuriuo metu, atvykęs į Lietuvos advokatūros patalpas, nustatytu darbo laiku, t.y. daug anksčiau negu 2015-06 mėn.

CPK 78 str. 1 d. numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Senaties terminas atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o tai, kad ieškovas nevykdė pareigos domėtis drausmės bylos eiga, laiku nesusipažino su tyrimo medžiaga, negali būti pakankamas pagrindas praleistam terminui atnaujinti. Be to, ieškovas prie prašymo atnaujinti praleistą terminą nepridėjo jokių įrodymų, pagrindžiančių termino atnaujinimo būtinumą. Ieškovas yra advokatas, kuris turi aukšto lygio specialių teisinių žinių, kurio pareiga nuolat tobulinti kvalifikaciją, domėtis įstatymų pakeitimais ir teismų praktika. Tad ieškovas suvokė arba turėjo suvokti, kad ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Taip pat, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik dėl svarbių priežasčių, o ne dėl to, kad ieškovas nesidomėjo drausmės bylos tyrimo eiga ir laiku nesusipažino su tyrimo medžiaga.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad J. K. yra advokatas.

2003-09-23 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, pagal kurią advokato J. K. kontoros advokatas J. K. bei jo padėjėjas J. K., iš vienos pusės, ir Lenkijos pilietė A. C., gim. 1983-12-29, iš kitos pusės, susitarė, jog advokato J. K. kontora įsipareigojo ginti ir atstovauti policijos ir prokuratūros įstaigose, teismuose M. H. byloje dėl vagystės, teikti teisines konsultacijas Klientui sutarties ribose (Sutarties 1.1.-1.7 p.p.), o už suteiktas teisines paslaugas Klientas įsipareigojo sumokėti advokatui 4500 Lt (Sutarties 3 p.). Sutarties pasirašymo diena A. C. sumokėjo 3000 Lt ir liko skolinga 1500 Lt mokėtino advokatui honoraro (b.l. 19). 2013-09 mėn. advokatui J. K. buvo pavedama ginti M. H. Vilniaus miesto apylinkės teisme, ką patvirtina advokato orderio šaknelė Serija LAT Nr. 1101984 (b.l. 20).

Prieš tai, 2013-06-03 d. advokato padėjėjas J. K. (advokato J. K. sūnus) sudarė su M. H. teisinių paslaugos sutartį, pastarąjį atstovauti prokuratūroje, policijoje ir LT pirmosios instancijos teisme, siekiant, kad M. H. paleistų iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (b.l. 17). 2013-06-03 d. advokato padėjėjui buvo pavedama pasimatyti su Mohamed H. L. tardymo izoliatoriuje, ką patvirtina advokato orderio šaknelė Serija LAT Nr. 876361 (b.l. 18).

Advokato J. K. ginamasis Ginamasis M. H., gim. 1970-05-21 d. Alžyre, turintis leidimą gyventi Lenkijos Respublikoje, buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-14-486/2013 pagal LR 178 str. 1 d., 178 str. 3 d. , 178 str. 1 d., taikant LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., dvejiems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką buvo įskaičiuotas sulaikymo laikas nuo 2013-03-05 d. iki 2013-03-06 d. ir suėmimo laikas nuo 2013-03-06 d. iki 2013-12-31 d., o bausmės pradžia nuosprendyje buvo nurodyta 2013-12-31 d. (b.l. 7-12). Teisme M. H. ginė ieškovas advokatas J. K..

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Advokatūros Advokatų Tarybos 2015-02-19 d. sprendimu „Dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui J. K.“ buvo nuspręsta iškelti advokatui J. K. drausmės bylą dėl galimai pažeistų Lietuvos Respublikos advokatūros 39 str. 1 d. 1 ir 2 p. bei Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2.1, 1.3, 6.6, 12.4 punktų reikalavimų (b.l. 24-25). Ginčo sprendime buvo konstatuota, kad 2014-05-05 Lietuvos advokatūroje buvo gautas pareiškėjo M. H. raštas dėl advokato J. K. profesinės veiklos. Lietuvos advokatūra 2014-05-14 paprašė pareiškėjo pateikti jo rašte nurodytas aplinkybes patvirtinančius duomenis, t.y. su advokatu sudarytos sutarties kopiją bei pinigų sumokėjimą patvirtinantį įrodymą - grynųjų pinigų priėmimo kvitą arba bankinio pavedimo išrašą. 2014-07-31 Lietuvos advokatūroje buvo gautas papildomas pareiškėjo skundas dėl advokato J. K. profesinės veiklos. Pareiškėjas savo skunduose nurodė, kad su advokatu J. K. 2013-09-23 pareiškėjo sutuoktinė sudarė teisinių paslaugų sutartį, sumokėjo honorarą, tačiau advokatas pareiškėjui nesuteikė jokių teisinių paslaugų, nesilankė pas jį jam esant Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, nepasirūpino dėl leidimo skambinti sutuoktinei, nepagelbėjo sutuoktinei dėl pasimatymų su pareiškėju suteikimo. Pareiškėjas prašo bent jau parengti prašymą dėl jo lygtinio paleidimo (savo pirmame skunde). Taip pat prašo išnagrinėti advokato veiklą. Advokatas J. K. Lietuvos advokatūroje 2014-12-08 gautame paaiškinime nurodė, kad teisinių paslaugų sutartis dėl M. H. gynybos policijoje, prokuratūroje ir teisme buvo sudaryta 2013-09-23 su Lenkijos Respublikos piliete A. C., kuri prisistatė ginamojo žmona. Klientė sumokėjo tik 3000 litų iš 4500 litų sulygto honoraro. Ši sutartis taip pat buvo sudaryta ir su advokato padėjėju. Pagal sutartį klientė turėjo pritarti ginamojo prašymams dėl papildomų paslaugų užsakymo bei vykdymo. Sužinojusi apie vyro neištikimybę, klientė atsisakė mokėti likusią honoraro dalį bei sudaryti sutartį nuosprendžio apskundimui. Advokatas pažymi, kad visus pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, be to, be apmokėjimo 2014-04-25 surašė prašymus pataisos namams dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą abiems nuteistiesiems, nors kitas nuteistasis turėjo valstybės garantuojamą advokatą. Keletas susitikimų su ginamuoju buvo ir kalėjime, todėl skundo duomenys neatitinka tikrovės. Advokatas pažymi, kad lankymas pataisos namuose nenumatytas sutartimi. Advokatas teigia, kad klientė A. C. vengė su advokatais bendrauti darbo metu, kad jos darbovietėje nesužinotų apie vyro nuteisimą. Todėl advokatas bendravo su ja nedarbo metu ir savaitgaliais. Pati klientė advokatui pretenzijų neturi.

Be to, Advokatų Tarybos sprendime buvo nuodyta, kad iš esmės pareiškėjas skundžiasi dėl to, kad advokatas nelankė jo Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime (toliau - Lukiškių TI-K), o advokatas paaiškinime nurodo, jog keletą kartų susitiko su ginamuoju kalėjime, Drausmės komiteto narė kreipėsi į advokatą J. K. su prašymu pateikti advokato orderių šakneles, patvirtinančias M. H. aplankymo kalėjime faktą. Advokatas faksu atsiuntė 2013-06-03 d. advokato orderio šaknelę serija LAT Nr. 876361, kuria advokato padėjėjui J. K. (ieškovo sūnui) pavedama pasimatyti su M.H. L. TI-K. Sutartis dėl pareiškėjo gynybos sudaryta 2013-09-23, tuo tarpu orderio šaknelės data yra žymiai ankstesnė - 2013-06-03, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad sudarius 2013-09-23 teisinių paslaugų sutartį dėl pareiškėjo gynybos, Lukiškių TI-K su pareiškėju nebuvo susitikta, o apsilankyta Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime pas M. H. ne pagal advokato paaiškinime minimą 2013-09-23 sutartį, o kitu pagrindu. Advokatas nesusitiko su ginamuoju Lukiškių TI-K, taigi nesuderino su juo gynybos baudžiamojoje byloje pozicijos, o tai yra nesuderinama su sąžiningu ir rūpestingu advokato pareigų atlikimu, sąžininga ir rūpestinga kliento gynyba.

Lietuvos advokatų etikos kodeksas įtvirtina, kad advokatas privalo vykdyti advokatūros organų sprendimus ar nutarimus, kviečiamas laiku atvykti ir bendradarbiauti. Apie tai, kad negali įvykdyti advokatūros organų sprendimų ar nutarimų arba atvykti, advokatas privalo nedelsdamas informuoti ir paaiškinti nevykdymo ar neatvykimo priežastis (kodekso 12.3 p.). Jeigu advokatūros organas (jo vadovas) kreipiasi į advokatą kokiu nors klausimu ar prašo paaiškinti aplinkybes, susijusias su advokato profesine veikla, advokatas privalo pateikti paaiškinimą (Kodekso 12.4 p.).

Šiuo atveju, pareiškėjo skundai buvo gauti 2014-05-05 ir 2014-07-31, 2014-08-11 Advokatūros raštu advokatas buvo paprašytas pateikti paaiškinimą iki 2014-08-27, tačiau paaiškinimą advokatas pateikė 2014-12-08. Į 2015-02-19 Advokatų tarybos posėdį atvykęs advokatas J. K. nurodė turintis įrodymų apie pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas, tačiau Advokatų tarybos nariams paprašius pateikti tuos įrodymus advokatas tai padaryti atsisakė, motyvuodamas, jog jam už tai niekas nesumokės ir jis jų teikti nesiteikė, o tai, Advokatų tarybos nuomone, vertintina, kaip neatsakingas ir netinkamas advokato elgesys su advokatūros organais. Lietuvos Advokatūros Advokatų Tarybos 2015-02-19 d. sprendimas „Dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui J. K.“ paremtas ir tyrimo medžiaga Nr. 90 (b.l. 63-107).

Ieškovas su ginčytinu sprendimu nesutiko, nurodydamas motyvus panaikinti Lietuvos Advokatūros Advokatų Tarybos 2015-02-19 d. sprendimą „Dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui J. K.“ : tik teisinių paslaugų sutarties šalis gali teikti pretenzijas advokatui, o A. C., su kuria tokia sutartis buvo sudaryta, ieškovui pretenzijų neturi, skundų nerašė; Advokatų Tarybos 2015-02-19 d. sprendimas neturi juridinės galios, nes nėra Advokatų tarybos pirmininko patvarkymo dėl advokato veiklos tyrimo, o nesant tokio, ir advokatų drausmės komiteto išvada neturi juridinės galios; A. C., pareiškėjas M. H., o taip pat, ieškovas J. K. nebuvo kviečiami į Advokatų Tarybos posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui; advokatas negali pateikti Advokatui Tarybai atstovavimo įrodymų, nes pagal Advokatūros įstatymo 45 str. 2 d., advokato ir jo kliento susitikimo duomenys negali būti panaudoti kaip įrodymai, advokato gauta iš kliento informacija yra konfidenciali; A. C. viso sutarto honoraro (4500 Lt) nesumokėjo, o tik dalį -3000 Lt, todėl teisinių paslaugų sutartis nustojo galioti 2013-12-31 d. (kai buvo paskelbtas nuosprendis M. H.); be to, advokatas su tyrimo medžiaga susipažino 2013-06-12 d. ir trijų mėnesių ginčo sprendimo apskundimo termino nepraleido, teismui pateikė skundą-2015-07-20 d., o jei teismas laikys, kas šis terminas praleistas, prašė jį atnaujinti, laikant kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Su ieškovo motyvais nesutiktina.

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 57 str. 1 d. 4 p. numato, kad viena iš Lietuvos advokatūros funkcijų yra šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti advokatų veiklą, realizuojamą per advokatų taryba (Advokatūros įstatymo 58 str. 1 d. 2 p.). Šio Įstatymo 52 str. 1- 4 d. d. numato, kad Advokatui už šio Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas. Kai Lietuvos advokatūra sprendžia klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo ir kai byla nagrinėjama, turi teisę dalyvauti ir asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre. Lietuvos Advokatūros įstatymo 60 str. 2 d. 10 p. yra numatyta, kad Advokatų taryba priima sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui; analogiškai reglamentuojama ir Lietuvos Advokatūros Įstatų 15.5 p.(b.l.55).

Šiame įstatyme bei kitose teisės aktuose nėra reglamentuojamas asmenų ratas, kuriems suteikta teisę kreiptis į Advokatų Tarybą dėl drausminės bylos iškėlimo advokatui, tad laikytina, kad vada tyrimui pradėti dėl drausminės bylos iškėlimo advokatui gali būti įvairūs šaltiniai, kuriose yra informacija dėl advokato galimų etikos ir profesinės veiklos pažeidimo faktų. Taip pat, kaip teisingai nurodė atsakovas, Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2012-04-20 visuotiniame advokatų susirinkime, paskelbto Teisingumo ministro 2012-06-15 įsakymu Nr. IR-160, 18 p. reglamentuota, kad advokatui drausmės bylą gali inicijuoti pati Advokatų taryba be asmens kreipimosi dėl advokato profesinės veiklos. Tokiu būdu, ieškovo motyvas, kad advokatui drausminės bylos iškėlimą gali inicijuoti tik teisinių paslaugų sutarties šalis, t.y. nagrinėjamu atveju, A. C., sudariusi šią sutartį, o ne ginamasis M. H., yra nepagrįstas.

Negalima sutikti ir su kitu ieškovo motyvu, kad ginčo sprendimas neturi juridinės galios, nes, kaip jau minėta, būtent Advokatų Tarybos kompetencijai priskirta priimti sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui (LR Advokatūros įstatymo 60 str. 2 d. 10 p., Lietuvos Advokatūros Įstatų 15.5 p). Iš tyrimo medžiagos Nr. 90 matyti, kad pagal M. H. skundą buvo pradėtas advokato J. K. profesinės veiklos tyrimas, 2014-12-30 surašyta Lietuvos advokatūros drausmės komiteto išvadą Nr. 143(90), kurioje nurodyta, kad advokatas J. K. galimai pažeidė Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1-2 p., Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2.1. p., 6.6. p., todėl siūloma jam iškelti drausmės bylą (b.l.84-85).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-06-15 įsakymu Nr. 1R-160 buvo patvirtintas Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo aprašas, kuriuo 14 p. numato, kad Advokatų taryba sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo priima drausmės komiteto, atlikusio advokato veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, tyrimą, teikimu. Šio aprašo 16 p. reglamentuoja, kad drausmės komitetas Advokatų tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo patvarkymu atlieka asmenų kreipimosi dėl advokato veiklos tyrimą arba tiria galimo advokato veiklos (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybes, kai duomenys apie galimą pažeidimą gaunami ne asmens kreipimosi atveju, ir parengia medžiagą, reikalingą drausmės bylos iškėlimo klausimui nagrinėti. Tyrimo metu advokatui nustatomas ne trumpesnis kaip keturiolikos dienų terminas nuo kreipimosi gavimo dienos pateikti paaiškinimus, susijusius su veika, dėl kurios gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus, išskyrus atvejus, kai drausmės byla advokatui gali būti keliama už Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimo pateikti paaiškinimą advokatūros organui (jo vadovui) prašant nevykdymą. Drausmės komiteto tyrimas baigiamas surašant išvadą.

Aprašo 18 p. nustatyta, kad advokatų taryba sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo gali priimti ir be drausmės komiteto atliekamo tyrimo ir (ar) teikimo, jei prieš iškeliant drausmės bylą advokatui buvo pasiūlyta ir nustatytas ne trumpesnis kaip keturiolikos dienų terminas nuo kreipimosi gavimo dienos pateikti paaiškinimus, susijusius su veika, dėl kurios gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus.

Nagrinėjamu atveju advokato J. K. tyrimo veiklos tyrimas buvo atliktas, 2014-12-30 d. Drausmės komitetas surašė išvadą Nr. 143(90), numatytą Aprašo 16 p. Taigi, procesinių pažeidimų iškeliant drausmės bylą ieškovui dėl pastarojo nurodytų ir aptartų sprendime motyvų, teismas nekonstatuoja. Ieškovas nurodė, kad drausmės komitetas turėjo atlikti advokato veiklos tyrimą Advokatų tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo patvarkymu, kuriuo byloje nėra, todėl drausmės komiteto išvada neturi juridinės galios. Su ieškovo motyvu nesutiktina. Aprašo 16 p. nereglamentuoja, kad Advokatų tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo patvarkymas būtų rašytinės formos. Tai, kad Drausmės komitetas surašė 2014-12-30 d. išvadą Nr. 143(90), įrodo, kad įgaliotų asmenų toks patvarkymas buvo duotas. Lietuvos Advokatūra, kurios valdymo organas yra Advokatų Taryba, yra nagrinėjamos bylos šalis. Atsakovas byloje nepareiškė, kad Drausmės komitetas surašė 2014-12-30 išvadą Nr. 143(90) savavališkai. Kita vertus, Lietuvos Advokatūra 2014-08-11 raštu Nr. 572 informavo ieškovą, kad gautas M. H. skundas dėl advokato profesinės veiklos ir prašė pateikti paaiškinimą bei jame išdėstytas aplinkybes patvirtinančius duomenis iki 2014-08-27 d. (b.l. 70), ko ieškovas nepadarė, todėl Aprašo 18 p. pagrindu Advokatų Taryba galėjo priimti sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo ir be drausmės komiteto atliekamo tyrimo. Kaip matyti iš drausminės bylos medžiagos, ieškovas paaiškinimą pateikė tik 2014-11-06 d., gautu Lietuvos Advokatūros 2014-12-08 d., teigdamas, kad su M. H. keletą kartų buvo susitikęs kalėjime, tačiau jokių įrodymų dėl suteiktų teisinių paslaugų nepateikė (b.l. 71).

Aprašo III skyrius nenumato, kad Lietuvos advokatūros advokatų tarybos posėdyje turi dalyvauti advokatas bei kiti asmenys. Tokiu būdu, ieškovo motyvas, kad apie drausmės bylos iškėlimą turėjo būti pranešta A. C., pasirašiusiai teisinės paslaugos sutartį, yra nepagrįstas. Advokatas bei jo ginamasis, pateikęs skundą, Lietuvos Advokatūros 2015-02-02 raštu Nr. 70 buvo informuoti, kad M. H. skundas bus nagrinėjamas 2015-02-19 d. Advokatų Tarybos posėdyje 15.00 val., Lietuvos advokatūros patalpose, esančiose g. 17, Vilniuje (b.l. 87). Iš Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2015-02-19 sprendimo turinio matyti, kad advokatas J. K. posėdyje dalyvavo ir nurodė, kad turi įrodymų apie pareiškėjui suteiktas paslaugas, tačiau jų nariams nepateiks, nes už tai jam niekas nesumokės (b.l. 25).

Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 45 straipsnis, reglamentuojantis advokato teisę susitikti su klientu, draudžia kliudyti advokatui be pašalinių susitikti su klientu (1 d.), o advokato ir jo kliento susitikimo duomenys negali būti panaudoti kaip įrodymai (2 d.).

Lietuvos advokatų etikos kodekso 12.3 p. 12.3. p. įpareigoja advokatą vykdyti advokatūros organų sprendimus ar nutarimus, kviečiamas laiku atvykti ir bendradarbiauti. Apie tai, kad negali įvykdyti advokatūros organų sprendimų ar nutarimų arba atvykti, advokatas privalo nedelsdamas informuoti ir paaiškinti nevykdymo ar neatvykimo priežastis. Jeigu advokatūros organas (jo vadovas) kreipiasi į advokatą kokiu nors klausimu ar prašo paaiškinti aplinkybes, susijusias su advokato profesine veikla, advokatas privalo per rašte nurodytą terminą pateikti paaiškinimą. Taigi, ieškovas privalėjo bendradarbiauti su Advokatų Taryba, pateikti paaiškinimą bei įrodymus prašomu klausimu dėl teisinės paslaugos suteikimo ginamajam M. H.. Teisinių paslaugų suteikimo apimtis turėjo būti nurodyta advokato ataskaitoje apie atliktas paslaugas, taip pat, teisinių paslaugų suteikimo faktas gali būti įrodomas ir advokato orderio šaknele, kt. įrodymais. Teisinių paslaugų suteikimo faktas ir jo įforminimas kaip konsultacija, procesinių dokumentų surašymas, atstovavimas ir pan. negali būti traktuojamas kaip advokato ir kliento susitikimo duomenys, kurie negali būti panaudoti kaip įrodymai Lietuvos Advokatūros įstatymo 45 str. prasme. Ginamasis M. H. Lietuvos Advokatūrai skundėsi, kad advokatas J. K. jam tinkamai nesuteikė teisinių paslaugų, nebuvo susitikęs su juo Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime, nesuderino su žmona nei vieno pasimatymo, nepasirūpino, kad M. H. galėtų paskambinti žmonai, nerašė apeliacinio skundo (b.l. 65-66), todėl būtent šiuos įrodymus, o ne susitikimo duomenis, advokatas ir turėjo pateikti Advokatų Tarybai.

Tokiu būdu, teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų iškeliant advokatui J. K. drausminę bylą, todėl pagrindo naikinti ginčo sprendimą, nėra. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Advokatūros Advokatų Taryba 2015-02-19 sprendime nustatė vadas ieškovui drausminei bylai kelti, nes advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, o savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų (Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1-2 p.p.). Advokato profesinė veikla reikalauja laikytis teisinių ir moralinių įpareigojimų klientui; advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai, o jeigu advokatūros organas (jo vadovas) kreipiasi į advokatą kokiu nors klausimu ar prašo paaiškinti aplinkybes, susijusias su advokato profesine veikla, advokatas privalo per rašte nurodytą terminą pateikti paaiškinimą (Advokatų etikos kodekso 1.2.1., 6.6., 12.4. p.p.). Pagrindo konstatuoti, kad Advokatų taryba neturėjo pagrindo padaryti išvados, jog advokatas J. K., 2014-09-23 sudarius su M. H. teisinių paslaugų sutartį, nesusitiko su pastaruoju Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nesuderino su juo gynybos baudžiamojoje byloje pozicijos, nėra. Teisminio nagrinėjimo metu pats J. K. paaiškino, kad ginamasis nesupranta nei lietuviškai, nei rusiškai, su juo susikalbėti advokatas negalėjo, o vertėjo neleido kalėjimo administracija, todėl M. H. jis kalėjime nelankė, o derino gynybą teismo patalpose; advokatų Tarybai dokumentų apie suteiktas teisines paslaugas neteikė, laikydamas jo ir M. H. susitikimo duomenis konfidencialiomis.

Lietuvos Advokatūros įstatymo 58 str. 3 d. nurodyta, kad visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Kaip jau nustatyta byloje, ginčo sprendimas byloje priimtas 2015-02-19 d. (b.l. 4), Vilniaus centrinio pašto duomenimis, J. K. pašto korespondencija išsiųsta 2015-05-15 d. (b.l. 125-126), ieškovo teigimu, ji jam buvo įteikta 2015 metų gegužės 18-20 dienomis (b.l. 3, 26, 102-103). 2015-05-27 d. J. K. buvo išsiųstas pranešimas dėl advokatų garbės teismo posėdžio (b.l. 104), perduotas pasiuntinių paštui 2015-05-28 d. ir buvo grąžintas 2015-06-01, nes gavo 2015-05-27 d. (b.l. 103). Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad J. K. apie ginčo sprendimo sužinojo 2015 metų gegužės 18-20 d. (LR CK 1.127 str. 1 d.), o apie 2015-06-18 d. 11.40 val. paskirtą Advokatų garbės teismo posėdį sužinojo 2015-05-27 d. Tokiu būdu, ieškinį teismui ieškovas turėjo pateikti iki 2015-06-20 d., tačiau skundas teismui pateiktas 2015-07-20 d. (b.l.1), praleidus Lietuvos Advokatūros įstatymo 58 str. 3 d. nustatytą vieno mėnesio terminą. Pagrindo taikyti trijų mėnesių senaties terminą, numatytą LR CK 1.125 str. 4 d., 2.82 str. 4 d., nėra, nes Lietuvos Advokatūros įstatymo 58 str. 3 d. nustatyta norma yra specialioji, lyginant ją su CK 2.82 str.4 d., todėl ji ir turi būti taikoma. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2015-09-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-2565-585/2015).

Pagrindo atnaujinti ginčo sprendimo apskundimo terminą nėra, nes ieškovo motyvas, kad jis tik 2015-06-12 susipažino su drausminės bylos medžiaga, negali būti laikoma svarbia priežastimi, o įrodymų, kad advokatui buvo kliudoma susipažinti su drausminės bylos medžiaga po ginčo sprendimo gavimo, byloje nesurinkta (LR CPK 178 str.). Ieškovas drausmės bylos eiga nesidomėjo, nors tokią pareigą turėjo. Tokiu būdu, yra pagrindas atsakovui prašant (LR CPK 1.126 str. 2 d.) taikyti ieškinio senatį. Lietuvos CK 1.131 str. numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.

Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma pagal analogiją teismų praktika, nurodyta Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-858-1467/2010, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje bei atsakovo nurodytoje byloje yra skirtingi asmenys ir šių asmenų profesinės veiklos teisinis reguliavimas, bylų nagrinėjimo tvarka, taip, nagrinėjamoje byloje drausmės bylą iškėlė kolegialus organas-Advokatų Taryba, advokatui, o atsakovo nurodytoje- iškėlė teisingumo ministras įsakymu antstoliui, kuriuo profesinę veiklą reguliuoja Lietuvos Antstolių įstatymas. Nurodytoje byloje teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad Antstolių įstatymas, skirtingai nuo galimybės skųsti teismine tvarka teisingumo ministro įsakymą skirti drausminę nuobaudą (Antstolių įstatymo 14 str. 5 d.), expressis verbis neįtvirtina pareiškėjo teisės skųsti teisingumo ministro įsakymą, kuriuo antstoliui iškeliama drausmės byla. Sistemiškai aiškinant Antstolių įstatymo (ginčui aktuali 2005-11-22 d. redakcija) 13 str. 6 d. (antstolių drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas), 14 str. 3 d. (nuobauda antstoliui skiriama teisingumo ministro įsakymu) ir 14 str. 5 d. (antstolis teisingumo ministro įsakymą skirti drausminę nuobaudą gali skųsti Administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka) nuostatas, darytina išvada, kad ginčijamo Įsakymo teisminė kontrolė nėra prasminga, teismas šiame etape asmens teisių apginti negalėtų, nes, kaip minėta, toks įsakymas yra tik vienas iš procedūros, kurios pabaigoje gali būti priimtas galutinis sprendimas, etapų. Vadinasi, nutraukti nagrinėjamos civilinės bylos nėra pagrindo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4,26 Eur.

Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos –išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, -4,26 Eur priteistinos iš ieškovo J. K. į valstybės pajamas (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 4,26 Eur (keturis Eur 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja R. B.