Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Astos Pikelienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų R. K., R. Č., G. T., J. J., atsakovės Lietuvos advokatūros ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ir veikiančio atsakovės pusėje, L. V. P. apeliacinius skundus, pareikštus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovų R. K., R. Č., G. T. ir J. J. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti auditą (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ir veikiantys atsakovės pusėje, L. V. P. ir I. V.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai pareiškė teisme ieškinį, prašydami: 1) pripažinti advokatų visuotinio susirinkimo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria L. V. P. kandidatūra įrašyta į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį, ir advokatų visuotinio susirinkimo sprendimą, kuriuo I. V. išrinktas advokatų tarybos pirmininku, negaliojančiais; 2) pripažinti advokatų visuotinio susirinkimo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria L. V. P. kandidatūra įrašyta į advokatų tarybos narių rinkimų biuletenį, negaliojančia; 3) pripažinti advokatų visuotinio susirinkimo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria L. V. P. išrinktas advokatų tarybos nariu, negaliojančia; 4) pripažinti advokatų visuotinio susirinkimo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą dėl revizijos komisijos veiklos ataskaitos patvirtinimo negaliojančiu; 5) įpareigoti revizijos komisiją ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti Lietuvos advokatūros veiklos auditą.

Paaiškino, jog 2014 m. gegužės 16 d. įvyko Lietuvos advokatų eilinis visuotinis susirinkimas. Susirinkimo metu, be kitų darbotvarkėje numatytų klausimų sprendimo, buvo renkamas advokatų tarybos pirmininkas ir advokatų tarybos nariai, taip pat buvo vertinama bei tvirtinama revizijos komisijos veiklos ataskaita. Ieškovų teigimu, šie susirinkimo sprendimai buvo priimti, pažeidžiant Lietuvos advokatūros įstatus bei Advokatūros įstatymą, todėl yra neteisėti. Lietuvos advokatų susirinkime dalyvavo 1 462 advokatai iš 2 033 advokatų, todėl buvo nustatyta, kad kvorumas yra. Dalyviai susirinkimo metu buvo informuoti, kad kandidatų į advokatų tarybos pirmininkus sąraše, be kitų asmenų, yra ir trečiasis asmuo L. V. P. Balsuojant dėl sąraše esančių kandidatų įrašymo į balsavimo biuletenius, L. V. P. 426 advokatų balsais buvo patvirtintas kandidatu, įrašant jo pavardę į balsavimo biuletenį. Advokatas L. V. P. dvi kadencijas iš eilės ėjo advokatų tarybos pirmininko pareigas. Susidarė situacija, jog L. V. P. pretendavo pirmininkauti advokatų tarybai trečią kadenciją iš eilės, kas prieštarauja Lietuvos advokatūros veiklą reglamentuojantiems teisės aktams. Todėl susirinkimo sprendimas įrašyti L. V. P. kandidatūrą į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį turi būti pripažintas negaliojančiu. Iš šešių asmenų, įrašytų į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį, du kandidatai, pirmajame ture surinkę daugiausia balsų, – I. V. ir L. V. P. – pateko į antrąjį rinkimų turą. L. V. P. pirmajame ture surinko 330 balsų, o I. V. – 177 balsus. Ieškovų teigimu, jeigu L. V. P. nebūtų įrašytas į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį, pirmajame ture jam tekę 330 balsų būtų pasiskirstę už kitus kandidatus. Po L. V. P. ir I. V. daugiausia balsų surinko I. K. (165 balsai) ir E. B. (149 balsai). Taigi, už neteisėtai į balsavimo biuletenį įrašytą kandidatą atiduotų 330 balsų dalies būtų užtekę tiek I. K., tiek E. B., kad jie, o ne I. V., būtų patekę į antrąjį rinkimų turą. Ieškovų vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad pirmasis neteisėtas sprendimas įrašyti L. V. P. kandidatūrą į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį nulėmė ir tolesnį neteisėtą rezultatą, tai yra 330 balsų paskyrimą neteisėtai į sąrašą įrašytam kandidatui ir atitinkamai jo išrinkimą į antrąjį rinkimų turą. Jeigu nebūtų buvusio pirmojo neteisėto veiksmo, didelė tikimybė, kad ne I. V., o kitas kandidatas būtų surinkęs daugiausia balsų antrajame rinkimų ture ir būtų išrinktas advokatų tarybos pirmininku. Ieškovų vertinimu, abiejų turų rinkimų rezultatai yra neteisėti, todėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimas, kuriuo advokatų tarybos pirmininku išrinktas I. V., turi būti pripažintas negaliojančiu. L. V. P. susirinkimo metu buvo pasiūlytas ir sutiko kandidatuoti į advokatų tarybą. L. V. P. 2005-2008 metais buvo advokatų tarybos narys, o 2008-2014 metais buvo advokatų tarybos pirmininku, vadinasi, jis kartu ėjo ir advokatų tarybos nario pareigas. Taigi, L. V. P. advokatų tarybos nariu buvo tris kadencijas iš eilės. Jis neturėjo teisės kandidatuoti į advokatų tarybos narius ketvirtai kadencijai iš eilės. Todėl susirinkimo sprendimas, kuriuo L. V. P. buvo įrašytas į kandidatų, iš kurių buvo renkami advokatų tarybos nariai, sąrašą, bei sprendimas, kuriuo L. V. P. buvo išrinktas advokatų tarybos nariu, yra neteisėti ir turi būti pripažinti negaliojančiais.

Atsikirsdama į reikalavimą pripažinti advokatų visuotinio susirinkimo sprendimą, kuriuo I. V. išrinktas advokatų tarybos pirmininku, negaliojančiu, nurodė, kad ieškovai pirminiu ieškiniu nekvestionavo šio susirinkimo sprendimo teisėtumo. Atsakovės teigimu, šis ieškovų reikalavimas yra naujas savarankiškas reikalavimas. Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems Advokatūros įstatymas nenustato specialios apskundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Ieškinio senaties terminas advokatų visuotinio susirinkimo sprendimui dėl I. V. išrinkimo pirmininku apskųsti pasibaigė 2014 m. birželio 17 d. Ieškovai tik 2014 m. spalio 8 d. apskundė šį sprendimą. Todėl ieškovų reikalavimas turėtų būti atmestas dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Be to, reikalavimas yra grindžiamas ieškovų prielaidomis.

Atsikirto, jog, priešingai negu teigia ieškovai, bylos dokumentai patvirtina, kad revizijos komisija atliko 2013 metų Lietuvos advokatūros finansinės veiklos patikrinimą. Nėra teisinio pagrindo teigti, kad revizijos komisija neatliko ar atliko netinkamą finansinės veiklos auditą, jos pateikta ataskaita yra ydinga / prieštarauja teisės aktams. Todėl ieškovų reikalavimas pripažinti advokatų visuotinio susirinkimo sprendimą dėl revizijos komisijos veiklos ataskaitos patvirtinimo negaliojančiu turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Trečiasis asmuo L. V. P. neatsiliepė į ieškinį ir nedalyvavo bylą nagrinėjant teisme.

6-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl kandidatų į advokatų tarybos pirmininkus iškėlimo. Susirinkimo metu kandidatais į advokatų tarybos pirmininkus buvo iškelti 6 asmenys: E. B., I. K., M. K., L. M., L. V. P. ir I. V. Buvo organizuotas balsavimas dėl šių asmenų kandidatūrų įrašymo į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį, kurio metu buvo nuspręsta kandidatais patvirtinti šiuos asmenis: E. B. („už“ 391 balsas), I. K. („už“ 387 balsai), M. K. („už“ 412 balsų), L. M. („už“ 429 balsai), L. V. P. („už“ 426 balsai) ir I. V. („už“ 371 balsas). Lietuvos advokatūros įstatų 19.1 punkte nustatyta, jog tas pats asmuo advokatų tarybos pirmininku gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ši nuostata yra imperatyvi, nes ji be išimčių nustato draudimą eiti advokatų tarybos pirmininko pareigas daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Kandidatuoti į tam tikras pareigas gali tik tie asmenys, kurie atitinka kandidatui keliamus reikalavimus bei gali eiti pareigas, į kurias jie pretenduoja. Kitoks šių santykių aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, įstatų 19.1 punkte yra nustatytas ne tik ribojamas eiti advokatų tarybos pirmininko pareigas, bet ir ribojimas kandidatuoti į tokias pareigas. Teismas nustatė, jog L. V. P. dvi kadencijas iš eilės ėjo advokatų tarybos pirmininko pareigas. Todėl konstatavo, jog jis negalėjo ir kandidatuoti, ir eiti advokatų tarybos pirmininko pareigų trečią kadenciją iš eilės. Pripažino, jog advokatų visuotinis susirinkimas pažeidė Lietuvos advokatūros įstatų 19.1 punkto nuostatas. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentą, jog ieškovai neturi subjektinės teisės ginčyti sprendimus. Teismo vertinimu, ieškovų subjektinė teisė ginčyti advokatų visuotinio susirinkimo sprendimus įtvirtinta tiek įstatuose, tiek įstatyme, be to, tokią teisę ieškovams garantuoja ir teismų praktikoje suformuotos taisyklės.

15-uoju darbotvarkės klausimu iš patvirtintų kandidatų buvo renkamas advokatų tarybos pirmininkas. Po pirmo balsavimo nei vienas kandidatas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, todėl buvo nuspręsta rengti antrą rinkimų turą. Pirmame ture daugiausia balsų surinko L. V. P. (330 balsų) bei I. V. (177 balsai). E. B. gavo 149 balsus, I. K. – 165 balsus, M. K. – 118 balsų, L. M. –132 balsus. Antrame balsavimo ture L. V. P. surinko 329 balsus, I. V. – 371 balsą, todėl advokatų tarybos pirmininku buvo išrinktas I. V. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovų reikalavimas pripažinti sprendimą dėl I. V. išrinkimo advokatų tarybos pirmininku negaliojančiu yra atskiras ieškinio reikalavimas, nesusijęs su nuginčyta sprendimo 6-uoju darbotvarkės klausimu dalimi. Šie sprendimai buvo priimti atskirais darbotvarkės klausimais, skyrėsi šių sprendimo priėmimo tvarka, be to, skiriasi tokių sprendimų ginčijimo pagrindai bei pasekmės. Todėl sprendimo dalies dėl L. V. P. kandidatūros įrašymo į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį pripažinimas negaliojančia savaime nelemia sprendimo dėl I. V. išrinkimo advokatų tarybos pirmininku negaliojimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, reikalavimas dėl šio sprendimo pripažinimo negaliojančiu yra grindžiamas prielaidomis, todėl negali būti patenkintas. Be to, teismas nustatė, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo atnaujinti šį terminą. Teismas atsakovės prašymu taikė ieškinio senatį ir šiuo savarankišku pagrindu atmetė ieškovų reikalavimą.

7-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl kandidatų į advokatų tarybos narius iškėlimo. Susirinkimo metu kandidatais į advokatų tarybos narius buvo iškelti 37 asmenys, tarp kurių buvo ir L. V. P. Bendru sutarimu, be kitų kandidatūrų, buvo nutarta įrašyti L. V. P. kandidatūrą į advokatų tarybos narių rinkimų biuletenį. 16-uoju darbotvarkės klausimu iš patvirtintų kandidatų buvo renkami advokatų tarybos nariai. Be kitų kandidatų, buvo išrinktas L. V. P., surinkęs 593 balsus. Bylos ginčas kilo dėl to, ar advokatų tarybos pirmininkas, eidamas savo pareigas, kartu yra ir tarybos narys. Teismo vertinimu, advokatų tarybos pirmininkas, nors jis ir atskirai renkamas advokatų visuotiniame susirinkime, įeina į advokatų tarybos sudėtį ne kaip savarankiškas organas, bet kaip kolegialaus organo – advokatų tarybos – narys. Teismas padarė išvadą, jog advokatų tarybos pirmininkas, eidamas šias pareigas, kartu eina ir advokatų tarybos nario pareigas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog L. V. P. tris kadencijas iš eilės ėjo advokatų tarybos nario pareigas, konstatavo, kad jis negalėjo kandidatuoti į advokatų tarybos narius ir negalėjo būti išrinktas advokatų tarybos nariu. Advokatų visuotinis susirinkimas, priimdamas sprendimus dėl L. V. P. įtraukimo į kandidatų sąrašą bei išrinkimo advokatų tarybos nariu, pažeidė įstatų 16.6 punkto nuostatas, draudžiančias asmeniui eiti (ir kandidatuoti į) advokatų tarybos nario pareigas daugiau nei dvi kadencijas iš eilės.

14-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas revizijos komisijos veiklos už 2013 metus ataskaitos tvirtinimas. Ataskaita buvo patvirtinta 495 balsais „už“. Pasak pirmosios instancijos teismo, tiek Advokatūros įstatymas, tiek įstatai nedetalizuoja, kokiu būdu ir mastu turi būti atliekamas Lietuvos advokatūros finansinės atskaitomybės ir veiklos auditas, kokie yra formos ir turinio reikalavimai, keliami revizijos komisijos teikiamai veiklos ataskaitai. Įstatų 12 punkte yra nustatytas baigtinis klausimų sąrašas, kuriais advokatų visuotinis susirinkimas gali priimti sprendimus, tarp kurių nėra įtvirtinta advokatų visuotinio susirinkimo teisė tvirtinti revizijos komisijos veiklos ataskaitą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovais, jog finansinės atskaitomybės už 2013 metus auditas atliktas, pažeidžiant įstatų 10 bei 21.7 punktų reikalavimus. Teismo vertinimu, revizijos komisijos nariai, kaip neprofesionalūs buhalteriai ir / ar auditoriai, tinkamai išanalizavo Lietuvos advokatūros finansinius dokumentus už 2013 metus bei pateikė išsamią savo veiklos ataskaitą. Įstatai apskritai nenumato Lietuvos advokatūros narių teisės ginčyti revizijos komisijos teikiamų ataskaitų tvirtinimus, nes nėra numatyta privaloma tokių ataskaitų tvirtinimo procedūra. Teismo vertinimu, advokatų visuotinio susirinkimo sprendimas patvirtinti revizijos komisijos veiklos ataskaitą neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, Lietuvos advokatūros įstatams ir protingumo bei sąžiningumo principams.

Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovų reikalavimą įpareigoti revizijos komisiją atlikti Lietuvos advokatūros veiklos auditą pagrįstu, bet, nustatęs, jog šis reikalavimas yra iš esmės įvykdytas, atmetė jį kaip perteklinį.

Ieškovai, nesutikdami su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, ir šia apimtimi pakeisti sprendimą, tenkinant jų reikalavimus.

reikalavimas pripažinti sprendimą dėl I. V. išrinkimo advokatų tarybos pirmininku negaliojančiu nėra atskiras reikalavimas; pripažinus sprendimo dalį, kuria L. V. P. kandidatūra įrašyta į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį, negaliojančia, atsiranda pagrindas naikinti advokatų tarybos pirmininko rinkimų rezultatus; nebuvo praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl sprendimo, kuriuo I. V. išrinktas advokatų tarybos pirmininku, pripažinimo negaliojančiu pareikšti. Teismas, jeigu ir laikė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, turėjo, siekdamas apginti viešąjį interesą, patenkinti prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo;pirmosios instancijos teismas neaiškino įstatymuose ir įstatuose apibrėžtos revizijos komisijos funkcijos – atlikti Lietuvos advokatūros priežiūrą bei veiklos auditą – ir nevertino, ar revizijos komisijos pateikta ataskaita atitinka jai įstatymo keliamus tikslus, teisingumo ir protingumo kriterijus;Lietuvos advokatūros nariai turi teisę ginčyti visuotinio susirinkimo sprendimą dėl revizijos komisijos ataskaitos patvirtinimo;visuotinio susirinkimo sprendimas patvirtinti revizijos komisijos ataskaitą prieštarauja įstatams, protingumo ir sąžiningumo principams, be to, pažeidė ieškovų materialines subjektines teises. Skundžiame sprendime yra esminis prieštaravimas – teismas, iš vienos pusės, pripažino, kad revizijos komisija neatliko Lietuvos advokatūros veiklos audito, iš kitos pusės, konstatavo, jog tokį esminį trūkumą turinčią ataskaitą patvirtinęs visuotinio susirinkimo sprendimas yra teisėtas;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė įvykdė reikalavimą įpareigoti revizijos komisiją atlikti Lietuvos advokatūros veiklos auditą. Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog revizijos komisija atliko šį auditą, vadinasi, ieškovų reikalavimas nėra įvykdytas.

ieškovai pirminiame ieškinyje nurodė, jog jie neginčija advokatų tarybos pirmininko rinkimų rezultatų. Todėl ieškovų argumentas, kad visuotinio susirinkimo sprendimo dėl tarybos pirmininko išrinkimo neteisėtumas nuo pat pradžių buvo ieškinio dalykas, neatitinka tikrovės ir yra akivaizdžiai nepagrįstas. Reikalavimas panaikinti sprendimą dėl I. V. išrinkimo advokatų tarybos pirmininko yra naujas ir savarankiškas reikalavimas; pirmosios instancijos teismas, nors ir taikė netinkamą materialinės teisės normą, pagrįstai taikė ieškinio senatį. Šis terminas pasibaigė 2014 m. birželio 17 d., o ne 2014 m. rugpjūčio 17 d., kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas. Ieškovai nepagrįstai teigia, jog jie nežymiai praleido ieškinio senaties terminą. Terminas praleistas beveik penkiais mėnesiais. Terminas yra praleistas žymiai, todėl neabejotina, jog senaties netaikymas pakenktų juridinio asmens veiklos stabilumui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino. Ieškovai nepagrįstai savo asmeninį interesą sutapatina su viešuoju interesu. Ieškovai neįvardija, kokį viešąjį interesą jie gina, be to, jie nėra viešojo intereso gynimo subjektai. Keturi ieškovai nėra pakankamą asociacijos narių kiekybinį atstovavimą patvirtinanti grupė;ieškovų reikalavimas pripažinti sprendimą dėl tarybos pirmininko išrinkimo negaliojančiu yra grindžiamas jų prielaidomis ir spėlionėmis. Jos nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimą;visuotinio susirinkimo sprendimas patvirtinti revizijos komisijos veiklos ataskaitą buvo priimtas, nepažeidžiant teisės nuostatų ir ieškovų subjektinių teisių. Šiai ataskaitai patvirtinti nėra privalomas visuotinio susirinkimo sprendimas. Lietuvos advokatūros įstatai numato, jog visuotinis advokatų susirinkimas tik išklauso revizijos komisijos ataskaitą. Panaikinus aptariamą sprendimą, liktų galioti pati revizijos komisijos ataskaita. Toks teismo sprendimas nesukeltų teisinių pasekmių;pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą įpareigoti revizijos komisiją atlikti Lietuvos advokatūros veiklos auditą. Atsakovės manymu, nesant teisinio reglamentavimo, apibrėžiančio, kas tokio audito metu turi būti nustatyta, kokios jo atlikimo procedūros ir principai, kokie reikalavimai yra keliami jo ataskaitai, kaip ir kam ji turi būti pateikta, nebūtų įmanoma įvykdyti teismo sprendimo, kuriuo revizijos komisija būtų įpareigota atlikti ieškovų reikalaujamą auditą.

Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria advokatų visuotinio susirinkimo sprendimo dalis dėl L. V. P. kandidatūros įrašymo į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį pripažinta negaliojančia, ir šia apimtimi priimti naują sprendimą – atmesti šį ieškovų reikalavimą.

Atsakovės apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

ieškovų reikalavimas pripažinti sprendimo dalį dėl L. V. P. kandidatūros įrašymo į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį negaliojančia nėra tinkamai suformuluotas reikalavimas, nes jis neatitinka Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje įtvirtintų teisių gynybos būdų. Ieškovai šiuo reikalavimu iš esmės prašo konstatuoti faktą, kad L. V. P. buvo neteisėtai įrašytas į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį. Toks konstatavimas nesukels teisinių pasekmių ir nepadarys įtakos susiklosčiusiems teisiniams santykiams. Aptariamas sprendimas dėl įrašymo į rinkimų biuletenį yra procedūrinio pobūdžio, jis niekaip nepaveikė ieškovų teisių ir pareigų. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti šį reikalavimą;ieškovai neįrodė, kad jie turi materialinį teisinį suinteresuotumą. Todėl negalėjo būti ginama jų teisė į teisminę gynybą;pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalį;advokatai vienijasi į Lietuvos advokatūrą ne laisva valia, o privalomai (Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 2 dalis), todėl Asociacijų įstatymas ir jį aiškinanti teismų praktika Lietuvos advokatūros atžvilgiu neturėtų būti taikoma visa apimtimi.

Trečiasis asmuo L. V. P., nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria visuotinio susirinkimo sprendimo 6-uoju klausimu dalis dėl L. V. P. kandidatūros įrašymo į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį, sprendimo 7-uoju klausimu dalis dėl L. V. P. kandidatūros įrašymo į advokatų tarybos narių rinkimų biuletenį ir sprendimo 16-uoju klausimu dalis dėl L. V. P. išrinkimo advokatų tarybos nariu pripažintos negaliojančiomis.

Trečiojo asmens apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišskyrė advokatų tarybos pirmininko statuso kaip išskirtinio statuso advokatų savivaldoje. Advokatų tarybos pirmininko statusas aiškintinas atskirai nuo advokatų tarybos nario statuso. Advokatų tarybos pirmininkas veikia ex officio, o ne kaip vienas iš advokatų tarybos narių;2013 m. liepos 2 d. įsigaliojo Advokatūros įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo buvo panaikintas Lietuvos advokatūros organų narių kadencijų skaičiaus ribojimas. Įstatai šia apimtimi prieštaravo Advokatūros įstatymui, todėl nebuvo galima vadovautis įstatų nuostatomis;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiojo asmens kadencijų, einant advokatūros tarybos pirmininko pareigas, skaičių prilygino kadencijų, lyg jis būtų ėjęs advokatų tarybos nario pareigas, skaičiui;pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad trečiasis asmuo negalėjo būti įrašytas į balsavimo biuletenį, ne tik pažeidžia jo interesus, bet ir visų visuotinio susirinkimo dalyvių, balsavusių už jį, interesus ir valią.

Ieškovai prašo atmesti atsakovės ir trečiojo asmens L. V. P. apeliacinius skundus. Atsiliepdami į trečiojo asmens apeliacinį skundą, palaikė savuosius argumentus, suformuluotus ieškinyje ir apeliaciniame skunde.

Trečiasis asmuo I. V. prašo atmesti ieškovų apeliacinio skundo dalį, kuria jie prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jų reikalavimas dėl sprendimo išrinkti I. V. advokatų tarybos pirmininku pripažinimo negaliojančiu, ir tenkinti atsakovės apeliacinį skundą. Trečiojo asmens vertinimu, atsakovės apeliacinis skundas yra pagrįstas jame suformuluotais argumentais.

Trečiojo asmens atsiliepimas į ieškovų apeliacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:

ieškovų samprotavimus, kad reikalavimas pripažinti sprendimą dėl I. V. išrinkimo advokatų tarybos pirmininku negaliojančiu nėra savarankiškas reikalavimas, paneigia ta aplinkybė, jog jie už šį reikalavimą sumokėjo žyminį mokestį. Be to, ieškovai ne kartą patys pripažino, jog šis reikalavimas yra visiškai savarankiškas reikalavimas;ieškovai, ginčydami visuotinio susirinkimo sprendimą dėl I. V. išrinkimo advokatų tarybos pirmininku, remiasi savo asmenine nuomone ir subjektyviais bei hipotetinio pobūdžio pasvarstymais, kurie nesudaro teisinio pagrindo abejoti ginčijamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. L. V. P. nebuvo išrinktas advokatų tarybos pirmininku, taigi, tikroji Lietuvos advokatūros narių valia nebuvo ir negalėjo būti iškreipta;priešingai negu teigia ieškovai, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškinio senaties terminas reikalavimui pripažinti sprendimą dėl I. V. išrinkimo advokatų tarybos pirmininku negaliojančiu pareikšti nutrūko, ieškovams pateikus pirminį ieškinį;byloje neegzistuoja viešasis interesas, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo (apeliacinių skundų) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu (apeliaciniais skundais) nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas šalių ir trečiojo asmens apeliaciniais skundais, be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

2014 m. gegužės 16 d. įvyko advokatų visuotinis susirinkimas. 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas įrašyti L. V. P. ir kitų asmenų kandidatūras į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį. 7-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas įrašyti L. V. P. ir kitų asmenų kandidatūras į advokatų tarybos narių rinkimų biuletenį. 14-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas patvirtinti revizijos komisijos veiklos ataskaitą. 15-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas išrinkti I. V. advokatų tarybos pirmininku. 16-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas išrinkti L. V. P. su kitais asmenimis advokatų tarybos nariais.

Dėl 6-uoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo teisėtumo

Pirmosios instancijos teismas pripažino advokatų visuotinio susirinkimo sprendimo, priimto 6-uoju darbotvarkės klausimu, dalį, kuria L. V. P. kandidatūra įrašyta į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį, negaliojančia. Atsakovė ir trečiasis asmuo L. V. P. apeliuoja į šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Advokatų visuotiniame susirinkime dalyvavo 1 462 advokatai. Už L. V. P. kandidatūros įrašymą į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį balsavo 426 advokatai. Vadinasi, sprendimas įrašyti L. V. P. į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį atitiko Lietuvos advokatūros įstatų 19.2 punktą, kuriame nustatyta, kad į advokatų tarybos pirmininkus pasiūlytas kandidatas įrašomas į rinkimų biuletenius, jeigu už tą balsuoja ne mažiau kaip viena dešimtoji advokatų visuotiniame susirinkime dalyvaujančių narių. Iš kitos pusės, L. V. P., iki buvo priimtas ginčo sprendimas, dvi kadencijas iš eilės ėjo advokatų tarybos pirmininko pareigas. Advokatūros įstatymu nėra ribojamas advokatų tarybos pirmininko kadencijų skaičius. Bet Lietuvos advokatūros įstatų 19.1 punkte nustatyta, jog tas pats asmuo advokatų tarybos pirmininku gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė šios Lietuvos advokatūros įstatų nuostatos prieštaringumo Advokatūros įstatymui. Įstatymas apskritai nereglamentuoja advokatų tarybos pirmininko kadencijų skaičiaus klausimo. Sprendimas, riboti ar ne advokatų tarybos pirmininko kadencijų skaičių, Advokatūros įstatymu nereglamentuojant šio klausimo, paliktas Lietuvos advokatūrai. Pagal Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 1 dalį advokatų tarybos pirmininką renka visuotinis advokatų susirinkimas Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka ketveriems metams. Vadinasi, įstatymas advokatų tarybos pirmininko rinkimų tvarkos nenustato, o numato, kad advokatų tarybos pirmininko rinkimai vyksta įstatų nustatyta tvarka. Advokatūros, kaip asociacijos, nariai – advokatai – balsų dauguma yra priėmę sprendimą įstatais riboti kadencijų skaičių. Aptariama įstatų nuostata yra absoliuti, nenumato išimčių. Todėl ji, kol nėra nustatyta tvarka pakeista ar pašalinta iš įstatų, saisto advokatų visuotinį susirinkimą, šiam priimant sprendimus, susijusius su advokatų tarybos pirmininko rinkimais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pirminė kandidatavimo ir įrašymo į rinkimų biuletenį sąlyga yra ta, kad pretendentas turi atitikti reikalavimus, kurie yra keliami asmeniui, einančiam pretendento siekiamas užimti pareigas. Kaip nustatyta, L. V. P. dvi kadencijas iš eilės ėjo advokatų tarybos pirmininko pareigas. Vadinasi, jis nebegalėjo dar kartą eiti šių pareigų. Todėl, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, jis negalėjo kandidatuoti ir būti įrašytas į rinkimų biuletenį. Atsakovė pagrįstai teigia, jog sprendimas įrašyti L. V. P. kandidatūrą į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį yra procedūrinio pobūdžio sprendimas. Kita vertus, šis sprendimas yra būtinas, kad asmuo galėtų dalyvauti pirmininko rinkimuose. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, jog toks sprendimas nesukelia teisinių pasekmių. L. V. P. nebuvo išrinktas advokatų tarybos pirmininku. Bet sprendimas įrašyti jo kandidatūrą į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį sudarė jam sąlygas dalyvauti šiuose rinkimuose, nors tokią jo teisę draudė Lietuvos advokatūros įstatai. L. V. P. teigia, jog aptariamo sprendimo pripažinimas negaliojančiu pažeidžia visų už jo įrašymą balsavusių susirinkimo narių interesus ir valią. Neatmestina, jog sprendimo įrašyti L. V. P. kandidatūrą į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį pripažinimas negaliojančiu kertasi su už tokio sprendimo priėmimą balsavusių susirinkimo narių valia ir interesais. Bet tokie interesai neatitinka visų advokatų bendru sprendimu įstatuose nustatyto draudimo dėl kandidatavimo ribojimo, todėl yra neteisėti ir negali būti ginami teisme. Tokia balsavusių narių valia prieštarauja Lietuvos advokatūros narių bendrai valiai, kurios išraiška – įstatų 19.1 punktas, numatantis advokatų tarybos pirmininko kadencijų skaičiaus ribojimą. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovai neturi materialinės subjektinės teisės (materialinio teisinio suinteresuotumo) ginčyti advokatų visuotinio susirinkimo sprendimą įrašyti L. V. P. kandidatūrą į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį. Ieškovai yra Lietuvos advokatūros nariai. Jie, kaip ir bet kurios kitos asociacijos nariai, turi interesą, kad visuotinio susirinkimo sprendimai būtų teisėti. Toks interesas ypač pasireiškia tais atvejais, kai yra priimami sprendimai, tiesiogiai ir betarpiškai susiję su valdymo organo narių rinkimais. Ieškovams materialinę subjektinę teisę ginčyti visuotinio susirinkimo sprendimus suteikia tiek įstatymas (Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalis, Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalis), tiek steigimo dokumentas (įstatų 24.5 punktas).

Advokatų visuotinio susirinkimo sprendimas įrašyti L. V. P. kandidatūrą į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį prieštarauja Lietuvos advokatūros steigimo dokumentui, kuriuo Lietuvos advokatūra kaip asociacija privalo vadovautis savo veikloje (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalimi, pripažino šį sprendimą negaliojančiu.

Dėl 7-uoju ir 16-uoju darbotvarkės klausimais priimtų sprendimų teisėtumo

Pirmosios instancijos teismas pripažino advokatų visuotinio susirinkimo sprendimų, priimtų 7-uoju ir 16-uoju darbotvarkės klausimais, dalis, kuriomis L. V. P. kandidatūra įrašyta į advokatų tarybos narių rinkimų biuletenį ir L. V. P. išrinktas advokatų tarybos nariu, negaliojančiomis. Trečiasis asmuo L. V. P. skundžia šias pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis.

Advokatūros įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2013 m. rugsėjo 1 d.) 58 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog tas pats asmuo vienu metu gali būti tik vieno Lietuvos advokatūros organo, išskyrus advokatų visuotinį susirinkimą, narys, renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Vėlesnėse įstatymo redakcijose nebeliko kadencijų skaičiaus ribojimo. Iš kitos pusės, Lietuvos advokatūros įstatų 16.6 punkte numatyta, jog tie patys asmenys Advokatų tarybos nariais gali būti renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Šiame procesiniame sprendime jau buvo atskleistas Lietuvos advokatūros įstatų 19.1 punkto, numatančio advokatų tarybos pirmininko kadencijų skaičiaus ribojimą, ir Advokatūros įstatymo santykis. Analogiškai aiškintinas ir Lietuvos advokatūros įstatų 16.6 punkto, numatančio advokatų tarybos narių kadencijų skaičiaus ribojimą, ir Advokatūros įstatymo santykis. Todėl apeliacinės instancijos teismas nekartoja aukščiau išdėstytų motyvų, kartu atmesdamas trečiojo asmens L. V. P. teiginį, jog aptariama įstatų nuostata prieštarauja įstatymui.

L. V. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog advokatų tarybos pirmininkas yra kolegialaus organo – advokatų tarybos – narys, kitaip tariant, advokatų tarybos pirmininkas, eidamas šias pareigas, kartu eina ir tarybos nario pareigas. Jis teigia, kad advokatų tarybos pirmininkas veikia kaip savarankiškas (specifinis) subjektas, o ne kaip advokatų tarybos narys. Trečiasis asmuo L. V. P. pagrįstai teigia, jog skiriasi advokatų tarybos narių ir jos pirmininko, kaip tokio, rinkimų procedūros. Iš kitos pusės, advokatų tarybos narius ir jos pirmininką renka tas pats Lietuvos advokatūros organas – advokatų visuotinis susirinkimas (Lietuvos advokatūros įstatų 12.3 ir 12.4 punktai). Be to, advokatų tarybos nariai ir jos pirmininkas, kaip toks, yra renkami tam pačiam – trejų metų – laikotarpiui (Lietuvos advokatūros įstatų 16.5 ir 19.1 punktai), jiems, kaip jau buvo nustatyta, taikomi analogiški kadencijų skaičiaus ribojimai. Advokatų tarybos pirmininkas pagal pareigas vadovauja advokatų tarybai, turi balsavimo teisę tarybos posėdžiuose, taigi advokatų tarybos pirmininkas yra advokatų tarybos narys pagal pareigas. Vadinasi, advokatų tarybos pirmininkas, jį išrinkus įstatų nustatyta tvarka, ex officio tampa advokatų tarybos nariu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog advokatų tarybos pirmininkas, eidamas šias pareigas, kartu eina ir tarybos nario pareigas, t.y. advokatų tarybos pirmininkas kartu yra ir advokatų tarybos narys. Šią išvadą papildomai pagrindžia Lietuvos advokatūros įstatų 17.2 punkto nuostata <...> Visi (advokatų tarybos) nariai turi lygias balsavimo teises. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamas yra advokatų tarybos pirmininko balsas <...>.

Kita vertus, minėta, jog Lietuvos advokatūros įstatų 16.6 punkte numatyta, kad tie patys asmenys advokatų tarybos nariais gali būti renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Kaip nustatyta, L. V. P. dvi kadencijas iš eilės ėjo advokatų tarybos pirmininko pareigas. Vadinasi, jis kartu ėjo ir advokatų tarybos nario pareigas ir, būdamas advokatų tarybos pirmininku, į advokatų tarybą nebuvo renkamas, o tapo tarybos nariu pagal pareigas. Todėl, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo pripažinti, kad L. V. P. ginčo sprendimu buvo išrinktas advokatų tarybos nariu ketvirtai kadencijai iš eilės. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog L. V. P. galėjo tiek kandidatuoti, tiek (pirmajai kadencijai) būti išrinktas advokatų tarybos nariu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos advokatūros įstatų 16.6 punktą ir nepagrįstai pripažino, jog advokatų visuotinio susirinkimo sprendimai įrašyti L. V. P. kandidatūrą į advokatų tarybos narių rinkimų biuletenį ir išrinkti jį advokatų tarybos nariu prieštarauja Lietuvos advokatūros įstatams. Teisėjų kolegija naikina aptariamas skundžiamo sprendimo dalis ir šia apimtimi priima naują sprendimą – atmeta ieškovų reikalavimus dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimų įrašyti L. V. P. kandidatūrą į advokatų tarybos narių rinkimų biuletenį ir išrinkti jį advokatų tarybos nariu pripažinimo negaliojančiais.

Dėl 14-uoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo teisėtumo

Šiuo darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas patvirtinti revizijos komisijos veiklos ataskaitą. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų reikalavimą pripažinti šį sprendimą negaliojančiu. Ieškovai apeliuoja į šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Revizijos komisija – Lietuvos advokatūros priežiūros organas, tikrinantis Lietuvos advokatūros finansinę veiklą (Advokatūros įstatymo 62 straipsnio 1 dalis, Lietuvos advokatūros įstatų 21.7 punktas), tai yra atliekantis finansinės atskaitomybės ir veiklos auditą (įstatų 10 punktas). Veiklos tikrinimo rezultatai yra įforminami ataskaitomis, kurios pristatomos advokatų visuotiniame susirinkime (Lietuvos advokatūros įstatų 12.11 punktas). Ieškovai šios bylos procese išimtinai apeliuoja į pačios revizijos komisijos veiklos ataskaitos turinį, teisinis tikslas, kurio jie siekia, yra tas, kad teismine tvarka būtų panaikinta ši ataskaita. Bet ieškovai nepareiškė materialinio subjektinio reikalavimo dėl revizijos komisijos veiklos ataskaitos panaikinimo. Jų reikalavimas – pripažinti advokatų visuotinio susirinkimo sprendimą dėl revizijos komisijos veiklos ataskaitos patvirtinimo negaliojančiu. Atsakovė pagrįstai teigia, jog šioms ataskaitoms patvirtinti ir galioti nėra privalomas advokatų visuotinio susirinkimo sprendimas. Todėl, net ir nuginčijus aptariamą advokatų visuotinio susirinkimo sprendimą, neprarastų teisinės galios ir todėl galiotų revizijos komisijos veiklos ataskaita. Vadinasi, ieškovų reikalavimo pripažinti advokatų visuotinio susirinkimo sprendimą dėl revizijos komisijos veiklos ataskaitos patvirtinimo negaliojančiu patenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių, kurių siekia ieškovai. Todėl teismas ginčijamą susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtinta ieškovų neginčijama ir be susirinkimo patvirtinimo galiojanti ataskaita, teisėtumą turi vertinti tik procedūriniu aspektu. Ieškovai nenurodė procedūrinių pažeidimų, kuriais galėtų būti pagrindžiamas susirinkimo sprendimo neteisėtumas, todėl egzistuoja pagrindas atmesti šį ieškovų reikalavimą kaip neįrodytą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Advokatūros įstatymas nenumato, kaip turi būti atliekamas Lietuvos advokatūros finansinės atskaitomybės ir veiklos auditas. Vadinasi, šio klausimo reglamentavimas yra paliktas Lietuvos advokatūros nuožiūrai. Lietuvos advokatūros įstatuose taip pat nėra atskleista, kaip turi būti atliekamas finansinės atskaitomybės ir veiklos auditas. Vidaus auditas yra specifinė procedūra, jos apimtys, kaip nurodo patys ieškovai, priklauso nuo audituojamo objekto dydžio, organizacinės struktūros bei vadovybės keliamų reikalavimų (10-ojo nacionalinio audito standarto, patvirtinto 2003 m. vasario 28 d. visuotiniame Lietuvos auditorių rūmų narių susirinkime, 5 punktas). Lietuvos advokatūros valdymo organas – advokatų taryba – nėra nustačiusi reikalavimų, keliamų finansinės atskaitomybės ir veiklos auditui. Taigi, revizijos komisijai tiek advokatų visuotinio susirinkimo lygmeniu, tiek advokatų tarybos lygmeniu nėra nustatyti standartai ir / ar patvirtintos gairės, kuriomis ši komisija galėtų ir turėtų vadovautis, atlikdama finansinės atskaitomybės ir veiklos auditą. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo pripažinti, jog revizijos komisija, kurią, beje, sudaro advokatai, nesantys profesionaliais auditoriais ir neturintys specialiųjų žinių, netinkamai atliko jai pavestą priežiūros funkciją. Ši komisija vykdė jai įstatymu ir įstatais priskirtą užduotį tokiomis sąlygomis, kokios jai buvo sudarytos.

Apibendrinant galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimo patvirtinti revizijos komisijos veiklos ataskaitą pripažinimo negaliojančiu.

Dėl įpareigojimo atlikti auditą

Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovų reikalavimą įpareigoti revizijos komisiją atlikti Lietuvos advokatūros veiklos auditą pagrįstu, bet atmetė šį reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad jis yra įvykdytas. Ieškovai nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kuris jau buvo pateiktas aukščiau, revizijos komisija atliko Lietuvos advokatūros finansinės atskaitomybės ir veiklos auditą tokiomis sąlygomis, kokias jai sudarė pati Lietuvos advokatūra, tiksliau – jos aukščiausias ir valdymo organai. Ieškovai reikalauja įpareigoti revizijos komisiją atlikti auditą, bet nekonkretizuoja, kaip turėtų būti įgyvendintas šis jų reikalavimas. Kaip jau buvo nustatyta, nėra advokatūros lygmeniu patvirtintų standartų, kuriais revizijos komisija galėtų ir turėtų vadovautis, atlikdama finansinės atskaitomybės ir veiklos auditą. Todėl, pritariant atsakovei, konstatuotina, jog priverstine tvarka negalėtų būti įvykdytas toks teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkintas ieškovų reikalavimas įpareigoti revizijos komisiją atlikti Lietuvos advokatūros auditą. Sprendžiant pagal ieškovų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams pateiktus argumentus, jie siekia tokio Lietuvos advokatūros veiklos audito, kuris prilygtų profesionalių auditorių atliktam patikrinimui. Revizijos komisija (jos nariai) neturi kvalifikacijos tokiam patikrinimui atlikti. Teismas neturi kompetencijos nustatyti atsakovei pareigų, kurių ji neturi pagal įstatymą ir savo įstatus.

Be to, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas, advokatų taryba 2014 m. gruodžio 4 d., kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, įgaliojo revizijos komisiją atlikti veiklos auditą už 2013 metus, pasitelkiant trečiuosius asmenis (auditorius, revizorius). Lietuvos advokatūra ir uždaroji akcinė bendrovė Jungtinė auditorių kontora 2014 m. gruodžio 19 d. sudarė sutartį, pagal kurią ši bendrovė įsipareigojo atlikti Lietuvos advokatūros finansinį auditą. Vadinasi, atsakovė ieškovų reikalavimą įgyvendino. Byloje nėra faktinių duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, buvo ar ne parengta audito ataskaita. Tačiau tie veiksmai, kurių ėmėsi Lietuvos advokatūra, yra pakankami konstatuoti, jog ji iš esmės įvykdė ieškovų reikalavimą – įpareigoti atlikti auditą.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą įpareigoti revizijos komisiją atlikti Lietuvos advokatūros veiklos auditą.

Dėl 15-uoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo teisėtumo

Advokatų visuotinis susirinkimas sprendimu, priimtu 15-uoju darbotvarkės klausimu, išrinko I. V. advokatų tarybos pirmininku. Ieškovai pirmosios instancijos teisme ginčijo šį advokatų visuotinio susirinkimo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas dviem pagrindais atmetė ieškovų reikalavimą dėl šio sprendimo pripažinimo negaliojančiu: pirma, konstatavo, jog ieškovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė aptariamą reikalavimą, antra, pripažino, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui pareikšti ir atsakovės prašymu taikė ieškinio senatį. Ieškovai nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Ieškovai nepagrįstai teigia, jog jie, reikšdami reikalavimą dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimo išrinkti I. V. advokatų tarybos pirmininku pripažinimo negaliojančiu, patikslino pirminio ieškinio dalyką. Šis ieškovų materialinis subjektinis reikalavimas, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, yra naujas savarankiškas reikalavimas. Jis susijęs su reikalavimu pripažinti sprendimą įrašyti L. V. P. kandidatūrą į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį negaliojančiu, bet negali būti laikomas išvestiniu ir visiškai priklausomu nuo šio materialinio subjektinio reikalavimo. Toks materialinis subjektinis reikalavimas galėtų būti pagrindas atskirai civilinei bylai pradėti. Ieškovai iš esmės pareiškė naują ieškinį (naują ieškinio reikalavimą), kuris buvo išnagrinėtas, sujungus jį kartu su pirmiau pareikštu ieškiniu. Todėl, priešingai negu teigia ieškovai, pirmesnio ieškinio pareiškimas nenutraukė ieškinio senaties termino reikalavimui dėl sprendimo išrinkti I. V. advokatų tarybos pirmininku pripažinimo negaliojančiu pareikšti.

Atsakovė pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas taikė netinkamą materialinės teisės normą, reglamentuojančią sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalimi, konstatavo, jog reikalavimui dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimo išrinkti I. V. advokatų tarybos pirmininku pripažinimo negaliojančiu pareikšti taikytinas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Ši norma yra specialioji, lyginant ją su Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalimi, todėl ji ir turi būti taikoma. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą. Ieškovai dalyvavo advokatų visuotiniame susirinkime, vadinasi, jie apie savo galimai pažeistas teises sužinojo 2014 m. gegužės 16 d., kurią vyko susirinkimas (Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškinio senaties terminas prasidėjo 2014 m. gegužės 17 d. ir baigėsi 2014 m. birželio 17 d. Ieškovų reikalavimas dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimo išrinkti I. V. advokatų tarybos pirmininku pripažinimo negaliojančiu buvo pareikštas 2014 m. spalio 8 d. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nors ir taikė netinkamą materialinės teisės normą, pagrįstai konstatavo, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui pareikšti.

Pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia ieškovai, pagrįstai atmetė jų prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Terminas reikalavimui dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimo išrinkti I. V. advokatų tarybos pirmininku pripažinimo negaliojančiu pareikšti buvo praleistas žymiai – 112 dienomis. Praleidimo laikotarpis yra beveik 4 kartus ilgesnis už patį ieškinio senaties terminą. Ieškovai nenurodė jokių svarbių priežasčių, lėmusių tokį žymų ieškinio senaties termino praleidimą. Ieškovų teigimu, ieškinio senaties termino reikalavimui dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimo išrinkti I. V. advokatų tarybos pirmininku pripažinimo negaliojančiu pareikšti atnaujinimas – viešojo intereso reikalas. Nėra pagrindo sutikti su šiuo ieškovų argumentu, nes ieškovai šios bylos procese pirmiausia gina savo, kaip advokatų savivaldos narių, teises ir interesus. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos advokatūros narių iškeltas ginčas dėl tarybos pirmininko išrinkimo teisėtumo yra viešojo intereso srities klausimas, kurį spręsdamas teismas gali ar net privalo ignoruoti ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmes. Ieškovams be svarbios priežasties praleidus ieškinio senaties terminą, jie nebeteko galimybės ginti savo teises, pareikšdami ieškinį teisme (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis), todėl ieškinys turi būti atmestas vien šiuo savarankišku pagrindu (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis).

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmetė ieškovų reikalavimą dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimo išrinkti I. V. advokatų tarybos pirmininku pripažinimo negaliojančiu.

Kadangi ieškinio senaties taikymas – savarankiškas pagrindas atmesti materialinį subjektinį reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, pagrįstas ar ne ieškovų reikalavimas dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimo išrinkti I. V. advokatų tarybos pirmininku pripažinimo negaliojančiu, nes tai neturi teisinės reikšmės ir negali pakeisti ieškinio reikalavimo išsprendimo rezultato.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ieškovų reikalavimus dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimų įrašyti L. V. P. kandidatūrą į advokatų tarybos narių rinkimų biuletenį ir išrinkti jį advokatų tarybos nariu pripažinimo negaliojančiais. Kiti reikalavimai buvo tinkamai išspręsti. Todėl apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą: panaikina sprendimo dalis, kuriomis buvo patenkinti ieškovų reikalavimai dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimų įrašyti L. V. P. kandidatūrą į advokatų tarybos narių rinkimų biuletenį ir išrinkti jį advokatų tarybos nariu pripažinimo negaliojančiais, ir šia apimtimi priima naują sprendimą – atmeta aptariamus ieškovų reikalavimus (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kiti apeliantų argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Todėl apeliacinės instancijos teismas jais nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis).

Ieškovai pirmosios instancijos teisme pareiškė 6 (šešis) materialinius subjektinius reikalavimus, patyrė 250,81 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Šios bylos procese patenkintas vienas ieškovų materialinis subjektinis reikalavimas. Be to, kaip nustatyta, atsakovė pripažino ieškovų reikalavimą įpareigoti revizijos komisiją atlikti Lietuvos advokatūros veiklos auditą ir jį iš esmės įvykdė. Todėl ieškovams iš atsakovės priteistinas 83,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė ir tretieji asmenys nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jie pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teisme susidarė 36,52 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos paskirstomos taip: iš kiekvieno ieškovo į valstybės biudžetą priteistinas 6,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, iš atsakovės – 12,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

Apeliacinės instancijos teismas atmetė abiejų šalių apeliacinius skundus. Todėl šalių šiame bylos etape patirtos bylinėjimosi išlaidos tarp jų nepaskirstytinos.

Trečiasis asmuo L. V. P., reikšdamas apeliacinį skundą, sumokėjo į valstybės biudžetą 42 Eur žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 123 Eur žyminį mokestį (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4 dalis). Patenkinta trečiojo asmens apeliacinio skundo dalis sudaro 66,67 procento. Jeigu trečiasis asmuo būtų sumokėjęs visą žyminį mokestį, jam priklausytų 82 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kurį turėtų sumokėti ieškovai (Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 2 ir 3 dalys). Ši procesinė situacija, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, spręstina taip: iš ieškovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteistinas trečiojo asmens nesumokėtas žyminis mokestis (81 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą:

panaikinti teismo sprendimą, kiek juo patenkinti R. K., R. Č., G. T. ir J. J. reikalavimai pripažinti advokatų visuotinio susirinkimo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria L. V. P. kandidatūra įrašyta į advokatų tarybos narių rinkimų biuletenį, ir advokatų visuotinio susirinkimo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria L. V. P. išrinktas advokatų tarybos nariu, negaliojančiomis, ir šia apimtimi priimti naują sprendimą – atmesti šiuos R. K., R. Č., G. T. ir J. J. reikalavimus.

Palikti kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo dalį nepakeistą.

Priteisti R. K., R. Č., G. T. ir J. J. iš Lietuvos advokatūros 83,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš R. K., R. Č., G. T. ir J. J. į valstybės biudžetą po 6,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir po 20,25 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš Lietuvos advokatūros į valstybės biudžetą 12,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.