Kauno apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. atstovo advokato E. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutarties R. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2022 m. kovo 22 d. nutarimu R. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 200 eurų bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesių laikotarpiui už tai, kad jis 2022 m. vasario 7 d., 07.52 val., kelio Marijampolė – Kalvarija, 10,50 kilometre, vairavo automobilį ir lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) draudžiama lenkti, t. y. lenkė sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. atstovo advokato E. R. skundas tenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo R. K. atstovo advokato apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir prašoma administracinio nusižengimo bylą jo (R. K.) atžvilgiu nutraukti. Pasak skundo autoriaus, byloje pateiktas automobilio registratoriaus vaizdo įrašas dėl prastos vaizdo kokybės yra visiškai neinformatyvus, dėl ko lenkimo vieta lieka nepatvirtinta, taip pat, atlikti matematiniai skaičiavimai yra nepagrįsti, o byloje iš esmės remiamasi tik policijos pareigūnų parodymais.

6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina ir tai, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

7. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla ir tam, kas lenkė vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. numatyta atsakomybė už R. K. inkriminuotą KET pažeidimą. Atsižvelgiant į komentuojamos teisės normos dispozicijos blanketinį pobūdį, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti transporto priemones sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“ reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose (Kelių eismo taisyklių 140.1 punktas). Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus.

8. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas teisės normų nuostatas, įvertinęs skundžiamoje nutartyje bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, patikrinęs R. K. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti R. K. skundą ir nepanaikinti Institucijos nutarimo. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, spręsdamas apelianto kaltės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį klausimą, apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus bei jų visumą įvertino netinkamai, dėl to priėmė neteisingą procesinį sprendimą palikti galioti Institucijos nutarimą, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir už jį nubaustas 200 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 3 mėnesiams.

9. Kaip matyti iš bylos duomenų, apylinkės teismas išvadą dėl R. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė remdamasis byloje esančiais įrodymiais: administracinio nusižengimo protokolu, administracinio nusižengimo nutarimu, policijos pareigūnų pateiktais vaizdo įrašais, tarnybiniais pranešimais, taip pat, teismo posėdžio metu pateiktais Institucijos atstovės skaičiavimais ir liudytojų apklausos metu gautais duomenimis. Tuo tarpu R. K. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, iš esmės yra ginčijama nurodant, jog R. K. lenkimo manevrą pradėjo ir baigė leistinoje vietoje, o ne sankryžoje. Tokiu būdu, byloje nėra ginčo dėl to, kad R. K. lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, tačiau aplinkybės, dėl lenkimo manevro pabaigos vietos, aiškinamos skirtingai. R. K. inkriminuojamo nusižengimo dalyką sudaro lenkimas neleistinoje vietoje, analizuojamu atveju - sankryžoje, todėl šioje byloje būtina nustatyti, ar būdamas sankryžoje R. K. vairuojamas automobilis yra priešpriešinėje eismo juostoje. Tokių neginčijamų įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra.

10. Nors prie bylos medžiagos buvo pateiktas vaizdo įrašas su vaizdu pro galinį policijos pareigūnų tarnybinio automobilio langą, tikslu patvirtinti, kad R. K. lenkimo manevrą tęsė sankryžoje ir jį pabaigė tik ant tiltelio esančio už sankryžos, tačiau, apygardos teismo nuomone, laikyti šio vaizdo įrašo patikimu įrodymu, patvirtinančiu, kad R. K. lenkė neleistinoje vietoje – sankryžoje, kaip tai padarė apylinkės teismas, negalima. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad vaizdo įrašas yra neinformatyvus, blogos kokybės, jame neužfiksuota lenkimo pradžia ir pabaiga, vaizdas yra įsiliejęs, galimai dėl blogų oro sąlygų ir automobilių žibintų užfiksuotas vaizdas yra neinformatyvus ir iškraipytas. Atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis vaizdo įrašu, apskritai nematoma, kad priešpriešinėje eismo juostoje ant tiltelio ar prieš jį šviečia automobilio žibintai, ką galėjo sąlygoti ir policijos automobilio bei automobilių kolonos skirtinga padėtis kelyje. Teigti, kad lenkimo manevras buvo pradėtas būtent vaido įrašo 9 min. 41 sek. negalima, kadangi, neginčijamai nustatyta, jog buvo lenkiamas ne vienas, o trys automobiliai. Tuo labiau, minėtame vaizdo įraše negalima identifikuoti filmuojamos transporto priemonės, filmavimo įranga yra pakankamai nutolusi nuo automobilių kolonas, o užfiksuotas vaizdas neabejotinai iškreipiamas naudojamos įrangos optikos, todėl, vadovaujantis administracinio nusižengimo byloje pateiktu vaizdo įrašu kaip abejonių nekeliančiu įrodymu, patvirtinančius, kad R. K. vairuotas automobilis analizuojamoje atkarpoje, kuri atitinka sankryžos sąvoką, buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, pagrindo nėra.

11. Sutiktina, kad galimą nusižengimą užfiksavę pareigūnai nuosekliai teigė, jog matė, kad automobilio vairuotojas lenkimo manevrą baigė jau už sankryžos, t. y. užvažiavęs ant tiltelio, kuris nuo šalutinio kelio yra nutolęs apie 70 metrų. Abejoti policijos pareigūnų suinteresuotumu pagrindo nėra, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į įvykio metu buvusias ir jau aptartas oro sąlygas. Pažymėtina, kad policijos pareigūnas R. G. įvykio metu vairavo tarnybinį automobilį, todėl visą situaciją stebėjo per galinio matymo veidrodėlį, kas galėjo įtakoti atstumo suvokimą ir matymo lauką. Neabejotina, kad vairavimas reikalauja dėmesingumo, todėl ir pats policijos pareigūnas, vairuodamas transporto priemonę, negalėjo pastoviai stebėti lenkimo manevro visą laiką, ypatingai įvertinus tai, kad oro sąlygos buvo apsunkintos (linojo). Kitas transporto priemonėje buvęs policijos pareigūnas M. D. nurodė, kad transporto priemonę vairavęs kolega R. G. jam pasakė, kad automobilis lenkia sankryžoje, todėl jis atsisuko pažiūrėti per galinį automobilio stiklą, kas taipogi leidžia teigti, kad pilno manevro policijos pareigūnai nestebėjo. Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, girdėti, jog vienas iš policijos pareigūnų taip pat nurodo, kad „lenkia man atrodo“, kas aukštesnės instancijos teismui tik sustiprina įsitikinimą, jog tikslios lenkimo aplinkybėms policijos pareigūnams aiškiai nebuvo matomos. Pažymėtina, kad pati kelio atkarpa, kurios teritorijoje galiojo kelio ženklas Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ ir kuri atitinka sankryžos apibrėžimą, pateiktą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 62 punktą, tęsėsi 3,80 metro, atstumas nuo minėtos sankryžos iki policijos pareigūnų nurodomos lenkimo manevro pabaigos vietos, taip pat nėra didelis – 62 metrai, todėl, įvertinus ir automobilių greitį, tikslus lenkimo pradžios ir pabaigos momento nustatymas, neužfiksavus jo techninėmis priemonėmis, yra apsunkintas ir mažai tikėtinas. Tuo tarpu administracinio nusižengimo vietos planas buvo surašytas ne administracinio nusižengimo padarymo ar tyrimo metu, tačiau nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, praėjus daugiau nei 7 mėnesiams, todėl šia rašytine medžiaga grįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę kaip nekeliančia abejonių pagrindo visgi nėra. Kitų duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad R. K. sankryžoje lenkė kitus automobiliu nėra.

12. Tokiu aplinkybių nepatvirtina ir Institucijos atstovės teismo posėdžio metu pateikti paskaičiavimai apie tariamą automobilį greitį ir galimą nuvažiuoti atstumą. Visų pirma, pritariant apeliacinio skundo argumentams, pažymėtina, kad tikslus R. K. ar kitų automobilių važiavimo greitis nustatytas nebuvo. Kaip ir nebuvo nustatytas tikslus lenkiamos atkarpos ilgis. Tuo tarpu Institucijos aiškinimas, jog visas nuvažiuotas atstumas turi būti apskaičiuojamas prie vidutinio greičio per 15 s nuvažiuoto atstumo pridėjus trijų automobilio aplenkimo atstumą, yra ydingas, kadangi išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą ir važiuojant ta pačia kryptimi bendras nuvažiuotas atstumas nepailgėja. Apygardos teismas visiškai sutinka su skundo argumentu, kad šioje byloje nebuvo nustatyta ir nėra įmanoma nustatyti tai, kokiu greičiu važiavo tiek apelianto vairuojamas automobilis, tiek ir lenkiami automobiliai, kada buvo pradėtas lenkimo manevras ir kada jis pabaigtas. Tuo tarpu sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

13. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, jog R. K. lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, t. y. lenkė sankryžoje pagrindiniame kelyje ir padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, o tai sudaro pagrindą nutraukti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal minėtą straipsnį (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Esant išdėstytiems argumentams, skundžiama pirmosios instancijos nutartis naikinama ir priimamas naujas nutarimas administracinio nusižengimo byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. atstovo advokato E. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutartį ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 22 d. nutarimą, o administracinio nusižengimo teiseną R. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.