Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-08-04 · Civilinė byla Nr. e2-21096-1080/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-04
Bylos Nr.
e2-21096-1080/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15717-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dovilė Sadauskaitė
Ieškovas
UAB „Sergel“
Atsakovas
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-21096-1080/2020 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15717-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.20.1; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė,

rašytinio proceso tvarka priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sergel“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Sergel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 240,06 Eur skolos, 17,36 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Nurodė, kad UAB „Sergel“ pagal 2015 m. gruodžio 2 d. skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 15/12-01 perėmė reikalavimo teisę iš UAB „Cgates“ į atsakovo A. R. vardu susidariusią skolą, įskaitant (bet neapsiribojant) palūkanas, delspinigius, baudas, išieškojimo išlaidas ir kt. Atsakovas su pirminiu kreditoriumi UAB „Cgates“ (ankstesnis pavadinimas UAB "Viginta" (VDNET)) buvo sudaręs elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. 10/03/0425, kurios pagrindu atsakovui buvo teikiamos paslaugos, tačiau atsakovas pagal pateiktas sąskaitas faktūras su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė ir liko skolingas 69,47 Eur. Kadangi dėl atsakovo kaltės paslaugų teikimas buvo nutrauktas nesibaigus minimaliam naudojimosi paslaugomis terminui (24 mėn.), remiantis priedu prie sutarties, UAB „Cgates“ paskaičiavo ir atsakovui apmokėjimui pateikė 2012 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija K12 Nr. 269, 170,59 Eur sumai. Visa atsakovo skola sudaro 240,06 Eur.

Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo siųsti atsakovui A. R. ieškinyje nurodytu atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti. Procesiniai dokumentai atsakovui jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas A. R. ir UAB „Cgates“ (ankstesnis pavadinimas UAB "Viginta" (VDNET)) 2010 metais sudarė elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. 10/03/0425 su priedu prie paslaugų teikimo sutarties Nr. 10/03/0425. Pagal sutartį pradinis kreditorius atsakovui įsipareigojo teikti elektroninių ryšių paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka naudotis suteiktomis paslaugomis ir už jas atsiskaityti. Pradinis kreditorius suteikė atsakovui paslaugas, tačiau atsakovas pagal jam pateiktas sąskaitas–faktūras pilnai neatsiskaitė už suteiktas paslaugas ir liko skolingas 240,06 Eur. Ieškovas UAB „Sergel“ ir UAB „Cgates“ 2015 m. gruodžio 2 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SP 15/12-01, pagal kurią UAB „Cgates“ perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovą pagal Cgates paslaugų teikimo sutartį. Ieškovas 2016-04-15 atsakovui pateikė priminimą apie įsiskolinimą Nr. 467978, kuriuo informavo apie reikalavimų perleidimą bei ragino apmokėti įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178 ir 185 straipsnis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pagal CK 6.716 straipsnį užsakovas turi prievolę sumokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovas nevykdo prievolės atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 240,06 Eur skola.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.210 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas tinkamai neįvykdė prievolės, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 17,36 Eur ieškovo paskaičiuotų palūkanų.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą (257,42 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-06-01), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis) bei 0,23 Eur komisinio mokesčio, sumokėto AB „Swedbank“ už žyminio mokesčio mokėjimo pavedimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), iš viso 15,23 Eur.

Iš atsakovo valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Sergel“, j. a. k. 125026242, iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 240,06 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų ir 6 ct) skolos, 17,36 Eur (septyniolika eurų ir 36 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (257,42 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-06-01), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,23 Eur (penkiolika eurų ir 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dovilė Sadauskaitė