- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- 2A-75-210/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- V. I., I. I.
- Ieškovas
- G. J., T. J.
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. I. ir I. I.apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1610-776/2016 pagal ieškovų G. J. ir T. J. ieškinį atsakovams V. I. ir I. I. dėl surinkimo duobės (metalinės talpos) pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. J. ir T. J. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami įpareigoti atsakovus nuo žemės sklypų Nr. 9 – Nr. 13 ribos pašalinti fekalo surinkimo duobę (metalinę talpą), kurios dalis yra jų sklype, ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. birželio 21 d. (duomenys neskelbtini) mieste sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nusipirko 12 arų žemės sklypą su gyvenamuoju namu. Įsigyjant sklypą jis buvo netaisyklingos formos, todėl atlikus papildomus geodezinius matavimus sklypo riba buvo pakeista, sklypo riba apie 2 metrus patraukta nuo (duomenys neskelbtini) sklypo. Ieškovų teigimu, nuo kanalizacijos duobės sklinda negeras kvapas, ieškovų rūsio sienos šlampa, be to, ji yra ant sklypo ribos ir apsauginėje zonoje.
2. Atsakovai V. I. ir I. I. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai pažeidė atsakovų teises, kadangi jokios būtinybės koreguoti kaimyninių sklypų ribas nebuvo. Be to, rezervuaras yra įrengtas ne paviršiuje, o po žeme (daugiau nei metro gylyje), todėl žemės sluoksnis yra ne ieškovų, o valstybės nuosavybė. Pats rezervuaras ieškovų teisių nepažeidžia, jų gyvenimo kokybės neblogina, ieškovai neįrodė, kad rezervuaras po 2016 metų buvo įkastas į jų teritoriją, paaiškino, kad metalas kvapo nepraleidžia, o rezervuaras įrengtas teisėtai, tai nėra ieškovų nuosavybė, be to, žalos gamtai nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: įpareigojo atsakovus V. I. ir I. I. savo lėšomis per 30 dienų, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti rezervuarą (metalinę talpą), pažymėtą 2015-05-14 kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje, esantį ant ieškovams G. J. ir T. J. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos. Priteisė iš atsakovų V. I. ir I. I. 99,31 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovų G. J. ir T. J. naudai.
4. Teismas nustatė, kad žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovams, žemės sklypų riba yra aiški, tarp šalių nėra ginčo dėl pasikeitusių jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribų, o kol ieškovų nuosavybės teisės į šią pasikeitusią sklypo dalį nėra nuginčytos, jos turi būti ginamos. Ieškovai yra žemės sklypo, kuriame yra dalis rezervuaro (metalinės talpos), savininkai, todėl teismas atmetė atsakovų argumentą, kad rezervuarui esant valstybei priklausančiose gelmėse, ieškovas turi būti valstybė. Teismas vertino tai, kad iki 2014 metų ieškovai apie nuotekų duobę nieko nežinojo, o sužinojo tada, kai pradėjo šlapti jų namo rūsys bei atkasus ieškovų pusėje esančią metalinę talpą iš jos veržėsi nemalonaus kvapo skystis. Teismas akcentavo, kad negatorinio ieškinio atveju ieškovai neturi įrodinėti atsakovų veiksmų neteisėtumo. Kadangi metalinė talpa patenka į ieškovų sklypą, iš jo veržiasi nemalonaus kvapo skystis, ieškovai negali netrukdomai naudotis, valdyti ir disponuoti savo turtu, teismas ieškovų teises pripažino pažeistomis, todėl ieškovų ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovai V. I. ir I. I. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas arba nusprendus grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ją perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5. 1. Apeliantai įsitikinę, kad teismo sprendimo įvykdyti negalės, nes atsakovams priklausančio daikto ieškovų sklype nėra, o rezervuaro dalies buvimas po ieškovams priklausančiu sklypu, valstybei priklausančiose gelmėse, ieškovams užkerta kelią reikšti negatorinį ieškinį. Ieškovai, patraukdami į procesą atsakovę I. I., nepatikslino ieškinio dalyko, todėl teismas, įpareigodamas I. I. atlikti tokius veiksmus, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, be to, iš sprendimo nėra suprantama, kaip, kokiu būdu, visą rezervuarą, ar jo dalį reikia pašalinti, todėl, apeliantų nuomone, teismas viršijo pareikšto reikalavimo apimtį. Apeliantų teigimu, teismas, tapdamas ieškovų advokatu, nepagrįstai ėmėsi ginti tariamai jų pažeistas teises negatorinio ieškinio aspektu. Kompetentingai institucijai paneigus ieškovų prasimanymą apie tariamai esamą gamtos taršą iš rezervuaro, nebelieka ieškinio pagrindo.
5.2. Materialinės teisės normos CK 4.48 straipsnio netaikymas lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Apeliantų nuomone, teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra ydinga, nelogiška ir visiškai neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimų. Apeliantai įžvelgia ir teismo šališkumą, atsakovo nurodytų materialinių normų turinio nesiejo su byla, nenustatė konkretaus valdymo pažeidimo fakto. Kartu su apeliaciniu skundu pateikia 2016-10-19 aktą Nr. 220, kuriame nustatyta, kad rezervuaras yra tvarkingas ir saugus.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai G. J. ir T. J. prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškinio dalykas nesikeitė ir nuo pirmo posėdžio I. I. buvo žinomas, todėl akivaizdu, kad atsakovams kyla pareiga kartu vykdyti teismo įpareigojimus. Nemano, kad nesuprantamas teismo sprendimo vykdymas. Atsakovai turi galimybes įsirengti modernų šiuolaikinį nuotekų šalinimo įrenginį. Patikrinimo akte Nr. 220 rašoma, kad išleidžiamų nuotekų užterštumo normos neviršytos, ir tuo patvirtinama faktinė aplinkybė, kad iš jos bėga nuotekos. Atsakovai įrodinėdami, kad metalinė talpa yra įkasta valstybei priklausančiose žemės gelmėse, valstybės sutikimo ar leidimo neprašo, o remiasi tik kaimyno B. Š. sutikimu. Atsakovai cituoja įvairius kodekso straipsnius ir savo naudai iškraipo byloje nustatytas faktines aplinkybes. Argumentais dėl teismo šališkumo, jo kaip advokato vaidmens apeliantai rėmėsi viso proceso metu. Apeliantai, teikdami naują įrodymą, bando suklaidinti aukštesniosios instancijos teismą, kad atsakovų inžinerinis įrenginys yra tvarkingas ir saugus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo savininkų teisių gynimo, reikalaujant pašalinti iš jiems nuosavybės teise priklausiančio žemės sklypo kaimyninio sklypo savininkams priklausančią nuotekų šalinimo talpą.
8. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Kita vertus, nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014).
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012).
10. Nagrinėjamoje byloje ieškovai gindami savo teises pareiškė negatorinį ieškinį. Šiuo konkrečiu atveju ieškovai ir atsakovai yra gretimų žemės sklypų savininkai, tarp kurių kilo ginčas dėl ieškovų žemės sklypo dalyje esančio atsakovams priklausančio nuotekų rezervuaro (metalinės talpos). Byloje nustatyta, kad ieškovai G. J. ir T. J. nuo 2010-07-01 yra žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (1 t., 19–22 b. l.). Taigi, ieškovai, kaip turto savininkai, reikšdami negatorinį ieškinį įrodė pirmąją būtinąją sąlygą, o iš bylos duomenų akivaizdu, kad žemės sklypų riba yra aiški ir tarp šalių nėra ginčo dėl pasikeitusių jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribų (1 t., 5-13, 19-22 b. l.).
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad metalinės talpos dalis patenka į ieškovų žemės sklypo dalį, iš jos veržiasi ir sklinda nemalonaus kvapo skystis, dėl to ieškovai negali netrukdomai naudotis, valdyti ir disponuoti savo turtu (žemės sklypo dalimi), todėl tokį gretimo sklypo savininkų neteisėtą elgesį pripažino pažeidžiančiu gretimo žemės sklypo savininkų teises, įpareigodamas atsakovus savo lėšomis pašalinti rezervuarą (metalinę talpą) iš ieškovams priklausančio žemės sklypo dalies.
12. Apeliantai įsitikinę, kad teismo sprendimo įvykdyti negalės, nes atsakovams priklausančio daikto ieškovų sklype nėra, o rezervuaro dalies buvimas po ieškovams priklausančiu sklypu, valstybei priklausančiose gelmėse, ieškovams užkerta kelią reikšti negatorinį ieškinį. Su tokia dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
13. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad negatorinis ieškinys reiškiamas būtent tada, kai savininkui trukdoma naudotis, valdyti ar disponuoti jo turtu. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Minėta, kad šiuo atveju ieškovai savo pažeistas teises gina negatoriniu ieškiniu, ginčas susijęs su privačių žemės sklypų savininkų santykiais, jų teisėmis naudotis savo žemės sklypu visa apimtimi, todėl nepagrįstai apeliantai remiasi rezervuaro buvimu valstybei priklausiančiose gelmėse, juolab, kad iš esmės rezervuaras yra atsakovui priklausantis statinys, kuris įrengtas ieškovui priklausančio sklypo ribose.
14. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliantų argumentą, kad, ieškovams nepatikslinus ieškinio dalyko, teismui įpareigojus atsakovę I. I. atlikti nurodytus veiksmus, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai yra sutuoktiniai I., dėl jiems ir ieškovų nuosavybes teise priklausančiuose žemės sklypuose esančios talpos ieškovai negali tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl šioje byloje atsakovai V. I. ir I. I. yra tinkama šalis (CPK 41 straipsnio 1 dalis). Ieškovų suformuluotas reikalavimas atsakovams įpareigojant nuo žemės sklypų Nr. 9–Nr. 13 ribos pašalinti fekalo surinkimo duobę (metalinę talpą), kurios dalis yra jų sklype ir skundžiama teismo sprendimo rezoliucinė dalis – įpareigojanti atsakovus savo lėšomis per 30 dienų, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti rezervuarą (metalinę talpą), pažymėtą 2015-05-14 kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje, esantį ant ieškovams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, yra aiškūs ir suprantami, todėl apeliantai, vengdami vykdyti teismo sprendimu numatytą įpareigojimą, nepagrįstai remiasi neaiškiu sprendimo įvykdymu. Nepagrįstas ir apeliantų įsitikinimas, kad, kompetentingai institucijai paneigus ieškovų prasimanymą apie tariamai esamą gamtos taršą iš rezervuaro, nebelieka ieškinio pagrindo. Vis dėlto 2019-10-19 apeliantų kartu su apeliaciniu skundu pateiktas patikrinimo aktas Nr. 220, kurį teisėjų kolegija prijungia ir vertiną visų įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis) patvirtina, kad išleidžiamų nuotekų užterštumo normos neviršytos, tačiau nepaneigia nuotekų išbėgimo ir sklindančio kvapo fakto.
15. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad CK 4.48 straipsnio netaikymas lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Tokią poziciją apeliantai grindžia tuo, kad metalinę talpą įkasė dar 1992 metais su tuomečio (duomenys neskelbtini) sklypo savininko B. Š. raštišku sutikimu, nuotekų išgrėbiamoji duobė pagal tų metų sklypų išmatavimus nesiekė svetimų sklypų ribos, ankstesni žemės sklypo savininkai jiems jokių pretenzijų dėl nuotekų duobės (metalinės talpos) nereiškė.
16. Šiame kontekste teisėjų kolegija vertina kaimyninių žemės sklypų ribų pasikeitimą bei buvusio ieškovų sklypo savininko B. Š. sutikimą atsakovui V. I. įsireginti fekalijų rezervuarą. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į 1992-05-15 buvusio (duomenys neskelbtini) sklypo savininko B. Š. raštiško sutikimo turinį, iš kurio akivaizdu, kad sutikimas buvo duotas fekalijų rezervuarą įsirengti šalia jam priklausančio sklypo esančio (duomenys neskelbtini), o ne pačiame sklype (1 t., 55 b. l.). Byloje nėra duomenų apie atsakovo nuotekų šalinimo rezervuaro specialių naudojimo sąlygų išviešinimą, be to, 1990 metais galioję teisės aktai nereikalavo leidimo vietinės kanalizacijos įrengimui. Byloje esantis 2006-06-05 žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame yra ir atsakovo V. I. parašas, patvirtina, kad tuo metu žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (naudotojai) buvo V. D. ir E. D. (1 t., 5 b. l.). Taigi, ieškovai nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo ne iš buvusio šio žemės sklypo savininko B. Š.. Nei ankstesni žemės sklypo savininkai, nei ieškovai jokių pretenzijų atsakovams dėl metalinės talpos nereiškė kol nepradėjo šlapti ieškovų namo rūsys. 2012-05-15 ieškovų žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte taip pat pasirašė atsakovas V. I., taigi, tai dar kartą patvirtina, kad ginčo dėl pasikeitusių nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribų byloje nėra (1 t., 13 b. l.). Remdamasi tuo, kas išdėstyta konstatuotina, kad apeliantai nepagrįstai remiasi buvusio žemės sklypo savininko B. Š. sutikimu, todėl pasikeitus gretimų žemės sklypų riboms CK 4.48 straipsnis šiuo atveju netaikytinas.
17. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismo sprendimas yra neaiškus, priimtas pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus, o atliktas teisinis įvertinimas kuria prielaidas šališkam, neobjektyviam teismui.
18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, atsakovo nurodytų materialinių normų turinio nesiejo su byla, nenustatė konkretaus valdymo pažeidimo fakto. Vien aplinkybė, jog teismas byloje esančius įrodymus bei aplinkybes vertino ne taip, kaip tikėjosi atsakovai, bei priėmė jiems nepalankų procesinį sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir (ar) neteisėtas. Apeliantų nurodytos aplinkybės dėl teismo šališkumo yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais įrodymais, apeliantai CPK nustatyta tvarka nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai nereiškė, todėl vien ta aplinkybė, kad yra priimtas apeliantams nepalankus teismo sprendimas, negali būti laikoma pakankama priežastimi pripažinti teismo šališkumui ir neobjektyvumui. Be to, nagrinėjamu atveju jokių objektyvių ar subjektyvių teisėjos šališkumo požymių byloje nėra nustatyta.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
20. Ieškovai apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas ruošiant atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.