Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo R. D., a.k(duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D., 2016m. spalio 17d. laikotarpiu nuo 13 val. 30 min. iki 14 val. ir 2016m. spalio 20d. laikotarpiu nuo 13 val. 30 min. iki 13 val. 35 min , (duomenys neskelbtini), Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose(vyriausiojo specialisto kabinete), tėvo K. K. susitikimo su sūnumi D. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), metu, mažamečio sūnaus akivaizdoje, pakeltu balsu vadino K. K. „ melagiu“ ir „vagimi“, taip rodydama sūnui nederamą elgesį ir nepagarbą jo tėvui, tuo panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams.

R. D. kalta dėl jai pareikšto administracinio kaltinimo neprisipažino ir paaiškino, kad spalio 17d.viso susitikimo metu vaiko tėvui K. K. nepasakė nei vieno įžeidžiančio, necenzūrinio žodžio, neišsakė jokių kaltinimų. Konfliktinės situacijos tarp jos ir vaiko tėvo nebuvo, vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai jai pastabų dėl jos elgesio neišsakė. Tėvui su vaiku bendrauti ji netrukdė, vaikas bendravo tiek kiek norėjo pats. Dėl spalio 20d. susitikimo paaiškino, kad susitikimas truko labai trumpai, gal 5 minutes, vaikas nenorėjo pasilikti vienas su tėvu ir išėjo iš kabineto. Ją specialistas T. B. apkaltino, kad ji pažeidžia vaiko teises ir trukdo bendrauti su tėvu, tačiau tai ne tiesa, ji netrukdė, nieko neįžeidinėjo, pakeltu tonu nekalbėjo, tik prašė, kad būtų vykdomas teismo sprendimas.

R. D. kaltė įrodyta.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas paaiškino, kad konfliktas tarp mažamečio vaiko D. D. tėvų tęsiasi nuo 2013 metų. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta laikina tėvo K. K. bendravimo su sūnumi D. tvarka. Tarpininkaujant Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, buvo organizuoti du susitikimai. Pirmame susitikime 2016-10-17 dalyvavo abu tėvai, vaikas ir specialistas. Vaikas iki tol tėvo nepažino, pokalbis tarp jų prasidėjo ir vyko normaliai, vaikas noriai apie save pasakojo, tačiau vaiko motina pradėjo trukdyti, ėmė kaltinti tėvą dėl kažkokių pasisavintų lėšų, išsakė priekaištus dėl to, kad jai teko atsigulti į ligoninę, pakeltu tonu sakė, kad tėvas yra negeras, priekaištavo, kad tėvas juos išvarė iš namų, kad tėvas pinigus pavogė, sakė, kad tėvas yra blogas. Tada vaikas sukluso, pokalbis su tėvu pasibaigė. Motina buvo įspėta, kad trukdo, bet susitikimas nutrūko, vaikas išėjo iš kabineto. Antro susitikimo metu R. D. iš karto pradėjo priekaištauti vaiko tėvui, šaukė tas pačias frazes: „blogas“, „negeras“, „tu išvarei“, tėvui pavyko tik pamatyti vaiką, nes jis iš karto išėjo iš kabineto. Dėl kilusio triukšmo, iš savo kabinetų išėjo seniūnijos darbuotojai.

Liudytojas V. D. paaiškino, kad jis atvežė dukrą R. D. ir anūką į susitikimą su anūko tėvu, laukdamas jų koridoriuje girdėjo kaip anūkas bendravo su tėvu, jokio triukšmo negirdėjo, jo dukra niekam jokių priekaištų nereiškė ir neįžeidinėjo K. K.. Antro susitikimo metu, kuris truko apie 5 minutes, anūkas sirgo, bet buvo verčiamas T. B. bendrauti su tėvu, anūkas supyko ir pats savo noru išėjo iš kabineto, pasakė, kad nebenori čia būti.

Liudytojas K. K. paaiškino, kad kartu su R. D. gyveno aštuonis metus, turi sūnų D.. Dabar kartu negyvena, R. D. trukdo bendrauti su sūnumi, vyko teismo procesai. Pagal teismo nutartį jis turi teisę matytis su sūnumi Kelmės vaiko teisių apsaugos skyriuje. Įvyko du susitikimai su vaiku, pirmo ir antro susitikimo metu R. D. vaiko akivaizdoje kaltino jį nebūtais dalykais, šaukė, kad jis yra „melagis“, „vagis“, neva prieš 6 metus pavogęs pinigus. Antro susitikimo metu R. D. vėl ant jo rėkė „melagis“ , „vagis“, „atsisakome vaikui tėvo“, susitikimas faktiškai neįvyko, nes vaikas , motinos pamokytas, taip pat šaukė: „ atsisakome tėvo“ ir išėjo iš kabineto.

Liudytoja D. T., Kelmės VTAS vedėja paaiškino, kad išgirdusi triukšmą specialisto T. B. kabinete nuėjo paprašyti, kad tyliau kalbėtų. Kabinete buvo T. B., vaikas ir jo tėvai. Antrą kartą vykusio susitikimo metu vaiko akivaizdoje ir jam girdint tėvai vienas kitam sakė „vagis“, todėl ji paprašė tėvų, kad jie taip nesielgtų, siūlė psichologo pagalbą. Situacija buvo „audringa“, vaikas iš kabineto išėjo pas koridoriuje buvusį senelį.

Liudytoja V. Č. paaiškino, kad T. B. kabinete girdėjo triukšmą, R. D. pasakytus žodžius : „vagie, atiduok pinigus“.

Liudytoja V. L. paaiškino 2016-10-20 girdėjusi T. B. kabinete šaukiant R. D. : „vagie, atiduok pinigus“, koridoriuje buvo vaikas ir jo senelis, kuris vaikui liepė sakyti, kad jis su tėvu nebenori bendrauti.

R. D. kaltė taip pat įrodyta administracinės bylos medžiaga: atvejo aprašymais( b.l.6,7).

Pagal Lietuvos ATPK 181 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinė atsakomybė asmeniui kyla už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 str. nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos numato, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Minėto įstatymo nuostatos taip pat įtvirtina, kad valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, o už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo prieš pačius vaikus, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad toks ATPK 181 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą buvo pažymėta, jog draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Tokiu būdu, tėvų konfliktai, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 straispnio aprašyto teisės pažeidimo sudėtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-482/2011, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-305/2012 ir kt.).

Nustatyta, kad R. D. konfliktavo su sūnaus Dovydo tėvu K. K., vaiko akivaizdoje tėvo atžvilgiu pakeltu tonu išsakė tokius žodžius kaip „melagis“, „vagis“, kaltino vaiko tėvą dėl kažkokių lėšų pasisavinimo, sakė, kad „tėvas yra negeras“, kad jis „pavogė pinigus, išvarė iš namų“. Dėl šių motinos išsakytų žodžių vaikas, kuris, kaip nurodė liudytojas T. B., iki tol kalbėjosi su tėvu - sukluso, suglumo ir nebenorėjo tęsti susitikimo su tėvu, išėjo iš kabineto. Akivaizdu, kad esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, R. D. pasirinko nepriimtiną tokių santykių aiškinimosi būdą, sukėlusį jos nepilnamečiam sūnui nepasitikėjimą tėvu( antrą kartą atėjęs į susitikimą vaikas su tėvu visiškai nebebendravo, netgi, kaip nurodė liudytojai T. B. ir K. K., vaikas teigė atsisakąs tėvo), taip akivaizdžiai traumuodama vaiko psichiką ir pažeisdama jo interesus. Toks R. D. elgesys jos sūnaus akivaizdoje pripažintinas kaip darantis žalą vaiko psichikai, laikytinas priešingu vaiko interesams ir sudaro veikos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio, sudėtį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

R. D. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos ATPK 181straipsnio 1dalį įspėti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.