Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. K. (A. K.)

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kurio transporto priemonė buvo konfiskuota, D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. D. (T. D.) 2025 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-6655-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo T. D. 2025 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-6655-2025 (toliau – ir Nutarimas) A. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2025 m. kovo 4 d., 14.20 val. (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, automobilis su vogtais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais. Asmuo vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civiliniu draudimu, taip pat automobiliui neatlikta galiojanti privalomoji techninė apžiūra. Automobilis neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl pirmiau aptartų administracinių nusižengimų A. K. buvo paskirta galutinė 1 000 Eur dydžio bauda ir dvi administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesiams ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas D. M. skundas dėl Institucijos Nutarimo, kuriuo yra prašoma nekonfiskuoti jam priklausančios transporto priemonės. Pasak skundą padavusio asmens, jis automobilį perdavė savo pažįstamam A. K.. Apie padarytą pažeidimą jis nieko nežinojo, taip pat nieko nežinojo, kad automobilis buvo konfiskuotas. A. K. apie visą įvykį ir Institucijos sprendimą pranešė tik jau po šio sprendimo priėmimo.

Institucija atsiliepimo į pateiktą skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu apklaustas skundą padavęs D. M. paaiškino, kad automobilis, kurį Institucija konfiskavo, buvo nupirktas tam, kad jo sesuo galėtų vairuoti, nes jis turi automatinę pavarų dėžę ir būtų galimybė vaikus vežioti į darželį. Jis kol buvo komandiruotėje, automobilį paliko A. K., kad šis galėtų pataisyti, paruošti techninei apžiūrai ir jis (D. M.) galėtų užregistruoti tą automobilį. Jis (D. M.) net nežinojo, kad A. K. pradėjo su tuo automobiliu daryti nusikalstamas veikas. Automobilį jis įsigijo 2024 m. sausio 20 d. ir šis automobilis nuosavybės teise priklauso jam. Automobilį jis perdavė A. K., kad vėliau jį būtų galimybė užregistruoti. A. K. automobilį jis perdavė prieš kokias 3-4 dienas iki įvykio. Automobilis neturėjo registracijos, atkeliavo iš (duomenys neskelbtini) ir apie metus buvo neregistruotas. Šiuo metu jis jokių santykių su A. K. neturi, tačiau perduodant automobilį, A. K. buvo jo pažįstamas. Jis (A. K.) pasiūlė kaip meistro paslaugas, nes jis buvo be darbo, todėl ir pasisiūlė, kad gali paruošti automobilį techninei apžiūrai. Jeigu automobilis nepereina techninės apžiūros, jis negali būti registruojamas. A. K. neturėjo su automobiliu važinėti. Automobilis buvo pristatytas pas jį prie namų, kad jis galėtų sutaisyti ir niekas net nepagalvojo, kad jis taip gali padaryti. Pats A. K. jam minėjo, kad neturi teisių. Jis pats (D. M.) nežinojo apie nusižengimus ir apie policijos administracinę teiseną, kadangi buvo komandiruotėje. Kai atvyko į Lietuvą, jau buvo pasibaigęs tas procesas ir tik tada jis jau sužinojo, kai gavo nutarimą. Nutarimą jis gavo elektroniniu būdu iš policijos. Protokolo prieš tai jis nebuvo gavęs, jo kopiją pasidarė, kai susipažino su byla. A. K. nieko neminėjo, kad nori konfiskuoti automobilį. Apie posėdį jis (D. M.) nieko nežinojo, A. K. bijojo jam apie tai papasakoti. Jis (D. M.) prašo, kad automobilis nebūtų konfiskuotas, net jei automobilis bus konfiskuotas, A. K. negražins jam tų pinigų, nes jis vieną dieną dirba, kitą dieną nebedirba. Jo žiniomis, A. K. užsiimdavo automobiliais ir tuo metu buvo be darbo, todėl jis (D. M.) ir kreipėsi į jį, kad tas galėtų kažkiek užsidirbti. Jis neprisimena kelintų metų automobilis, visi automobilio dokumentai yra likę jo viduje.

Teismo posėdžio apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. paaiškino, kad jis sukvailiojo. Atvažiavo žmogus tam, kad jis (A. K.) mašiną pataisytų, ir jis (A. K.) tiesiog pradėjo su tuo automobiliu vogti benziną. D. M. apie tai nieko nežinojo. Automobilis jam buvo paliktas suremontuoti šio pakabą. Valstybinius numerius jis rado, o originalūs valstybiniai numeriai buvo bagažinėje. Jis savininkui pranešė apie automobilį tik tada, kai jį konfiskavo, o tuo metu kai automobilis buvo nuvežtas į aikštelę, jis nieko nesakė. Šiuo metu jis dirba, jo pajamos apie (duomenys neskelbtini) Eur su mokesčiais, bet dar yra antstoliai. Įvykio metu to net nebuvo, kad jis būtų vairavęs automobilį. Jis vairavo, bet kažkaip keistai policijos pareigūnai nusprendė automobilį konfiskuoti, tai padarė jau privažiavus prie policijos komisariato. Važiuojant jokių kalbų apie paėmimą į aikštelę nebuvo. Jis yra gavęs sprendimą dėl konfiskavimo. Su šiuo automobiliu jis darė vagystes, o policijos pareigūnai priėmė sprendimą, kad jis jau antrą kartą vairavo be teisių automobilį, todėl paėmė mašiną į aikštelę. Jis bandė nutarimą skųsti, bet pareigūnai siuntinėjo nuo vieno prie kito. Galiausiai išėjo taip, kad praėjo laikas, niekas jam nieko nepasakė, nors pareigūnai sakė, kad savininkas galės pasiimti mašiną iš aikštelės.

Skundas tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą.

ANK 415 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros ar arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina.

ANK 415 straipsnio 5 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių su suklastotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) vairavimą.

ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pagal ANK 424 straipsnio 8 dalį už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Šioje administracinio nusižengimo byloje A. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis 2025 m. kovo 4 d., 14.20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, pakartotinai vairavo automobilį, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, automobilis buvo su vogtais valstybiniais numeriais, ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais. Taip pat A. K. vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civiliniu draudimu, automobiliui neatlikta galiojanti privalomoji techninė apžiūra. Dėl šių A. K. veiksmų buvo pripažinta, kad jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 5 dalyje bei 424 straipsnio 5 dalyje.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl A. K. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo fakto, jų kvalifikacijos, taip pat asmeniui paskirtos administracinės baudos, nekilo. A. K. dėl Institucijos Nutarimo skundo nepateikė, o ir vykusio teismo posėdžio metu savo kaltės neginčijo ir pripažino visas jam inkriminuotas aplinkybes.

Skundžiamu Institucijos Nutarimu A. K. be paskirtos 1 000 Eur dydžio baudos, taip pat buvo paskirtos ir dvi administracinio poveikio priemonės, tarp kurių ir įvykio metu vairuotos transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Ši transporto priemonė buvo konfiskuota ANK 424 straipsnio 8 dalies pagrindais kaip ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo priemonė. Nors A. K. jam Institucijos paskirtų sankcijų neginčijo, tačiau automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas D. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė netaikyti jam priklausančio automobilio konfiskavimo, kadangi jis apie A. K. teisei priešingus veiksmus nieko nežinojo, automobilį pastarajam atidavė išimtinai su tikslų, kad šis automobilį suremontuotų ir visiškai nesitikėjo, kad jis sės už šio automobilio vairo ir su juo padarys Institucijos Nutarime nurodytus administracinius nusižengimus. Be kita ko, D. M. nurodė, kad Institucijos visiškai nebuvo informuotas apie jam priklausančios transporto priemonės nuvežimą į Institucijos saugumą aikštelę, taip pat vykstantį administracinį procesą. Anaiptol, apie jam priklausančio automobilio konfiskavimą jis sužinojo tik tada, kai buvo priimtas skundžiamas Nutarimas.

Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Pagal ANK 29 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Turto konfiskavimu, kaip ir kitomis administracinio poveikio priemonėmis, siekiama įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad A. K. su transporto priemone – automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo 4 d., apie 14.20 val. (duomenys neskelbtini), padarė administracinius nusižengimus, už vieną iš kurių yra numatytas administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas (ANK 424 straipsnio 5 dalies ir 424 straipsnio 8 dalis). Nepaneigtina, jog Institucija pagrįstai pripažino, kad transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra A. K. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo priemonė, kuri, siekiant užtikrinti, kad pastarasis ateityje nedarytų analogiško pobūdžio teisės pažeidimų, gali būti konfiskuota – atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto požymius. Kita vertus, nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ši transporto priemonė, administracinių nusižengimų padarymo metu nepriklausė administracinėn atsakomybėn patrauktam A. K.. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, tiek ir teismo posėdžio metu D. M. paaiškino, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso būtent jam. Nors jis kol kas Lietuvos Respublikoje dar nėra įregistruotas, tačiau D. M. pateikė 2024 m. sausio 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad būtent jis iš P. D. įsigijo pirmiau paminėtą automobilį. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino D. M., šį automobilį jis įsigijo savo sesei, ilgą laiką jo netvarkė, o pasitaikius progai, jį perdavė A. K. suremontuoti. Pasak D. M., jis net nenutuokė, kad A. K. sės už automobilio vairo, anaiptol, jis numanė, kad A. K. neturi teisės vairuoti transporto priemonės, todėl buvo įsitikinęs, kad automobilį pastarajam perduoda išimtinai remontui. Juo labiau, apie A. K. sustabdymą bylai aktualiu laiku, taip pat jam (D. M.) priklausančios transporto priemonės nuvežimą, jis sužinojo tik tada, kai buvo priimtas Institucijos Nutarimas, kadangi A. K. jam apie įvykius nepasakojo. Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. patvirtino, kad iš tikrųjų iš D. M. gavo automobilį remonto darbams atlikti ir pastarasis tikrai nežinojo, kad jis pats sės už automobilio vairo.

Taigi, kaip matyti iš pirmiau teismo nustatytų ir aptartų aplinkybių, A. K. bylai aktualiu laiku ir vietoje vairavo automobilį, kuris nuosavybės teise jam nepriklausė, tai yra vairavo automobilį, kuris priklauso tretiesiems asmenims, kaip tą numato ANK 29 straipsnio 5 dalis. Juo labiau, byloje nenustatyta, kad D. M. būtų žinojęs, kad A. K. sės už automobilio vairo, tai yra būtų žinojęs, kad jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama administraciniams nusižengimams daryti. Anaiptol, jokie byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepaneigia pirmiau aptartų D. M. ir A. K. pateiktų paaiškinimų pagrįstumo, ko pasėkoje teismas neturi pagrindo jais abejoti. Todėl atsižvelgiant į nustatytą įvykio metu vairuoto automobilio priklausomybę ne administracinius nusižengimus padariusiam asmeniui, taip pat negavus duomenų apie D. M. žinojimą dėl jam priklausančio automobilio panaudojimo administraciniams nusižengimams daryti, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju yra tikslinga konfiskuoti ne D. M. priklausančią transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bet iš administracinius nusižengimus padariusio asmens – A. K. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pagal viešai prieinamus VšĮ „Emprekis“ duomenis, D. M. priklausančios transporto priemonės vertė įvykių padarymo metu (2025 m. kovo mėnesį) siekė 1 260 Eur. Kita vertus, kaip matyti iš D. M. ir P. D. 2024 m. sausio 20 d. sudarytos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties, D. M. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgijo už 1 000 Eur. Įvertinus minėtą aplinkybę, o būtent – faktiškai už automobilį sumokėtą sumą, taip pat nedidelį šios sumos skirtumą nuo viešai prieinamos šio automobilio vertės, iš administracinius nusižengimus padariusio A. K. yra tikslinga išieškoti būtent tą pinigų sumą, už kurią automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo įgytas D. M. – 1 000 Eur, todėl šioje dalyje skundžiamas Institucijos Nutarimas yra keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis

nutaria:

asmens, kurio atžvilgiu buvo pritaikytas turto konfiskavimas, D. M. (D. M.) skundą patenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. D. (T. D.) 2025 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-6655-2025 dalį dėl turto konfiskavimo pakeisti – vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalimi, iš A. K. (A. K.) išieškoti konfiskuotino turto - automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų).

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.