- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- II-88-667/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01085-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Pareiškėjas
- L. S.
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei S. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. D. 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23254-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23254-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) L. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 428 straipsnio 6 dalyje, padarymą buvo paskirta 11 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad L. S. 2024 m. sausio 16 d. 17.50 val. (duomenys neskelbtini), atsistojo važiuojamoje kelio dalyje, taip trukdydama pravažiuoti A. M. su automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad įžengti į važiuojamąją kelio dalį yra saugu, tokiais savo veiksmais trukdė automobiliui pravažiuoti gatve. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 44, 45 punktus.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. S., nesutikdama su Institucijos nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti. Skunde nurodė, kad Šios faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės ir prieštarauja netgi A. M. parodymams, kuri kaltino L. S. viešosios tvarkos pažeidimu ir atšvaito nedėvėjimu. Bylos nagrinėjimo metu ją tyrę pareigūnai net kelis kartus keitė pažeidimo kvalifikaciją, kiekvieną kartą nurodydami vis kitokias faktines aplinkybes, nors jokie procesiniai veiksmai, skirti ištirti įvykio aplinkybėms, atliekami nebuvo. Paskutiniame 2024 m. lapkričio 8 d. priimtame nutarime nurodytos faktinės aplinkybės yra neparemtos jokiais byloje esančiais įrodymas ir iš esmės yra sugalvotos pačių policijos pareigūnų, nors įvykio jie nematė. Nė vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina aplinkybės, kad L. S. įžengė į važiuojamąją dalį, neįsitikinusi, kad tai yra saugu. Pareiškėja A. M. apie tai visai nieko nesakė, pateiktame vaizdo įraše įžengimo momento irgi nesimato. Taip pat neaišku, kuo konkrečiai pasireiškė trukdymas pravažiuoti automobiliui, nes vaizdo įraše matosi, kad L. S. stovi ne prieš automobilį, o dešinėje jo pusėje. Įvykį filmuojanti kamera yra nukreipta ne tiesiai automobilio judėjimo kryptimi, o į dešinę, į kelio pakraštį, kuriuo ėjo pėstieji. Todėl automobilis galėjo pravažiuoti keliu. Tą aplinkybę patvirtina ir pačios A. M. parodymai, kuri nurodė, kad po žodinio konflikto su L. S., ji apvažiavo L. S. ir nuvažiavo keliu toliau. Tai reiškia, kad kelio važiuojamojoje dalyje vietos pravažiuoti automobiliui visada buvo.
Pati L. S. nurodė, kad įvykis įvyko privačioje gyvenamųjų namų kvartalo teritorijoje, (duomenys neskelbtini). Kvartalo gyventojos L. S. bei A. N. ėjo (duomenys neskelbtini) pakraščiu link savo namų. Gatvėje nėra šaligatvių, todėl jos ėjo važiuojamosios dalies pakraščiu, maždaug 1 m nuo kelio krašto. Į važiuojamąją dalį įžengė, kai šalia nebuvo jokio automobilio. Ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) jos susitiko su į priešingą pusę važiuojančiu A. M. vairuojamu automobiliu. Vietos pravažiuoti automobiliui buvo, tačiau A. M. sustojo, išlipo iš automobilio ir pradėjo konfliktą su L. S.. A. M. ir L. S. yra šalys civilinėje byloje dėl (duomenys neskelbtini) gatvės naudojimosi ir anksčiau jau ne vieną kartą ginčijosi dėl tos bylos aplinkybių. Ir šio konflikto tikroji priežastis buvo tų ginčų pratęsimas ir argumentų dėl gatvės naudojimosi išsakymas. Po to A. M. įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo toliau. Jokių įrodymų, paneigiančių šias L. S. nurodytas faktines aplinkybes, byloje nėra, jas taip pat pilnai patvirtina liudytojos A. N. pateikti rašytiniai paaiškinimai. Todėl bylą tyrę pareigūnai neįvykdė ANK 567 straipsnio 1 dalyje bei 569 straipsnio 5 dalyje numatytų pareigų visapusiškai objektyviai ir nešališkai ištirti visas veikos aplinkybes ir nutarime nurodė tikrovės neatitinkančias ir jokiais įrodymais nepagrįstas faktines aplinkybes.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad L. S. padarė KET 44, 45 punktuose nurodytus veiksmus. Be to, šie KET punktai reglamentuoja pėsčiųjų perėjimą į kitą važiuojamosios dalies pusę. Tokia išvada seka iš sistemines KET 42-45 punktų analizės, kuriuose nuosekliai aprašoma perėjimo į kitą kelio pusę tvarka, pradedant įžengimu į važiuojamąją dalį, baigiant išėjimu iš jos. Tuo tarpu įvykio metu L. S. ne pereidinėjo į kitą kelio pusę, o ėjo kelio pakraščiu. Tokią teisę pėstiesiems suteikia KET 36 punktas, kuriame numatyta, kad: „Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, pėsčiųjų ir dviračių tako. kelkraščio nėra arba jais judėti nėra galimybės, leidžiama judėti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.“ (duomenys neskelbtini) gatvėje šaligatvio nėra, trinkelėmis grįsta kelio danga naudojama tiek automobiliams, tiek pėstiesiems vaikščioti, todėl pėstieji turi teisę eiti važiuojamosios kelio dalies pakraščiu, ką L. S. ir darė. O kažkokių kitų veiksmų, kuriais būtų trukdoma pravažiuoti automobiliams, ji neatliko. Vien aplinkybė, kad įvykio metu L. S. buvo važiuojamojoje kelio dalyje, negali būti vertinama kaip trukdymas automobilių eismui, nes ėjimą važiuojamosios kelio dalies pakraščiu imperatyviai leidžia KET 36 punktas. Todėl nutarime nurodytas veikos kvalifikavimas yra nepagrįstas, bylą tyrę pareigūnai netinkamai taikė KET nuostatas.
Pažymi, kad anksčiau patys kvartalo gyventojai skundėsi dėl analogiškų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų ir klientų veiksmų - vaikščiojimo (duomenys neskelbtini) gatve, trukdant automobilių eismui. Ir jie vaikščiojo ne kelio pakraščiu, o viduriu, tuo akivaizdžiai trukdydami pravažiuoti automobiliams, kas matosi iš byloje esančių L. S. pateiktų nuotraukų. Tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnai šiuose veiksmuose pėsčiųjų pareigų pažeidimų neįžiūrėjo ir net nesurašė protokolo. O tai rodo nenuoseklų KET nuostatų traktavimą ir taikymą. Visas įvykis savo pobūdžiu buvo privačios nuosavybės gynimas nuo neteisėtų pačios pareiškėjos A. M. veiksmų, todėl, vadovaujantis ANK 13 straipsnio 2 dalimi, už tai negali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Įvykis įvyko privačioje gyvenamųjų namų kvartalo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuri nuosavybės teise priklauso Gyvenamųjų namų statybos bendrijai „(duomenys neskelbtini)“. Tą patvirtina byloje pateiktas NTR išrašas. Įvažiavimas į gatvę yra užtvertas kelio užtvaru ir pašalinių asmenų patekimas į ją yra draudžiamas. L. S. yra GNSB „(duomenys neskelbtini)“ narė, kuri teisėtai šia gatve naudojasi, o pareiškėja A. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, kuri neteisėtai į šią gatvę įvažiavo. Šiuo metu Kauno apylinkės teisme dėl šių neteisėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų veiksmų yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-636-615/2024, kurioje gatvės savininkė GNSB „(duomenys neskelbtini)“ yra pareiškusi priešieškinį įpareigoti nutraukti neteisėtą gatvės naudojimąsi. 2023 m. rugsėjo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai jau buvo parašę analogišką skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui, kuriame kaltino GNSB „(duomenys neskelbtini)“ narius trukdymu važinėti (duomenys neskelbtini) gatve. Šio skundo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33834-23 dėl savavaldžiavimo, tačiau Kauno apylinkės prokuratūra šį ikiteisminį tyrimą nutraukė, nenustačiusi nei nusikaltimo, nei administracinio nusižengimo sudėties. O GNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių veiksmus vertino kaip savo nuosavybės gynimą nuo neteisėto naudojimosi. Minėtame ikiteisminiame tyrime nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjant ir kitus analogiškus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų skundus. O šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėję pareigūnai nepagrįstai tyrė tik KET pažeidimus ir nevertino, ar yra visos administracinio nusižengimo sudėties dalys ir atsakomybės taikymo sąlygos.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad Institucijos vertinimu administracinio nusižengimo protokolas, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas nutarimas buvo surašytas pagrįstai, surinkus pakankamai kaltę pagrindžiančių duomenų. Pareiškėja skunde teigia, kad jos veiksmuose nėra jai inkriminuoto nusižengimo sudėties. Atsakant į Pareiškėjos skunde nurodytus argumentus Institucija nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu buvo priimtas skundžiamas nutarimas.
KET 36 punktas nurodo, kad pėstieji privalo judėti šaligatviais, pėsčiųjų takais arba pėsčiųjų ir dviračių takais (pėstiesiems skirta puse), o ten, kur jų nėra, - kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, pėsčiųjų ir dviračių tako, kelkraščio nėra arba jais judėti nėra galimybės, leidžiama judėti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu. KET 44 punkte nurodoma, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu. Taip pat KET 45 punktas numato, kad važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per važiuojamąją dalį galima tik įsitikinus, kad eiti saugu.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo aiškiai matoma, kad Pareiškėja stovi važiuojamoje kelio dalyje ir piktybiškai nuo jo nepasitraukia. Skunde Pareiškėja nurodo aplinkybę, kuria vis dėl to ir pati patvirtinta buvusį įvykį - padarytą savo nusižengimą, nurodo, kad visas įvykis savo pobūdžiu buvo privačios nuosavybės gynimas nuo neteisėtų pačios pareiškėjos A. M. veiksmų. Taip pat pažymėtina, kad teisės aktai, nustatantys eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus, galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Esminis požymis yra ne žemės sklypo ar kelio nuosavybės forma, o žmonių ir transporto priemonių judėjimas kelio ribose, t. y eismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad siekiant išvengti galimos grėsmės eismo dalyviams, būtina laikytis tam tikrų taisyklių, tame tarpe ir kelių eismo taisyklių. Jos yra taikomos ir privačioje teritorijoje, jei tai susiję su transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. Nusižengimo padarymo aplinkybes ir asmens kaltę dėl padaryto nusižengimo patvirtina byloje esančių duomenų visuma.
Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų visiškai pakanka, L. S. kaltei dėl jai inkriminuoto nusižengimo padarymo pagrįsti. Pagal suformuotą teismų praktiką, viešasis interesas - eismo ir visuomenės saugumas turi viršenybę už asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninius interesus, be to, KET galiojimas nesibaigia ties įvažiavimu, kad ir privatų kiemą
Institucija atsižvelgdama į tai kas išdėstytą ir į administracinio nusižengimo bylos visumą, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, Institucija Teismo prašo Pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja L. S. ir jos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu. L. S. paaiškino, kad 2024 m. sausio 16 d. ji su kaimyne A. N. ėjo namo (duomenys neskelbtini). Jos ėjo kairiąja kelio puse. Ji buvo arčiau važiuojamosios kelio dalies, o kaimynė toliau. Iš priekio atvažiavo mašina ir sustojo priešais jas. Iš mašinos išlipo mergina ir pasakė jai trauktis iš kelio. Šis kelias yra privatus, yra šlagbaumas gatvelei užtverti. Ji pasakė vairuotojai, kad jos manymu, ji neturi teisės čia važinėti. Pareiškėja pasisukusi pažiūrėjo ir pasakė, kad čia pilna vietos, gali pravažiuoti. Tada moteris sėdo į automobilį, kuris visą laiką buvo užkurtas, susuko vairą ir paspaudusi pedalą pravažiavo. Mašina vos jos nekabino, ji ranka į jį atsirėmė. Pravažiavus mašinai, ji pasakė, kad vos ne per kojas pervažiavo. Pavažiavusi mašina sustojo prie šlagbaumo, palaukė, kol ją išleis ir išvažiavo. Moteris, vairavusi automobilį, yra privataus darželio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, ji važiavo automobiliu BMW. Įvykio dieną kelias buvo apsnigtas. Ji ėjo iki vieno metro atstumu važiuojamojoje dalyje.
Liudytoja A. N. paaiškino, kad 2024 m. sausio 16 d. ji kartu su kaimyne L. S. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link savo namų. Priekyje važiavo mašina ir pradėjo stabdyti, prie jų sustojo. Išlipusi mergina reiškė nepasitenkinimą dėl jų ėjimo gatve, o po to nuvažiavo. Gal jai pasirodė mažai vietos. Mergina galėjo jas apvažiuoti. Kelias yra apie 5 m pločio, mašinos juo prasilenkia. Jos ėjo kelkraščiu, mašina galėjo jas apvažiuoti.
Suinteresuotas asmuo A. M. paaiškino, kad 2024 m. sausio 16 d. ji išvažinėjo iš darželio „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio šlagbaumo. Pareiškėja ėjo vidury gatvės. Ji jai papypsino, prašė pasitraukti, leisti pravažiuoti. Moteris jai atsakė, kad yra sočiai vietos. Pareiškėją L. S. ji žino. Ji stabdo tėvus ir skleidžia kalbas apie tai, kaip vaikams blogai jų darželyje, o tai, ką jis sako, yra netiesa. Kartu su pareiškėja buvo kita moteris, ji buvo ant kelkraščio. L. S. buvo maždaug metras iki kelkraščio. Sniegas buvo nustumtas į kelkraščius. Daugiau kelias buvo tuščias, mašinos nevažiavo, vaikų ir kitų žmonių gatvėje nebuvo. Sniegas nuo kelio buvo nukastas. Ta kita moteris jai nebuvo kliūtis. Ar L. S. stovėjo ant nuvalyto kelio ar pusnyje, neprisimena. Ji apvažiavo moteris ir nuvažiavo link šlagbaumo. Nežino, koks jų tikslas buvo nepraleisti, gal norėjo išprovokuoti, kad ji išliptų iš mašinos. Jai nuvažiuojant, moteris kažkuo trenkė į mašiną. Nežino kuo, galimai - delnu, ji tik garsą girdėjo. Vaikų darželio direktorė paskatino ją parašyti pareiškimą dėl šio įvykio. Sakė, kad vyksta teismai, tokia informacija gali būti naudinga. Į bylą yra pateiktas jos telefonu darytas vaizdo įrašas.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė prašė skundo netenkinti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23254-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) L. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 6 dalyje, padarymą buvo paskirta 11 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad L. S. 2024 m. sausio 16 d. 17.50 val. (duomenys neskelbtini), atsistojo važiuojamoje kelio dalyje, taip trukdydama pravažiuoti A. M. su automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad įžengti į važiuojamąją kelio dalį yra saugu, tokiais savo veiksmais trukdė automobiliui pravažiuoti gatve. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 44, 45 punktus.
ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pėsčiųjų judėjimas per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius, motorinius dviračius, elektrines mikrojudumo priemones vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas arba dviračių, motorinių dviračių vairuotojams ir (ar) keleiviams, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams reikalavimo naudoti šalmą nesilaikymas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų.
ANK 428 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą nuo dešimt iki dvylikos eurų.
KET 44 punkte numatyta, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.
KET 45 punkte nurodyta, kad važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per važiuojamąją dalį galima tik įsitikinus, kad eiti saugu.
Pareiškėja su nuobauda nesutinka, nes Nutarime nurodyto nusižengimo ji nepadarė. Paaiškino, kad ji su kaimyne A. N. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini). Priešais važiavo automobilis ir privažiavęs prie jų sustojo. Išlipusi mergina pasakė jai trauktis iš kelio, o ji atsakė, kad vietos pravažiavimui užtenka. Tada moteris sėdo į automobilį, kuris visą laiką buvo užkurtas, susuko vairą ir paspaudusi pedalą pravažiavo. Mašina vos pareiškėjos nekabino, ji ranka į automobilį atsirėmė. Įvykio dieną kelias buvo apsnigtas. Ji ėjo nuo kelio krašto iki vieno metro atstumu važiuojamojoje dalyje.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėta gavus A. M. pranešimą apie tai, kad 2024 m. sausio 16 d. 17.50 val. (duomenys neskelbtini), L. S. atsistojo važiuojamoje kelio dalyje ir neleido A. M., vairuojančiai automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pravažiuoti. Taip pat A. M. kaltino L. S. viešosios tvarkos pažeidimu ir atšvaito nedėvėjimu.
Bylos duomenys patvirtina, kad L. S. A. N. privačioje gyvenamųjų namų kvartalo teritorijoje ėjo (duomenys neskelbtini). Gatvėje nėra šaligatvių, todėl, kaip abi nurodė, jos ėjo važiuojamosios dalies pakraščiu, maždaug 1 m nuo kelio krašto. Priešais jas atvažiavo A. M. vairuojamas automobilis BMW. A. M. sustojo, išlipo iš automobilio ir reiškė nepasitenkinimą dėl jų ėjimo gatve, į ką L. S. atsakė, kad, jos manymu, ji šiuo keliu negali važinėti, o pravažiuoti pro jas vietos pakanka. A. M. grįžo į automobilį ir nuvažiavo labai arti L. S., dėl ko ši atsirėmė į automobilį.
Peržiūrėjus į bylą pateikta įvykio vaizdo įrašą matyti, kad pokalbio tarp pareiškėjos ir A. M. metu, L. S. stovi prie A. M. automobilio BMW žibintų, tai yra šone, o ne priešais automobilį, kas rodo, kad ji turėjo galimybę moteris apvažiuoti. Tai, kad A. M. galėjo apvažiuoti moteris, patvirtina ir pačios A. M. parodymai, kad po konflikto su L. S. ji apvažiavo L. S. ir nuvažiavo keliu toliau. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad važiuojamąja dalimi apvažiuoti kelyje stovinčias moteris automobiliui buvo pakankamai vietos.
L. S. Institucijos pareigūnas inkriminavo KET 44, 45 punktų pažeidimus. Šiuose KET punktuose reglamentuojamas pėsčiųjų perėjimas į kitą važiuojamosios dalies pusę, tai yra perėjimo į kitą kelio pusę tvarka, nuo įžengimo į važiuojamąją dalį iki išėjimo iš jos. Tuo tarpu analizuojamo įvykio metu pareiškėja L. S. ėjo tiesiai pirmyn kelio pakraščiu, o ne pereidinėjo į kitą kelio pusę, kas parodo, kad ji negalėjo pažeisti pėsčiųjų perėjimo į kitą važiuojamosios dalies pusę tvarkos, nes tokių veiksmų neatliko.
Pažymėtina, kad KET 36 punkte numatyta, kad, jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, pėsčiųjų ir dviračių tako, kelkraščio nėra arba jais judėti nėra galimybės, leidžiama judėti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.
Kaip jau minėta, L. S. ėjo kelio pakraščiu. Į bylą pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje šaligatvio nėra. Šio kelio danga grįsta trinkelėmis ir yra naudojama tiek automobiliams, tiek pėstiesiems vaikščioti, nes šioje gatvėje šaligatvio, pėsčiųjų tako, pėsčiųjų ir dviračių tako, kelkraščio nėra, todėl pėstieji turi teisę eiti važiuojamosios kelio dalies pakraščiu, ką L. S. ir darė.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-598-498/2017).
Nagrinėjamu atveju, teismo manymu, nesurinkta pakankamai neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, kad pareiškėja L. S. padarė ANK 428 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą, todėl Institucijos nutarimas laikytinas nepagrįstu ir yra naikinamas, o administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį L. S. atžvilgiu nutraukiama (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos L. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23254-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo bylos teiseną L. S. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.