Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovui V. V. dėl tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismas šioje byloje priimta 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi, įvertinęs tai, kad byloje nebuvo gauta prieštaravimų ieškinyje keliamam reikalavimui, abu proceso dalyviai yra tinkamai informuoti ir pateikę savo pozicijas, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šalys nepateikė prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

4. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovo L. L. gimimo įraše nurodyta, kad ieškovo motina yra V. L., gim. (duomenys neskelbtini), o duomenys apie tėvą nėra nurodyti (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – Vilniaus miesto CMS) 1999 m. liepos 14 d. įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad V. L. mirė (duomenys neskelbtini) Iš LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad nepilnametis ieškovas buvo globojamas E. V., gim. (duomenys neskelbtini) E. V. (duomenys neskelbtini) mirus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4323-897/2016 nepilnamečio L. L. laikinuoju ir nuolatiniu rūpintoju paskirta viešoji įstaiga Nevalstybiniai vaikų globos namai „Vilniaus SOS vaikų kaimas“.

5. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nėra nustatyta ieškinio senaties termino išimčių tėvystės nustatymui, todėl taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo kreipėsi nepraėjus dešimčiai metų po to, kai jis (duomenys neskelbtini) tapo pilnamečiu, kad byloje atsakovas neprašė taikyti senaties termino, ieškinio senatis netaikytina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

6. Vaiko kilmė – tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų, tėvo ir motinos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvystės reikšmė vaikui yra išskirtinė, ji susijusi su vaiko teisiniu statusu, jo identiškumu, teise į šeimos ryšius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016; kt.). Šios nuostatos aktualios ne tik nepilnamečiam vaikui, tačiau ir pilnamečiam asmeniui.

7. Biologinis vaiko gimimas teisinių padarinių sukelia tik patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka. Nustatyta vaiko kilme yra grindžiamas vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos (CK 3.137 straipsnio 2 dalis). Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

8. Nagrinėjamu atveju ieškovas su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo pateikė teismo medicinos specialisto P. P. 2022 m. spalio 28 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2022 m. spalio 11 d. atlikus (pradėjus) tyrimą, daroma išvada, kad V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra biologinis L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,999 proc. tikimybe. Atsakovas V. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimais. Įvertinus, kad atsakovas prieštaravimo nereiškė, kad nustatyta, kad ieškovą, jam esant nepilnamečiu, kurį laiką globojo atsakovo artimieji (E. V.), vertintina, kad yra susiformavusi ir tam tikra socialinė atsakovo tėvystė ieškovo atžvilgiu. Atsižvelgiant į asmens interesus žinoti savo tikrąją kilmę, tarp šalių nesant ginčo, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas.

9. Pažymėtina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų asmens gimimo įraše apie jo motiną ar tėvą, įrašytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl šalims išaiškinama, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo V. V. tėvystę L. L. atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galimybės.

10. Baigus bylą nagrinėti teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (atlyginimo) klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

11. Ieškovas už ieškinio reikalavimą sumokėjo įstatymo nustatyto dydžio 105 Eur žyminį mokestį (2022 m. lapkričio 25 d., 2022 m. gruodžio 12 d. mokėjimai AB SEB banke). Ieškovas nekėlė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl teismas ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisia. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo procesinis elgesys laikomas tinkamu (atsakovas sutiko atlikti DNR tyrimą, teismo nustatytu terminu teikė atsiliepimą į ieškinį), atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl ko jo galimybės gauti pajamų yra ribotos, spręstina, kad patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo į valstybės biudžetą neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusį sprendimą siųsti ieškovo gimimą įregistravusiam Vilniaus miesto CMS.