- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-799-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01071-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Žilvino Terebeizos ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Legal Balance kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. B. 1 047,98 Eur negrąžintą kreditą, 1 047,85 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovui D. B. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2018 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pasiūlant per 20 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. liepos 23 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui 1 047,98 Eur negrąžinto kredito sumą, 94,32 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 142,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,62 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo D. B.. Likusius ieškovo reikalavimus atmetė.
4. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2015 m. kovo 23 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakovu D. B. nuotoliniu būdu per sistemą www.vivus.lt sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9893418002 (toliau – sutartis), 2015 m. kovo 24 d. sudarytas sutarties priedas, kuris papildė vartojimo kredito sutartį. Atsakovui sutartimi suteikta 1 500 Eur (5 179,20 Lt) bendra vartojimo kredito suma aštuoniolikos mėnesių terminui su 80,21 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 117,40 proc.). Atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą pradiniam kreditoriui ir sumokėti 1 123,32 Eur bendrą vartojimo kredito kainą iki 2016 m. rugsėjo 23 d., tačiau atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė.
5. Tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir ieškovo UAB Legal Balance 2017 m. birželio 29 d. sudaryta paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovas 2017 m. liepos 4 d. atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Kadangi teismo procesiniai dokumentai atsakovui yra įteikti tinkamai, laikyta, kad atsakovas yra informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1047,98 Eur negrąžintą kreditą, patenkintas.
Šalies argumentai
6. Ieškovas taip pat prašė priteisti 1 047,85 Eur dydžio vėlavimo palūkanas, paskaičiuotas taikant 80,21 proc. metinę palūkanų normą už 455 dienų laikotarpį. Tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose; 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir / ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, juolab kad sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos. Pažymėta ir tai, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais, kredito gavėjo mokamos netesybos negali būti didesnės nei 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo dieną bei skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė.
7. Įvertinus tai, kas išdėstyta, daryta išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento. Palūkanų dydis skaičiuojamas už 180 dienų ir sudaro 94,32 Eur (1 047,98 Eur X (0,05/100) X 180). Taigi, ieškovo reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo patenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 94,32 Eur palūkanų sumą, kuri laikyta pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius, o likusioje dalyje aptariamas reikalavimas atmestas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą kuriame prašo: pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-8320-759/2018 dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantui iš atsakovo 1 047,85 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo; pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. liepos 23 d sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-8320-759/2018 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui iš atsakovo 47 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. liepos 23 d sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantui iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
9. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas tinkamai neidentifikavo apelianto prašomų priteisti sumų rūšies, kilmės bei paskirties. Apeliantas pažymi, jog teismo neprašė priteisti nei nuostolių, nei netesybų, nei kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Apeliantas ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo priteisti bendros vartojimo kredito kainos iki sutarties nutraukimo sumą bei mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo sumą. Tačiau teismas, neatsižvelgęs į teismų praktiką dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarkos, savo iniciatyva apelianto prašytas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, jas sumažino bei dalį priteisė. Teismas, remdamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašomų sumų priteisimo.
10. Teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptartą mokėjimo, kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų skaičiavimo tvarką. Teismas tiesiog preziumavo faktą, kad visais atvejais palūkanos, kurios skaičiuojamos po kredito grąžinimo termino pabaigos, yra kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos.
11. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantui grąžinti suteiktą 1 047,98 Eur vartojimo kreditą, per 18 (aštuoniolikos) mėnesių laikotarpį, bet ir sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 117,40 proc.
12. Pažymi, jog sutarties sudarymo metu galiojusio VKĮ 2 straipsnio 2 dalyje buvo nurodoma, jog bendrą vartojimo kredito kainą sudaro visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis. Apeliantas, teikdamas ieškinį teismui, manė, jog nutraukus sutartį, nėra tikslinga skaičiuoti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios išreikštos bendra vartojimo kredito kainos metine norma, kai VKĮ aiškiai nurodoma, jog palūkanos sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos. Apeliantas, atsižvelgdamas į tai, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, geranoriškai mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo dienos paskaičiavo, taikydamas ne sutartyje įtvirtintą 117,40 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet sutartyje įvirtintą 80,21 proc. metinę palūkanų normą.
13. Kadangi atsakovas tinkamai ir laiku sutarties nevykdė ir sutartis buvo nutraukta, atsakovas liko skolingas apeliantui 1 047,98 Eur negrąžinto vartojimo kredito. Kaip minėta, po sutarties nutraukimo skaičiavosi mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos. Nei sutartis, nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), nei VKĮ nenumato mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo pabaigos momento, kadangi, pagal bendrą taisyklę laikoma, kad tol, kol atsakovas negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, jis ja naudojasi ir už šį naudojimąsi kreditoriui privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
14. Papildomai pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas ne tik sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo dienos normą, bet ir geranoriškai šias palūkanas paskaičiavo tik už 463 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal 2015 m. kovo 23 d. sudarytą sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 3 (tris) metus. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo suma sudaro 1 047,85 Eur.
15. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtintame mokėjimo grafike paskaičiuota bendra vartojimo kredito kaina, preziumuojant, kad visos įmokos bus mokamos laiku. Kitaip tariant, bendra vartojimo kredito kaina yra paskaičiuota taip, jeigu sumokama įmoka, tai sekančiai įmokai bendra vartojimo kredito kaina yra perskaičiuojama pagal likusią negrąžintą kredito sumą.
16. Teigia, jog teismas neskiria mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kurios Lietuvos teismų jurisprudencijoje traktuojamos kaip atlygis už naudojimąsi pinigais, paskirties ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų, kurios yra skirtos kompensuoti minimaliems kreditoriaus patirtiems nuostoliams negautų pajamų pavidalu vien už įvykdyti prievolę termino praleidimą. Teismas prašomas priteisti palūkanas kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas taip paneigdamas apelianto ieškinyje išdėstytus argumentus, sutarties sąlygas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos, jų funkcijų bei netesybų ir palūkanų santykio.
17. Atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalyje šaliai suteikta teisė atsisakyti sutarties arba atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. Be to, CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka.
18. Šiuo metu galiojančio VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Kitaip tariant, priešingai nei nurodo teismas, remdamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, net ir dabartinis teisinis reglamentavimas numato tiek mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, tiek netesybų dydį ir jų skaičiavimo tvarką. Sutarties sudarymo metu galiojusiame VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog sutartyje įtvirtinta 117,40 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios VKĮ redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 80,21 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
20. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas sumažino ieškovo prašomas priteisti mokėjimo palūkanas nuo 1 047,85 Eur iki 94,32 Eur sumos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovui priteistiną mokėjimo palūkanų sumą, kadangi tam pagrindo nebuvo, dėl tokio palūkanų dydžio susitarė šalys, įstatymams sutartas palūkanų dydis neprieštaravo, teismas neturėjo mažinti šalių laisva valia nustatytų palūkanų dydžio.
22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015 m. kovo 23 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakovu D. B. nuotoliniu būdu per sistemą www.vivus.lt sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9893418002, 2015 m. kovo 24 d. sudarytas sutarties priedas, kuris papildė vartojimo kredito sutartį. Atsakovui sutartimi suteikta 1 500 Eur (5 179,20 Lt) bendra vartojimo kredito suma aštuoniolikos mėnesių terminui su 80,21 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 117,40 proc.). Atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą pradiniam kreditoriui ir sumokėti 1 123,32 Eur bendrą vartojimo kredito kainą iki 2016 m. rugsėjo 23 d., tačiau atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir ieškovo UAB Legal Balance 2017 m. birželio 29 d. sudaryta paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovas 2017 m. liepos 4 d. atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija.
23. Sutarties 4.1. punktų šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma, atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška sudaro 117,40 proc.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų atliekamos funkcijos. Mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių sutarimu. Pavyzdžiui, šalys, sudarydamos paskolos sutartį, gali įtvirtinti sąlygą, kad palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais skaičiuojamos piniginės prievolės vykdymo laikotarpiu ir mokamos kas mėnesį (CK 6.872 straipsnio 2 dalis) arba kiekvienais metais ir kt. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).
26. Pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu kartu gali būti skaičiuojamos bet kuriame finansavimo sandoryje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje ir kt. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).
27. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).
28. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., VKĮ).
29. VKĮ (redakcija 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. sausio 31 d.) 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą įstatymo galiojimo metu. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų (VKĮ 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka VKĮ 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka VKĮ 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal VKĮ 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina.
30. Sutarties 4.4. ir 6.5. punktais susitarta, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo atsakovui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas vartojimo kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte nustatyta, jog iki bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir / ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti pagal sutartį mokėtinas sumas. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą kredito gavėjui praleidus mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra kredito kainos metinė norma skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, VKĮ ir sutartį.
31. Sprendžiant dėl palūkanų dydžio teisėtumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės, dėl ko šiuo atveju jų mažinti nebuvo pagrindo.
32. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6,59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, būtina papildomai atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju, pasirašydami sutartį, susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas sutartį kredito gavėjas susipažino ir patvirtino, kad su ja sutinka. Tokia aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės ir prieštaraujančios sąžiningumo ir protingumo principams (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-127-227/2016).
33. Atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino kredito ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų grąžinta ar mokėjimai atidėti vėlesniems terminams, todėl yra pats atsakingas už didelę mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sumą (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1407-265/2017).
34. Šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas, tarp jų ir CK 6.206 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip sutartines netesybas ir jas mažinti.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015).
36. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs sumažinti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl ši sprendimo dalis keičiama, priteistų palūkanų sumą padidinant nuo 94,32 Eur iki 1 047,85 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
37. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovo ieškinys yra visiškai patenkintas, todėl ieškovas turi teisę į visų bylinėjimosi išlaidų, neviršiančių įstatyme nustatytų dydžių, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 47 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis), todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo. Kadangi patenkintas ieškovo apeliacinis skundas, jam iš atsakovo taip pat priteistinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacini skundą – 15 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-8320-759/2018 ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 047,98 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt septynių eurų ir devyniasdešimt aštuonių euro centų) negrąžinto kredito sumą, 1 047,85 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt septynių eurų ir aštuoniasdešimt penkių euro centų) mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 095,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 47 Eur (keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti apeliantui (ieškovui) uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.