Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant atsakovo atstovei advokato padėjėjai Ilonai Mickevičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB ,,Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui N. P. (N. P.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl ieškovės atstovės ligos. Kadangi ligos faktas paprastai nelaikytinas svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą atmestas teisėjos rezoliucija, ieškovės atstovės neatvykimas nesudaro kliūčių bylos nagrinėjimui iš esmės, todėl civilinė byla nagrinėjama ieškovės atstovei nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovui N. P. nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas paveldėjo po senelės mirties. Ieškovė pateikė mokesčių paskaičiavimo pažymas, iš kurių matyti, jog už atsakovo butui patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. balandžio mėn. susidarė įsiskolinimas bendrai 1227,83 Eur sumai (1180,68 Eur skola ir 47,15 Eur delspinigių). Atsakovas įsiskolinimą pripažįsta, jo neginčija.

Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (Civilinio kodekso 6.383 straipsnio 1 dalis). Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (Civilinio kodekso 6.384 straipsnio 1 dalis). Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 6.388 straipsnis). Atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą ieškovė tiekė šilumos energiją, atsakovas ieškovės teikiamomis paslaugomis naudojosi. Tokiu būdu tarp šalių yra susiklostę šilumos energijos tiekimo – vartojimo prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.2-6.4 straipsniai, 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis). Ieškovė tiekė šilumos energiją į atsakovui priklausantį butą, todėl atsakovas privalo vykdyti prievolę – mokėti už suvartotą šilumos energiją (Civilinio kodekso 6.388 straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnis). Atsakovas atsiliepime nurodė, jog įsiskolinimas už šilumos energiją susidarė dėl to, jog bute gyveno jo dėdė. Tačiau įstatymas numato, nekilnojamojo turto, šiuo atveju buto, savininkui pareigą išlaikyti turtą, mokėti mokesčius ir kitus mokėjimus, proporcingai savo turimai daliai dengti bendrojo naudojimo objektų administravimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar jis pats faktiškai naudojosi turtu ar leido juo naudotis kitiems asmenims (Civilinio kodekso 4.37 straipsnis, 6.388 straipsnis). Atsakovas taip pat prašo sumažinti prašomos priteisti skolos dydį, tačiau tokio prašymo nemotyvuoja, nepateikia jį pagrindžiančių įrodymų. Be to byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė atsakovui paslaugas suteikė, todėl turi teisę iš atsakovo reikalauti atsiskaityti už gautas paslaugas (Civilinio proceso kodekso 6.388 straipsnis). Tokiu būdu atsakovo prašymas sumažinti įsiskolinimą netenkintinas.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog nustatytais terminais ir tvarka atsakovas nemokėjo už ieškovės suteiktas paslaugas, todėl pripažintina, jog atsakovas savo prievolę pažeidė (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu būdu įvertinus byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1180,68 Eur skola (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalis). Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis (Civilinio kodekso 6.70 straipsnio 1 dalis). 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2013-10-18) numato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Iki 2013-10-18 galiojusi straipsnio redakcija numatė 0,04 proc. dydžio delspinigius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 ,,Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktas numato, jog gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Ieškovė teismui pateikė delspinigių apskaičiavimą pagrindžiančius įrodymus. Teismui nustačius, jog atsakovas pažeidė prievolę, ieškovei iš atsakovo priteistini 47,15 Eur delspinigiai (Civilinio kodekso 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Atsakovas prašo nepriteisti procesinių palūkanų, tačiau šio prašymo nepagrindžia, be to įstatymas numato skolininkui pareigą mokėti procesines palūkanas. Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, jog patyrė 28,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio, bei 85,86 Eur už procesinių dokumentų rengimą sumokėjo UAB ,,Gelvora“. Prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo.

Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, kuriomis pagal kasacinio teismo praktiką galėtų būti pripažintos išlaidos dokumentų gavimui, kelionės ir panašios išlaidos. Kasacinis teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu yra išaiškinęs, jog ,,civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...> įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atsižvelgiant į tai, jog privataus juridinio asmens, besiverčiančio teisinių paslaugų teikimu, suteiktos paslaugos neatitinka Civilinio proceso kodekso 88 straipsnyje apibrėžtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, paslaugas teikiantis subjektas neatitinka Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio reikalavimų, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovei priteistinos 28,00 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio, kitoje dalyje reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 56 straipsnis, 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Atsakovas atsiliepime prašė išdėstyti jam teismo sprendimo vykdymą 24 mėn. laikotarpiui, nurodė, jog visos ieškinio sumos iš karto sumokėti negali, nuo vaikystės turi visišką negalią, jam būtina nuolatinė slauga, pajamų negauna, išskyrus socialines pašalpas ir pensijas.

Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti sunku. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001, 2004 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68).

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog atsakovas turi sunkių sveikatos sutrikimų, stuburo traumą, negali judėti, jam reikalinga nuolatinė specializuota priežiūra, atsakovui neterminuotai nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis. Atsakovas visiškai neįgalus nuo vaikystės, yra nedarbingas (darbingumo lygis – 20 proc.). Nors atsakovas teismui nepateikė duomenų apie gaunamas/turimas pajamas, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis apie jo sveikatos būklę bei galimybes dirbti ir uždirbti pajamas, darytina išvada, jog atsakovo finansinė padėtis yra sunki, priteisto įsiskolinimo suma nėra maža, o sprendimo nukreipimas priverstinai vykdyti iš karto po jo įsiteisėjimo neabejotinai dar labiau pasunkintų atsakovo padėtį. Be to ieškovė AB ,,Klaipėdos energija“ nagrinėjamu atveju yra viešąsias paslaugas buitiniams vartotojams teikiantis ūkio subjektas, yra ekonomiškai stipri ir stabili bendrovė. Teismo vertinimu lengvatinio termino, įvykdyti prievolę atsakovui, suteikimas nepažeis ieškovės interesų.

Tokiu būdu įvertinus byloje surinktus duomenis, aplinkybes, jog atsakovas neturi galimybės dirbti ir gauti didesnes pajamas, viso įsiskolinimo iškart padengti negali, o priverstinis teismo sprendimo nukreipimas vykdyti iš karto po jo įsiteisėjimo dar labiau apsunkintų padėtį, siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros yra tikslinga atsakovo prašymą tenkinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, todėl 1255,83 Eur priteisto įsiskolinimo (1180,68 Eur skola, 47,15 Eur delspinigių, 28,00 Eur bylinėjimosi išlaidos) ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų ieškovei mokėjimas, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, išdėstytinas 2 metų laikotarpyje, kas mėnesį mokant po 53,00 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 36,83 Eur (Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, 284 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. P. (N. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) 1180,68 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas aštuoniasdešimt Eur, 68 ct) įsiskolinimą už šilumos energiją, 47,15 Eur (keturiasdešimt septyni Eur, 15 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1227,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28,00 Eur (dvidešimt aštuonis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB ,,Klaipėdos energija“, į. k. 140249252, naudai.

Kitoje ieškinį atmesti.

Išdėstyti sprendimo įvykdymą 2 metų laikotarpyje, įpareigojant atsakovą N. P. (N. P.) mokėti ieškovei AB ,,Klaipėdos energija“ kas mėnesį po 53,00 Eur, paskutinį mėnesį – 36,83 Eur iki sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.