Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-575-190/2012

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Teisminio proceso Nr. 1-13-1-868-2012-3

2012 m. birželio 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad 2012-03-28, 15.35 val., peiliuku prasuko automobilio Audi A6, v/n TO 1410, priklausančio A. O., stovėjusio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių spynelę, įsibrovė į automobilio saloną – saugyklą ir pagrobė A. O. priklausantį automobilinį CD grotuvą SONY CDX- GT370S, 220 litų vertės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. P. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. P., įvertino Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybių reikšmę, t. y. iš esmės atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę ir nurodė bausmės skyrimo motyvus.

A. P. padarė apysunkį nusikaltimą, be to iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog jis jau yra teistas 13 kartų, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimus nėra. Be to, skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikaltimą nuteistasis įvykdė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, praėjus mažiau nei trims mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Pažymėtina, jog apeliantui už anksčiau padarytus nusikaltimus buvo skirta arešto bausmė, be to, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir vėl nusikalto. Nuteistasis A. P. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o tai, kad jis ir vėl padarė nusikaltamą veiką nuosavybei leidžia daryti išvadą, kad toks apelianto nusikalstamo veikimo būdas yra jo pragyvenimo šaltinis.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš ankstesnių teistumų A. P. teigiamų išvadų nepadarė, nėra linkęs ir nesistengia taisytis. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžio bausmės skyrimo motyvuose nepasisakė dėl A. P. atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino pagrobęs svetimą turtą įsibrovęs į automobilį, o taip pat nuoširdžiai gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių kolegija nenustatė.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog net ir pripažinus atsakomybę lengvinančia aplinkybe nuteistojo prisipažinimą ir jo gailėjimąsi padarius nusikaltimą, nėra pagrindo švelninti A. P. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, tai, jog Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijos vidurkis yra 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų, ir tai, kad pirmosios instancijos teismo už šį nusikaltimą paskirta bausmė – 6 mėnesiai – yra aiškiai mažesnės nei sankcijoje numatytas vidurkis ir yra artima jos minimaliai ribai, švelninti bausmės nėra pakankamo pagrindo. Kolegijos vertinimu, A. P. paskirta teisinga bausmė, kuri savo dydžiu atitinka jo asmenybę ir veikų pavojingumą, todėl ją keisti dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.