Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-10-21 · Civilinė byla Nr. e2-4285-769/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-21
Bylos Nr.
e2-4285-769/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02106-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Augustė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Atsakovas
R. I., D. K.
Civilinė byla Nr. e2-4285-769/2020Proceso Nr. 2-06-3-02106-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.5; 3.2.6.1
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,dalyvaujant ieškovės atstovei K. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovams R. I. ir D. K. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. I. 1162,55 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu į bylą įtraukė D. K., prašo solidariai priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 1162,55 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB ASA RENT su ADB „Gjensidige“ sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimas GJELT 2828547), kuria apdraudė transporto priemonę Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-06-23 būdamas neblaivus R. I. savo veiksmais išprovokavo muštynes, kurių metu buvo apgadintas apdraustas automobilis. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, todėl draudėjui buvo išmokėta 1 162,55 Eur draudimo išmoka. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Nors pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą spręstina, kad konfliktą inicijavo R. I., tačiau ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad šis atsakovas į automobilį Renault Megane atsitrenkė dėl D. K. veiksmų, – panaudotos jėgos bei suduotų smūgių. Įvertinusi šias aplinkybes ieškovė nusprendė, kad žala automobiliui buvo padaryta bendrais R. I. ir D. K. veiksmais, jų tarpusavio konflikto metu, todėl prašo priteisti išmokėtas sumas iš abiejų atsakovų.

Atsakovas R. I. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį dalyje dėl 1 162,55 Eur, 5 procentų metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo R. I. atmesti, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas R. I. prieštarauja ieškovo pozicijai, kad žala buvo padaryta bendrais jo ir kito atsakovo veiksmais ir dėl to turi būti taikytina solidarioji atsakomybė. Kaip matyti iš civilinėje byloje esančio 2019-12-05 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelės buvo įlenktos, kai R. I. krito nuo atsakovo D. K. spyrio. Anksčiau nurodytą aplinkybę patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai T. S., G. A., I. S.. Atsakovas R. I. tvirtina, kad tarp jo veiksmų ir kilusių nuostolių nėra priežastinio ryšio, todėl negali būti jam taikoma solidarioji atsakomybės rūšis. Ieškovei atsiradę nuostoliai buvo nulemti kito atsakovo D. K. veiksmais, kai pastarasis spyrė jam į krūtinės ar pilvo sritį ir dėl to jis krisdamas įlenkė automobilio dureles.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė, paaiškino, kad tarpusavio konflikto tarp atsakovų metu buvo apgadintas ieškovės apdraustas automobilis. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką ir įgijo teisę išsiieškoti žalą iš atsakovų subrogacijos teise. Atsakovas R. I. provokavo konfliktą, turėjo kirvį ir dildę, D. K. pastūmė R. I., kuris atsitrenkdamas į automobilį šį apgadino, todėl atsakovų atsakomybė solidari. D. K. smūgiavo R. I. į pilvą ir krūtinę. R. I. provokavo muštynes, kvietė išeiti į lauką, turėjo pavojingus įrankius (kirvį ir dildę). Abiejų atsakovų veiksmai yra priežastiniame ryšyje su automobilio apgadinimu.

Teismo posėdyje atsakovai, būdami tinkamai informuoti apie teismo posėdžio datą ir vietą, nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys teismui nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2019 m. birželio 23 d. muštynių metu buvo apgadintas automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 1 162,55 Eur dydžio draudimo išmoką. Automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas su ieškove sudaryta sutartimi, transporto priemonių draudimo liudijimo Nr. GJELT 2828547. Ieškovė siuntė atsakovui D. K. pretenziją dėl 1 162,55 Eur žalos atlyginimo. Ieškovės teigimu, pretenzija R. I. nebuvo siunčiama. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK 2019-09-10 rašte nurodyta, kad Klaipėdos m. PK 2019-06-23 pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-26355-19 pagal LR BK 284 str. dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Tyrimo duomenimis 2019-06-23, apie 12.26 val., adresu (duomenys neskelbtini), kilusių muštynių metu buvo apgadintas kieme stovėjęs automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t.y įlenktos kairės pusės galinės durelės. Nusikalstamos veikos padarymu įtariami: D. K. gim. 1988 m., T. K., gim. 1988 m., R. I. gim. 1961 m. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-1) nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 str.; medžiagą apie galimai R. I. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 str. 1 d., perduoti spręsti pagal kompetenciją Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK 2020-08-25 rašte nurodyta, kad R. I., gim. 1961 m., nebuvo paskirta administracinė nuobauda, nes ANK teisena buvo nutraukta vadovaujantis Administracinių nusižengimo kodekso 591 str. 1 d. 1 p.( neturi administracinio nusižengimo požymių).

Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-1) nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, jog apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. S. parodė, kad 2019-06-23, apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), žmona R. S. vidiniame kieme, stovėjimo aikštelėje, matė muštynes, kuriose dalyvavo trys asmenys, vienas iš asmenų su juodais marškinėliais be rankovių, sportiško tipo, mosikuoja kirviu. Vėliau žmona pastebėjo, kaip vienas iš vyriškių, kuris buvo su juodais marškinėliais be rankovių koja spyrė kitam asmeniui su geltona striuke į pilvo sritį ir po smūgio vyriškis su geltona striuke parvirto ant automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Asmuo, kuris buvo su geltonos spalvos striuke, iš įvykio vietos pasišalino; liudytoja R. S. parodė, kad 2019-06-23 jai būnant namuose, Kretingos g. 48, Klaipėdoje, apie 11.45 val., per pravirą langą vidiniame kieme išgirdo barnio triukšmą. Pažvelgusi per langą pamatė, kad kieme, arčiau antros namo laiptinės, greta jos vyro T. S. naudojamo įmonei UAB „SIDC“ priklausančio automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) barėsi trys jai nepažįstami vyrai. Vienas iš vyriškių vilkėjo juodos spalvos marškinėlius be rankovių bei rankoje laikė kirvį. Jis su vyriškiu, vilkėjusiu šviesios, galimai geltonos, spalvos striukę (bliuzoną), tarpusavyje stumdėsi. Greta jų stovėjo trečias vyriškis, kuris vilkėjo tamsios, galimai juodos, spalvos sportinį kostiumą, kuris susistumdyme jos akivaizdoje nedalyvavo. Netrukus vyriškis, kuris vilkėjo juodus marškinėlius be rankovių, laikydamas rankoje kirvį, vieną kartą spyrė vyriškiui, vilkėjusiam šviesios spalvos striukę, į krūtinės sritį bei pastarasis krito į jos vyro automobilį, t. y. į vairuotojo pusės galines keleivio dureles. Iškart pastebėjo, kad automobilio galinės durelės buvo įlenktos. Vyriškis, vilkėjęs juodos spalvos marškinėlius be rankovių, kirvį rankoje laikė nuleidęs, juo jos akivaizdoje užsimojęs suduoti nebuvo. Vyriškio, kuris vilkėjo šviesios spalvos striukę (bliuzoną) buvo kruvina ranka, tai pastebėjo dar prieš jam įspiriant į krūtinės sritį. Kraujo matėsi ant automobilio, prie įlenktų vairuotojo pusės galinių durelių. Jos akivaizdoje vyriškis, vilkėjęs juodos spalvos sportiniu kostiumu, jokio fizinio smurto likusių dviejų vyriškių atžvilgiu nenaudojo; liudytojas G. A. parodė, kad 2019-06-23 buvo gautas pranešimas, kad Kretingos g. 48 namo kieme, Klaipėdoje neblaivūs vyriškiai konflikto metu apgadino automobilį. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko T. S., kuris nurodė, kad buvo apgadintas jo naudojamas automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus minėtą transporto priemonę buvo užfiksuota, kad yra įlenktos galinės kairės pusės durelės. Liudytojo T. S. teigimu, automobilį įlenkė R. I., krisdamas nuo D. K. spyrio. R. I. dėl galimai girtumo nesugebėjo nieko paaiškinti. Lankantis I. S. bute, ši pareigūnams perdavė kirvį bei galąstuvą, sakydama, kad šie daiktai priklauso R. I.. Jos teigimu, po kieme įvykusių muštynių minėtą kirvį su galąstuvu ji parsinešė į butą. Policijos komisariate D. K. neneigė sudavęs smūgius R. I., tačiau kiek smūgių sudavė, neįvardino. T. K. minėjo, kad D. K. norėdamas jį apginti R. I. spyrė. Ant T. K. ir D. K., kiek pamena, vizualiai jokių sužalojimų nesimatė; liudytoja I. S. parodė, kad 2019 m. birželio 23 d., jos namuose svečiavosi pažįstami Tomas bei Denisas, jų pavardžių nežino. Jie trise vartojo alkoholį. Tuo metu buvo apie 12.00-13.00 val., tikslaus laiko nepamena. Jiems sėdint išgirdo, kaip yra mėtomi akmenukai į jos langus. Pažvelgusi pro langą pamatė, kad akmenukus mėto R. I.. Matėsi, kad jis yra neblaivus. Kiek pamena D., iškišęs per langą, galvą R. paklausė ko jis nori. R. jam, kiek girdėjo, pasakė kažką panašaus: "išeik į lauką užmuš". Ar tuo metu R. rankose turėjo kokių nors daiktų, ji nematė. Pirmas į lauką išėjo T., po 1-2 min. išėjo D.. Po maždaug 10 min. T. ir D. grįžo į butą. D. rankoje turėjo kirvį ir metalinį strypą. D. pasakė, kad šiuos daiktus atėmė iš R. I.. D. teigimu, šiais įrankiais R. norėjo uždaužti T.. T. sakė, kad R. jam suduoti šiais daiktais nespėjo, nes D. užsistojo. D. sakė, kad jis su R. buvo susigrūmę bei D. iš R. atėmė minėtus daiktus. D., kaip suprato, R. I. kelis kartus smūgiavo rankomis bei kojomis, norėdamas atimti iš R. minėtus daiktus. D. su T. minėjo, kad grumtynių metu R. įlenkė pilkos spalvos automobilį, stovėjusį prie jos namo antros laiptinės. Jie minėjo, kad grumtynių metu D. R. I. pastūmė ir R. I. atsirėmęs į minėtą automobilį jį įlenkė. Ji grumtynių nematė, aplinkybes žino tik iš T. ir D. pasakojimų. Ant T. ir D. jokių sužalojimų nepastebėjo. Ant R. I. veido matė sužalojimų, kraujavimą; apklaustas kaip įtariamasis D. K. savo kaltę neigė ir parodė, kad 2019-06-23 dieną leido su drauge I. S. ir jos pažįstamu T. K. I. bute, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Būnant I. namuose, nepažįstamas asmuo pradėjo mėtyti į langus akmenis. Vėliau jis skambino į telefonspynę ir prašėsi įleidžiamas į I. butą. Jie manė, kad tas asmuo nori prisijungti prie jų. T. atidarė laiptinės duris. Po kurio laiko jis išėjo į lauką, pamatė ant žemės gulintį T., kitas asmuo, kaip vėliau sužinojo, Romualdas, buvo užsimojęs kirviu ir stovėjo šalia T.. Tada jis pačiupo už kirvio koto. Asmuo kirvio nepaleido, visomis išgalėmis stengėsi atimti kirvį. Jam pavyko iš asmens atimti kirvį. Daugiau jokių muštynių nevyko. Tuo metu, kai jis bandė atimti iš asmens kirvį, šis atsirėmė į kieme stovėjusio automobilio dešinės pusės priekines keleivio dureles. Įvykio metu tyčia muštynių jis nesukėlė. Įvykio metu gelbėjo Tomą, kadangi matė, jog jam grėsė realus pavojus. Jis tikrai nenorėjo gadinti svetimo turto. Apklaustas papildomai parodė, kad geriant I. bute minėtas vyriškis stovėdamas lauke ėmė garsiai kviesti Iloną išeiti. Jie nekreipė dėmesio, todėl šis ėmė į I. langus mėtyti akmenukus. Bijodamas, kad neišdaužtų lango jis per atvirą langą iškišęs galvą liepė vyriškiui eiti nuo langų. Tuomet šis liepė jam išeiti į lauką pasikalbėti. Tai sakė grubiai, agresyviai todėl suprato kaip grasinimą. Nenorėjo su juo veltis į konfliktą, nusprendė iš buto niekur neiti. Jis negirdėjo, kad vyriškis būtų skambinęs į I. durų telefonspynę. T. atsistojęs pasakė, kad eina su vyriškiu pasikalbėti, kad šis nusiramintų. Išėjęs į lauką D. pamatė, kad vyriškis dešinėje rankoje laiko pakėlęs kirvį, o kairėje rankoje laikė metalinį ilgą strypą su medine rankena. Šiam vyriškiui po kojomis ant grindinio gulėjo T., kuris viena ranka buvo atsirėmęs į žemę, o kaire ranka dengėsi galvos sritį. Pamatęs šį vaizdą jis pribėgęs minėtam vyriškiui iš nugaros dešine ranka sučiupo už kirvio koto bei matydamas, kad šis nenori kirvio paleisti iš rankų, jam kaire ranka sudavė du kartus kumščiu į veido sritį. Po šių smūgių šiam iš rankų iškrito rankoje laikytas pailgas strypas, kurį jis nuspyrė į šoną. Kadangi minėtas vyriškis jam traukiant iš rankų kirvį nenorėjo jo paleisti, traukė jį link savęs, jis laikydamas įsikabinęs į kirvio kotą vyriškiui vieną kartą spyrė į pilvo sritį. Tuomet jis kirvį paleido. Minėtas vyriškis nuo jo spyrio atsilošė į greta stovėjusio automobilio kairės pusės keleivio priekines dureles. Tada jis nuo žemės paėmė kirvį ir strypą bei nuėjo pas Iloną į butą, o minėtas vyriškis nuėjo link kiemo pusės. Jam grįžus į butą, atrodo po 10-15 minučių vėl tas pats vyriškis atėjo prie I. langų, vėl ėmė mėtyti akmenis I. į langus. Jis iškišęs per langą galvą pasakė eiti šalin, o pastarasis jam pasakė: "išeik į lauką užmušiu". Jis uždarė langą ir tuo visas jų konfliktas baigėsi. Prieš jam smogiant minėtam vyriškiui į veidą ant šio veido kairėje pusėje jau matė kraujo žymes. Po suduotų smūgių jam į veidą, jis jo neapžiūrinėjo, todėl negali pasakyti, ar jo suduoti smūgiai vyriškį kaip nors sužalojo. Po spyrio koja minėtas vyriškis į automobilį atsirėmė nugara. Jo akivaizdoje Tomas minėtam vyriškiui nesudavė nei karto, vyriškis T. taip pat nesudavė; apklaustas įtariamuoju T. K. savo kaltę neigė ir parodė, kad 2019-06-23 dieną leido su drauge I. S. ir jos pažįstamu D. K. I. bute, (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. Būdami pas I. vartojo alkoholį. Būnant I. namuose jam nepažįstamas asmuo pradėjo mėtyti į langus akmenis. Vėliau jis skambino į telefonspynę ir prašėsi įleidžiamas į I. butą. Manė, kad tas asmuo nori prisijungti prie jų. Atidarė laiptinės duris, pamatė, kad jis rankose turi dildę ir kirvį. Asmuo jam kažką pasakė. Jis labai jo išsigando, bėgo, paslydo ir apvirto, susiplėšė kelnes. Minėtas asmuo norėjo užsimoti kirviu, tada pribėgo Denisas ir nustūmė minėtą asmenį nuo jo. D. iš jo atėmė kirvį ir dildę. Įvykio metu galėjo kliudyti lauke stovėjusį automobilį, bet jis to neprisimena. Tikrai nenorėjo gadinti svetimo turto. Įvykio metu pats buvo užpultas ir gynėsi. Papildomos apklausos metu T. K. patikslino savo parodymus, jog svečiuojantis pas I. S., galimai apie 12.00 val., į I. buto langus jam nepažįstamas vyriškis ėmė mėtyti akmenukus, skambino kelis kartus į telefonspyne. Kas jis toks buvo, I. jam ir D. K. nesakė, paminėjo, kad tai jis daro iš pavydo. Iš to suprato, kad tai galimai buvo kažkoks I. gerbėjas. Kai minėtas vyriškis be perstojo skambino, jis nuėjo iki laukinių laiptinės durų ir atidarė laukines duris. Tuo metu buvo neblaivus, todėl neprisimena, ar duris atidaryti jo kas nors prašė, ar pats ėjo savo iniciatyva jas atidaryti. Tik atidaręs laukines duris, jis pamatė stovintį vyriškį, kuris vienoje rankoje laikė kirvį, kitoje daiktą, panašų į metalinę dildę. Šiuos daiktus jis laikė nuleistose rankose. Ar jam atidarius duris vyriškis ką nors sakė, nepamena, tačiau pamatęs šiuos daiktus išsigando ir ėmė bėgti į gatvę. Bėgdamas matė, kad šis vyriškis jam ėjo iš paskos ir, kiek pastebėjo, buvo kažkuriuo iš paminėtų daiktų užsimojęs. Bėgdamas paslydo ir nukrito ant asfalto. Krito ant pilvo bei nusibrozdino dešinį kelią, kairio delno sritį, pasimušė dešinę akį. Jam gulint ant grindinio juto, kad vyriškis, kuris turėjo kirvį, buvo jau visai greta jo. Staiga išgirdo D. riktelėjimą: "ką čia darai". Ar minėtas vyriškis buvo užsimojęs kirviu ar dilde jam smogti, jis nematė, nes dengėsi veidą. Kad jis buvo greta jo, juto iš jo kvėpavimo, žingsnių. Išgirdęs D. riktelėjimą, pakėlė galvą bei pamatė, kad D. minėtą vyriškį nuo jo nustūmė. Nuo stumtelėjimo vyriškis nukrito ant grindinio. Matė, kad vietoje, kur šis virto, buvo automobilis. Ar minėtas vyriškis krisdamas kliudė automobilį, nematė. D. paėmė minėto vyriškio turėtą kirvį bei dildę ir parsinešė pas I. į butą. Ar D. minėtus daiktus vyriškiui paėmė iš rankų, ar nuo žemės, nežino, nematė. Vyriškiui, turėjusiam kirvį, nukritus ant žemės, negirdėjo, kad šis būtų guodęsis, jog D.s jį kaip nors būtų sužalojęs. Nematė, kad D. minėto vyriškio atžvilgiu būtų vartojęs fizinį smurtą, išskyrus tą pastūmimą. Denisas įvykio metu buvo neblaivus; apklaustas įtariamuoju R. I. parodė, kad 2019-06-23 apie pietus, būdamas neblaivus, eidamas pro pažįstamos I. S. buto langus, vieną kartą akmenuku jai metė į langą. Iškart pro I. S. priklausančio buto langus išlindo jam nepažįstamas vyriškis, kuris buvo jo ūgio bei liepė eiti nuo langų. Jis paprašė pakviesti I., o šis jam kažką atsakė. Jis vyriškiui pasakė: "jei toks mandras, išeik pakalbėti". Tuomet netrukus iš I. buto išbėgo kiek žemesnis vyriškis bei puolė jį, kaip suprato, norėjo jam suduoti, tačiau jis vyriškį sugavo bei permetė, kaip tiksliai jį permetė, negali įvardinti. Vyriškis nukrito ant žemės bei liko sėdėti. Tada, kaip suprato, iš I. buto išbėgo antras vyriškis, jam iš nugaros šoko ant kaklo bei parvertė jį ant žemės. Tuomet jis su juo susigrūmė. Ar smūgiavo vienas kitam, nepamena. Dėl girtumo nepamena, kad būtų turėjęs kirvį bei metalinį strypą. Taip pat nepamena, kad grumtynių metu būtų kliudęs kokį nors automobilį, tačiau neneigia, kad taip galėjo būti. Minėto įvykio metu jis buvo sužalotas, tačiau dėl sužalojimų į gydimo įstaigą nesikreipė. Pirmasis į lauką išbėgęs vaikinas grumtynėse nedalyvavo, jis vaikiną parvertė tik šiam išėjus į lauką; ir taip visą laiką šis prasėdėjo ant grindinio.

Ieškinys yra grindžiamas CK 6.246 str. ( Neteisėti veiksmai) ir 6.263 str. ( Pareiga atlyginti padarytą žalą) nuostatomis, nurodant, kad dėl žalos padarymo kalti abu atsakovai, nes R. I. provokavo konfliktą, turėjo kirvį, atsitrenkė į automobilį, o D. K. jį pastūmė. R. I. atsiliepime nurodė, jog tarp jo veiksmų ir kilusių nuostolių nėra priežastinio ryšio, todėl negali būti jam taikoma solidarioji atsakomybės rūšis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.248 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje pasisakyta, kad kaltė paprastai suprantama kaip asmens veikos (veikimo, neveikimo) ir siekiamų arba galinčių atsirasti žalingų padarinių - žalos, atsiradimo, santykis. Pagal asmens valios išraišką kaltė gali pasireikšti dviem formomis: tyčia ir neatsargumu. Kaltės formos skirstomos į rūšis: 1) tiesioginę tyčią; 2) netiesioginę tyčią; 3) neatsargumą dėl perdėto pasitikėjimo; 4) neatsargumą dėl nerūpestingumo (ir., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-347/2011; kt.). Bet kuri kaltės forma ir rūšis yra pakankamas atsakomybės atlyginti žalą atsiradimo pagrindas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato, kad norint taikyti civilinę atsakomybę reikia įsitikinti, kad asmuo padarė neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), kad dėl šių veiksmų kitam asmeniui atsirado žala (CK 6.249 str.), kad tarp veiksmų ir kilusiosios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, t.y. veiksmus galima laikyti žalos priežastimi (arba žalą – veiksmų rezultatu) (CK 6.247 str.), bei kad neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo yra kaltas dėl kilusios žalos (CK 6.248 str.).

Ieškovės teigimu, 1162,55 Eur žala atsirado dėl abiejų atsakovų kaltų veiksmų,- muštynių, jas išprovokavo R. I., muštynių metu „D. K. pastūmė R. I., kuris atsitrenkdamas į automobilį šį apgadino“.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, t.y., ieškovė, teigdama, kad tarp R. I. neteisėtų veiksmų ( kirvio, dildės nešiojimo, kvietimo išeiti į lauką) ir padarytos žalos ( apgadinto automobilio) yra priežastinis ryšys, tai turėjo įrodyti. Ieškovės atstovės teiginiai, kad R. I. išprovokavo muštynes, nepagrįsti ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. G. A. parodė, kad ant T. K. ir D. K. vizualiai jokių sužalojimų nesimatė; liudytoja I. S. teigė, kad D. R. I. kelis kartus smūgiavo rankomis bei kojomis, norėdamas atimti iš R. daiktus, ant T. ir D. jokių sužalojimų nepastebėjo, ant R. I. veido matė sužalojimų, kraujavimą. D. K. teigė, kad jis pačiupo už kirvio koto, <...> asmuo kirvio nepaleido, <...> jam pavyko iš asmens atimti kirvį, daugiau jokių muštynių nevyko. Tuo metu, kai jis bandė atimti iš asmens kirvį, šis atsirėmė į kieme stovėjusio automobilio dešinės pusės priekines keleivio dureles. Vėliau D. K. teigė, kad „pribėgęs minėtam vyriškiui iš nugaros dešine ranka sučiupo už kirvio koto bei matydamas, kad šis nenori kirvio paleisti iš rankų, jam kaire ranka sudavė du kartus kumščiu į veido sritį. Po šių smūgių šiam iš rankų iškrito rankoje laikytas pailgas strypas, kurį jis nuspyrė į šoną. Kadangi minėtas vyriškis jam traukiant iš rankų kirvį nenorėjo jo paleisti, traukė jį link savęs, jis laikydamas įsikabinęs į kirvio kotą vyriškiui vieną kartą spyrė į pilvo sritį. Tuomet jis kirvį paleido. Minėtas vyriškis nuo jo spyrio atsilošė į greta stovėjusio automobilio kairės pusės keleivio priekines dureles“; <...> „jo akivaizdoje Tomas minėtam vyriškiui nesudavė nei karto, vyriškis T. taip pat nesudavė“. T. K. apklaustas paaiškino, kad pamatė vyrą, rankose turėjusį dildę ir kirvį, <...>, „jis labai jo išsigando, bėgo, paslydo ir apvirto, susiplėšė kelnes“; Papildomos apklausos metu T. K. patikslino savo parodymus, teigdamas, jog „ ar minėtas vyriškis buvo užsimojęs kirviu ar dilde jam smogti, jis nematė, nes dengėsi veidą“, <...> matė, kad D. minėtą vyriškį nuo jo nustūmė, nuo stumtelėjimo vyriškis nukrito ant grindinio; matė, kad vietoje, kur šis virto, buvo automobilis“. R. I. parodė, kad „iš I. buto išbėgo kiek žemesnis vyriškis bei puolė jį, kaip suprato, norėjo jam suduoti, tačiau jis vyriškį sugavo bei permetė, kaip tiksliai jį permetė, negali įvardinti“,<...> „iš I. buto išbėgo antras vyriškis, jam iš nugaros šoko ant kaklo bei parvertė jį ant žemės. Tuomet jis su juo susigrūmė. Ar smūgiavo vienas kitam, nepamena“. Dėl girtumo nepamena, kad būtų turėjęs kirvį bei metalinį strypą“; minėto įvykio metu jis buvo sužalotas. Iš aukščiau nurodyto matyti, kad jokių sužalojimų nei D. K., nei T. K. nebuvo patyrę; nors R. I. ir teigė, kad jį puolusį T. K. R. I. „permetė“, tačiau pats T. K. neigė, kad R. I. jam būtų sudavęs. D. K. neigė muštynes, teigdamas, kad kirvio atėmimo momentu spyrė R. I., ir „tada jis kirvį paleido“. Tačiau liudytojų R.ir T. S. parodymais, žala automobiliui buvo padaryta, kai D. K. „laikydamas rankoje kirvį, vieną kartą spyrė <...>į krūtinės sritį“ R. I., t.y., liudytojai matė kirvį ne R. I., bet D. K. rankose, kas paneigia tiek D. K., tiek T. K. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad D. K. ne“ pastūmė“ R. I. ant automobilio, bet „koja spyrė asmeniui su geltona striuke į pilvo sritį ir po smūgio vyriškis su geltona striuke parvirto ant automobilio“ ( liudytojo T. S. parodymai), „vyriškis, kuris vilkėjo juodus marškinėlius be rankovių, laikydamas rankoje kirvį, vieną kartą spyrė vyriškiui, vilkėjusiam šviesios spalvos striukę, į krūtinės sritį bei pastarasis krito į jos vyro automobilį, t. y. į vairuotojo pusės galines keleivio dureles“ ( liudytojos R. S. parodymai). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad mušamas buvo tik R. I.. Tokiu būdu, dviejų blaivių liudytojų parodymais nustatyta, kad žala automobiliui atsirado dėl D. K. spyrio koja R. I. į krūtinės sritį, po ko šis nukrito ant automobilio. Laikytina, kad D. K. neatlikus neteisėtų veiksmų ( smūgio koja), automobilis nebūtų buvęs sužalotas ( ant jo R. I. nebūtų užkritęs). Liudytojų teigimu, spyrio metu D. K. rankose laikė kirvį, kas paneigia įvykio metu buvusių neblaivių asmenų parodymus, kad automobilis buvo apgadintas bandant atimti iš R. I. kirvį, susistumdžius ir pan.

Ieškovės atstovės teiginiai, kad yra priežastinis ryšys tarp R. I. kvietimo išeiti į lauką, pavojingų įrankių (kirvio ir dildės) turėjimo,- provokavimo ir žalos padarymo, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad tik D. K. ir T. K., abu įvykio metu buvę neblaivūs, apklausti įtariamaisiais, teigė, kad R. I. vienoje rankoje laikė kirvį, kitoje daiktą, panašų į metalinę dildę; pats R. I. nurodė, jog dėl girtumo nepamena, kad būtų turėjęs kirvį bei metalinį strypą; liudytoja R. S. kirvį matė ne R. I., bet D. K. rankose; liudytoja I. S. teigė, jog pažvelgusi pro langą į atėjusį R. I., ji nematė, kad „R. rankose turėjo kokių nors daiktų“. Be to, nors ir nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad eidamas į svečius pas I. S. R. I. nešėsi kirvį ir galąstuvą, vien kirvio, dildės turėjimas ( nešiojimas) nėra priežastiniame ryšyje su žalos automobiliui padarymu. Ieškovės atstovės teiginiai, kad dėl R. I. atliktų neteisėtų veiksmų,- provokacijos, ieškovė patyrė žalą, atmestini, kaip nepagrįsti. Provokacija yra suprantama kaip pastangos dirbtinai sukelti kokius nors veiksmus, kieno nors reakciją; atviras kurstymas kenkti, daryti žalą, griauti ką nors ir pan. Ieškovės atstovės teiginiai, jog R. I. atsakingas už žalą, nes provokavo muštynes, kvietė išeiti į lauką, niekuo nepagrįsti. Atsakovas R. I. neprovokavo D. K. žaloti automobilį, jį daužyti ar kitokiu būdu jį apgadinti,- iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad R. I. įvykio metu buvo sumuštas, nors pats jokių smūgių niekam nėra sudavęs ( R. I. teiginius, kad, neva, jis puolusį jį ir norėjusį jam suduoti T. K. „sugavo bei permetė“, paneigė pats T. K., nurodęs, kad jis „bėgdamas paslydo ir nukrito ant asfalto. Krito ant pilvo bei nusibrozdino dešinį kelią, kairio delno sritį, pasimušė dešinę akį“). D. K. apklausoje nurodė tik paties suduotus smūgius R. I. į veidą ir pan. Pažymėtina, kad kvietimas išeiti į lauką nelaikytina provokacija žaloti svetimą turtą.

Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys, kad priežastinio ryšio taikymas atitinka pagrindinį civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. T.y.,priežastinio ryšio reikalavimas įtvirtina bendrą principą, kad asmuo negali būti atsakingas už žalą, kuri nėra jo veiksmų pasekmė ir atvirkščiai – privalo įstatymų numatyta tvarka atsakyti už žalą, kuri yra jo neteisėtų veiksmų padarinys. Svarbu atkreipti dėmesį, kad priežastinis veiksmų ir žalos ryšys visada nurodo, kad asmens veiksmai buvo atlikti anksčiau nei atsirado žala ir kad ta žala yra asmens elgesio rezultatas. Tam, kad įrodytų kito asmens kaltę, žalą patyręs ir dėl jos atlyginimo į teismą besikreipiantis asmuo, privalo tarsi nubrėžti liniją, jungiančią atliktą neteisėtą to asmens veiksmą (arba neteisėtą neveikimą) ir nukentėjusiajam po aptariamo veiksmo atsiradusią žalą. Kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia žalos atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas priežastinio ryšio nustatymas – gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t.y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys.

Tokiu būdu, įvertinus aukščiau išdėstytą laikytina, kad tarp ieškovės nurodytų neteisėtų R. I. veiksmų ( kirvio, dildės laikymo rankose, kvietimo išeiti į lauką) ir įlenktų automobilio galinės kairės pusės durelių nėra nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio ryšio,- kirvis buvo D. K. rankose, spyriui į krūtinę pagrindo nebuvo, padaryta žala automobiliui yra pernelyg nutolusi nuo ieškovės nurodytų R. I. neteisėtų veiksmų,-galimai kirvio ir dildės nešiojimo ar kvietimo išeiti į lauką, todėl nurodytus veiksmus atlikęs atsakovas R. I. negali būti laikomas atsakingu dėl kilusios 1162,55 Eur žalos. Ieškinys R. I. atžvilgiu atmestinas. Nustačius, kad R. I. nukrito ant automobilio po vienintelio D. K. spyrio, nuo smūgio buvo įlenktos automobilio durelės, ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 1162,55 Eur dydžio draudimo išmoką, tarp neteisėtų D. K. veiksmų ir padarytos žalos ( nuostolių) yra priežastinis ryšys, dėl atsiradusios žalos kaltas atsakovas D. K., ieškinys iš dalies tenkintinas, ir iš D. K. priteistina ieškovės reikalaujama 1162,55 Eur suma.

Ieškovė prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys, kuriame atsakovu nurodytas D. K., teismui buvo pateiktas 2020 metų rugpjūčio 11 d., priimtas 13 dieną, ieškovės prašomos procesinės palūkanos priteistinos nuo bylos D. K. iškėlimo dienos,- 2020 m. rugpjūčio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 26 Eur žyminio mokesčio, nurodė patyrusi 39,14 Eur išlaidų už kurą vykstant į teismo posėdį. Atsakovas R. I. sumokėjo 300 Eur už advokato pagalbą ruošiant atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 18,02 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai. Atmestus ieškinio reikalavimus R. I. atžvilgiu iš ieškovės atsakovui R. I. priteistina 300 Eur jo patirtų atstovavimo išlaidų suma. Iš atsakovo D. K. ieškovei priteistinas jos sumokėtas 26 Eur žyminis mokestis. Ieškovė taip pat prašo priteisti 39,14 Eur išlaidų už kurą, pateikdama tik Generalinio direktoriaus 2018-03-23 įsakymą dėl tarnybinių automobilių naudojimo, informacines degalų kainas ir nuorodą į kelio atstumą nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, su kokia transporto priemone vyko ieškovės atstovė K. U. į teismo posėdį ( 2018 metų įsakyme jos pavardės nėra), kokia jos naudotos transporto priemonės degalų sunaudojimo norma ir t.t. Be to, pažymėtina, kad ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, ieškovei pateikus ieškinį su trūkumais, netinkamai taisant ieškinio trūkumus, neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, dėl ko teismas buvo priverstas pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, priėmė patikslintą ieškinį byloje ir t.t. Darytina išvada, kad prašomos priteisti išlaidos kurui nėra pagrįstos ir būtinos, jos procesą inicijavusiam asmeniui neatlygintinos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, byloje patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumą iš dalies lėmė pačios ieškovės elgesys,- bylos atidėjimas dėl ieškinio trūkumų, dėl patikslinto ieškinio priėmimo, atsakovų keitimo ir pan., vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, Valstybei bylos nagrinėjimo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės ir atsakovo D. K. priteistinos po lygiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ iš atsakovo D. K., gim. (duomenys neskelbtini), 1162,55 Eur ( vienas tūkstantis vienas šimtas šešiasdešimt du eurai 55 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2020 m. rugpjūčio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, įmk.110057869, R. I., gim. (duomenys neskelbtini), 300 Eur ( trys šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, įmk.110057869, ir iš atsakovo D. K., gim.1988-05-11, Valstybei po 9,01 Eur (devyni eurai 1 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Augustė