Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, susipažinęs su gauta baudžiamąja byla, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), E. M. (E. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), S. P. (S. P.), a. k. (duomenys neskelbtini), kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 ir 3 dalyse, BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Kaltinamuoju aktu inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir jų kvalifikacija

II. Bylos parengimo nagrinėti teisme metu teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus apygardos teismas, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinęs su baudžiamąja byla Nr. 1-274-1020/2018 (proceso numeris 1-01-1-32889-2015-1) konstatuoja, jog byla negali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir turi būti perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, o padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai iš esmės apsunkintų ir trukdytų bylos nagrinėjimą, taip pat suvaržytų kaltinamųjų teisę į gynybą, teisę žinoti kuo jie yra kaltinami, kurios yra neatsiejamos nuo teisingo (sąžiningo) teismo proceso principo. Apygardos teismas pažymi, jog šioje byloje Vilniaus apygardos teismas dar 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje, perduodant bylą prokurorui išdėstė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką bei teisinį reguliavimą, pabrėždamas kokius reikalavimus turi atitikti prokuroro teismui pateiktas kaltinamasis aktas, taip pat akcentavo, kad bylos parengimo nagrinėti teisme tikslas - pasiruošti netrukdomam ir sklandžiam bylos nagrinėjimui bei įvertinti ar teismui perduotoje byloje nėra kliūčių, kurios trukdytų šį tikslą įgyvendinti. Jau minėta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pabrėžta, jog šioje byloje tyrimas buvo atliktas neišsamiai, o pagal pareikštus kaltinimus nebuvo nurodytos atskirų pagrobtų daiktų vertės, kitais atvejais, nurodant atskirų daiktų vertes jos nustatinėtos netinkamai ir kt. Po bylos gražinimo prokurorui šios aplinkybės buvo papildomai tirtos, atlikti atskiri veiksmai tikslinant pagrobto turto vertes, po ko inkriminuojamo pagrobto turto vertė ir piktnaudžiavimu padaryta žala ženkliai sumažėjo (po bylos gražinimo prokurorui bendra pas R. M. ir T. V. kratos metu surastų daiktų, priklausančių UAB „K“, vertė nuo 94 948,10 eurų sumažėjo iki už 12 682,38 eurų). Nepaisant tokio ženklaus pokyčio byloje, pateikiant naują, t. y. 2018 m. rugpjūčio 6 d. kaltinamąjį aktą, nebuvo ištaisyti visi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje nurodyti kaltinimo trūkumai ir pažeidimai, be to, padaryti kiti itin grubūs pažeidimai surašant kaltinamąjį aktą, kuris yra prieštaringas, visiškai neaiškus ir proceso dalyvius bei teismą įpareigojantis spėlioti dėl tyrimo metu nustatytų esminių kaltinimo aplinkybių (kas, kada, kokiems asmenims dalyvaujant pagrobė turtą; kas ir kokios naudos siekė; kas tiksliai rasta kratos metu; kodėl kratos ir apžiūrų metu bei kaltinime nurodyti skirtingi daiktai ir pan.; kodėl iš esmės tos pačios veikos skirtingiems kaltinamiesiems kvalifikuojamos skirtingai ir pan.).Vienas iš anksčiau nurodytų, neištaisytų ir bylos nagrinėjimą trukdančių kaltinimo trūkumų buvo susijęs su kaltinime nurodytų pagrobtų daiktų netinkamu įvardijimu. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje buvo nurodyta, kad „kaltinamajame akte ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodyti daiktai, net jei jie ir gali atrodyti kaip tapatūs, visgi yra nurodyti ir įvardinti visiškai skirtingai, o kai kurių, iš pažiūros tapačių, daiktų vertės yra visiškai skirtingos. <…>. Esant tokiai šių daiktų specifikai, <…> šis (turima omenyje - daiktų) aprašymas turi būti patikslintas <…>.Teismas pastebi, kad visi pas R. M. ir T. V. rasti daiktai dėl didelės jų apimties ir gabaritų dar prieš kelis metus buvo gražinti ieškovui UAB “K“ (liudytojo M. G. parodymai (t. 3, b. l. 23-29), pakvitavimas (t. 5, b. l. 108-117)). Iš kratos ir daiktų apžiūros protokolų nėra aišku, kurie daiktai yra kaltinime nurodyti daiktai. Todėl teisminio nagrinėjimo metu ištaisyti minėtus kaltinamojo akto trūkumus nėra galimybių. Tokių aplinkybių tyrimas teisminio nagrinėjimo metu, pareikalautų neproporcingo teismo posėdžių skaičiaus ir laiko, bandant tą padaryti prireiktų visiškai neadekvačių ir teisingumo interesams, ne tik šioje byloje, aiškiai kenkiančių visų proceso dalyvių laiko sąnaudų, nepagrįstai išaugančių proceso išlaidų ir pan.”. Šio kaltinimo aspekto kontekste pastebėtina, kad pataisytame ir byloje pateiktame kaltinime daiktų aprašymas pakito iš esmės tik jų vertės aspektais. Kai kuriais atvejais, dėl neaiškių priežasčių pakito pagrobtų daiktų kiekiai, nors papildoma šių daiktų apžiūra nebuvo atlikta. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl šių aplinkybių byloje yra kilęs ginčas, proceso dalyviai baigiant ikiteisminį tyrimą prašė patikslinti kaltinime nurodytų daiktų aprašymą arba atlikti apžiūrą, tačiau tokie prašymai buvo atmesti visiškai formaliais ir lakoniškais argumentais. Pvz., viename iš prašymų atkreiptas dėmesys į kaltinime nurodytą daiktą, kurio identifikacinis kodas Nr. 239612. Kaltinime R. M. šis daiktas nurodytas lentelės 20 eilutėje ir įvardintas kaip “vyrių tvirtinimo elementai”, o kaltinime T. V. šis daiktas nurodytas 41 eilutėje “vyrių laikikliai”. Tai nėra joks kaltinimo kontekste svarbus skirtumas, tačiau esminę reikšmę kaltinimui turi šių daiktų kiekis ir vertė. Kaltinimo neaiškumą lemia pateiktos lentelės 4 grafa, pavadinta “metrai/komplektai/vnt.”. Kaltinime R. M. šių daiktų kiekis nurodytas kaip “1 įpakav.” (išanalizavus visą bylos medžiagą ir daikto pavadinimo specifiką galima spėti, kad turimas omenyje komplektas, kuriame yra 12 vienetų, bet ar jis pilnas ar tiksliai buvo 12 vienetų iš kaltinimo neaišku (apie tai negalima spręsti nei iš kratos, nei iš daiktų apžiūros protokolų, nes ten taip pat nurodyta apie 1 įpakavimą (5 t., b. l. 67), neminint ir neužfiksuojant vaizdo kiek jame buvo vienetų). Kaltinime T. V. nurodyta “53 kompl.”, tačiau byloje esančiame savanoriško daiktų pateikimo protokole apie šių daiktų kiekį nurodyta visiškai kitaip - “53 komplektai 67 vnt” (kablelio nėra, tad neaišku ar tai komplektai ir vienetai, ar tik vienetai; kodėl kaltinime įvardijami tik 53 komplektai ir pan.). Taigi kyla neaiškumai kiek tiksliai vienetų daiktų buvo rasta pas kaltinamuosius. Šių daiktų vertė itin didelė ir gali turėti esminės reikšmės viso kaltinimo kontekste, tačiau po bylos perdavimo prokurorui, daiktai visgi nebuvo papildomai apžiūrėti. Pastebėtina, kad tokio pobūdžio pažeidimas savaime nesudaro esminės kliūties bylos nagrinėjimui teisme, nes tokius veiksmus teismas gali pavesti atlikti prokurorui ir teisminio nagrinėjimo stadijoje. Visgi šiuo atveju pabrėžtina, kad toks trūkumas pastebėtas pasirengimo bylą nagrinėti teisme stadijoje vertinant ar tyrimo trūkumai yra tokie, kurie trukdo bylos nagrinėjimą, ar bylos nagrinėjimas taisant šiuos trūkumus teisme truktų ilgiau nei perdavus bylą prokurorui. Be to, šis kaltinimo trūkumas nėra nei vienintelis, nei anaiptol – svarbiausias. Esminę kaltinamojo akto neatitiktį BPK 219 straipsnio reikalavimams lemia kiti žemiau aptariami kaltinimo aspektai.

Dėl esminių BPK 219 straipsnio reikalavimų nesilaikymo surašant kaltinamąjį aktą dalyje dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (aliuminio profilio atraižų vagystė)

Teismui pateiktoje byloje, visiems penkiems kaltinamiesiems yra inkriminuojama BK 178 straipsnio 1 dalis, dėl 4000 kg aliuminio profilio atraižų, kurių vertė 4 200 eurų, vagystės. Remiantis kaltinimu, veika pradėta 2014 m. rudenį ir užbaigta 2015 m. liepos 8 d. Visgi, kaip matyti iš kaltinimo S. P., pastarajam inkriminuojamas veikos padarymo laikotarpis yra trumpesnis nei kitų kaltinamųjų – t. y. jis galimai veikė nuo 2015 m. pradžios iki 2015 m. liepos 8 d. (kaltinamojo akto l. 20). Tačiau jam, kaip ir kitiems kaltinamiesiems, inkriminuojama identiškos vertės aliuminio profilio atraižų vagystė. Be to, pažymėtina ir tai, kad kiekvienam iš kaltinamųjų formuluojant kaltinimą dėl aptariamo nusikaltimo padarymo, nors veikos padarymo laikotarpis inkriminuojamas identiškas (išskyrus S. P.), tačiau yra nurodomos skirtingos bendrininkų sudėtys. Dėl to pagal pateiktą kaltinimą neaišku, ar kai kurie kaltinamieji veikė visą galimos nusikalstamos veikos padarymo laiką, ar jiems kiekvienam gali būti inkriminuojama viso kaltinime nurodyto atraižų kiekio vagystė (kaltinamojo akto l. 1-3, 8-9, 20).Antai, R. K. kaltinamas tuo, kad jis „nuo 2014 m. rudens, tyrimo metu tiksliau nenustatytos dienos iki 2015 m. liepos 8 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. V., R. M. ir E. M., bei nuo 2015 m. pradžios, tyrimo tiksliau nenustatytos datos iki 2015 m. liepos 8 d. taip pat ir su S. P. <...> pagrobė svetimą, UAB „K“ priklausantį turtą, o būtent ne mažiau nei 4000 kg aliuminio profilio atraižų (1kg kaina 1.05 eurų – bendra vertė 4200 eurų), <...>gautus pinigus už priduotą metalą pasidalino su kitais bendrininkais (kokiais ir kuriuo laiku nenurodyta - aut. past.), tokiais savo veiksmais kartu su R. M., E. M., T. V. ir S. P. pagrobė UAB „K“ priklausančius 4000 kg aliuminio profilio atraižų, kurių vertė 4200 eurų.“ (kaltinamojo akto l. 1).Iš esmės panašiai suformuluotas kaltinimas ir E. M., tačiau skirtingai nei R. K. pateiktame kaltinime papildomai nurodoma, kad aliuminio profilio atraižas „<...> R. K., R. M. ir T. V. priduodavo į metalo laužo supirktuves <...>“. Kaltinime nenurodoma apie gautus pinigus ar pasidalinimą su kitais bendrininkais kaip nurodyta kaltinime R. K.. Visgi E. M. taip pat kaltinamas tuo, kad jis „kartu su R. M., R. K., T. V. bei S. P. pagrobė UAB „K“ turto už 4200 eurų.“ (kaltinamojo akto l. 2).Visiškai kitoks kaltinimas dėl tos pačios veikos padarymo pateiktas R. M. ir T. V.. Esminis kaltinimo skirtumas šiems kaltinamiesiems yra susijęs su bendrininkų sudėtimi. Antai, R. M. kaltinamas tuo, kad <...> nuo 2014 metų rudens, tyrimo metu tiksliau nenustatytos datos iki 2015 m. liepos 8 d., dirbdamas UAB „K“ <...>, veikdamas kartu su T. V., E. M., bei R. K., <...> pagrobė svetimą – UAB „K“ priklausantį turtą, o būtent: ne mažiau nei 4000 kg aliuminio profilio atraižų <...> kurias vėliau pridavė į metalo laužo supirktuves <...>, tokiais savo veiksmais kartu su R. K., E. M., T. V. pagrobė UAB „K“ priklausančius 4000 kg aliuminio profilio atraižų, kurių vertė 4200 eurų“. (kaltinamojo akto l. 3). Iš esmės identiškai kaip R. M. atveju, kaltinimas dėl šio nusikaltimo padarymo formuluojamas ir T. V.. Jis taip pat nėra kaltinamas bendrininkavęs su R. P. (“<…> tokiais veiksmais kartu su R. M., R. K. bei E. M. pagrobė UAB „K“ turto už 4200 eurų.“ (kaltinamojo akto l. 8-9). Taigi pagal pateiktą kaltinimą R. M. ir T. V., skirtingai nei jau minėtoje kitoje kaltinimo dalyje, R. M. ir T. V. neveikė bendrininkaudami su R. P., nors nusikalstamai veikė iki 2015 m. liepos 8 d., t. y. iki tuomet, kai veika buvo baigta, ir kuomet pagal kitus kaltinimus veikė ir S. P., kuriam taip pat inkriminuojamas šis nusikaltimas. Be to, skirtingai nei keliems kitiems kaltinamiesiems, kaltinime R. M. ir T. V. nenurodoma, kas pridavė pagrobtas atraižas į metalo laužo supirktuves ir kas bei kokias lėšas už tai gavo, ar kaip tarpusavyje jas pasidalijo. Kaltinimas dėl minėto nusikaltimo padarymo S. P. formuluojamas taip, kad S. P. „nuo 2015 m. pradžios, tyrimo metu tiksliau nenustatytos datos iki 2015 m. liepos 8 d., <...> veikdamas kartu su E. M. ir R. K., iš aptvertos bei saugomos UAB „K“ teritorijos ir pastatų <...> pagrobė svetimą – UAB „K“ priklausantį turtą, o būtent ne mažiau nei 4000 kg aliuminio profilio atraižų (1 kg kaina 1.05 eurų – bendrai vertės 4200 eurų), <...> kurias vėliau R. K. pridavė į metalo laužo supirktuves <...>, tokiais savo veiksmais kartu su E. M. ir R. K. pagrobė UAB „K“ priklausančius 4000 kg aliuminio atraižų už 4200 eurų (kaltinamojo akto l. 20).Atsižvelgdamas į tai, kas minėta, apygardos teismas konstatuoja, jog tos pačios kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašomos iš esmės skirtingai. Iš kaltinimų dėl šios veikos padarymo seka, kad galimai vykdytoje aliuminio atraižų vagystėje dalyvavęs S. P., nusikalstamai veikti pradėjo nuo 2015 m. pradžios ir veikė iki 2015 m. liepos 8 d. Visgi net ir toks siauresnis jo galimo nusikalstamo veikimo laikotarpis pagal pateiktą kaltinimą niekaip neturėjo įtakos jam inkriminuojamo padaryto žalos dydžiui, t. y. kaip ir kitiems kaltinamiesiems, kurie, remiantis kaltinimu, šią nusikalstamą veiką darė dar nuo 2014 m. rudens, S. P. taip pat inkriminuojama viso kiekio – 4000 kg – atraižų vagystė. Be to, nepaisant vėlesnio jo įsitraukimo į galimą nusikalstamą veiklą, visiems kaltinamiesiems inkriminuojama viena tęstinė veika, nors pagal kaltinimo esmę veikiant skirtingiems bendrininkams tai galėjo būti ir atskiros veikos. Dėl aptariamos nusikalstamos veikos, dalis kaltinamųjų kaltinami bendrininkavę su visais kitais kaltinamaisiais, o kiti tik su dalimi kaltinamųjų. Konkretus ir aiškus atskirų bendrininkų vaidmuo nėra apibrėžtas. Tokia oficiali prokuroro pozicija reiškiant asmenims kaltinimus ir apibrėžiant teisminio nagrinėjimo ribas yra visiškai netinkama, prieštaringa ir neaiški. Be to, tokie kaltinimai rodo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai diferencijuotas atskirų kaltinamųjų vaidmuo, o šis kaltinimo aspektas dėl jo neaiškumo yra paliktas nagrinėti ir galutinį kaltinimą formuluoti teismui, vengiant tiesiogiai BPK 2 straipsnyje numatytos prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigos atskleisti nusikalstamas veikas.Tokios kaltinimo dviprasmybės ir prieštaravimai tarpusavyje neleidžia aiškiai apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribų ir siekiant rungtyniško, lygiateisio, teisingo ir, BPK 234 straipsnio 2 dalies prasme, netrukdomo bylos nagrinėjimo, privalo būti taisomos dar iki bylos perdavimo teisminiam nagrinėjimui.

Dėl pas kaltinamuosius R. M. ir T. V. rastų daiktų vagystės (kaltinimas R. M. dėl UAB „K“ turto, kurio vertė 1 828,14 eurų, vagystės ir kaltinimas T. V. dėl UAB „K“ turto, kurio vertė 10 854,24 eurų vagystės) ir šių kaltinimų ryšio su kaltinamiesiems R. K. ir S. P. inkriminuotomis veikomis (piktnaudžiavimais tarnyba)

Teismui pateiktoje byloje kaltinamiesiems R. M. ir T. V. inkriminuojama ne tik jau aptarta aliuminio atraižų vagystė (-ės), bet ir atskirų pas šiuos kaltinamuosius rastų UAB „K“ daiktų (įvairių langų gamyboje naudojamų detalių ir kt.) vagystės. Šioje dalyje R. M. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl to, kad „nuo 2013 metų, tyrimo metu tiksliau nenustatytos datos iki 2015 m. liepos 8 d. dirbdamas UAB „K“ <...>, iš aptvertos bei saugomos UAB „K“ teritorijos, <...> naudojant jam priklausantį automobilį <...>, pagrobė svetimą - UAB „K“ priklausantį turtą <...> (aut. past. kaltinime įvardijami 89 objektai), kurių bendra vertė 1 828,14 euro, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „K“ priklausantį turtą už 1 828,14 euro“ (kaltinamojo akto l. 3-8). Atitinkamai T. V. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį tuo, kad „nuo 2014 metų rudens, tyrimo metu tiksliau nenustatytos datos iki 2015 m. liepos 8 d., dirbdamas UAB „K“ <...> iš aptvertos bei saugomos UAB „K“ teritorijos, <...> naudodamas jam priklausantį automobilį <...>, pagrobė svetimą - UAB „K“ priklausantį turtą <...> (aut. past. kaltinime įvardijami 210 objektų), kurių bendra vertė 10 854,24 euro, tokiu būdu iš viso pagrobė UAB „K“ turto už 10 854,24 euro“ (kaltinamojo akto l. 9-19).Įvertinęs kaltinamuoju aktu minėtiems kaltinamiesiems inkriminuotas aplinkybes, apygardos teismas pastebi, jog šias nusikalstamas veikas tiek T. V., tiek R. M. kaltinami padarę veikdami vienasmeniškai, t. y. kaltinime neminimi jokie kiti asmenys, kurie prisidėjo prie šių nusikalstamų veikų padarymo; nurodoma, jog kaltinime nurodytus daiktus kaltinamieji pagrobė pasinaudodami asmeniniais automobiliais ir pan. Visgi nepaisant to, pagal kitą kaltinamojo akto dalį, t. y. pagal kaltinimus R. K. ir S. P., pastarieji iš esmės yra kaltinami nusikaltimo valstybės tarnybai padarymu, kaip galimai leidę kaltinamiesiems T. V. ir R. M. išvežti būtent šiuos objektus iš UAB „K“ teritorijos ir tą darę siekdami sau turtinės naudos.Pagal pateiktą kaltinimą, nors T. V. ir R. M. darydami jiems inkriminuotas atskiras vagystes veikė vienasmeniškai be jokių padėjėjų ar kitų asmenų pagalbos, šių dviejų vagysčių metu pagrobto turto vertė (1 828,14 eurų + 10 854,24 eurų = 12 682,38 eurų) atitinka žalos dydį, kuris inkriminuojamas kaltinamiesiems R. K. ir S. P. kaip galimai padarytas jiems piktnaudžiaujant tarnyba. Taigi, pagal pateiktą kaltinimą, aprašant BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas R. K. ir S. P., buvo įvertinta tik ta žala ir tik tie pagrobti daiktai, kuriuos atskirais veiksmais galimai pagrobė ir atitinkamą žalą padarė R. M. ir T. V.. Tokių aplinkybių kontekste, teismui visiškai nesuprantama tai, kaip vagystės nusikaltimus aprašant kaip padarytus vienasmeniškai, nesant kitų asmenų pagalbos, už tokią žalą gali būti atsakingi R. K. ir S. P.. Kita vertus, niekaip negalima suprasti kaltinimo logikos, kai asmuo kaltinamas padaręs piktnaudžiavimą siekiant asmeninės naudos (BK 228 straipsnio 2 dalis), jei, pagal kaltinimą R. M. ir T. V., vagystės, kurių metu pagrobtas turtas, pastarųjų buvo padarytos vienasmeniškai ir siekiant naudos sau, o ne kitiems asmenimis, pvz., R. K. ar S. P.. Be to, tai ne vieninteliai esminiai prieštaravimai kaltinamajame akte dalyje dėl UAB „K“ daiktų, kurių bendra vertė - 12 682,38 eurų, vagystės. Pažymėtina, jog pagal kaltinamąjį aktą R. M. vagystės pradžia yra 2013 metai, tačiau R. K. inkriminuojamų veikų laikotarpis prasideda nuo 2014 m. rudens tiksliai nenustatyto laiko; kaltinamojo S. P. dar vėliau – nuo 2015 m. pradžios tiksliai nenustatyto laiko; atitinkamai T. V. turtą galimai pradėjo grobti 2014 m. rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, kai S. P. galimai piktnaudžiavo leisdamas grobti šį turtą nuo 2015 m. pradžios tiksliai nenustatyto laiko. Vertinant R. K. kaltinimo padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą formuluotę matyti, kad jis kaltinamas tuo, jog „nuo 2014 m. rudens, tyrimo metu tiksliau nenustatytos datos, iki 2015 m. liepos 8 d., veikdamas bendrininkų grupėje su <...> R. M., T. V. bei E. M. <...> naudodamasis tarnybine padėtimi, <...> neatliko jam priskirtų objekto saugojimo funkcijų bei suteikė galimybę kitiems asmenims siekti turtinės naudos ir siekė jos pats, <...> žinodamas, kad neteisėtai išvežamas UAB „K“ priklausantis turtas, t. y. aliuminio profilio atraižos bei kiti daiktai skirti montuoti pastatų konstrukcijas, langus, duris, nesiėmė priemonių sustabdyti vykdomą nusikaltimą <...>, bei kartu su R. M., T. V., E. M. bei S. P. grobė UAB „K“ turtą, dėl ko <...> buvo pagrobta turto iš viso už 12 682.38 eurų“ (kaltinamojo akto l. 2). Taigi bent jau kaltinime R. K. yra nurodomas jo bendras veikimas ne tik su R. M. ir T. V., bei įvardijami objektai, kuriuos jis galimai leido išvežti iš teritorijos ir kurie yra tarp galimai R. M. ir T. V. pavogtųjų daiktų, bet ir su E. M., nors jam jokie kaltinimai dėl turto, kuris patenka į už 12 682,38 eurų vertę apskritai nėra pareikšti (jis, kartu su kitais bendrininkais kaltinamas tik dėl aliuminio atraižų vagystės, kurių vertė (4200 eurų) neįtraukta į jau minėtą 12 682,38 eurų vertę).Visiškai kitokia situacija pateikiama kaltinime piktnaudžiavimu S. P.. Jam pareikštame kaltinime padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. sunkesnį nei inkriminuotas R. K. nusikaltimą, nurodyta, kad jis „nuo 2015 m. pradžios, tyrimo metu tiksliau nenustatytos datos, iki 2015 m. liepos 8 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su <...> E. M. ir <...> R. K., naudodamasis tarnybine padėtimi, <...> neatliko jam priskirtų objekto saugojimo funkcijų bei suteikė galimybę kitiems asmenims siekti turtinės naudos ir siekė jos pats, t. y. žinodamas, kad neteisėtai išvežamas UAB „K“ turtas, pats tarnybiniu automobiliu <...> išvežė aliuminio profilio atraižas iš UAB „K“ teritorijos <....>, bei apie vykdomą nusikaltimą nieko neinformavo, nesiėmė jokių priemonių sustabdyti vykdomą turto grobimą ir pats prisidėjo prie turto grobimo <> dėl to UAB „K“ buvo padaryta didelė 12 682,38 Eurų turtinė žala“ (kaltinamojo akto l. 20). Iš minėtos kaltinimo formuluotės darytina išvada, jog S. P. galimai darydamas tarnybinį nusikaltimą neveikė kartu su T. V. ir R. M. – kitaip tariant su asmenimis, kurie galimai vienasmeniškai įvykdė vagystes ir pagrobė įvairias langų gamyboje naudojamas detales ir kt., kurių vertė yra 12 682,38 eurų - šiuo atveju kaltinime S. P. nurodomi kiti daiktai, t. y. aliuminio profilio atraižos, kurių vertė pagal kaltinimą kitoje dalyje buvo 4200 eurų. Kaltinime S. P. nenurodyta koks konkrečiai turtas pastarojo pagalba buvo išgabentas iš UAB „K“ teritorijos, apsiribojama tik tuo, kad jis pats tarnybiniu automobiliu išvežė aliuminio profilio atraižas, kai R. K. atveju nurodytas visas sąrašas objektų, kurie nevykdant jo tarnybinių pareigų buvo išvežti iš teritorijos ir kurių aprašymas iš dalies atitinka T. V. ir R. M. galimai pagrobtus daiktus. Taigi pagal kaltinimą neaišku, koks turtas buvo išgabentas iš UAB „K“ teritorijos, tuo metu, kai galimai už turto apsaugą buvo atsakingas S. P.. Kaip ir kaltinime R. K., S. P. inkriminuota 12 682,38 eurų žala piktnaudžiaujant susidaro tik iš to turto, kurį pagrobė R. M. bei T. V., todėl kaltinimas S. P. padarant šį nusikaltimą bendrininkavus ir su E. M. prieštaringas ir nesuprantamas. Kaip jau minėta, kaltinimas R. K. ir S. P. yra skirtingas ir teisinės kvalifikacijos prasme. Pastebėtina, kad ankstesniu kaltinamuoju aktu R. K. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o šiuo metu – pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis S. P., tiek pagal ankstesnį, tiek pagal pakeistą kaltinimą, kaltinamas BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Taigi R. K. kaltinamas piktnaudžiavimu padarant didelės žalos, o S. P. piktnaudžiavimu padarant didelės žalos, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Kaip jau minėta, abiems kaltinamiesiems inkriminuojama tai, kad dėl jų piktnaudžiavimo iš UAB „K“ buvo pagrobta turto iš viso už 12 682,38 eurų. Visgi tokios, t. y. identiškos dydžio, padarytos žalos inkriminavimas tiek R. K., tiek S. P. rodo kaltinimo prieštaringumą ir yra neaiškus – nes pagal kaltinimą R. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi nuo 2014 m. rudens iki 2015 m. liepos 8 d., o S. P. inkriminuojamo piktnaudžiavimo laikotarpis yra trumpesnis ir trunka nuo 2015 m. pradžios iki 2015 m. liepos 8 d. (kaltinamojo akto l. 1-2, 20) Taigi kyla pagrįstų abejonių ar S. P. galimai padaryta žala gali būti lygi galimai ilgiau nusikalstamai veikusio R. K. padarytajai. Be to, teisinės kvalifikacijos prieštaringumą rodo ir jau minėtos aplinkybės apie tai, kad R. K. šioje dalyje kaltinamas tuo, kad jis leido neteisėtai išvežti ne tik aliuminio profilio atraižas, bet ir kitus daiktus, o kaltinime S. P. konkrečiai nurodomos tik jo paties automobiliu išvežtos aliuminio profilio atraižos, taigi mažesnė daiktų dalis. Nepaisant viso to, jam reiškiami kaltinimai teisinės kvalifikacijos prasme yra sunkesni. Teismui pateiktas kaltinimas verčia teismą, ir neabejotinai verstų proceso dalyvius, spėlioti, koks piktnaudžiavimas tarnyba, prokuroro vertinimu, kiekvienam iš kaltinamųjų yra inkriminuojamas, t. y. numatytasis BK 228 straipsnio 1 ar 2 dalyje, o tai turi neabejotinos reikšmės kaltinamiesiems realizuojant jų teisę į gynybą. Teismas atkreipia dėmesį, kad R. K. kaltinamas tuo, kad „<...> jis nesiėmė jokių priemonių sustabdyti vykdomą nusikaltimą, bei pats siekdamas turtinės naudos<...> kartu su R. M., T. V., E. M. bei S. P. grobė UAB „K“ turtą, dėl ko <...> buvo pagrobta turto iš viso už 12 682,38 Eurų, tokiu būdu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos sau ir kitiems“ ir ši jo veika kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (kaltinamojo akto l. 2). Apygardos teismas pažymi, jog veikos aprašyme minimas siekis turtinės naudos yra sunkesnės veikos – kvalifikuoto piktnaudžiavimo požymis (BK 228 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, jau minėta, kad pagrobiant UAB „K“ turtą, kurio vertė 12 682,38 eurų, pagal kaltinimus R. M. ir T. V., nedalyvavo jokie kiti asmenys ir naudos siekė tik R. M. bei T. V. veikdami vienasmeniškai, todėl atitinkamais veiksmais kaltinime R. K. nurodyta, bet kvalifikacijoje neatsispindinti aplinkybė yra ne tik prieštaringa, bet ir nelogiška.Atitinkamai kaip ydingas vertintinas ir kaltinimas S. P.. Pastarajam be kita ko inkriminuojama tai, kad jis „neatliko jam paskirtų objekto saugojimo funkcijų bei suteikė galimybę kitiems asmenims siekti turtinės naudos ir siekė jos pats, t. y. žinodamas, kad neteisėtai išvežamas UAB „K“ priklausantis turtas, pats <...> išvežė aliuminio profilio atraižas <...> bei apie vykdomą nusikaltimą nieko neinformavo, nesiėmė jokių priemonių sustabdyti vykdomą turto grobimą ir pats prisidėjo prie turto grobimo <...>, tokiu būdu piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dėl to UAB „K“ buvo padaryta didelė 12 682,38 Eurų turtinė žala <...>“ ir ši jo veika kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (kaltinamojo akto l. 20). Pastebėtina, jog aprašant šią veiką taip pat įžvelgtinos tam tikros dviprasmybės – nurodoma, jog piktnaudžiaudamas turtinės naudos S. P. siekė jos ir pats, tačiau galiausiai nurodoma, kad tokiu būdu jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kas iš pirmo žvilgsnio atitinka BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Apygardos teismo vertinimu, esant tokiai valstybės vardu išreikštai oficialiai prokuroro pozicijai, kaltinamasis turi iš esmės gintis nuo nesuprantamo kaltinimo ir, kaip ir bylą nagrinėjantis, spėlioti kokios yra tikrosios valstybinio kaltintojo inkriminuojamos faktinės aplinkybės ir kokia yra jam pareikšto kaltinimo teisinė kvalifikacija.

Dėl kaltinamojo akto turinio teisinio vertinimo

BPK 219 straipsnio, kuris apibrėžia reikalavimus keliamus kaltinamajam aktui, 1 dalies 3 punkte imperatyviai apibrėžiama, kad be kita ko kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kaltinamasis aktas neatitinka šių reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. LAT praktikoje pažymima, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes (LAT 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011).Be to, teismo įsitikinimu, kuris pabrėžtas ir kitose nagrinėtose bylose kaltinamajame akte, kaip ikiteisminį tyrimą užbaigiančiame ir svarbiausiame šios stadijos procesiniame dokumente, kaip valstybės vardu reiškiamoje oficialioje pozicijoje turi atspindėti ne tik tiesiogiai BPK 219 straipsnyje nurodyti reikalavimai kaltinamajam aktui, bet jis, konkrečioje byloje, siekiant objektyviai, išsamiai ir greitai ištirti visas bylos aplinkybes teisme, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir joje kylančius ginčo aspektus, turi būti pagrįstas racionaliais tokį valstybinį kaltinimą pagrindžiančiais argumentais, tiek, kad kaltinamasis aktas ir valstybės kaltintojo pozicija būtų visiškai aiški. To nesant bylos nagrinėjimas rungtyniškame procese, kurį įtvirtina BPK 7 straipsnis, negali būti sklandus ir taip pat gali sąlygoti bylos nagrinėjimo trukdymą. Tinkamas kaltinamojo akto surašymas yra reikšmingas ir teisės į gynybą užtikrinimo aspektu (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-215-1020/2017).Tokia teismo išvada grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, kurioje be kita ko pabrėžiama, jog: “Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui teisingai išspręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą. Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad jeigu ikiteisminis tyrimas yra atliktas nekvalifikuotai, neišsamiai ar turi kitų trūkumų, ikiteisminį tyrimą (ar atskirus jo veiksmus) būtų galima atlikti pakartotinai. Ypač pabrėžtina, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija.” (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Pagal Konstitucinio Teismo doktriną: kaltinimo pareiškimas asmeniui nėra vien formalus prokuroro veiksmas, nustatantis teisminio nagrinėjimo ribas, nurodant, kokie duomenys yra pagrindas kaltinti asmenį padarius nusikalstamą veiką – asmeniui pareiškus kaltinimus, yra išreiškiama prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, veikiančių valstybės vardu, oficiali pozicija, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos padarymą (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas).Šioje nutartyje jau minėti kaltinamojo akto vidiniai prieštaravimai, neaiškumai ir kiti trūkumai tiek atskirai, tiek visumoje, rodo, kad baudžiamojoje byloje pateiktas kaltinamasis aktas surašytas (beje jau antrą kartą), nekvalifikuotai, aplaidžiai ir nesilaikant jau minėtų konstitucinių principų bei BPK 219 straipsnio reikalavimų. Teismas pastebi, kad visi aptarti kaltinamojo akto trūkumai ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimai nustatyti ne bylos nagrinėjimo teisme metu, o rengiantis bylos nagrinėjimui ir vertinant ar nėra kliūčių galinčių sutrukdyti sklandų, operatyvų, išsamų ir nešališką teisminį bylos nagrinėjimą. Minėtų BPK pažeidimų teisinių padarinių šalinimas teisminio nagrinėjimo stadijoje iš esmės trukdytų bylos nagrinėjimą ir reikštų svarbių asmens konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia teisės į teisingą teisinį procesą pažeidimus, todėl byla grąžintina prokurorui, nustatytiems kaltinamojo akto ir procesiniams pažeidimams pašalinti. Pagal BPK 234 straipsnio 3 dalį, teismas, perduodamas bylą prokurorui, turi nustatyti konkretų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Turint omenyje tai, kad šia nutartimi konstatuoti pažeidimai susiję ne tik su esmingai ydingo kaltinamojo akto surašymu, bet taip pat ir su tyrimo spragomis, lėmusiomis kaltinimo prieštaravimus, kad gražinus bylą būtina iš naujo apžiūrėti, įvertinti ir tiksliai nurodyti pagrobtų daiktų kiekius, kad šie veiksmai, siekiant pašalinti ikiteisminio tyrimo metu keltas proceso dalyvių abejones, gali būti atliekami dalyvaujant kaltinamiesiems ir/ar jų gynėjams, nustatytinas 4 (keturių) mėnesių terminas minėtiems pažeidimams pašalinti. Apygardos teismo manymu, toks laikas turėtų būti pakankamas ištaisyti padarytus pažeidimus..

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo

Iš bylos medžiagos matyti, kad kiekvieno iš kaltinamųjų turtui šioje baudžiamojoje byloje yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Paskutine Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į šių asmenų turtą buvo pratęstas iki 2018 m. rugsėjo 15 d. Apygardos teismas, pažymi, jog BPK nuostatos reglamentuojančios nutarties perduoti bylą prokurorui surašymą nenumato, kad tokia nutartimi teismas turi išspręsti laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimus. Visgi procesinių prievartos priemonių klausimas gali būti sprendžiamas bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, net ir tuo atveju, kai tam yra būtinybė (pavyzdžiui, priemonė tampa nereikalinga arba būtina pratęsti besibaigiantį terminą), nors klausimas dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje nėra priimtas (tokių klausimų sprendimo galimybė tiesiogiai numatyta BPK 233 straipsnyje). Šiuo atveju laikino nuosavybės teisių apribojimo terminai baigsis artimiausiu metu, todėl bylą gražinus prokurorui, bet neišsprendus šių priemonių tolesnio taikymo klausimo, taptų itin sudėtinga išspręsti šių priemonių pratęsimo klausimą kreipiantis į ikiteisminio tyrimo teisėją. Siekiant užtikrinti proceso ekonomiškumo bei greitumo principą, teismas šį klausimą išsprendžia perduodamas bylą prokurorui, t. y. šia nutartimi. Apygardos teismas pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje UAB „K“ yra pareiškęs civilinį ieškinį 346,981,22 eurų sumai (1 t, b. l. 157-159) ir byloje yra duomenų, kad kaltinamieji galimai padarė nusikalstamas veikas (pas kaltinamuosius rasti pagrobti daiktai, pačių kaltinamųjų parodymai apie tai ir kt.). Šie duomenys šiuo atveju vertintini tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos pagrindo buvimo ar nebuvimo nustatymu (BPK 151 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad siekiant užtikrinti galimai padarytos žalos atlyginimą, kad žalos dydžio klausimas atsižvelgiant į byloje esančius prieštaravimus dar nėra aiškus, laikinas nuosavybės teisės į kaltinamųjų turtą apribojimas yra būtinas ir pratęstinas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 15 d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-274-1020/2018, teisminio proceso Nr. 1-01-1-32889-2015-1, kurioje kaltinami R. K., E. M., R. M., T. V. ir S. P., perduoti prokurorui ir nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Kaltinamajam R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, kuriuo laikinai apribota R. K. nuosavybės teisė į jo turtą - į 1/2 gyvenamojo namo dalį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), kurie bendra jungtine nuosavybės teise priklauso S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) į pinigines lėšas, esančias AB „SEB“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (sąsk. likutis 3489,91 euro) - terminą pratęsti 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 15 d.

Kaltinamajam E. M. (E. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, kuriuo laikinai apribota E. M. nuosavybės teisė į jo turtą - į pinigines lėšas, esančias AB „SWEDBANK“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (sąsk. likutis 4556,10 euro), AB „SEB“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (sąsk. likutis 8,99 euro) - terminą pratęsti 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 15 d.

Kaltinamajam R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, kuriuo laikinai apribota R. M. nuosavybės teisė į jo turtą - į automobilių stovėjimo aikštelės dalį, 1/64 patalpos, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Mindaugo g. (duomenys neskelbtini), Vilnius; pinigines lėšas, esančias UAB „EVP International“ banko sąskaitoje Nr. EVP 1410001650883, AB „SEB“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (sąsk. likutis 326,18 euro), AB „SEB“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SWEDBANK“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (sąsk. likutis 0,43 euro), AB „SEB“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (sąsk. likutis 271,12 euro), AB „SWEDBANK“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (sąsk. likutis 8,34 euro) - terminą pratęsti 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 15 d.

Kaltinamajam T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, kuriuo laikinai apribota T. V. nuosavybės teisė į jo turtą – automobilį „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), priklausantis T. V.; pinigines lėšas, esančias AB "DNB" banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (euro), AB „SWEDBANK“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (sąsk. likutis 61,48 euro), AB „SEB“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (sąsk. likutis 1375,24 euro), „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyriaus banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (sąsk. likutis 746,25 euro), AB "SEB" banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (sąsk. likutis 0 euro) - terminą pratęsti 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 15 d.

Kaltinamajam S. P. (S. P.) a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, kuriuo laikinai apribota S. P. nuosavybės teisė į jo turtą - 25/30 žemės sklypo dalį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą ir uždraudžiant valdyti ir disponuoti minėtu turtu; į jam priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB „SEB“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Nordea Bank“ banko Lietuvos skyriaus sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (sąsk. likutis 4221,29 euro), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti, disponuoti visomis piniginėmis lėšomis, terminą pratęsti 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 15 d

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui.