- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-348-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-04308-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- UAB “ETS LT”
- Ieškovas
- UAB “CSC Telecom”
- Trečiasis asmuo
- UAB “Traders MP”
- Kategorijos
- 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB “ETS LT” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “CSC Telecom” ieškinį atsakovui UAB “ETS LT” dėl skolos už suteiktas paslaugas ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo UAB “Traders MP”, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „CSC Telecom“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti 13 554,35 Lt pagrindinės skolos; 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 9 d. UAB „CSC Telecom“ ir UAB „Easy Trade Solutions“ (dabartinis pavadinimas- UAB „Traders MP“) sudarė terminuotą telekomunikacinių paslaugų teikimo sutartį Nr. EP090811/01. 2012 m. kovo 1 d. buvo pasirašytas susitarimas, kurio pagrindu UAB „Easy Solutions Group“ perėmė iš UAB „Easy Trade Solutions“ visas abonento teises ir pareigas pagal sudarytą telekomunikacinių paslaugų teikimo sutartį. Susitarimo pasirašymo dienai įsiskolinimas buvo 8 115,87 Lt. Minėto susitarimo pagrindu ieškovas nuo 2012-03-01 paslaugas teikė UAB „Easy Solutions Group“ ir ši jokių pretenzijų paslaugų tiekėjui nereiškė, tačiau gavusi PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas su ieškovu neatsiskaitė, dėl ko susidarė 988,48 Lt įsiskolinimas. Ieškovas paslaugų tiekimą nutraukė bei remdamasis minėtos sutarties 2.2 p. pateikė sąskaitą už netesybas 4 450 Lt sumai. Kadangi atsakovas 2012 m. lapkričio 5 d. ieškovui sumokėjo 3 000 Lt ir šią sumą ieškovas užskaitė kaip netesybas, šiuo metu atsakovo skola ieškovui yra 9 104,35 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „ETS LT“ pateikęs atsiliepimą į ieškinį su ieškiniu iš dalies sutiko, o dalyje dėl 4 450 Lt netesybų priteisimo prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad LR CK 6.72 str. imperatyviai nustato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, tačiau tarp šalių pasirašytoje telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartyje rašytinio susitarimo tarp šalių dėl netesybų nėra. Taip pat, kad su ieškiniu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl telekomunikacijų paslaugų teikimo sutarties nutraukimo jis patyrė kokių nors tiesioginių nuostolių, todėl ieškovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo turi būti atmestas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-as apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui UAB „CSC Telecom“ iš atsakovo UAB „ETS LT“ 9 104,35 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 1 450 Lt netesybų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui iš dalies pripažinus ieškinį, teismas vertino, jog 9 104,35 Lt skola laikytina įrodyta. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju susitarimo dėl netesybų faktą ir turinį ieškovas įrodė sutarties ir interneto svetainės turiniu. Be to, atsižvelgdamas į ieškovo ir UAB „Easy Trade Solutions“ 2011 m. rugpjūčio 9 d. sutarties 2.2 p. nuostatas, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju apie standartines sutarties sąlygas kontrahentas, kuris yra įmonė, supažindintas tinkamai. Toks supažindinimas su sutarties sąlygomis, teismo vertinimu, atitiko ir CK 6.719 str. 2 d. reikalavimus, todėl remdamasis nurodytais motyvais teismas atmetė, kaip teisiškai nepagrįstus atsakovo atsikirtimus, kuriais buvo apeliuojama į susitarimo dėl netesybų rašytinės formos nesilaikymą. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodoma teismų praktika iš esmės turi esminių skirtumų su nagrinėjama byla, todėl ja vadovautis šiuo atveju, nėra pagrindo. Kadangi atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo sumokėjo ieškovui 3 000 Lt, kuriuos ieškovas įvertino kaip netesybų įmoką, teismas iš atsakovo priteisė likusią netesybų dalį- 1 450 Lt, pažymėdamas, kad toks įmokos įskaitymas neprieštarauja CK 6.54 str., taip pat atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, kuriais akcentuojama kreditoriaus teisės neatsižvelgti į skolininko nurodomą įmokų paskirtį (jeigu ji neatitinka CK 6.54 str. ar šalių sutartyje nustatytos tvarkos) ir gautas įmokas paskirstyti CK 6.54 str. 1-4 dalyse nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju sutartimis nebuvo nustatyta kitokia negu CK 6.54 str. įtvirtinta įmokų paskirstymo tvarka, todėl ieškovas turėjo teisę atsisakyti priimti atsakovo nurodytą 3 000 Lt įmokos paskirtį, kuri neatitiko CK 6.54 str. nuostatų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantas UAB „ETS LT“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo ir prašo skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš apelianto buvo priteista 3 000 Lt skolos ir 1 450 Lt netesybų ir toje dalyje priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti. Nurodo, kad Elektroninių ryšių paslaugų teikimą reguliuoja teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme (toliau - LR ERRĮ) ir Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse (toliau - Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160 (Žin., 2005, Nr. 152-5627). Šiuose teisės aktuose įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse atžvilgiu, todėl būtent jas pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti ir jomis remtis spręsdamas klausimą, ar tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl netesybų. Teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, kad lingvistinis teisės aiškinimo metodas yra svarbiausias teisės aiškinimo metodas, nes teisė yra išreiškiama kalbinėmis priemonėmis, o dažniausiai – ir raštu (tekste). Lingvistinė Taisyklių 6 punkto analizė suponuoja išvadą, kad paslaugų teikėjas privalo nuostatą dėl netesybų aiškiai nurodyti rašytiniame sutarties tekste, o teikėjo paslaugų teikimo taisyklėse nuostata dėl netesybų gali būti nurodoma tik tada, kai sutartis sudaroma ne raštu, o konkliudentiniais veiksmais. Apeliantas sutartį sudarė raštu, tačiau jos tekste nebuvo nuostatos dėl netesybų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi aiškios pozicijos, kad nutraukus atlygintinų paslaugų teikimo sutartį paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatymas nenumato. Apeliantas taip pat nurodo, kad kadangi apeliantui buvo pateiktos ieškovo parengtos standartinės sutarties sąlygos, todėl jis objektyviai negalėjo susipažinti su visomis sutarties nuostatomis. Be to, ieškovas apeliantą apie tai, kad ieškovas 3 000 Lt užskaito kaip netesybų įmoką informavo apeliantą ir teismą tik 2012 m. lapkričio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu, t.y. po 23 dienų nuo apelianto mokėjimo ieškovui atlikimo. Teismų praktika laikosi pozicijos, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas. Apelianto manymu, CK 6.54 str. aiškintinas siaurinamai ir netaikytinas tuo atveju, kai teisme tarp skolininko ir kreditoriaus jau vyksta ginčas dėl netesybų, palūkanų ir kitų išlaidų priteisimo, kuris gali būti išspręstas tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ginčo šalių sudarytoje sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovas perduoda trečiajam asmeniui valdyti ir naudotis 7 720,50 Lt vertės įrangą. Apeliantas ieškovui grąžino paskutinę pas jį likusios įrangos dalį bylos nagrinėjimo metu, o kadangi ieškovas yra ūkinę komercinę veiklą vykdantis ūkio subjektas, todėl mažai tikėtina, kad jis nereikštų ieškinio dėl visos negrąžintos įrangos sumos. Be to, į bylą ieškovas apskritai nepateikė jokių įrodymų, kad kada nors būtų reiškęs pretenzijas apeliantui dėl įrangos grąžinimo. Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo įsipareigojo naudotis ieškovo teikiamomis paslaugomis 24 mėnesius, todėl tuo pagrindu jam buvo suteikta nuolaida elektroninių ryšių linijos įdiegimui. Ieškovas paskaičiavo suteiktas nuolaidas, kurios sudaro 3 250Lt, tačiau iš paties ieškovo į bylą pateiktos Sutarties Priedo Nr. 1 aštunto punkto matyti, kad ieškovas trečiajam asmeniui suteikė tik 2 750 Lt nuolaidą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „CSC Telecom“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad ieškovas vadovaudamasis LR Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėmis, prieš sudarydamas sutartį sudarė galimybę paslaugų gavėjui, t.y. atsakovui, susipažinti su paslaugų teikimo sutarties sąlygomis, paslaugų tiekėjo Paslaugų teikimo taisyklėmis bei kita informacija, turinčias įtakos paslaugų gavėjo apsisprendimui sudaryti sutartį. Ieškovas paskaičiavo suteiktas nuolaidas, kurios sudaro 3 250 Lt. Likusią netesybų sumą sudaro atsakovo negrąžinta įranga, kurią nutraukus sutartį privelėjo grąžinti ieškovui. Ieškovas taip pat nurodo, kad jis nereikalavo negautų pajamų, o netesybų detalizacijoje yra nurodyta kas sudaro netesybų sumą, t.y. išlaidos telefonų linijų, interneto įrengimo išlaidos bei negrąžinta įranga. Kadangi sutartimis nebuvo nustatyta kitokia nei CK 6.54 str. įtvirtinta įmokų paskirstymo tvarka, ieškovas dar iki teismo sprendimo priėmimo, atsakovo sumokėtus 3 000 Lt įvertino kaip netesybų įmoką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dalyje neteisingai įvertino įrodymus ir nustatė bylos faktines aplinkybes todėl priimtas sprendimas dalyje keistinas.
Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 9 d. ieškovas ir UAB „Easy Trade Solutions“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Traders MP“) sudarė telekomunikacinių paslaugų teikimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo teikti telekomunikacines paslaugas, o UAB „Easy Trade Solutions“ įsipareigojo už paslaugas atsiskaityti taisyklėse ir sutartyje nustatyta tvarka (b. l. 7). 2012 m. kovo 1 d. ieškovas, atsakovas (tuometis pavadinimas – UAB „Easy Solutions Group“) ir UAB „Easy Trade Solutions“ sudarė trišalį susitarimą, pagal kurį atsakovas perėmė iš UAB „Easy Trade Solutions“ visas abonento teises ir pareigas pagal ieškovo ir UAB „Easy Trade Solutions“ 2011 m. rugpjūčio 9 d. sutartį (b. l. 14).
Ieškovas 2012 m. rugpjūčio 17 d. vienašališkai nutraukė sutartinius santykius dėl atsakovo netinkamo prievolių – atsiskaityti už paslaugas - vykdymo, informuodamas apie tai atsakovą, taip pat nurodydamas, jog atsakovas nesumokėjo 13 554,35 Lt skolos (9 104,35 Lt skola už paslaugas ir 4 450 Lt netesybos) (b.l. 31). Po ieškinio į teismą padavimo atsakovas 2012 m. lapkričio 5 d. sumokėjo ieškovui 3 000 Lt skolos (b. l. 85).
Tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo skolos ir jos dydžio. Atsakovas tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu ginčija savo pareigą mokėti netesybas, netinkamą jų paskaičiavimą, taip pat dėl ieškovo teisės bylos nagrinėjimo metu sumokėtus 3 000 Lt užskaityti Civilinio kodekso 6.54 straipsnyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Kolegija sutinka su apelianto argumentu dėl netinkamo netesybų dydžio paskaičiavimo, tačiau kiti skundo argumentai yra nepagrįsti.
Dėl atsakovo pareigos mokėti netesybas.
Apeliantas nurodo, jog jam neatsirado pareiga mokėti ieškovui netesybas, nes šalys dėl to nesusitarė, o su ieškovo parengtomis taisyklėmis, kuriose numatytos netesybos atsakovas nebuvo tinkamai supažindintas.
Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad Civilinio kodekso 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Taip pat teisingai sprendė, kad atsakovas tinkamai buvo supažindintas su sutarties priedu UAB „CSC Telecom“ telekomunikacijų paslaugų teikimo viešuoju fiksuotu telefono ryšio tinklu teikimo taisyklėmis, kurių 11.6 p. numatyta, kad ieškovui sutartį nutraukus dėl kliento (šiuo atveju atsakovo) kaltės jis turi pareigą sumokėti ieškovui netesybas, kurios lygios visų klientui suteiktų nuolaidų sumai. Kolegija tokią išvadą pripažįsta pagrįsta, atsižvelgiant į CK 6.185 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose reglamentuota sutarties standartinių sąlygų privalomumas kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. Pagal CK 6.185 straipsnio 3 dalies 2 punktą kai abi sutarties šalys yra įmonės (verslininkai), laikoma, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta supažindinimo pareiga tinkamai įvykdyta, jeigu iki sutarties pasirašymo pranešama kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje. UAB „Easy Trade Solutions“, kurio teises ir pareigas pagal sutartį perėmė atsakovas, pasirašydamas 2011 m. rugpjūčio 9 d. sutartį, kurios 2.2 punktu patvirtino, kad prieš sudarant sutartį jis yra tinkamai susipažinęs su galiojančių CSC Telecom interneto svetainėje (www.csc.lt) viešai skelbiamų taisyklių nuostatomis, specialiomis atitinkamų paslaugų teikimo sąlygomis. Apie standartines sutarties sąlygas kontrahentas, kuris yra įmonė, supažindintas tinkamai. Tokiu supažindinimu su Taisyklėmis, ieškovas įvykdė CK 6.719 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Byloje nenustatyta, kad atsakovas neturėjo galimybės susipažinti su ieškovo parengtomis standartinėmis sąlygomis (CK 6.185 straipsnio 2, 3 dalys).
Visiškai teisingai nurodo apeliantas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad nutraukus atlygintinų paslaugų teikimo sutartį paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatymas nenumato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2005). Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas nereikalavo priteisti negautų pajamų, o reikalavo priteisti tiesioginius nuostolius – nuolaidų sumą, kuria ieškovas suteikė UAB „Easy Trade Solutions“, kurio teises ir pareigas pagal sutartį perėmė atsakovas, sudarydamas terminuotą paslaugų teikimo sutartį. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus (b.l. 58, 12-13), kad ieškovas įrengė telefono linijas ir interneto paslaugas, kurių kaina 3 250 Lt ir šių išlaidų sumai padarė paslaugų gavėjui nuolaidą, tokiu būdu nutraukus sutartį dėl atsakovo netinkamo jos vykdymo, ieškovas pagal Taisyklių 11.6 p. turi teisę į šių nuostolių atlyginimą, kuriuos ieškovas įvardija netesybomis, kaip ir nurodyta Taisyklių nurodytame punkte. Apeliantas nesutinka su šių netesybų dydžiu ir nurodo, kad byloje esantis telekomunikacinių paslaugų teikimo sutarties Nr. EP090811/01 priedas Nr. 1 paslaugų sąrašas (b.l. 9-9) patvirtina, kad ieškovo suteiktų nuolaidų dydis yra 2 750 Lt, o ne 3 250 Lt kaip tvirtina ieškovas. Kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtame dokumente nurodyta suma yra be PVM, todėl pridėjus šį mokestį, nuolaidų suma yra tokia, kaip nurodyta ieškovo.
Tačiau kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismas kitą dalį nuostolių (netesybų) dydį nustatė netinkamai. Jau minėta, kad ieškovas įrodė nuostolius, kurių dydis yra 3 250 Lt. Tačiau kitos nuostolių dalies ieškovas neįrodė. Iš ieškovo nurodytų motyvų akivaizdu, kad kitą dalį nuostolių dydžio – 1 200 Lt ieškovas kildina iš atsakovo netinkamų veiksmų po sutarties nutraukimo, t.y. negrąžinus dalies įrangos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas tik dalinai sutiko su ieškovo motyvu, jog jis ieškovui nutraukus sutartį buvo grąžinęs tik dalį įrangos ir vykstant teisminiam procesui šią dalį įrangos grąžino. Šią nurodytą aplinkybę pagrindė 2012-11-14 įrangos perdavimo-priėmimo aktu (b.l. 86), o ieškovas neteikė jokių argumentų, jog po įrangos perdavimo dar liko kokios nors įrangos pas atsakovą, už kurią prašė priteisti, nurodydamas, jog dėl jos negrąžinimo jam yra žala, taip pat neteikė įrodymų tokiam argumentui grįsti ir nepaneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovui sprendimo priėmimo dienai visa įranga yra grąžinta. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teismas neturėjo jokio pagrindo priteisti minimos dalies nuostolių, todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas.
Dėl 3 000 Lt skolos įskaitymo tvarkos.
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurias teismas sprendė, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai atsakovo sumokėtą dalinį skolos mokėjimą 3 000 Lt bylos nagrinėjimo metu (b.l. 85) pagrįstai įskaitė į atsakovo skolą vadovaudamasis CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta tvarka. Teismas taip pat teisingai aiškino ir taikė šios normos nuostatas bei vadovavosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir konkrečiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Stramina v. UAB „Koeksimas“, bylos Nr. 3K-3-143/2006. Šioje byloje Aukščiausiasis Teismas išaiškino CK 6.54 straipsnio, kuris nustato piniginių prievolių vykdymo taisykles tais atvejais, kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos, taikymą. Nagrinėjamoje byloje šalys nesusitarė dėl įmokų paskirstymo todėl taikoma minėto straipsnio 1-4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, kuri vienašališkai negali būti keičiama, todėl ieškovas priskirdamas sumokėtą dalinį skolos mokėjimą pagrįstai įskaitė į mokėtinas netesybas tokiu būdu šia suma sumažindamas netesybas. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečiu atveju kokia tvarka šią sumą užskaitė ieškovas, neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui ar teismo sprendimui dėl galutinės priteistinos sumos, nes atsakovas minėtus 3 000 Lt sumokėjo bylos nagrinėjimo metu, todėl tai turi reikšmę tik bendros skolos dydžiui, kuris priteistas teismo sprendimu ir jokių kitų pasekmių įskaitymas į skolą, kuriuos sudaro nesumokėti mokesčiai, ar nesumokėtos netesybos, atsakovui nesukelia.
Remiantis išdėstytu, sprendimas dalyje dėl priteistų netesybų bei bendra suma nuo kurios priteistos šešių procentų palūkanos, keistinas, o kita dalis sprendimo paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)
Sprendimą pakeistus perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo priteistinos išlaidos mažintinos proporcingai atmestiems reikalavimams: žyminis mokestis mažintinas iki 371 Lt už ieškinį, išlaidos advokato pagalbai apmokėti – iki 770 Lt, dokumentų įteikimo išlaidų pirmos instancijos teisme atlyginimas paliktinas atsakovui, kaip ir sprendė teismas, nes šios išlaidos atsirado dėl atsakovo prievolės nevykdymo, tai, kad nedidelėje dalyje ieškinys nepatenkintas, šių išlaidų dydžio neįtakoja.
Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, jam priteistina žyminio mokesčio dalis, kuria apeliantas sumokėjo už apeliacinį skundą. Patenkinus skundą dalyje dėl 1 200 Lt, apeliantui priteistina iš ieškovo 36 Lt žyminio mokesčio.
Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, atsižvelgiant į tai, kad skundas patenkintas maždaug trečdalyje, todėl yra pagrindas priteisti ieškovui 800 Lt šių išlaidų. Atsižvelgiant į apeliantui ir ieškovui priteistinas išlaidų sumas, šios sumos įskaitomos ir galutinai iš apelianto ieškovui priteistina 764 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą ieškovui UAB „CSC Telecom“ iš atsakovo UAB „ETS LT“ 1 450 Lt netesybų sumą sumažinti iki 250 Lt, šešių procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti ne nuo 10 554,35, o nuo 9 329,35 Lt, priteistą žyminį mokestį 407 Lt – sumažinti iki 371 Lt, išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažinti nuo 786,50 Lt iki 770 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „CSC Telecom“ iš atsakovo UAB „ETS LT“ 764 Lt bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.