- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- eA-3139-502/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02863-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas, Laimutis Alechnavičius, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja D. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–3, 16–19), prašydama: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) 2017 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. SD-37-8619; 2) įpareigoti atsakovą pakeisti 2017 m. balandžio 3 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 5 punktą „Nelaimingo atsitikimo aplinkybės“.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Inspekcija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–7).
II.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2017 m. birželio 21 d. raštu Nr. R-20779 „Dėl nustatyto darbingumo lygio“ informavo Inspekciją, jog pareiškėjai darbingumo lygį paskutinį kartą vertino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, kuris 2017 m. birželio 7 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-103 jai nuo 2016 m. sausio 7 d. iki senatvės pensijos sukakties dienos 2018 m. birželio 15 d. nustatė 45 proc. darbingumo lygį, Darbingumo lygio sumažėjimui įtaką padarė diagnozuotas širdies nepakankamumas ir jungiamojo audinio ir judamojo atramos aparato ligos (pečių ir kaklo srities skausmas ir nugaros nervų šaknelių disfunkcija) (II t., b. l. 179). Surašant Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, Inspekcijai nebuvo žinomos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjos pakenkimų sveikatai mastas galėtų būti įvardintas kaip sunkus, kadangi Nelaimingo atsitikimo akto surašymo metu nebuvo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvados pagrindu priimtos teisėsaugos institucijos išvados dėl pareiškėjos kūno subjaurojimo, be to, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nebuvo vertinusi pareiškėjos darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos. Teismas sprendė, jog pagrindo keisti nelaimingo atsitikimo akto 5 punkte nustatyto pakenkimo sveikatai kitaip, nei nurodyta VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės pažymoje, Inspekcija neturėjo pagrindo.
5. Teismas nurodė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G123/2017(06), kurioje nurodyta, jog pareiškėjos sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, priimtas atliekant ikiteisminį tyrimą, todėl teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad šis dokumentas, negalėjo būti įtrauktas į nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo bylą.
6. Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad Inspekcija ginčijamame sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, teisėtai ir pagrįstai pagal tuo metu turimus duomenis konstatavo, jog nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reikalavimų ir todėl pagrindo skirti nelaimingo atsitikimo darbe papildomą tyrimą nėra, minėtas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti šį administracinį aktą teismas atmetė.
III.
7. Pareiškėja D. G. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
8. Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismas nusižengė formuojamai teismų praktikai ir neteisingai taikė materialiosios teisės normas. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G123/2017(06) negalėjo būti įtraukta į nelaimingo atisitikimo darbe tyrimo bylą, ir teigia, jog Inspekcijos vykdyto tyrimo metu visi dokumentai privalėjo būti įtraukti į bylą, be to, nelaimingam atisitikimui darbe tirti inspektorius gali pasitelkti reikiamus ekspertus.
9. Pareiškėjos teigimu, jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G123/2017(06) bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kurioje pareiškėjai D. G. nustatytas tik 35 proc. darbingumo lygis. Atsižvelgus į tai, akivaizdu, kad pareiškėjos nelaimingo atsitikimo metu patirti sveikatos sutrikdymai privalo būti kvalifikuojami kaip sunkūs, todėl pareiškėjai nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šiuos įrodymus, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir operatyvumo principais ir netenkino pareiškėjos skundo.
Atsiliepimas
10. Atsakovas Inspekcija atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Snaigė“ atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
12. 2018 m. rugsėjo 14 d. pareiškėja D. G. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako savo apeliacinio skundo (III t., b. l. 48–49).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. SD-37-8619 teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė ir skundžiamą sprendimą paliko galioti.
15. Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja D. G. pateikė apeliacinį skundą, tačiau vėliau jo atsisakė.
16. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
17. Iš teismui pateikto 2018 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjos prašymo dėl apeliacinio skundo atsisakymo turinio matyti jos valia atsisakyti apeliacinio skundo administracinėje byloje Nr. eA-3139-502/2018. Kaip ir nurodė pareiškėja, jos atsisakymas nuo apeliacinio skundo yra nulemtas tarp jos ir ASB „Snaigė“ pasirašytos taikos sutarties, kurią, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2SP-32521-727/2018), kurios viena iš sąlygų – atsisakyti apeliacinio skundo šioje administracinėje byloje. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarties kiti proceso dalyviai neskundė, ji yra įsiteisėjusi. Pareiškėja prašymą teismui pateikė ABTĮ 136 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja turi teisę atsisakyti paduoto apeliacinio skundo.
18. Pagal ABTĮ 136 straipsnio 2 dalį, kai apeliacinį skundą padavęs asmuo jo atsisako, teismas apeliacinį procesą nutraukia, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl apeliacinio skundo atsisakymo, nenustatė priežasčių, dėl kurių šis prašymas negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinėje byloje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, apeliacinis procesas nutraukiamas.
19. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 136 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. G. prašymą dėl apeliacinio skundo atsisakymo tenkinti.
Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjos D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.