- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-06
- Bylos Nr.
- eI-4972-473/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02863-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. G. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino ir kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) 2017-07-14 sprendimą Nr. SD-37-8619; 2) įpareigoti atsakovę pakeisti 2017-04-03 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 5 punktą „Nelaimingo atsitikimo aplinkybės“ (t. I, b. l. 1–3, 16–19). Skunde nurodė, kad 2017-04-08 kartu su 2017-04-07 raštu Nr. SD-08-4350 „Dėl lengvo nelaimingo atsitikimo, įvykusio D. G.“ ji gavo 2017-04-03 nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, kurį per 2 mėnesius apskundė Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Skunde nurodė, kad nesutinka su nustatytomis nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėmis, t. y. nelaimingo atsitikimo įvykusio 2017-01-23 kvalifikavimu kaip lengvo nelaimingo atsitikimo. Pareiškėja 2017-07-19 gavo 2017-07-14 sprendimą Nr. SD-37-8619 „Dėl lengvo nelaimingo atsitikimo tyrimo“, kuriuo atsisakyta perkvalifikuoti nelaimingo atsitikimo metu patirtus sužalojimus iš lengvų į sunkius. Su skundžiamu sprendimu nesutinka. Inspekcijos specialistai, vykdę nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą 2017-03-09 kreipėsi į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktorių dėl išvadų pateikimo. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktorius 2017-03-17 rašte Nr. SD-553 nurodė, kad gydytojai ortopedai-traumatologai nevertino sunkių pakenkimų sveikatai padarinių. Šie padariniai nustatomi teismo medicinos ekspertizės, kuri atliekama Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, esant teisėsaugos institucijų siuntimui. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-03432-17 byloje 2017-02-02 buvo suformuluota užduotis atlikti objektų tyrimą, t. y. nustatyti pareiškėjos sužalojimų mastą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialistai 2017-02-15 Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė specialisto išvadą Nr. D123/2017(06), kurioje pareiškėjos sveikatos pakenkimai priskirtini prie sunkių sveikatos sutrikdymų, tačiau dėl neaiškių priežasčių nelaimingo atsitikimo tyrimą vykdęs Inspekcijos pareigūnas į pastaruosius dokumentus bei teisės aktus neatsižvelgė, specialisto išvados prie atliekamo tyrimo medžiagos neprijungė, dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 patvirtintus Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus (toliau – Nuostatai) bei neteisingai kvalifikavo pareiškėjos sveikatos sutrikdymo sunkumą (mastą). Pažymėtina ir tai, kad 2017-03-14 VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės rašte Nr. SD-553 teigiama, kad gydytojai ortopedai-traumatologai įvertinę traumos medicininius požymius, pateikė išvadą, kad pakenkimas sveikatai nepriklauso prie sunkių, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2014-04-10 įsakymu Nr. V-455 patvirtinto Sunkių pakenkimų sveikatai kvalifikacinių požymių sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 1 punktu. Gydytojai ortopedai-traumatologai nevertino sunkių pakenkimų sveikatai padarinių. Vadinasi iš to galima daryti išvadą, kad vėliau tiriant ir konstatuojant nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, kvalifikuojant nelaimingo atsitikimo sunkumą privalu atsižvelgti ne tik į pirminius sveikatos sutrikdymo dokumentus, bet ir į pakenkimų sveikatai padarinius, kuriuos konstatavo ir priskyrė prie sunkių Valstybinė teismo medicinos tarnyba. Pareiškėja neteko keturių kairės rankos pirštų ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, ką konstatavo Valstybinė teismo medicinos tarnyba. Taigi, šiuo konkrečiu atveju nelaimingo atsitikimo darbe akte kvalifikuojant nelaimingo atsitikimo sunkumą buvo būtina prie nelaimingo atsitikimo darbe akto dokumentų prijungti ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvadą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6.11 ir 6.12 punktais, Taisyklių priedo 80.4 punktu bei Sąrašo 2.7 ir 2.8 punktais pareiškėjos patirtus sveikatos sutrikdymus priskirti prie sunkių sveikatos sutrikdymų, tačiau dėl neaiškių priežasčių to nebuvo padaryta, dėl ko nelaimingo atsitikimo sunkumas kvalifikuotas neteisingai, pažeidžiant materialines teisės normas ir nustatytus dokumentų apskaitos reikalavimus. Pareiškėja vis dar gydosi nelaimingo atsitikimo metu patirtus sužalojimus, nuo 2017-01-23 turi nedarbingumą, o į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą kreipiamasi tik galutinai pasibaigus gydymui ir užbaigus nedarbingumą.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 1–7). Atsiliepime nurodė, kad įvykiai darbe tiriami remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Nuostatuose, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014-09-22 įsakymu Nr. V-416 patvirtintuose Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniuose nurodymuose (toliau – Metodiniai nurodymai) ir kituose norminiuose teisės aktuose įtvirtintais nuostatais. Įstatymo leidėjas įvykių darbe tyrimą yra priskyręs dviejų subjektų kompetencijai – dvišalėms komisijoms ir Inspekcijai. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad sunkių sveikatos pakenkimų klasifikacinius požymius tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Vadovaujantis šia įstatymine norma Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2014-04-10 įsakymu Nr. V-4555 patvirtino Sunkių pakenkimų sveikatai kvalifikacinių požymių sąrašą. Nuostatų 37 punkte nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri suteikė dėl įvykio darbe nukentėjusiam darbuotojui pagalbą arba kurioje jis gydomas, nukentėjusio darbuotojo darbdavio ir/ar Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus rašytiniu prašymu per 2 darbo dienas nuo medicinos pagalbos suteikimo, o tais atvejais, kai pakenkimo sveikatai sunkumas patikslinamas atlikus papildomus tyrimus, – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo medicinos pagalbos suteikimo paštu, elektroniniu paštu ar faksu pateikia pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą. Nuostatų 3 priede pateikiama privaloma pažymos apie pakenkimo sveikatai sunkumą forma, kurioje nurodoma: „Vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas sveikatai <...>. Minėtas reglamentavimas suponuoja išvadą, jog asmens sveikatos priežiūros įstaigai priskiriant nukentėjusiojo patirtus sveikatos sužalojimus tam tikrai grupei yra formalizuojamas kriterijus, kuriuo vadovaujantis įvykio darbe tyrimas priskiriamas vieno ar kito tyrėjo kompetencijai, tačiau pats pakenkimo sveikatai sunkumo kvalifikavimas, išduodant atitinkamos formos pažymą, įtakos tyrimo procesui ir/ar rezultatams, jų įforminimui negali turėti ir neturi. Pakenkimo sveikatai sunkumo kvalifikavimas sąlygoja tinkamo įvykio darbe subjekto identifikavimą ir tyrimo validumą, tačiau nukentėjusiajam/nukentėjusiajai teisinės pasekmės galėtų būti konstatuojamos tik tuo atveju (t. y. būtų galima kvestionuoti tyrimo teisėtumą), jei įvykį darbe tirtų subjektas, kuriam įstatymo leidėjas tokios teisės nėra suteikęs. Šiuo atveju, 2017-02-22 gavus pareiškėjos skundą, įvykį darbe papildomai ištyrė ir nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą surašė Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, t. y. tinkamas subjektas, ir tyrimo teisėtumas negali būti kvestionuojamas, o sveikatos pakenkimo sunkumo kvalifikavimas pareiškėjai teisinių pasekmių negali sukelti ir nesukelia. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Nuostatų ir Metodinių nurodymų normos neįpareigoja ir nesuteikia teisės Inspekcijai kvestionuoti ir/ar vertinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateiktų išvadų pagrįstumo, priimti sprendimus kvalifikuojant nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumą. Metodiniuose nurodymuose reglamentuota tvarka, kuria vadovaujantis atvejais, kai nukentėjusiojo/nukentėjusiosios įvykio darbe metu patirti sužalojimai sąlygoja atitinkamus padarinius, atliekamas pakenkimų sveikatai perkvalifikavimas, skiriant papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Papildomas tyrimas skiriamas esant reikšmingam teisiniam pagrindui – turi būti formalizuota kompetetingos institucijos išvada, leidžianti vienareikšmiškai konstatuoti Sąraše nurodytus padarinius. Šiuo atveju, siekiant pareiškėjos patirtus sužalojimus kvalifikuoti kaip sunkius, taikytini Sąrašo 2.7 ir 2.8 punktai. Pareiškėja į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl darbingumo lygio, kurį sąlygojo įvykio darbe metu patirti sužalojimai dar nesikreipė, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G123/2017(06), kurioje teigiama, kad sužalojimas kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės plaštakos II piršto amputacijos galinio pirštakaulio lygyje ir III–V pirštų amputacijos vidurinių pirštakaulių lygyje nukentėjusioji pradaro daugiau nei 30 proc. bendro darbingumo, neatitiko Sąrašo 2.7 punkte nurodytos apibrėžties. Pareiškėjos skundo nagrinėjimo metu 2017-06-12 ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas, todėl teisėsaugos institucijų formalizuotų išvadų, kurios teiktų pagrindą Inspekcijai skirti papildomą tyrimą nukentėjusiosios pakenkimo sveikatai sunkumui perkvalifikuoti, nebuvo. Įvykio darbe, dėl kurio pakenkta darbuotojo sveikatai, tyrimo apimtis ir tyrėjo kompetencija ribojamos įvykio darbe tyrimo tikslų bei teisės aktuose įtvirtintų normų, todėl bet kokie Inspekcijos pareigūnų veiksmai, viršijantys jiems nustatytus įgalinimus, būtų traktuojami kaip neteisėti. Atsižvelgiant į tai buvo pateikta Inspekcijos specialistų išvada, kad pareiškėja galės kreiptis į Inspekciją, kai bus Sąrašo 2.7 ir/ar 2.8 punktuose nurodyti pagrindai, o pareiškėja skundžiamu sprendimu buvo informuota, kad vadovaujantis Nuostatų 40 punktu, Inspekcija papildomą įvykio darbe tyrimą įrašams nelaimingo atsitikimo darbe akte galės pakeisti gavusi teisėsaugos institucijos išvadą dėl nepataisomo kūno subjaurojimo arba Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai nustačius pakenkimų sveikatai padarinius, dėl kurių prarasta 45 ir daugiau proc. darbingumo. Įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ikiteisminio tyrimo duomenys be prokuroro leidimo neskelbtini, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą, tais atvejais kai ikiteisminis tyrimas tęsiamas, ikiteisminio tyrimo dokumentai (įskaitant Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvadas) į nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų bylas neįtraukiami. Tai, kad 2017-06-12 pareiškėjos skundo nagrinėjimo metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G123/2017(06) Inspekcijos specialistų buvo vertinta, akivaizdu iš išvadų VD-38 turinio.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB Snaigė prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 193–195). Nurodė, kad įvykis darbe buvo ištirtas ir Inspekcijos, todėl konstatuotina, kad šioje dalyje tyrimas atliktas tinkamai ir pakenkimo sveikatai sunkumas nustatytas tinkamas. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Nuostatų ir Metodinių nurodymų normos neįpareigoja ir nesuteikia teisės Inspekcijai vertinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateiktų išvadų pagrįstumo, priimti sprendimus kvalifikuojant nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) 2017-07-14 sprendimo Nr. SD-37-8619, teisėtumo bei pagrįstumo.
Faktinės aplinkybės
Nustatyta, kad VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės 2017-01-26 pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. SD-199 nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2014-04-10 įsakymu Nr. V-455 patvirtinto Sunkių pakenkimų sveikatai kvalifikacinių požymių sąrašo (toliau – ir Sąrašas) pareiškėjos pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių (t. II, b. l. 162).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyrius 2017-02-08 raštu Nr. 52-U-180 kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrį su užduotimi atlikti objektų tyrimą ir pateikti specialisto išvadą. Užduoties rūšis ir tipas – pareiškėjos kūno tyrimas (t. I, b. l. 9).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G123/2017(06) nurodyta, kad pareiškėjos sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės plaštakos II piršo amputacijos galinio pirštakaulio lygyje ir III–V pirštų amputacijos vidurinių pirštakaulių lygyje nukentėjusioji prarado daugiau nei 30 proc. darbingumo (t. I, b. l. 11).
Pareiškėja su 2017-02-22 pakartotiniu prašymu „Dėl tarnybinio patikrinimo ir tyrimo perėmimo“ kreipėsi į Vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, prašydama papildomai atlikti tarnybinį patikrinimą išsiaiškinant dėl kokių priežasčių Inspekcijos Alytaus skyrius nesiėmė tirti pareiškėjai nutikusio įvykio, nors pagal galiojančius teisės aktus akivaizdu, kad sveikatos sutrikdymas yra priskirtinas prie sunkių. Pareiškėja taip pat prašė dėl Inspekcijos Alytaus skyriaus šališkumo perimti tyrimą ir atlikti išsamų, nešališką ir objektyvų tyrimą dėl 2017-01-23 įvykusio nelaimingo atsitikimo (t. II, b. l. 171, 172).
Vyriausiais valstybinis darbo inspektorius 2017-03-06 įsakymu Nr. V-85 „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2017 m. sausio 23 d. akcinės bendrovės „Snaigė“ darbuotojai D. G., papildomo tyrimo“ skyrė įvykio darbe, kurio metu 2017-01-23 patyrė traumą AB Snaigė darbuotoja D. G., papildomą tyrimą (t. II, b. l. 163).
Inspekcijos Marijampolės teritorinis skyrius 2017-03-09 raštu Nr. SD-08-2987 „Dėl išvadų pateikimo“ kreipėsi į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę dėl išvadų, reikalingų papildomam įvykio darbe tyrimui apie AB Snaigė darbuotojos D. G. įvykio metu jos patirtų pakenkimų sveikatai sunkumą, pateikimo (t. II, b. l. 168).
VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, atsakydama į Inspekcijos Marijampolės teritorinio skyriaus 2017-03-09 raštą Nr. SD-08-2987, 2017-03-14 rašte Nr. SD-553 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad gydytojai ortopedai-traumatologai, įvertinę traumos medicininius požymius, pateikė išvadą, kad pakenkimas sveikatai nepriklauso prie sunkių, remiantis Sunkių pakenkimų sveikatai kvalifikacinių požymių sąrašo 1 punktu. Gydytojai traumatologai-ortopedai nevertino sunkių pakenkimų sveikatai padarinių. Šie padariniai nustatomi teismo medicinos ekspertizės, kuri atliekama Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, esant teisėsaugos institucijų siuntimui (t. I, b. l. 169).
Nelaimingo atsitikimo darbe 2017-04-03 akto Nr. 1 5 punkte „Nelaimingo atsitikimo aplinkybės“ be kita ko, nurodyta, kad pagal VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės 2017-01-26 išduotą pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. SD-199 ir 2017-03-14 raštą Nr. SD-553 įvykio metu D. G. pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių (t. I, b. l. 21–23).
Pareiškėja su 2017-06-07 skundu „Dėl lengvo nelaimingo atsitikimo, įvykusio D. G.“ kreipėsi į Vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, prašydama patikslinti pareiškėjos pakenkimo sveikatai mastą atitinkamai skundžiamame sprendime nelaimingą atsitikimą bei pareiškėjos sveikatos sutrikdymus kvalifikuojant kaip sunkius bei pakoreguoti skundžiamo nelaimingo atsitikimo akto 5 punktą „Nelaimingo atsitikimo aplinkybės“ (t. II, b. l. 173–174).
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2017-06-21 raštu Nr. R-20779 „Dėl nustatyto darbingumo lygio“ informavo Inspekciją, jog pareiškėjai darbingumo lygį paskutinį kartą vertino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, kuris 2017-06-07 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-103 jai nuo 2016-01-07 iki senatvės pensijos sukakties dienos 2018-06-15 nustatė 45 proc. darbingumo lygį. Rašte nurodyta, kad darbingumo lygio sumažėjimui įtaką padarė diagnozuotas širdies nepakankamumas ir jungiamojo audinio ir judamojo atramos aparato ligos (pečių ir kaklo srities skausmas ir nugaros nervų šaknelių disfunkcija) (t. II, b. l. 179).
Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2017-07-13 „Išvadoje dėl lengvo atsitikimo darbe, įvykusio D. G.“ nurodyta, kad skirti įvykio darbe, kurio metu 2017-01-23 patyrė traumą AB Snaigė darbuotoja D. G., papildomą tyrimą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi tyrimo išvados suformuluotos remiantis faktinėmis įvykio aplinkybėmis bei surinkta informacija. Tyrimo metu nustatyti faktai sistemingai išdėstyti aplinkybių aprašyme ir pagrindžia įvardyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastį. Perkvalifikuoti nelaimingo atsitikimo darbe pasekmes bus galima gavus atitinkamas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ar teisėsaugos institucijos išvadas (t. I, b. l. 7, 8).
Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2017-06-07 skundą, 2017-07-14 sprendimu Nr. SD-37-8619 „Dėl lengvo nelaimingo atsitikimo tyrimo“ pripažino, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu 2017-01-23 sveikatos sužalojimus patyrė AB Snaigės darbuotoja D. G., ištirtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reikalavimų, todėl pagrindo skirti nelaimingo atsitikimo darbe papildomą tyrimą nėra. Šiuo sprendimu pareiškėja informuota apie tai, kad perkvalifikuoti nelaimingo atsitikimo darbe pasekmes bus galima gavus atitinkamas Neįgalumo ir darbingumo tarnybos ar teisėsaugos institucijos išvadas dėl nepataisomo kūno subjaurojimo ar nustatytus pakenkimų sveikatai padarinius, dėl kurių prarasta 45 ir daugiau procentų darbingumo (t. I, b. l. 6).
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2017-10-06 išdavė pareiškėjai darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 3071, kurioje atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą pareiškėjai nuo 2017-09-19 iki 2018-06-15 nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (t. III, b. l. 5).
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2017-10-06 išdavė pareiškėjai darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą DL-2 Nr. 3072, kurioje atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą pareiškėjai nuo 2017-09-19 neterminuotai nustatytas 65 proc. darbingumo lygis (t. III, b. l. 6).
Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio atstovo (atstovų), kurį (kuriuos) skiria darbdaviui atstovaujantis asmuo, ir darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai; įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Valstybinė darbo inspekcija taip pat tiria įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, ir nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo, kai įmonėje nepakanka darbuotojų dvišalei komisijai, nurodytai šio straipsnio 2 dalyje, sudaryti arba kai darbuotojas ar darbdavys, nesutikdamas su dvišalės komisijos ištirto nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo aktu, pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui (3 dalis). Minėto straipsnio 7 dalis nustato, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal Nuostatų 29 punktą įvykio darbe tyrimo tikslas yra: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė (29.1 punktas); nustatyti įvykio darbe priežastis (29.2 punktas); numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti (29.3 punktas). Nuostatų 37 punkte nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri suteikė dėl įvykio darbe nukentėjusiam darbuotojui pagalbą arba kurioje jis gydomas, nukentėjusio darbuotojo darbdavio ir/ar Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus rašytiniu prašymu per 2 darbo dienas nuo medicinos pagalbos suteikimo, o tais atvejais, kai pakenkimo sveikatai sunkumas patikslinamas atlikus papildomus tyrimus, – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo medicinos pagalbos suteikimo paštu, elektroniniu paštu ar faksu pateikia pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą
Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014-09-22 įsakymu Nr. V-416 patvirtintų Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinius nurodymų (toliau – Metodiniai nurodymai) 40 punkte nustatyta, kad jei ištyrus įvykį darbe, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo vėliau paaiškėja naujos teisiškai reikšmingos aplinkybės, taip pat jei keičiasi asmens sveikatos priežiūros įstaigos nustatytas nukentėjusiojo traumos sunkumas ar nukentėjusysis dėl patirtų įvykio metu sužalojimų miršta, skiriamas papildomas įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimas įvykio aplinkybėms, priežastims ar įrašams atitinkamame akte patikslinti. Metodinių nurodymų 1 priede „N-1 formos pildymas ir kodavimas” nurodyta, kad 4.3 punkte lengvo ar sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe atveju įrašoma nukentėjusiojo asmens sužalojimo diagnozė pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą. Mirtino nelaimingo atsitikimo darbe atveju įrašoma mirties priežastis pagal teismo ekspertų išvadas, įrašus asmens mirties liudijime ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą. Tais atvejais, kai mirties priežastis teismo ekspertų išvadose, asmens mirties liudijime ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumente nenurodyta ar atlikus visus galimus veiksmus nėra galimybės gauti dokumentą apie mirties priežastį, įrašoma „mirties priežastis nenustatyta“.
Teismo išvados
Minėta, jog Nuostatų 37 punkte nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri suteikė dėl įvykio darbe nukentėjusiam darbuotojui pagalbą arba kurioje jis gydomas, nukentėjusio darbuotojo darbdavio ir/ar Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus rašytiniu prašymu per 2 darbo dienas nuo medicinos pagalbos suteikimo, o tais atvejais, kai pakenkimo sveikatai sunkumas patikslinamas atlikus papildomus tyrimus, – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo medicinos pagalbos suteikimo paštu, elektroniniu paštu ar faksu pateikia pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą. Metodinių nurodymų 1 priede „N-1 formos pildymas ir kodavimas” nurodyta, kad 4.3 punkte lengvo ar sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe atveju įrašoma nukentėjusiojo asmens sužalojimo diagnozė pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą. Iš ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo matyti, kad šios teisės normos nesuteikia teisės Inspekcijai kvalifikuoti nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumą ar vertinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateiktų išvadų pagrįstumą, o Inspekcija sužalojimo diagnozę turi įrašyti vadovaudamasi sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės 2017-01-26 pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. SD-199 nurodyta, kad vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu pareiškėjos pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių (t. II, b. l. 162). Remiantis šia pažyma Nelaimingo atsitikimo darbe 2017-04-03 akto Nr. 1 5 punkte „Nelaimingo atsitikimo aplinkybės“ be kita ko, buvo nurodyta, kad pagal VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės 2017-01-26 išduotą pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. SD-199 ir 2017-03-14 raštą Nr. SD-553 įvykio metu D. G. pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių (t. I, b. l. 21–23). Taigi, nagrinėjamu atveju Inspekcija pagal tuo metu turimus duomenis iš sveikatos priežiūros įstaigos neturėjo pagrindo nelaimingo atsitikimo darbe akto 5 punkte nurodyti kitokį nei VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės nustatytą pakenkimo sveikatai sunkumą.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-04-10 įsakymu Nr. V-455 patvirtintas Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašas nustato, kad sunkūs pakenkimai sveikatai nustatomi pagal šiuos du požymius – pavojingumą gyvybei ir padarinius. Sąrašo 2.7 punkte nustatyta, kad sunkių pakenkimų sveikatai padariniai, be kita ko, yra visi kiti pakenkimai sveikatai, dėl kurių prarandama 45 ir daugiau procentų darbingumo. Sąrašo 2.8 punkte nustatyta, kad nepataisomas kūno subjaurojimas – kai prie tokios išvados prieina teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo padarinių pašalinimo galimybės.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2017-06-21 raštu Nr. R-20779 „Dėl nustatyto darbingumo lygio“ informavo Inspekciją, jog pareiškėjai darbingumo lygį paskutinį kartą vertino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, kuris 2017-06-07 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-103 jai nuo 2016-01-07 iki senatvės pensijos sukakties dienos 2018-06-15 nustatė 45 proc. darbingumo lygį, Darbingumo lygio sumažėjimui įtaką padarė diagnozuotas širdies nepakankamumas ir jungiamojo audinio ir judamojo atramos aparato ligos (pečių ir kaklo srities skausmas ir nugaros nervų šaknelių disfunkcija) (t. II, b. l. 179). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G123/2017(06) nurodyta, kad pareiškėjos sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės plaštakos II piršo amputacijos galinio pirštakaulio lygyje ir III–V pirštų amputacijos vidurinių pirštakaulių lygyje nukentėjusioji prarado daugiau nei 30 proc. darbingumo (t. I, b. l. 11). Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nustatyta, kad surašant Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, Inspekcijai nebuvo žinomos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjos pakenkimų sveikatai mastas galėtų būti įvardintas kaip sunkus, kadangi Nelaimingo atsitikimo akto surašymo metu nebuvo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvados pagrindu priimtos teisėsaugos institucijos išvados dėl pareiškėjos kūno subjaurojimo, be to, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nebuvo vertinusi pareiškėjos darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta matyti, kad pagrindo keisti nelaimingo atsitikimo akto 5 punkte nustatyto pakenkimo sveikatai kitaip, nei nurodyta VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės pažymoje, Inspekcija neturėjo pagrindo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G123/2017(06), kurioje nurodyta, kad pareiškėjos sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės plaštakos II piršo amputacijos galinio pirštakaulio lygyje ir III–V pirštų amputacijos vidurinių pirštakaulių lygyje nukentėjusioji prarado daugiau nei 30 proc. darbingumo (t. I, b. l. 11), priimtas atliekant ikiteisminį tyrimą, todėl teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad šis dokumentas, negalėjo būti įtrauktas į nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo bylą.
Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad Inspekcija ginčijamame sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, teisėtai ir pagrįstai pagal tuo metu turimus duomenis konstatavo, jog nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas nepažeidžiant Nuostatų reikalavimų ir todėl pagrindo skirti nelaimingo atsitikimo darbe papildomą tyrimą nėra, minėtas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti šį administracinį aktą atmestinas.
Pažymėtina, kad ginčijamame 2017-07-14 sprendime Nr. SD-37-8619 pareiškėjai buvo išaiškinta, kad perkvalifikuoti nelaimingo atsitikimo darbe pasekmes bus galima gavus atitinkamas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ar teisėsaugos institucijos išvadas dėl nepataisomo kūno subjaurojimo ar nustatytus pakenkimų sveikatai padarinius, dėl kurių prarasta 45 ir daugiau proc. darbingumo. Šios bylos nagrinėjimo metu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2017-10-06 išdavė pareiškėjai darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą Nr. DL-2 Nr. 3072, kurioje atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą pareiškėjai nuo 2017-09-19 neterminuotai nustatytas 65 proc. darbingumo lygis (t. III, b. l. 6) ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2017-10-06 darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 3071 (dėl kitų ligų), kurioje atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą pareiškėjai nuo 2017-09-19 iki 2018-06-15 nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (t. III, b. l. 5). Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcijai akto Nr. 1 surašymo ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo žinoma aplinkybė apie Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2017-10-06 pareiškėjai išduotą darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą DL-2 Nr. 3072 ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2017-10-06 darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 3071, teismui nėra pagrindo įpareigoti Inspekciją pakeisti 2017-04-03 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 5 punktą „Nelaimingo atsitikimo aplinkybės“. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai išaiškintina, kad ji Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2017-10-06 išduotos darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymos DL-2 Nr. 3072 bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2017-10-06 pažymos DL-1 Nr. 3071 (dėl kitų ligų) pagrindu, arba gavusi teisėsaugos institucijos išvadą, turi teisę kreiptis į Inspekciją su prašymu atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą ir pakeisti nelaimingo atsitikimo akte Nr. 1 esančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos D. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.