- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- 2YT-148-733/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01754-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisaritas
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Kęstučiui Košiui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas skundžia antstolio Kęstučio Košio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0118/15/00137/2, prašo užbaigti šią vykdomąją bylą, suėjus vykdymo senaties terminui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su antstolio patvarkymais minėtoje vykdomojoje byloje, kad yra suėjęs vykdymo senaties terminas.
Antstolis Kęstutis Košys 2021-11-15 Patvarkymu Nr. S-21-118-50344 netenkino pareiškėjo skundo, nurodydamas, jog skolininko atžvilgiu vykdo keturias vykdomąsias bylas, tarp jų ir ginčo vykdomąją bylą. Nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje yra suformuota, jog sprendžiant ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą - vykdymo senaties terminas turi būti nustatytos visos šios aplinkybės: 1) ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų (pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnį); 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą - sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Atsižvelgiant į šią kasacinio teismo formuojamą praktiką, akivaizdu, kad skolininkas skunde klaidingai aiškina nutarimų skirti baudą vykdymo senatį bei nėra susipažinęs su jo atžvilgiu vykdomomis vykdomosiomis bylomis.
Antstolis nurodo, kad trijų mėnesių terminas nutarimams pateikti vykdyti nebuvo praleistas, o ginčo vykdomosiose bylose pradėtas priverstinis skolos išieškojimas yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendžiant ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminas turi būti nustatyta, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Ginčo vykdomojoje byloje po jos užvedimo antstolis Kęstutis Košys reguliariai atliko šiuos vykdymo veiksmus: pateikė užklausas: bankams, kitoms kredito įstaigoms, Lietuvos Respublikos gyventojų registrui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sutarčių registrui, Valstybinio ginklų registrui, Lietuvos Respublikos jūrų laivų registrui, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrui ir pan.; surašė: antstolio reikalavimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimus, nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas; priėmė patvarkymus: vykdyti vykdomąjį dokumentą, areštuoti lėšas, paskirstyti išieškotas pinigines lėšas.
Vykdomosiose bylose visos pagal skolininko turtinę padėtį įmanomos priverstinio vykdymo priemonės yra pritaikytos ir iki šios dienos nėra panaikintos: areštuotos piniginių lėšų sąskaitos (vykdomosios bylos Nr. 0118/15/00173/2 l. 44).
Antstolis atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ekonomiškumo principu bei siekiant papildomų vykdymo veiksmų išlaidų optimizavimo, visi išvardinti vykdymo veiksmai atlikti ne kiekvienoje skolininko atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje, o vienoje iš bylų. Antstolis, vykdydamas skolų išieškojimą, veikė aktyviai, nuolat tikrino informaciją apie skolininko turtinės padėties pasikeitimą, informaciją apie socialinio draudimo išmokų gavėjo draudžiamąsias pajamas. Nustačius skolininko turtinės padėties pasikeitimą, antstolis nedelsiant imdavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 624 straipsnyje numatytų priverstinio vykdymo priemonių, tačiau dėl skolininko nebendradarbiavimo su antstoliu ir vengimo sumokėti paskirtas nuobaudas skolos iki šios dienos nėra išieškotos.
Taip pat antstolis nurodo, kad skolininkas nevykdydamas CPK 644 straipsnyje nustatytų skolininko pareigų (nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus; antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą; kviečiamam atvykti pas antstolį; aktyviai domėtis vykdymo eiga ir kt.), savo neveikimu trukdė išieškoti paskirtas baudas bei tokiu būdu vilkino skolų išieškojimą. Nebendradarbiavimą su antstoliu bei vengimą mokėti skolas įrodo tai, kad skolininkas per visą vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpį nei karto nesikreipė į antstolį su prašymu pakeisti baudos išieškojimą viešaisiais darbais, skolininkas siunčiamų procesinių dokumentų dažnai neatsiimdavo - dokumentai yra grįžę neįteikti su Lietuvos pašto darbuotojų žymomis: „neatsiėmė pašte“, „neatsiėmė“, nors procesiniai dokumentai buvo siunčiami adresu, nurodytu vykdomajame dokumente bei deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (vykdomosios bylos Nr. 0118/15/00173/2 l. 21, 25, vykdomosios bylos Nr. 0118/13/00753/2 l. 29, 49). Skolininkas yra jaunas, darbingo amžiaus, tačiau apie įsidarbinimą antstoliui nėra pranešęs, apie jo įsidarbinimą nėra gauta jokių duomenų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės.
Nurodo, kad akivaizdu, jog skolininkas stengėsi išvengti informacijos apie jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas. Tai lemia, kad baudos išieškojimo vykdymo senaties eiga buvo sustojusi ir iki šios dienos nėra suėjusi. Skolininko skundo argumentai dėl išieškojimo senaties termino pasibaigimo yra visiškai nepagrįsti, todėl skundžiamos vykdomosios bylos vykdymas turi būti tęsiamas, o skolininko skundas atmestas kaip nepagrįstas.
Suinteresuotas asmuo antstolis Kęstutis Košys teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į skundą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į skundą nurodo, kad palaiko antstolio patvarkyme dėl skundo netenkinimo išdėstytą poziciją ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Taip pat nurodo, kad iki 2015-07-01 klausimus, susijusius su nutarimų vykdymu, sprendė arba nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), arba protokolą surašęs organas (pareigūnas). Kadangi vykdomojoje byloje Nr. 0118/15/00137/2 išieškoma bauda paskirta iki 2015-07-01, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nėra išieškotoja.
Suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašo jo netenkinti, nurodė manantis, jog nėra suėjęs senaties terminas dėl baudos išieškojimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis Kęstutis Košys vykdo skolininko M. N. atžvilgiu vykdomąsias bylas Nr.: 0118/13/00753/2, 0118/14/00024/2, 0118/15/00173/2, 0118/18/00225.
Pareiškėjas prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0118/15/00137/2 suėjus nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312 - 316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009-09-18 nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1105/2007).
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, įsigaliojusio 2017-01-01, 672 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas - penkeri metai. Nuo 2015-07-01 įsigaliojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau vadovaujantis 2013-11-19 ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymu Nr. XII - 601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.
Vadinasi, pareiškėjo atžvilgiu priimto nutarimo skundžiamoje vykdomojoje byloje (priimtas 2014-12-22, t. y. iki 2015-07-01) skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra dveji metai. Ginčo byloje dėl to nėra.
Iš ginčo vykdomosios bylos matyti, kad nutarimas skirti baudą joje perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Antstolis Kęstutis Košys, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, atlikdamas vykdymo veiksmus kažkurioje iš vykdomų skolininko atžvilgiu vykdomųjų bylų, pagrįstai, siekiant išvengti vykdymo išlaidų padidėjimo, kitose šių veiksmų nedubliavo, vykdymo veiksmus atlikdamas naujausioje pareiškėjo vykdomojoje byloje (Nr. 0118/18/00225).
Analizuojant ginčo vykdomąją bylą bei vykdomųjų bylų Nr. 0118/13/00753/2, 0118/14/00024/2, 0118/18/00225 medžiagą, matyti, kad jose reguliariai (pvz.: 2015-03-16, 2015-03-17, 2015-03-25, 2016-07-21, 2016-07-22, 2017-05-17, 2018-02-01, 2018-02-21, 2018-07-26, 2020-12-17, 2021-06-11 ir t. t. buvo atliekami vykdymo veiksmai: atliktos užklausos: bankams, Lietuvos Respublikos gyventojų registrui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, Socialinės paramos šeimai registrui, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui, Antstolių informacinėje sistemoje ir kt.; priimti procesiniai dokumentai: vykdymo išlaidų apskaičiavimai, patvarkymai dėl lėšų arešto, patvarkymai priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, patvarkymas dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymai, nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir kt.
Iš vykdomųjų bylų medžiagos akivaizdu, kad jie buvo atliekami reguliariai ir tarp vykdymo veiksmų, nors 2018-07-26 - 2020-12-17 laikotarpiu padaryta daugiau nei dvejų metų pertrauka, tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tai padaryta dėl antstolio aplaidumo.
Antstolis teisingai pažymi ir iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nevykdė CPK 644 straipsnyje nustatytų skolininko pareigų, t. y. skolininkas per visą vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpį nei karto nesikreipė į antstolį su prašymu pakeisti baudos išieškojimą viešaisiais darbais, skolininkas siunčiamų procesinių dokumentų dažnai neatsiimdavo - dokumentai yra grįžę neįteikti su Lietuvos pašto darbuotojų žymomis: „neatsiėmė pašte“, „neatsiėmė“, nors procesiniai dokumentai buvo siunčiami adresu, nurodytu vykdomajame dokumente bei deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (vykdomosios bylos Nr. 0118/15/00173/2 l. 21, 25, vykdomosios bylos Nr. 0118/13/00753/2 l. 29, 49). Skolininkas yra jaunas, darbingo amžiaus, tačiau apie įsidarbinimą antstoliui nėra pranešęs, apie jo įsidarbinimą nėra gauta jokių duomenų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės.
Teismo vertinimu, baudų išieškojimas užsitęsė dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, dėl to, kad jo atžvilgiu buvo užvestos 4 vykdomosios bylos, kuriose periodiškai buvo atliekami vykdymo veiksmai, kurie nedubliuoti kitose vykdymo bylose, kad pareiškėjas nedirbo/negavo pajamų, neturėjo pakankamai lėšų bankų sąskaitose. Pareiškėjas žinojo ir žino, kad jam paskirta bauda, kad turi įvykdyti prievolę. Dėl paties pareiškėjo neveikimo pripažintina, kad baudos vykdymo senaties eiga 2018-07-26 - 2020-12-17 laikotarpiu buvo sustojusi.
Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolio aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudas ar skolą. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kuriuo apeliuojama į administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties termino praleidimą. Konstatuotina, kad pareiškėjui paskirtos baudos priverstinio vykdymo senaties terminas nėra praleistas.
Esant išvardintoms faktinėms aplinkybėms, teismui nenustačius neteisėtų antstolio veiksmų ar baudų priverstinio vykdymo senaties termino praleidimo, pareiškėjo skundo reikalavimas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0118/15/00137/2, suėjus senaties terminui atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo M. N. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.