- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- 1A-43-309/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12992-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis, Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- J. K.
- Advokatai
- Henrikas Oseckis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Nijolės Matuzevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. ir jo gynėjo advokato Henriko Oseckio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 90 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda, įpareigojant baudą sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.
Motociklas „Honda CB 600 F“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas neribotai savininko nuosavybei.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. K. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, o būtent: 2019 m. kovo 30 d., apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas motociklą „Honda CB 600 F“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 ir 128 punktų reikalavimus, t. y. neturėdamas tam teisės, vairavo motociklą ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, atsiradus kelyje kliūčiai – pėsčiajam J. V., laiku nestabdė motociklo ir saugiai neapvažiavo pėsčiojo, dėl to kliudė pėsčiąjį J. V., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio J. V. buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato kaulų lūžio.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. K. ir jo gynėjas advokatas H. Oseckis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendį, t. y. sušvelninti jam paskirtą bausmę, sumažinant paskirtos baudos dydį ir neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
2.1. Skunde apeliantai nurodo, kad apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl neteisingai J. K. paskirtos bausmės, t. y. paskirtos baudos dydžio bei taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.
2.2. Skunde taip pat nurodoma, kad J. K. supranta, jog pasielgė netinkamai, neteisėtai, neigiamai vertina savo veiksmus, dėl sukelto eismo įvykio, kurio metu sužalojo nukentėjusįjį J. V., labai gailisi ir mano, kad, nors jam paskirta bausmė yra mažesnė, negu BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tačiau ji nėra teisinga ir adekvati padarytai veikai, teismas, skirdamas bausmę, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių parenkant bausmės dydį. Apeliantai pažymi, kad J. K. padarė neatsargų nusikaltimą, savo padarytos nusikalstamos veikos pasekmes sušvelnino, t. y. nukentėjusiajam J. V. pagal pasirašytą susitarimą atlygino padarytą žalą, nusikalstama veika nesukėlė negrįžtamų pasekmių, nukentėjusysis dėl patirtos traumos gydymo įstaigoje negulėjo, buvo gydomas ambulatoriškai. Nukentėjusysis J. V. teisme patvirtino, kad J. K. žalą jam atlygino, atsiprašė, jie susitaikė. Atkreipia dėmesį, kad J. K. eismo įvykio metu negalėjo numatyti, jog nukentėjusysis turi negalią ir negirdi atvažiuojančio motociklo, o jį pastebėjęs pasimes ir pradės blaškytis. Kartu pažymi, kad byloje nustatyta viena J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
2.3. Apeliantų manymu, esant nurodytoms aplinkybėms J. K. paskirta galutinė sumažinta bausmė – 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda yra per didelė, nes tuo pačiu nuosprendžiu jam taikyta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Pažymi, kad J. K. pagal darbo sutartį dirba UAB „A.“ vairuotoju ekspeditoriumi, todėl dėl taikytos baudžiamojo poveikio priemonės neteks darbo, o neturėdamas darbo negalės sumokėti paskirtos baudos. Pastebi, kad netekus turimo darbo, J. K. tektų ieškotis kito darbo, tačiau rasti darbą nėra lengva.
2.3. Skunde prašoma įvertinti ir tai, kad J. K. padarė neatsargų nusikaltimą, eismo įvykio metu buvo blaivus, leistino greičio neviršijo. Nors yra teisiamas trečią kartą, tačiau ankstesni teistumai nėra susiję su Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimu, ankstesniais nuosprendžiais skirtas baudas yra sumokėjęs. Be to, J. K. paskutinį kartą administracine tvarka už KET pažeidimą baustas 2015 m. birželio 8 d., t. y. beveik prieš keturis metus iki šio eismo įvykio, eismo įvykio dienai galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, anksčiau skirtas baudas yra sumokėjęs. Nors J. K. neturi teisės vairuoti motociklo, tačiau turi teisę vairuoti kitas transporto priemones (kategorijos AM; BĮ; B; Cl; C; BE; C1E; CE). Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad J. K. sistemingai pažeidinėja KET.
2.4. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors J. K. yra teistas, tačiau jis teistas ne už nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui. Kartu pažymima, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu J. K. buvo blaivus, nevengė atsakomybės, nepasišalino iš eismo įvykio vietos, neatstatomų pasekmių nesukėlė (nebuvo apgadintos transporto priemonės ar pan.).
3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis J. K. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas – prašoma sušvelninti J. K. paskirtą bausmę sumažinant paskirtos baudos dydį ir neskiriant uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Tinkamai įvertinta kaltininko asmenybė yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.
7. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas J. K. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Bylos duomenimis J. K. padarė neatsargų nusikaltimą, nors anksčiau jis nebuvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau buvo teistas du kartus (pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį), naują nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui (1 t., b. l. 146–149), nors galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka, baustas ir už KET pažeidimus: 2015 m. kovo 23 d. nutarimu jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį už tai, kad vairuodamas automobilį, neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, leistiną greitį viršijo 62 kilometrais per valandą, o 2015 m. birželio 8 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta (1 t., b. l. 150–153), taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. K. sąmoningai ignoruoja KET reikalavimus (o ne sistemingai pažeidinėja KET), yra pagrįsta. Iš bylos taip pat matyti, kad nuteistasis dirba UAB „A.“ vairuotoju ekspeditoriumi (2 t., b. l. 1–3), žalą nukentėjusiajam atlygino ir įsipareigojo atlyginti žalą, jeigu ateityje jam būtų pareikštos pretenzijos (2 t., b. l. 7–8, 13). J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (taigi dar kartą vertinti šią aplinkybę nėra teisinio pagrindo), J. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgęs į visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai J. K. bus pasiekti paskyrus jam bausmę – baudą. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama iki 225 MGL dydžio bauda (minimali bauda yra 1 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 2 dalis)). Nagrinėjamu atveju teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir tai, kad yra nustatyta viena J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat atsižvelgęs į tai, kad J. K. dirba, žalą nukentėjusiajam atlygino, atsiprašė, paskyrė pastarajam baudą, mažesnę negu šios bausmės vidurkis, t. y. skyrė nuteistajam 90 MGL dydžio baudą. Be to, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, teismas paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. K. paskyrė 60 MGL dydžio baudą. Taigi daryti išvadą, kad apeliantui paskirta bausmė dydžiu yra aiškiai per griežta ir ją mažinti skunde išdėstytais argumentais, kartu įvertinus ir tai, kad nukentėjusysis buvo gydomas ambulatoriškai, ligoninėje negulėjo, nėra pagrindo.
9. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).
10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarstė minėtą klausimą, tinkamai įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, konkretų atvejį bei jo aplinkybes, ir pagrįstai uždraudė J. K. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Bylos duomenimis J. K. šiurkščiai pažeidė KET – vairavo motociklą neturėdamas tam teisės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, buvo labai neatidus – kaip pats nurodė, važiuodamas pro stotelę, užsižiūrėjo į joje stovinčius vaikus, o atsisukęs į kelią ir jo viduryje pamatęs žmogų, nebesuspėjo sustabdyti motociklo, t. y. atsiradus kelyje kliūčiai – pėsčiajam, J. K. laiku nestabdė motociklo ir saugiai neapvažiavo pėsčiojo, jį kliudė ir įvykusio eismo įvykio metu padarė pastarajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad baudžiamoji priemonė skiriama siekiant ne tik pataisyti nuteistąjį, bet ir siekiant prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, KET pažeidimų bei pataisyti nuteistąjį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų. Įvertinus paminėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad J. K. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant tiesiogines darbo funkcijas (pastarasis dirba vairuotoju ekspeditoriumi), įvykio metu jis buvo blaivus, nepasišalino iš eismo įvykio vietos, sprendžiama, kad teismas pagrįstai nustatė nuteistajam minimalų draudimo naudotis teise vairuoti terminą – vienus metus. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, kad aplinkybė, jog nusikaltimą padariusiam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbe, teismų praktikoje nėra pakankamas pagrindas netaikyti BK 68 straipsnio nuostatų (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-541-511/2015). Be to, nekyla abejonių, kad tuo atveju, jeigu J. K. netektų vairuotojo darbo UAB „A.“, jis, būdamas jauno amžiaus, darbingas, turėtų visas galimybes dirbti darbą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu. Esant paminėtoms aplinkybėms konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju uždraudimas nuteistajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.
11. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, šiuo nuosprendžiu J. K. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taigi tenkinti nuteistojo bei jo gynėjo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti šį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. K. ir jo gynėjo advokato Henriko Oseckio apeliacinį skundą atmesti.