- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- TS-15-1122/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Nuteistasis
- T. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-329, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu T. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalis, kuria T. J. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir T. J. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintas. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalis pakeista ir T. J. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų ir 6 mėnesiams.
Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. liepos 15 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. rugsėjo 14 d. (įskaičius 4 mėnesius ir 1 dieną), 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2022 m. liepos 14 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. gruodžio 13 d. – 3 metai 9 mėnesiai 1 diena.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58-329 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam T. J., rekomenduojant jam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą bei įsitraukti į darbinę veiklą pataisos įstaigoje.
Komisija, priimdama šį Nutarimą, atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus ir nustatė, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos. Komisija pažymėjo, jog T. J. Komisijai teikiamas antrą kartą. Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu (nuo 2022 m. birželio 10 d.): T. J. užsiima individualia veikla ir gauna pajamas, nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. su įstaigos psichologu pradėta vykdyti aprobuota elgesio pataisos programa – Socialinių įgūdžių ugdymas, su jį kuruojančiu Resocializacijos skyriaus specialistu kalbėjosi apie kriminalinės subkultūros prevenciją įkalinimo įstaigoje ir laisvalaikio praleidimo būdus, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį yra 12 kartų skatintas, drausmine tvarka nebaustas. Komisija, priimdama Nutarimą, atsižvelgė į tai, kad T. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Pirmą kartą į policijos akiratį pakliuvo būdamas 21 metų dėl įvykdyto nužudymo, 22 metų amžiaus nuteistas pirmą kartą. Teismo nuosprendžiuose savo kaltę neigia, tačiau interviu metu savo kaltę pripažįsta dalinai, t. y. save laiko kaltu dėl to, jog buvo kartu su nusikaltime dalyvavusiais asmenimis. T. J. kriminalinę istoriją sudaro 4 teistumai, iš kurių dominuoja teistumai už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl jo elgesiui nustatomas smurtinių ir turtinių nusikaltimų modelis. Socialinio tyrimo duomenimis, T. J., būdamas laisvėje, stokojo nuoseklios bei stabilios darbinės patirties ir gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, neįgijo darbinės patirties. Šiuo metu formaliai patvirtino savo galimybę dirbti po paleidimo. Atvykęs į įstaigą deklaravo išrankų darbo pobūdžiui požiūrį, įsidarbinti nebandė. Bausmės atlikimo metu įgijo ne vieną specialybę, tačiau nėra linkęs realizuoti savo žinių ar lavinti profesines kompetencijas darbinėje veikloje pataisos įstaigoje. Nuteistajam nuo 2022 m. birželio 22 d. leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla. Nuteistasis teigė, kad paskutiniais mėnesiais už tai gauna apie 300 Eur per mėnesį, o nuo veiklos pradžios uždirbo apie 1 000 Eur. Nutarime Komisija pažymėjo, kad T. J. šiuo metu išlieka labiau susikoncentravęs į santykių su šeimos nariais palaikymą bei puoselėjimą. Pastebima, kad nuteistojo savęs vertinimo lygmuo nėra aukštas, tačiau nuteistasis išlieka labiau teigiamai save vertinantis, stokojantis poreikio savyje identifikuoti negatyvius elgesio ar mąstymo ypatumus, stebimas polinkis dėl savo kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms. Nuteistasis linkęs labiau prisitaikyti prie supančios aplinkos, nei reikšti savo poziciją ar atstovauti savo interesus. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam būdingas nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš ankstesnės negatyvios patirties, agresyvaus elgesio apraiškos, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, kurie yra identifikuojami, kaip aktualūs kriminogeniniai poreikiai. Komisija pažymėjo, kad bausmės atlikimo metu T. J. dalyvavo tikslinėse intervencinėse programose, stebėtos teigiamos iniciatyvos mokymosi procesui. T. J. per bausmės atlikimo laikotarpį įgijo 6 profesines kvalifikacijas, visgi, įsidarbinti ir dirbti pagal jas iniciatyvų nerodė. Nuteistojo darbinio užimtumo veiklos sritis šiuo metu yra valdoma, vykdant individualią veiklą, tačiau nuteistasis stokojo motyvacijos įsitraukti į darbinę veiklą pataisos įstaigoje ir įgyti darbinę patirtį, lavinti darbo įgūdžius. Nuostatos darbo pataisos įstaigoje atžvilgiu išlieka negatyvios. Remiantis 2021 m. balandžio 28 d. įvertinimo rezultatais, T. J. pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, tačiau esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, patiriant destabilizuojančios aplinkos poveikį ir/ar frustraciją, smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Apibendrindama Komisija sprendė, kad siekiant pozityvių T. J. nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyčių, yra svarbus jo nuoseklus bei tęstinis rekomenduojamų resocializacijos priemonių vykdymas bei kryptingos ir į pokytį orientuotos motyvacijos išlaikymas (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 202–203).
Šalies argumentai
Nuteistasis T. J. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nurodo, kad Komisijos Nutarimas naikintinas dėl nemotyvuotumo ir teisėtų lūkesčių pažeidimo. Lygtinį paleidimą nuteisto asmens teise įvardina ne tik Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatos, pagal kurias, lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimą kalinio neatitikimą tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti, bet ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnis. Taigi, pasak nuteistojo, lygtinis paleidimas, nuteistajam atitinkant formaliuosius reikalavimus, yra teisėtu lūkesčiu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo teisėtus lūkesčius pažeidžiantis nutarimas galėtų būti priimtas tik labai aiškiai jį argumentavus, pateikus įrodymus, jeigu kalinys neatitinka minimalių lygtinio paleidimo kriterijų.
Nuteistasis skunde akcentuoja, kad Komisijos nutarimas yra vienkartinio taikymo (ad hoc) individualus teisės aktas, kuris gali būti teismo patvirtintas be jokių redakcinio pobūdžio pakeitimų. Todėl skundžiamam Komisijos Nutarimui yra taikytini ir reikalavimai, suformuluoti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime, pagal kurį, sprendimai turi būti grindžiami teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi būti racionalus – turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų sprendimui pagrįsti; sprendime negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių; sprendimai turi būti aiškūs. Nuteistojo teigimu, Komisija skundžiamame Nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, jame nėra motyvuojamosios dalies, kadangi po faktų dėstymo eina rezoliucinė skundžiamo nutarimo dalis. Taip pat nuteistasis skunde teigia, kad Komisija Nutarime pažymėjo, jog jis stokoja nuoseklios ir stabilios darbinės patirties, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu neišreiškė motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje, nors darbinės patirties stygius bei neigiamos nuostatos į darbą išlieka aktualūs ir reikalauja tolimesnių tikslinių veiksmų, todėl išlieka poreikis tolimesnio elgesio pokyčių stebėjimui ir išlaikymui. Negalima sutikti su skundžiamo Nutarimo teiginiais apie „gyvenimo stilių, darbinę, mąstymo ir elgesio problemines sritis“, nes jis laisvės atėmimo bausmę atlieka 8 metus ir 9 mėnesius, todėl uždaroje aplinkoje akcentuojamos „probleminės sritys“, tokios kaip gyvenimo stilius, įdarbinimas yra priklausomos nuo įkalinimo įstaigos, bet ne nuo jo paties. Nuteistasis skunde atkreipia teismo dėmesį, kad mokymasis prilyginamas darbui, nes vienu metu negali mokytis ir dirbti, be kita ko, Vilniaus pataisos namai neturi galimybių aprūpinti apmokamu darbu pagal jų turimas specialybes ir išsilavinimus. Vilniaus pataisos namų teritorijoje nėra jokių gamybinių patalpų, kur būtų atliekami bet kokie darbai, taigi nėra jokių sąlygų susirasti darbo ir įsidarbinti, o darbo siūlymas yra tik deklaratyvaus pobūdžio.
Šiuo metu jis yra atsidaręs individualią įmonę, dirba savarankiškai. Jis nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, visos bausmės atlikimo laikotarpį nei Marijampolės, nei Vilniaus pataisos namų direktoriai jokių pretenzijų nereiškė. Priešingai, už nepriekaištingą elgesį jis yra skatintas net 12 kartų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat 2022 m. balandžio 12 d. jis dalyvavo psichologinės savianalizės grupėje, 2022 m. gruodžio 15 d. – elgesio pataisos programos „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“ I modelyje, siekiant sustiprinti socialinius įgūdžius orientuotus į save bei tuo suteikiant galimybę efektyviau integruotis į visuomenę atlikus bausmę. Šios aplinkybės rodo, jog jo elgesyje yra žymių korekcijos požymių, jis yra pavyzdingo elgesio ir nepriekaištingos reputacijos asmuo. Todėl teiginys, jog jis stokoja nuoseklios ir stabilios darbinės patirties, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu taip pat neišreiškė motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje, darbinės patirties stygius bei neigiamos nuostatos į darbą, yra nesuderinama su bendruoju teisės principu, kad teisė nereikalauja to, kas neįmanoma.
Komisijos Nutarime minėtoms psichologinėms įžvalgoms dėl nusikalstamo elgesio, rizikos įvertinimui ir elgesiui būdingiems bruožams, asmenybės bruožų tyrimams yra naudojamos metodikos, kurios leidžia nustatyti asmens kompulsyvumą, šizoidiškumą ir kt. Kita vertus, nuteistasis skunde teigia, kad apibūdinant jo psichologinę įžvalgą, viename sakinyje pateikti prieštaringi vertinimai, kurie rodo Komisijos piktnaudžiavimą padėtimi. Nuteistojo manymu, Komisija, teikdama psichologinę įžvalgą, praleidžia sąvokų apibrėžimus, jo neigiamus bruožus apibūdinantys veiksniai yra išvados rengėjų subjektyvus situacijos vertinimas, o ne objektyvia informacija grįstos prielaidos. Nuteistojo manymu, Komisijos vertinime yra nemažai prieštaraujančios informacijos tarp elgesio apibūdinamo ir daromų išvadų bei nevengto subjektyvaus vertinimo, kuris yra atliktas nesivadovaujant mokslinėmis metodologijomis.
Motyvuotumo reikalavimas Komisijos nutarimams yra imperatyvus, įtvirtintas BVK 164 straipsnyje ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatuose, taigi, šio reikalavimo nepaisymas laikytinas pagrindu skundžiamo Nutarimo panaikinimui. Konstitucinio Teismo formuluojama oficiali doktrina teigia, kad „teisės aktuose numatyti valstybės institucijų ir pareigūnų įgaliojimai negali būti suprantami kaip subjektinės teisės, t. y. tokios teisės, kuriomis galima pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiūra. Tokie įgaliojimai – tai pareigos, kurios privalo būti vykdomos, jeigu yra teisės aktuose numatytos sąlygos“. Nuteistojo teigimu, Komisija ir įkalinimo įstaigos administracija teisės aktais suteiktus įgaliojimus traktavo esant savo subjektinėmis teisėmis, kuriomis galima naudotis be jokių paaiškinimų. Pavyzdžiui, kalinimo metu buvo nuolat nustatinėjama jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuosekliai mažėjo, jam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Kai buvo pervežtas į Vilniaus pataisos namus, kur atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, rezultatas pasikeitė.
Nuteistasis skunde nesutinka su Komisijos Nutarime nurodytu teiginiu, kad „paskutinė nusikalstama veika įvykdyta organizuotoje grupėje, kaltę pripažino iš dalies, stebimas polinkis dėl savo kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms, nepalankus gebėjimas pasimokyti iš ankstesnės negatyvios praeities“. Šis teiginys, kad jis dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino, yra melagingas. Aplinkybė, kad jis kategoriškai ginčija savo veiksmų teisinį kvalifikavimą, nėra ir negali būti Komisijos nagrinėjimo dalyku. Melagingų duomenų pateikimas skundžiamame Komisijos Nutarime yra Komisijos šališkumo įrodymas, todėl tai laikytina skundžiamo Nutarimo negaliojimo pagrindu. Komisija neskyrė pakankamai dėmesio taikyti jam lygtinį paleidimą ir išėjo už suteiktų įgaliojimų ribų, pasisakydama priešingai įstatymo nuostatoms. Tezės apie pakartotinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, padarymo būdo vertinimą, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto principo non bis in idem pažeidimu, kadangi minėtas aplinkybes jau yra įvertinęs teismas skirdamas bausmę, o pakartotinis aplinkybių vertinimas yra baudimas antrą kartą.
Nuteistasis skunde pažymi, kad prie vykdomo nusikaltimo prisidėjo tuo metu nepagalvojęs apie pasekmes ir apie nusikaltimo sunkumą. Bausmės dydis sudarė daugiau nei trečdalį jo pragyvento gyvenimo laiko, todėl buvo tinkama pamoka apgalvoti savo veiksmų pasekmes. Nuteistojo teigimu, jis turi gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi du sūnus, yra darbingo amžiaus, motyvuotas dirbti. Būdamas laivėje bus priimtas dirbti UAB (duomenys neskelbtini), padės sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams. Iki bausmės pabaigos liko daugiau nei 3 metai ir 6 mėnesiai, todėl bausmės tikslai yra pasiekti, o jo integracijos į visuomenę procesas, vykdomas lygtinio paleidimo sąlygomis, būtų daug reikalingesnis, nes jis nebūtų išlaikomas valstybės. Nuteistojo manymu, per 8 metų ir 9 mėnesių laikotarpį, praleistų įkalinime, jo požiūris į gyvenimo vertybes pasikeitė, jis sugebės būti visuomenės nariu, besilaikančiu įstatymų visuotinai priimtų elgesio taisyklių (b. l. 1–4).
Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos Nutarimo nepateikė.
Kitų atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas netenkintinas
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d., analogiškas reglamentavimas iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusioje BVK 157 straipsnio redakcijoje) nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 82 str. 4 d.). Minėtose BVK nuostatose įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).
Iš to darytina išvada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos specifiškumas pasireiškia tuo, kad šiuo atveju prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-27-209/2019).
Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo T. J. atitikimą BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu atlieka paskirtą 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal subendrintus nuosprendžius, 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis atliko 2022 m. liepos 14 d., kas atitinka formalias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Vertinant nuteistojo T. J. nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, jog 2022 m. gruodžio 9 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-312 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodoma, jog Vilniaus pataisos namuose 2022 m. balandžio 28 d. buvo atliktas T. J. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Abejoti pateikto vertinimo rezultatais teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, jog nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. Marijampolės pataisos namuose atlikto pirminio bei 2020 m. sausio 23 d. pakartotinio T. J. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi – vidutinė. Taigi nepritartina nuteistojo skundo teiginiui, kad kalinimo metu nuolat buvo nustatinėjama jo pakartotinio elgesio rizika, kuri nuosekliai mažėjo, o tik perkėlus jį į Vilniaus pataisos namus bausmės atlikimui, rezultatas pasikeitė. 2021 m. balandžio 28 d. nuteistajam taip pat buvo atliktas smurto rizikos įvertinimas, taikant HCR-20 metodiką, pagal kurią, T. J. pakartotinio smurtinio elgesio rizika šiuo metu taip pat yra vidutinė, tačiau esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, patiriant destabilizuojančios aplinkos poveikį ir/ar frustraciją, smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyčių, yra svarbus nuteistojo nuoseklus bei tęstinis jam rekomenduojamų resocializacijos priemonių vykdymas bei kryptingos ir į pokytį orientuotos motyvacijos išlaikymas.
Taigi, nors nuteistasis šiuo atveju iš dalies ir atitinka BVK 82 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo formaliąsias sąlygas, tačiau minėtos aplinkybės, susijusios su nustatytu vidutiniu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, Socialinio tyrimo išvadoje nustatytomis probleminėmis sritimis, neleidžia teismui spręsti, jog T. J. padarė akivaizdžią bei įtikinančią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju vertintini ir kiti materialieji pagrindai, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, matyti, jog nuteistasis T. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2014 m. liepos 15 d., o nuo 2016 m. balandžio 28 d. – lengvosios grupės sąlygomis, 2021 m. rugsėjo 6 d. iš Marijampolės pataisos namų perkaltas į Vilniaus pataisos namus. Per visą laikotarpį nėra baustas drausmine tvarka, yra skatintas 12 kartų (visais atvejais Marijampolės pataisos namuose, paskutinį kartą 2021 m. liepos 12 d.), duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs adaptaciniais sunkumais, nėra, nuteistojo nuostatos mokymosi procesui visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu buvo/yra teigiamos, bausmės atlikimo metu įgijo 6 profesines kvalifikacijas. Bausmės atlikimo metu T. J. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. spalio 6 d. dalyvavo įvairiose programose kaip „Streso mažinimo ir reabilitacijos kursų“, „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, „Relaksacija“, „Meno terapijos“ užsiėmimuose, pozityvaus užimtumo priemonėje „Aplankyk kalinį“, „Nuteistųjų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ programoje, psichologo vykdytoje smurto prevencijos programoje, dalyvavo psichologo grupinio darbo principu vykdytoje smurto prevencijos programoje, planuoja, dalyvauti tęstiniuose užsiėmimuose jeigu tik bus renkama nauja dalyvių grupė, nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. su įstaigos psichologu, pagal išankstinį sutarimą pradėta aprobuota elgesio pataisos programa – Socialinių įgūdžių ugdymas, be to, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: 2022 m. birželio 16 d. su specialistu kalbėjosi apie kriminalinės subkultūros prevenciją įkalinimo įstaigoje ir laisvalaikio praleidimo būdus, 2022 m. rugpjūčio 1 d. dalyvavo sporto renginyje „Sporto šventė“, 2022 m. spalio 11 d. dalyvavo kūrybiniame apyrankės užsiėmime, vykdo individualią veiklą (pastarosios veiklos susijusios su Komisijos rekomendacijų 2022 m. birželio 10 d. netaikius lygtinio paleidimo vykdymu). Remiantis Vilniaus pataisos namų duomenimis, įstaiga nuteistojo T. J. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi, nenustatyti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sunkumai, šiuo metu labiau susikoncentravęs į santykių su šeimos nariais palaikymą bei puoselėjimą, sulaukia šeimos narių paramos, būdamas laisvėje turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyventų su šeima, paleidimo atveju planuoja dirbti UAB (duomenys neskelbtini), yra stebimas nuoseklus disciplinuotas nuteistojo elgesys. Taigi stebimos teigiamos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidos, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu T. J. dalyvavo tikslinėse intervencinėse programose, skirtose padėti valdyti su nuteistojo mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės bei nuostatų sritimis siejamus kriminogeninius poreikius.
Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius ir kitas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Minėtos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, taip pat dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių, minėtos išvados nėra pagrindo daryti, T. J. turi daug tobulintinų sričių, kurios išlieka aktualios, reikalaujančios tęstinių ir tikslingų veiksmų. Taigi tai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Visų pirma, nesutiktina su nuteistojo skunde išsakyta pozicija, kad „Komisija nutarime, išdėsčiusi faktus, nepateikė jokių argumentų“, tačiau iš asmens bylos medžiagos matyti, kad Komisija, priimdama Nutarimą netaikyti T. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, visapusiškai įvertino Socialinio tyrimo išvadą, kurioje tyrimas atliktas naudojant Teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, taip pat atliekant socialinį tyrimą buvo įvertinta asmens byla, kiti bausmės atlikimo metu formuoti dokumentai, atlikta nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, interviu/pokalbiai, tyrimą atliko tam įgalioti rengėjai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turintys reikiamą išsilavinimą, kvalifikacinį laipsnį. Komisijos nariai vienbalsiai nutarė netaikyti lygtinio paleidimo, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmiau paminėtais nuteistojo T. J. skundo argumentais dėl Komisijos Nutarimo nemotyvuotumo ar nepagrįstumo, ar kad Komisija rėmėsi subjektyviu vertinimu, o ne objektyvia informacija, vertinti, kad Komisija buvo šališka.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste pažymėtina, kad T. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Pirmą kartą į policijos akiratį pakliuvo būdamas (duomenys neskelbtini) metų dėl įvykdyto nužudymo, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus nuteistas pirmą kartą. Taigi neigiamos nuteistojo nuostatos įstatymų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. T. J. kriminalinę istoriją sudaro 4 teistumai, iš kurių dominuoja teistumai už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – nužudymas, plėšimas, turto prievartavimas, už kurias numatyta gana griežta baudžiamoji atsakomybė, todėl jo elgesiui pagrįstai nustatomas smurtinių ir turtinių nusikaltimų modelis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad T. J. ir anksčiau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai teigiama linkme jo nepakeitė, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kelis subendrintus nuosprendžius. Paskutiniu nuosprendžiu T. J. buvo nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo padarymą, susijusio su turto prievartavimu (BK 181 str. 3 d.), o ankstesniais nuosprendžiais – 2010 m. spalio 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo už vieno labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų (BK 260 str. 3 d.) ir vieno sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais, didelės sprogstamosios galios arba dideliu kiekiu šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų (BK 253 str. 3 d.), padarymą, 2014 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo už vieno apysunkio smurtinio nusikaltimo padarymą (BK 180 str. 1 d.) ir vieno nesunkaus nusikaltimo nuosavybei (BK 187 str. 1 d.) padarymą. Be to, praeityje, būdamas jauno amžiaus, 1994 m. liepos 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo nuteistas už tyčinį nužudymą, už kurį jis buvo paleistas lygtinai. Per kiek ilgesnį nei dviejų metų laikotarpį (nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2013 m. sausio 22 d., kai jam buvo skirtas suėmimas) T. J. įvykdė naujas nusikaltimas veikas, kas jį charakterizuoja neigiamai. 2014 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, jog nusikalstamas veikas T. J. padarė veikdamas bendrininku grupėje, praeityje buvo teistas, teistumai neišnykę. Teismo nuosprendžiuose savo kaltę neigia. Interviu metu savo kaltę pripažįsta dalinai. Save laiko kaltu tik dėl to, jog buvo kartu su nusikaltime dalyvavusiais asmenimis. Nors išvardytos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl nesutiktina su nuteistojo skundo deklaratyviais teiginiais, kad „aplinkybė, kad jis kategoriškai ginčija savo veiksmų teisinį kvalifikavimą, nėra ir negali būti Komisijos nagrinėjimo dalyku ir tai laikytina skundžiamo Nutarimo negaliojimu pagrindu, o Komisija, taip pasisakydama, išėjo už suteiktų įgaliojimų ribų“. Nuteistojo nesutikimas su Komisijos Nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be kita ko, Komisija, priimdama Nutarimą, rėmėsi ne vien jo pozicija dėl nusikalstamų veikų, o anksčiau išvardytų aplinkybių visuma.
Susipažinęs su Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais veiksniais, teismas pažymi, kad nemažą dalį dinaminių veiksnių sudaro su darbine veikla sietinos aplinkybės: oficialios darbinės patirties stygius, neigiamas požiūris į darbą ir prasta finansinė padėtis, lėšų valdymo sunkumai. Nors nuteistasis šiuo metu verčiasi individualia veikla ir teismas tai vertina teigiamai, tačiau, įvertinus atliktinos bausmės laikotarpį, tai jis daro gana trumpą laiką, t. y. nuo 2022 m. birželio 23 d. Apskritai ankstesnės laisvės atėmimo bausmės metu ir dabar nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba. Nuteistojo skunde itin akcentuojama tai, kad pataisos įstaigoje jis nedirba ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, t. y. pataisos įstaiga neturi galimybių aprūpinti apmokamu darbu pagal turimas specialybes ir išsilavinimus, Vilniaus pataisos namų teritorijoje nėra gamybinių patalpų, kur būtų atliekami bet kokie darbai, taigi nėra jokių sąlygų susirasti darbo ir įsidarbinti, o darbo siūlymas yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, T. J. 2020 m. rugsėjo 22 d. yra išreiškęs sutikimą dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, tačiau nėra duomenų, ar nuteistajam buvo pasiūlyta konkreti darbo vieta, ar tai, jog pats T. J. būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl poreikio įsidarbinti laisvose darbo vietose. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo teigimu, jis, būdamas pataisos namuose, nesutiktų dirbti tvarkiniu, virtuvės darbininku, maisto dalintoju, siuvėju, suvirintojų, dėl, jo paties nuomone, žeminančio darbo pobūdžio. Kaip matyti, nors T. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dalyvavo įvairiose priemonėse ir yra įgijęs ne vieną darbo rinkoje paklausią specialybę, tačiau nėra linkęs realizuoti savo žinių ar lavinti profesines kompetencijas realizuojant save darbinėje veikloje. Priešingai, nei teigiama nuteistojo skunde, šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad nuteistasis yra motyvuotas dirbti laisvėje ir dėl to yra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pagrindą tokiai išvadai sudaro tai, kad per daugiau kaip 8 metų bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nedirbo, prašymą leisti verstis individualia veikla pateikė tik 2022 m. gegužės 31 d. (asmens bylos III tomo II dalies b. l. 86–87), be to, nesant galimybės įsidarbinti dėl objektyvių priežasčių (darbo vietų stygiaus ar kt.) pataisos įstaigoje galima atlikti ir nemokamus darbus, tačiau tokios iniciatyvos nuteistasis taip pat neišreiškė. Taigi, šios aplinkybės tik patvirtina, kad tai gali būti labiau susiję ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio riziką, mažinant ją, ir tikru siekiu verstis darbine veikla, o labiau formaliais pagrindais ar tai, kas jam asmeniškai naudinga. Būtent šios aplinkybės – nuoseklios oficialios darbinės patirties stoka, neigiamas požiūris į darbą, prasta finansinė padėtis ir lėšų valdymo sunkumai sudaro dinaminius veiksnius, kuriuos T. J. savo pastangomis gali mažinti ir taip įrodyti, kad jis vertas teismo pasitikėjimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad T. J. yra įgijęs įvairių rūšių kvalifikacijas, kurios veiktų kaip vienas iš resocializacijos procesą palengvinančių veiksnių, jų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis per gana ilgą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dėjo reikiamas pastangas siekdamas įgyti darbinės patirties. Darbinės patirties siekis rodo požiūrį į darbo svarbą, kartu galima prognozuoti jo požiūrį į darbinę veiklą būnant laisvėje, gebėjimą tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinką. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad T. J. būdamas laisvėje stokojo nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, neįgijo darbinės patirties, o šiuo metu, formaliai, patvirtino savo galimybę dirbti po paleidimo. Atvykęs į įstaigą deklaravo išrankų darbo pobūdžiui požiūrį, įsidarbinti nebandė. Taigi išsilavinimo, mokymosi ir galimybių įsidarbinti sritis yra tiesiogiai siejama su T. J. nusikalstamumu. Be to, lėšų tvarkymo ir pajamų sritis yra siejama su nuteistojo nusikalstamumu, ji išlieka reikšminga pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams bei asmens resocializacijai. Nuteistajam įsitraukiant į legalią darbinę veiklą bei sistemingai gaunant pastovias pajamas, jo nusikalstamo elgesio rizika gali būti valdoma.
Komisija, svarstydama dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo T. J., įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas, emocinę gerovę. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi eilę savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: gyvenimo stiliaus ypatumai (komunikacija su nusikalstamą patirtį turinčiais asmenimis, nusikaltimai vykdomi bendrininkų grupėse); nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos; objektyvaus savi-vaizdžio stoka; impulsyvumas; agresyvus elgesys; savitvardos bei savikontrolės stoka; problemų sprendimo įgūdžių stoka; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; nepakankamas gebėjimas priimti taikomas poveikio priemones bei laikytis nustatytų taisyklių. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis nepakankamai geba atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos ir buvo paveikus jai. Nuteistojo gyvenimo stilius, kuris pasižymėjo nuosekliu įsitraukimu į rizikingas situacijas, netinkamos bendravimo aplinkos pasirinkimu, elgesio struktūros stoka, lengvabūdiškumu, nepaisymu nustatytų taisyklių, yra betarpiškai susijęs su T. J. nusikalstamo elgesio raiška. Nors nuteistojo savęs vertinimo lygmuo nėra aukštas, tačiau nuteistasis išlieka labiau teigiamai save vertinantis. Pirminio vertinimo metu stebėta, jog T. J. kiek stokojantis poreikio savyje identifikuoti negatyvius elgesio ar asmenybės ypatumus, siekiant savo kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms. Nuteistasis linkęs labiau prisitaikyti prie supančios aplinkos, nei reikšti savo poziciją ar atstovauti savo interesus. Pokalbio metu išsako požiūrį, jog viena iš dabartinio nusikaltimo įvykdymo priežasčių buvo tai, kad jis buvo pernelyg patiklus ir pasitikintis pažįstamais asmenimis. Nors T. J. bendravimo situacijose išlieka mandagus, atidus, geba palaikyti pokalbį, akių kontaktą, nevengia išsakyti savo pozicijos, tačiau informaciją, susijusią su praeities ir pastarojo nusikaltimo aplinkybėmis, priežastimis bei detalėmis linkęs teikti gan selektyviai, nutylėti ar pateikti subjektyvius paaiškinimus. Analizuojant jo kriminalinę patirtį, galima įžvelgti T. J. būdingą impulsyvų elgesį, nepakankamą gebėjimą įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes bei orientavimąsi į asmeninių poreikių ar asmeninės gerovės siekimą. Remiantis įvertinimo metu gautais duomenimis, T. J. mąstymo ir elgesio ypatumai gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistajam būdingas nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš ankstesnės negatyvios patirties, agresyvaus elgesio apraiškos, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai yra identifikuojami, kaip aktualūs kriminogeniniai poreikiai. Vertinimo metu nustatyta, jog asmens nuostatų srities komponentai: pritarimas nusikalstamiems veiksmams esant finansinio atlygio siekiamybei, požiūris į visuomenės/bendruomenės gerovės, saugumo vertybes – buvo vieni aktualiausių, bei su jo nusikalstamo elgesio raiška susiję kriminogeniniai poreikiai, kurie pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo metu išlieka intervencinių priemonių taikymo objektu. Taigi šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Vien tai, kad po paskutinio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo T. J. dalyvavo dvejose užimtumo priemonėse (2022 m. rugpjūčio 1 d. ir 2022 m. spalio 11 d.) bei nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. pradėjo dalyvavimą elgesio pataisos programoje, nepakanka, kad T. J. būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ar daryti išvadą, jog padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, už kurių mažinimą atsakingas pats nuteistasis, išliko tie patys. Taigi, nuteistojo mąstymo, elgesio ir nuostatų sritys vis dar reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų veiksmų, siekiant teigiamos elgesio korekcijos, o tai dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus dinaminius veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri ilgą laiką išlieka nepakitusi. Kaip minėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta T. J. žema nusikalstamo elgesio rizika ar kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Vien tai sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio T. J. skundo argumentai, kad iki bausmės pabaigos liko daugiau nei 3 metai ir 6 mėnesiai, todėl bausmės tikslai yra pasiekti, o jo integracijos į visuomenę procesas, vykdomas lygtinio paleidimo sąlygomis, būtų daug reikalingesnis, nesudaro besąlyginio pagrindo T. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistąjį paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 82 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Todėl nesutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, įtvirtinti Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“, kuriomis remiantis, lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimą kalinio neatitikimą tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti. Šios rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą (5 balsai prieš) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam T. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo T. J. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-329, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.