Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „VILNIAUS LYTAGRA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LT NAMUKAS“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, ieškovė ir atsakovė 2016-04-29 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1588, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo galutinai už prekes apmokėti per 45 kalendorines dienas nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos, tačiau iki šios dienos tik iš dalies apmokėjo už nurodytas sąskaitas – faktūras. Taigi pagal sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį ieškovė įsipareigojo perleisti nuosavybės teisę į prekes, o atsakovė įsipareigojo sutarties 4.1 punkte nustatytais terminais galutinai už prekes apmokėti per 45 kalendorines dienas nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Pagal į bylą pateiktas PVM sąskaitas – faktūras atsakovės ieškovei skola sudaro 2322,19 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). CK 305 straipsnio 1 dalis numato, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, todėl atsakovas laikoma pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.205 straipsnis).

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda) ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis; teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. UAB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010).

Nagrinėjamu atveju, šalys sutartį sudarė laisva valia, niekieno neverčiamos, aptarė visas sutarties sąlygas, su visomis sutarties sąlygomis atsakovė sutiko, pasiūlymų ar prašymų pakeisti sutartį ar jos atitinkamas sąlygas nuo sutarties sudarymo iki šios bylos nagrinėjimo ieškovei nepateikė, kaip ir nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kad iki ginčo teisme nagrinėjimo pradžios bet kokia forma išreiškė nesutikimą su atitinkamomis sutarties sąlygomis. Sutartis abiejų šalių buvo vykdoma ir iki šiol nėra nutraukta, sutarties nuostatos neprieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyvioms įstatymo normoms.

Byloje kilo ginčas dėl prekių perdavimo ir naujų įgaliojimų suteikimo asmenims, galintiems priimti prekes. Byloje esančios 2016-04-29 pirkimo pardavimo sutarties 3.5 punktas patvirtina, kad prekės išduodamos pirkėjui pagal šio punkto lentelėje nurodytą pirkėjo įgaliotų asmenų sąrašą, turinčių teisę paimti prekes iš pardavėjo, pateikus asmens tapatybę įrodantį dokumentą. Įgaliotais asmenimis nurodyti A. U. ir J. Ž.. Susipažinus su į bylą pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis nustatyta, kad dalį jų pasirašė sutarties 3.5 punkte nurodyti asmenys, kitą dalį pasirašė asmenys, kuriems 2016-05-04 įgaliojimų Nr. 05-04/1 ir Nr. 05-04/2 pagrindu buvo suteikta teisė užsakyti ir atsiimti prekes iš akcinės bendrovės „VILNIAUS LYTAGRA“. Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, jog A. B. ir V. K. nebuvo įgalioti ir neturėjo teisės paimti prekių iš pardavėjo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178 straipsnis) patvirtina, jog atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „LT NAMUKAS“ suteikė įgaliojimus dviem asmenims dėl prekių priėmimo. Į bylą pateiktus įgaliojimus pasirašė įmonės direktorius J. Ž. bei patvirtino įmonės anspaudu. Minėti įgaliojimai adresuoti ieškovei. Pačių įgaliojimų išdavimas ir jų teisėtumas byloje ginčijamas nebuvo.

Prekių perdavimo momentą iš esmės turėtų pasirašyta PVM sąskaita – faktūra. PVM sąskaita – faktūra yra dokumentas, patvirtinantis prekių priėmimo – perdavimo faktą. PVM sąskaita – faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Prekių tiekimu yra laikoma prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas. Taigi, PVM sąskaita-faktūra turi būti įformintas prekių perdavimas kitam asmeniui. Tačiau PVM sąskaita – faktūra pati savaime negali patvirtinti prekių perdavimo fakto. Bet kokiu atveju vien išrašytos PVM sąskaitos – faktūros nepakanka, kad kreditorius turėtų galutinę ir neginčijamą teisę reikalauti tam tikrų pinigų sumų iš skolininko. Teismas pažymi, kad PVM sąskaitos – faktūros išrašymas patvirtina, kad tarp šalių yra susiklostę tam tikri sutartiniai santykiai, tačiau savaime neįrodo, kad pardavėjas įvykdė pareigą perduoti prekes pirkėjui, jeigu tai nėra atžymėta šiame dokumente. Susipažinus su pateiktomis PVM sąskaitomis – faktūromis nustatyta, kad visos jos pasirašytos pas atsakovę dirbančių asmenų. Teismui patikrinus VSDFV duomenis nustatyta, kad V. K. 2016-05-04, t.y. įgaliojimo išdavimo dieną dirbo pas atsakovę, darbo santykiai tęsėsi ir po bylos iškėlimo teisme dienos. Remiantis CK 6.317 straipsnio 1 dalimi pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sandorį realiai perduoti prekes pirkėjui. Kilus ginčui teisme dėl prekių (paslaugų) pagal konkrečias sąskaitas – faktūras neperdavimo pirkėjui, pardavėjas turi pareigą pateikti teismui dokumentus, galinčius patvirtinti perdavimo faktą (krovinio gabenimo važtaraščius, čekius, priėmimo-perdavimo kvitus ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kėtis“ v. T. R., bylos Nr. 3K-3-454/2011). Teismų praktikos analizė leidžia daryti išvadą, jog sąskaitos – faktūros išrašymas ir jos pateikimas pardavėjui neįrodo realaus prekių perdavimo užsakovui fakto. Tačiau nagrinėjamu atveju pateiktos sąskaitos faktūros pasirašytos atsakovo įgaliotų asmenų. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis).Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant bei vertinant. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog atsakovė prievolės neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 2322,19 Eur skola.

Pagal Sutarties 4.2 punktą atsakovė įsipareigojo mokėti 7 procentų metines palūkanas nuo likusios nesumokėtos sumos. Nesumokėjus šioje sutartyje nustatytais terminais 1 mėnesį, pirkėjas pradeda mokėti 9 procentų metines palūkanas nuo likusios nesumokėtos sumos. Palūkanos sumokamos kiekvieną mėnesį už einamąjį mėnesį pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą iki sekančio mėnesio 20 dienos. Pardavėjas turi teisę vienašališkai pakeisti metinę palūkanų normą, informavęs raštu pirkėją prieš 10 dienų. Tuo atveju, jei skolininkas pažeidžia piniginę prievolę, tai kreditorius turi teisę reikalauti mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas. Kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais (daiktais), todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013). Kadangi nagrinėjamu atveju buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, todėl taikomos CK numatytos bendrosios pirkimo – pardavimo sutarties nuostatos. Paminėtina, kad CK 6.344 straipsnio 2 dalis nustato, kad pirkėjas, pažeidęs pareigą sumokėti kainą, privalo mokėti pardavėjui palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo daikto perdavimo ar šalių sutarto termino, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Dėl šių priežasčių , ieškovės paskaičiuotos 105,25 Eur palūkanos priteisiamos iš atsakovės.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas ieškovės ieškinį patenkino, todėl iš atsakovės yra priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 73,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Taip pat iš atsakovės priteisiama 9,07 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniu, 260 straipsniu, 264 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LT NAMUKAS“, juridinio asmens kodas 181283183, Architektų g. 22-11, Vilnius, ieškovės akcinės bendrovės „VILNIAUS LYTAGRA“, juridinio asmens kodas 121320015, Dariaus ir Girėno g. 93, Vilnius, naudai 2322,19 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt du eurus ir 19 ct) skolos , 105,25 Eur (vieną šimtą penkis eurus ir 25 ct) palūkanų ir 73,00 Eur (septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LT NAMUKAS“, juridinio asmens kodas 181283183, valstybės naudai 9,07 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.