Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2012-04-26, apie 19.05 val. namuose, esančiuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia galva sudavė savo žmonai V. S. vieną smūgį į galvą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

R. S. savo kaltės dėl jam įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu metu tarp jo ir sutuoktinės buvo kilęs žodinis konfliktas dėl to, kad ši neleido jų sūnui su kaltinamuoju išeiti pasivaikščioti. Žmona jį įžeidinėjo, o kadangi ji buvo visai šalia jis ją atstūmė. Pastūmė ją galva, tačiau nesmūgiavo, nebuvo padarytas joks sužalojimas, mano, kad ji net negalėjo jausti jokio fizinio skausmo. Sutuoktinės nei sužeisti, nei sukelti jai fizinį skausmą nenorėjo. Nepripažįsta civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Mano, kad žmona kreipėsi į policiją todėl, kad nori nutraukti santuoką. Jau ir anksčiau yra buvęs panašus konfliktas, tačiau tą kartą byla buvo nutraukta.

Nukentėjusioji V. S. teismui paaiškino, kad tą dieną vyras su savo draugais gėrė nuo ryto. Vengdama konflikto, ji pasiėmusi sūnų nuėjo pas kaimynę, tikėdamasi, kad vyras grįš į namus ir ramiai nueis miegoti. Būnant pas kaimynę jai paskambino kaltinamasis ir pasakė, kad nori išeiti su sūnum pasivažinėti dviračiu. Žinodama, kad kaltinamasis yra neblaivus, sūnui paaiškino, kad tai jie padarys kitą dieną. Po to vyras dar kelis kartus skambino, tačiau ji neatsiliepė į skambučius, todėl jis atėjo pas kaimynę ir pasiėmė sūnų. Kartu su sūnum ji taip pat grįžo į namus ir liepė sūnui nesirengti ir neiti su tėvu į lauką. Supykęs dėl to vyras suėmė rankomis jos galva ir trenkė savo kakta jai į kaktą. Nuo smūgio iškilo guzas. Prašo priteisti 10 000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti, nes dėl patirtos fizinės prievartos ir sukelto fizinio skausmo patyrė didelį dvasinį išgyvenimą, emocinį šoką.

Nors kaltinamasis nepripažįsta panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau teismo ištirti įrodymai patvirtina R. S. kaltę dėl jam įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo.

Smurto pavartojimo faktą patvirtina liudytojos N. S. parodymai, kuri apsiverkusią nukentėjusiąją matė tuoj pat po įvykio, ir iš pastarosios pasakojimo žino, kad jai vyras savo galva trenkė į kaktą. Įrodymu, patvirtinančiu smurto panaudojimą prieš nukentėjusiąją teismas pripažįsta Bendrojo pagalbos centro iškvietimo įrašą pagal kurį nustatyta, kad 2012-04-26, 19,06 į butą, esantį (duomenys neskelbtini) buvo kviečiama policiją ir pranešta apie smurtaujantį vyrą. Policijos patrulio tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto yra konstatuota, kad 2012-04-26., pagal V. S. iškvietimą nuvykus į (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pareiškėja nurodė, kad vyras „smogė moteriai iš galvos į galvą“. Tai, kad atvykus policijos pareigūnai matė paraudimą ant nukentėjusiosios kaktos patvirtinta jų tarnybiniuose pranešimuose ir liudytojų apklausų metu (b.l. 4, 5-7,8,9, 10-1112-13. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus( 2,10 prom.), (b.l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. – jis V. S. sukėlė fizinį skausmą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, Vilniaus m. psichikos sveikatos centre, psichiatrijos ligoninėje negydytas į įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre, neįrašytas (b.l. 68-84, 86, 87, 88) .

Parinkdamas kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis už tokios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, tačiau nukentėjusioji dėl netinkamo kaltinamojo elgesio į policiją kreipėsi ir 2011 metais (b.l. 64-65). Esant šioms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, kad bausmės tikslų galima pasiekti skiriant R. S. laisvės apribojimo bausmę, jos dydį, vadovaujantis BK 61 str. taisyklėmis parenkant nuo BK 48 str. 2 d. numatyto šios bausmės vidurkio.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-04-26, 19,30 val. iki 2012-04-27, 11,50val. (viena para).

Kaltinamajam iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nukentėjusios pareikštas 10000 Lt. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 6.283 str. 1 d., 6.250 str. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 str., kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus, konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, teismo įvertinta pinigais (CK 6. 250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus.

Pažymėtina tai, jog nors padarytas smurtinis, tačiau nesunkus nusikaltimas, nenustatyta, kad dėl sukelto fizinio skausmo nukentėjusiajai būtų atsiradusios pasekmės, galinčios turėti įtakos jos tolimesnei sveikatai. Tokią išvadą teismas grindžia Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G992/12(01), kurioje konstatuota, kad V. S. apžiūros metu išorinių sužalojimo požymių nėra. Kliniškai nustatytas galvos sumušimas nepagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis, todėl sužalojimu nevertinamas (b.l.23-24). Teismo vertinimu, pakankama satisfakcija nukentėjusiajai turi būti apkaltinamojo nuosprendžio kaltinamojo atžvilgiu priėmimas ir bausmės paskyrimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir tai, kad kaltinamojo ir nukentėjusios santuoka nėra nutraukta, V. S. prašoma priteisti 10 000 Lt neturtinė žala mažintina iki 1000 Lt. Teismo vertinimu, ši suma yra pakankama piniginė kompensacija už nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, nepatogumus, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrina kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei (duomenys neskelbtini) 298, 301, 302, 307 , 426-432 str. teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., ir nubausti 6 (šeši) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. iki 06 val. jeigu tai nesusiję su atliekamu darbu ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-04-26, 19,30 val. iki 2012-04-27, 11,50val. (viena para), kas atitinka 2 laisvės apribojimo dienas (BK 65 str.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusios nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti R. S. paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

V. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. S. 1000Lt(vienas tūkstantis litų) V. S. patirtos neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.