Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. J. ir V. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis R. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, N. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Archyvavimo sprendimai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2022 m. spalio 21 d. bankroto administratorius pateikė teismui pareiškėjų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad yra nurašytinas 511 522,84 Eur dydžio kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) reikalavimas, į kurį įeina 27 369,09 Eur gyventojų pajamų mokesčio bauda pareiškėjui S. J.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta nenurašyti pareiškėjų kreditorės VMI finansinio reikalavimo dalies 27 369,09 Eur sumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, kilus ginčui dėl 27 369,09 Eur gyventojų pajamų mokesčio baudos (ne)nurašymo, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog šiuo atveju taikoma FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-451 redakcija), pagal kurią, pabaigus fizinio asmens bankroto procesą, nenurašomi reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, bei kuri taikoma ir fizinių asmenų bankrotams, pradėtiems ir nebaigtiems iki įstatymo Nr. XIV-451 įsigaliojimo. Pareiškėjo S. J. teigimu, FABĮ 29 straipsnio 7 dalies pakeitimo, atlikto 2021 m. birželio 29 d. įstatymo pagrindu, taikymas atgal yra antikonstitucinis, be to, FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje naudojama sąvoka „bauda, paskirta už kitų įstatymų pažeidimus“ turėtų būti aiškinama kaip apimanti tik įstatymuose nustatytas baudžiamojo ir administracinio nusižengimo sankcijas. Be to, atskirajame skunde pareiškėjas kėlė ir 2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-451 13 straipsnio 5 dalies, numatančios draudimo nurašyti baudas, paskirtas pagal kitus įstatymus, retrospektyvų galiojimą bankroto procesams, pradėtiems iki 2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-451 įsigaliojimo, atitikties Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai klausimą.

12. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-313/2023, nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar: 1) FABĮ 29 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta, kad po bankroto proceso į nenurašomų reikalavimų sąrašą yra įtraukiami reikalavimai, kylantys iš pareigos sumokėti už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir teisinės valstybės principui; 2) 2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-451 13 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje išdėstyta FABĮ 29 straipsnio 7 dalis taikoma ir fizinių asmenų bankrotams, pradėtiems ir nebaigtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo pirmininko 2023 m. gegužės 12 d. potvarkiu Nr. 2B-37 priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymas ištirti, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja: 1) FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2021 m. birželio 29 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją po bankroto proceso nenurašomi reikalavimai, kylantys iš pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus; 2) FABĮ Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalis tiek, kiek pagal ją FABĮ 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija) nuostata „išskyrus <...> reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus <...> kitų įstatymų pažeidimus“ taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams; bylai suteiktas numeris 12/2023; kita prašymo dalis grąžinta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad Konstituciniame Teisme pradėtos bylos Nr. 12/2023 baigtis yra aktuali nagrinėjamai civilinei bylai, kurioje, siekiant tinkamai išspręsti kilusį ginčą, būtina taikyti FABĮ 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija) nuostatą, nustatančią, kad, baigus fizinio asmens bankroto procesą, nenurašomi reikalavimai, kylantys iš pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, taip pat 2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-451 13 straipsnio 5 dalies nuostatą, pagal kurią FABĮ 29 straipsnio 7 dalis, susijusi su nenurašomais reikalavimais, kylančiais iš pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, taikoma ir fizinių asmenų bankrotams, pradėtiems ir nebaigtiems iki įstatymo Nr. XIV-451 įsigaliojimo, dėl kurių atitikimo konstituciniam teisinės valstybės principui nurodė pasisakysiantis Konstitucinis Teismas, 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymą byloje Nr. 12/2023 (CPK 163 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

14. Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą Nr. KT36-N5/2024, kuriame pripažino, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2021 m. birželio 29 d. redakcija; TAR 2021 m. liepos 8 d., Nr. 15469) tiek, kiek pagal ją baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomi reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, neprieštarauja Konstitucijai, taip pat pripažino, jog FABĮ Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo (TAR, 2021 m. liepos 8 d., Nr. 15469) 13 straipsnio 5 dalis tiek, kiek pagal ją FABĮ 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija) nuostata, pagal kurią baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomi reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

15. Atnaujinęs civilinės bylos nagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjams bankroto byla iškelta Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi. Tuo metu galiojusioje FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcijoje (2018 m. gegužės 17 d. redakcija; TAR 2018 m. gegužės 28 d., Nr. 08526) buvo įtvirtinta, kad plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 27 369,09 Eur VMI reikalavimo suma yra gyventojų pajamų mokesčio bauda. Tai reiškia, kad, vadovaujantis bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo metu galiojusia FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcija, šis finansinis reikalavimas bankroto bylos iškėlimo metu galėjo būti nurašomas, kadangi nepateko į FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą reikalavimų, kurie negali būti nurašyti, sąrašą.

16. Remiantis Konstitucinio Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarime Nr. KT36-N5/2024 pateiktais išaiškinimais, fizinio asmens bankroto procesą inicijuojantis asmuo, vadovaudamasis pradedant fizinio asmens bankroto procesą galiojusiu teisiniu reguliavimu, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad bus sudarytos sąlygos atkurti jo mokumą būtent pagal tas skolinių įsipareigojimų pobūdį apibrėžiančias taisykles, kurios galiojo jam inicijuojant bankroto procesą. FABĮ Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu prie baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomų reikalavimų priskyrus reikalavimus, kylančius iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, ir taip sudarius prielaidas pasikeisti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų pobūdžiui (iš baigus fizinio asmens bankroto procesą nurašomų į nenurašomus reikalavimus), taip pat FABĮ Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustačius, kad toks teisinis reguliavimas taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams, bankrutuojančio fizinio asmens skolinių įsipareigojimų pobūdį apibrėžiančios taisyklės, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams, reikšmingai pakito. Konstitucinio Teismo vertinimu, įstatymų leidėjas, FABĮ Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatęs, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija) nuostata, pagal kurią prie baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomų reikalavimų, be kita ko, priskirti reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, taikoma ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams, nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo imperatyvų. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad FABĮ Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalis tiek, kiek pagal ją FABĮ 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija) nuostata, pagal kurią baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomi reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

17. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstituciniam Teismui 2024 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. KT36-N5/2024 pripažinus, kad FABĮ Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalis tiek, kiek pagal ją FABĮ 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija) nuostata, pagal kurią baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomi reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, pareiškėjų atžvilgiu turi būti taikoma bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo metu galiojusi FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcija (2018 m. gegužės 17 d. redakcija; TAR 2018 m. gegužės 28 d., Nr. 08526), pagal kurią, kaip minėta, kreditorės VMI finansinio reikalavimo dalis 27 369,09 Eur sumai galėjo būti nurašoma.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė kreditorės VMI finansinio reikalavimo dalies 27 369,09 Eur sumai nurašymo klausimą, todėl panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, išsprendžia klausimą iš esmės ir nurašo kreditorės VMI finansinio reikalavimo dalį 27 369,09 Eur sumai pareiškėjų bankroto byloje (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės –nurašyti kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinio reikalavimo dalį 27 369,09 Eur sumai pareiškėjų S. J. ir V. J. bankroto byloje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.