- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-07
- Bylos Nr.
- 1-148-1036/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09400-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Nukentėjusysis
- R. U.
- Kaltinamasis
- J. D.
- Advokatai
- Eugenijus Karažinas
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant Erikai Tunčikienei, dalyvaujant nukentėjusiajai R. U., prokurorui Mariui Zupkauskui, kaltinamajam J. D., jo gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) L. K., Kemerovo sr., R. F., Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), Mostiškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. sav., Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Mostiškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. sav., Lietuva, išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " statybininku, teistas: 1) 2015-03-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo; 2) 2016-08-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 20 MGL bauda, bauda sumokėta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. D. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 25 d. 22.00 val. iki 2017 m. vasario 26 d. 00.10 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Mostiškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. sav., Lietuva, apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 1,9 promilės girtumas, be jokios priežasties spyrė koja ne mažiau 5 kartų savo sugyventinei R. U. į kairį klubą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis J. D. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, jog gyvena su sugyventine R. U. ir jos močiute Mostiškių kaime, Vilniaus rajone. Su R. U. kartu gyvena daugiau kaip tris metus, kartu augina ir prižiūri bendrą dukrą. Kaltinime nurodytu metu tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas. Dėl išgerto alkoholio jis ne viską prisimena. Neneigia, kad galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajai. Dėl to jis labai gailisi, atsiprašė sugyventinės, su ja susitaikė.
N. R. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po šio įvykio bendravo su kaltinamuoju. Jis jos atsiprašė, jie susitaikė, prašo kaltinamajam skirti kuo švelnesnę bausmę. Nuo kaltinamojo suduotų smūgių ji juto fizinį skausmą. Kaltinamasis vienintelis dirbantis šeimoje, jis išlaiko šeimą. Ji kaltinamajam atleido.
Be kaltinamojo J. D. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
N. R. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su dukra, kuriai 2 m., sugyventiniu ir močiute L. U. 2 kambarių bute, (duomenys neskelbtini), Mostiškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. sav. 2017-02-25 apie 18.00 val. ji grįžo namo. Sugyventinis buvo blaivus, bet kažko susierzinęs, žodžiais kabinėjosi prie jos. Jie susipyko. Tada sugyventinis išėjo pas savo motiną, kuri gyvena tame pačiame kaime, tik (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko ji su dukra taip pat nuėjo pas sugyventinio motiną, kad nusipraustų. Sugyventinis jau buvo išgėręs, bet elgėsi ramiai, nekonfliktavo. Apie 22.00 val. jie kartu grįžo namo. Ji paguldė dukrą miegoti ir pati atsigulė į lovą. Tada sugyventinis vėl pradėjo kelti žodinį konfliktą. Ji tylėjo, sutiko su kiekvienu jo priekaištu, nes žinojo, kad geruoju gali nesibaigti . Sugyventiniui nepatiko, kad ji tyli, todėl jis koja 5 ar daugiau kartų sudavė jai į klubo sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Ji bandė su juo šnekėtis, raminti, bet jis į tai nereagavo, todėl po kurio laiko ji nubėgo pas jo tėvus paprašyti pagalbos. Grįžusi su sugyventinio tėvais, ji sužinojo, kad močiutė jau iškvietė policiją. Močiutė paaiškino, kad sugyventinis suagresyvėjo sužinojęs, kad ji pabėgo, pradėjo triukšmauti ir daužyti daiktus, todėl ji išsigando. Kol vyko policijos pareigūnai, ji buvo lauke. Namuose buvo sugyventinio tėvai, kurie bandė jį nuraminti, bet sugyventinis tik rėkė ant jų ir močiutės. Prieš atvykstant pareigūnams, sugyventinis kažkur išėjo. Atvykę pareigūnai kartu su sugyventinio mama nuvažiavo pas juos į namus ir rado ten sugyventinį, kurį sulaikė. Anksčiau smurto atvejų jų šeimoje nebuvo, į policiją nesikreipė. Sugyventinis kartais išgeria, girtas kelia žodinius konfliktus, bet jie paprastai neperauga į smurtą. Smurto žymių ant jos kūno nesimato, todėl nuo medicininės ekspertizės ji atsisako (b. l. 20-22).
Iš byloje esančio policijos tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2017-02-26 gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Mostiškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. sav. anūkės sutuoktinis rėkauja, daužo daiktus, sudavė anūkei, namuose yra nepilnametis vaikas. Atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė L. U.. Vietoje nustatyta, kad 2017-02-26, apie 00.30 val., J. D., būdamas neblaivus, iš pradžių pradėjo konfliktuoti, o po to ir spardyti į šonus R. U., kuri yra jo sugyventinė. R. U., vengdama konflikto, pabėgo iš namų. R. U. paaiškino, kad J. D. jai įspyrė į kairį klubą. Pasak jos, anksčiau smurto nebuvo. Bute gyvena mažametis vaikas - K. D., gim. 2015-01-02. Sulaikomas J. D. tylėjo ir nieko neaiškino (b. l. 5-8).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. D. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, kilus konfliktui, savo sugyventine R. U. spyrė jai 5 kartus į kairį klubą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių – fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji daugiau kaip tris metus gyvena kartu kaip vyras ir žmona, veda bendrą ūkį, kas sudaro pagrindą teismui pripažinti, kad nusikalstami veiksmai buvo padaryti prieš šeimos narį Kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos A. T. 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad J. D. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe. Kartu teismas pažymi, kad galiojančio teistumo buvimas paneigia galimybes kaltinamojo J. D. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo galimybę. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2012). Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis praeityje teistas už tyčinių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir smurtinių, padarymą, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, kas teismui neleidžia manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nenustačius visų BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo principus, numatytus BK 54 str., į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), į jo padarymo aplinkybes, į tai, kad fizinis skausmas buvo sukeltas šeimos nariui, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kartu teismas įvertina tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamasis dirba, išlaiko mažametį vaiką, nukentėjusios atsiprašė, ji jam atleido, prašo skirti kuo švelnesnę bausmę, jis deda pastangas išsaugoti darnius santykius šeimoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes jam skirtina sankcijoje už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatyta viena iš švelniausių bausmių - laisvės apribojimas.
Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64 ¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Įvertinant, kad kaltinamais J. D.,smurtinę nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. U., bei siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 35) palinkti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. vasario 26 d. 01 val. 24 min. iki 2017 m. vasario 26 d. 14 val. 13 min.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01). Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 str., kurio 3 d. c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. T. K. nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos K. T. 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu, tačiau BPK 51 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl nagrinėjamu atveju, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo J. D. nesuderinamas su jo teise į gynybą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305, 307 straipsniais,
nusprendė:
J. D. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nubausti J. D. laisvės apribojimu 6 mėnesiams.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame nuo 2017 m. vasario 26 d. 01 val. 24 min. iki 2017 m. vasario 26 d. 14 val. 13 min., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti J. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. D. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.