- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-1856-910/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00285-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- Ž. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio nustatymo, santuokoje ir gyvenant bendrai įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl sutuoktinio kaltės; 2) neskirti termino susitaikymui; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „V“, o atsakovui „V“; 4) nustatyti nepilnamečio sūnaus M. V. gyvenamąją vietą su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus M. V. išlaikymui kas mėnesį mokamas 250 eurų periodines išmokas, mokamas iki 20 einamojo mėnesio dienos, nuo 2018 m. sausio mėnesio iki sūnaus pilnametystės; 6) priteisti iš atsakovo 1330 eurų dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečio sūnaus išlaikymui; 7) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; 8) nustatyti, kad šalių bankuose laikomos piniginės lėšos yra jų kiekvieno asmeninės lėšos; 9) priteisti atsakovui automobilį „Lancia Lancia Lybra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 100 procentų (duomenys neskelbtini) akcijų, iš atsakovo priteisti ieškovei 1629,50 eurų kompensaciją už jam tenkančią turto dalį; 10) iš atsakovo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė susituokė su atsakovu (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 876. Ieškovės teigimu, santuoka galutinai iširo 2017 m. vasarą dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nuolat reikšdavo nepagrįstas pretenzijas ieškovei, buvo labai pavydus, labai dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, neblaivus priekabiaudavo ir terorizuodavo, vartojo psichologinį smurtą, būdamas girtas ją sumušė mažamečio sūnaus akivaizdoje. Faktiškai santuokiniai poros santykiai nutrūko 2017 m. kovo mėnesį, atsakovas galutinai paliko šeimą 2017 m. lapkričio mėnesio pradžioje. Atsakovas materialiai neišlaiko savo nepilnamečio sūnaus. Dėl smurto prieš ieškovę atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau nutraukta ieškovei ir atsakovui susitaikius. Dėl patirto smurto ieškovė turėjo psichologinių sunkumų ir buvo konsultuojama psichologo. Ieškovės ir atsakovo nepilnametis vaikas yra tik ketverių metų amžiaus, jam reikalinga nuolatinė motinos globa ir priežiūra, todėl geriausi vaiko interesai būtų užtikrinti jo gyvenamąją vietą nustatant su motina. Ieškovė prašė nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti po 250 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, nes nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimu rūpinasi viena ieškovė, kuri taip pat išlaiko pilnametes besimokančias dukteris iš pirmosios santuokos. Ieškovė pažymėjo, kad nepilnametis šalių vaikas dažnai serga, jam reikalingas geresnis maistas, papildai, poilsis, reabilitacija, atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį yra didesnės nei ieškovės, todėl ji neturi galimybės skirti didesnio išlaikymo nepilnamečiam sūnui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas nurodė, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės kaltės, dėl jos neištikimybės. Sudarius santuoką, tiek ieškovė, tiek atsakovas džiaugėsi santuokiniu gyvenimu, visą laiką sutarė, vienas kitą palaikė, jautė vienas kitam šiltus jausmus, tačiau 2017 m. pradžioje ieškovė pradėjo keistai elgtis, nuolatos keldavo konfliktines situacijas, tapo „šalta“. Nors atsakovas stengėsi su ieškove kalbėtis, tačiau tai nedavė jokių rezultatų. Vėliau atsakovas suprato, kad visi ieškovės pokyčiai ir nuolat provokuojami konfliktai įvyko ne dėl kažkokių atsiradusių nesusikalbėjimo problemų, bet dėl to, kad ieškovė susirado kitą vyrą, kuris po atsakovo išėjimo iš namų apsigyveno su ieškove ir šiuo metu su ja gyvena. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovės atžvilgiu nei psichologinio nei fizinio smurto nenaudojo, todėl ieškovės ieškinio teiginiai neatitinka tikrovės ir tai nebuvo santuokos iširimo priežastis. Santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės. Atsakovo nuomone, ieškovės prašomas 250 Eur išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra per didelis ir neteisingas. Ieškovė nori, kad atsakovas išlaikytų ne tik nepilnametį vaiką, bet ir pačia ieškovę. Atsakovo teigimu, nepilnamečio vaiko išlaikymui pakankama išlaikymo suma 260 Eur per mėnesį, todėl atsakovas sutinka mokėti 130 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad neturėtų jokių galimybių teikti ieškovės prašomo išlaikymo dėl savo finansinės padėties ir sveikatos būklės, nes jo galimybės dirbti ir užsidirbti yra ribotos dėl širdies persodinimo operacijos. Atsakovas kategoriškai nesutiko su ieškovės siūloma turto pasidalinimo tvarka, pagal kurią atsakovui atitektų (duomenys neskelbtini) akcijos, o jis turėtų ieškovei išmokėti 1379,50 Eur kompensaciją. Atsakovo nuomone, ieškovei turėtų atitekti visos (duomenys neskelbtini) akcijos, o atsakovui piniginė kompensacija, nes ieškovė yra (duomenys neskelbtini) direktorė, o jis tik akcininkas. Atsakovo teigimu, santuokos metu į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo investuota 38 550 eurų santuokinių lėšų, bei įgyta daug kilnojamųjų daiktų, apie kuriuos ieškovė ieškinyje nesąžiningai nutyli. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas prašė iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 19 276 Eur kompensaciją už ieškovei priklausančio turto pagerinimą.
4. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kurį patikslinęs, prašė: 1) nutraukti su ieškove sudarytą santuoką dėl sutuoktinės kaltės; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. V. po 150 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki sūnaus pilnametystės; 3) pripažinti nekilnojamąjį turtą pastatą–sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, tvorą, bei vandens gręžinį, esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe, pripažįstant atsakovui nuosavybės teisę į 1/3 dalį pastato – sodo pastato, bei į ½ dalį ūkinio pastato, tvoros bei vandens gręžinio, esančių (duomenys neskelbtini); 4) padalinti santuokos metu įgytą turtą: ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise 100 vienetų (duomenys neskelbtini) akcijų arba ½ dalį (50 vienetų) akcijų; nekilnojamąjį turtą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, tvorą bei vandens gręžinį, esančius (duomenys neskelbtini); automobilį „Lancia Lybra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), arba 100 Eur kompensaciją atsakovui už jam tenkančią transporto priemonę; kilnojamuosius daiktus – televizorių, šaldytuvą, 2 šiltnamius, 3 dviračius, skalbimo mašiną, mikrobangų krosnelę, malkų, dvigulę miegamojo lovą su dviem komodomis, kondicionierių (iš viso turto už 2600 Eur); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Lancia Lybra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), arba 100 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei po santuokos nutraukimo tenkančią transporto priemonę; ½ dalį (50 vienetų) (duomenys neskelbtini) akcijų; kilnojamuosius daiktus – televizorių, nešiojamą kompiuterį, žoliapjovę, boilerį, šaldiklį (viso už 1320 Eur); 5) priteisti iš ieškovės 8289,93 Eur kompensaciją atsakovo naudai už atsakovui priklausančią dalį nekilnojamojo turto ar šio turto pagerinimą; 6) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „V“, o atsakovui „V“; 7) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
5. Priešieškinyje nurodė, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji susirado kitą vyrą ir tokiais savo veiksmais pažeidė sutuoktinės pareigas. Atsakovas, sužinojęs apie sutuoktinės neištikimybę, 2017 m. lapkričio 17 d. išėjo iš namų ir santuokinio gyvenimo su ieškove nebevedė. Priešieškiniu atsakovas prašė iš jo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 130 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, atsakovo sveikatą. Atsakovo nuomone, 5 metų vaiko išlaikymui reikalinga suma per mėnesį sudaro 260 Eur, o ieškovės nurodomos patiriamos išlaidos nepilnamečio vaiko išlaikymui yra per didelės, nes ieškovė pagal savo gaunamas pajamas negalėtų tiek skirti nepilnamečiui vaikui. Atsakovas prašo ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise 100 vienetų (duomenys neskelbtini) akcijų, kadangi ieškovė, būdama (duomenys neskelbtini) direktore, atliko veiksmus, kurie padarė didelės žalos bendrovei, t. y. išpardavė visą bendrovės turtą, pardavė transporto priemones giminaičiams, išrašė labai didelius kiekius kuro sąskaitų, bendrovė yra beturtė, todėl už tinkamą ar netinkamą bendrovės vystymą privalo atsakyti tik ieškovė. Atsakovo teigimu, santuokos metu ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pagerintas, panaudojant bendras atsakovo ir ieškovės pinigines lėšas, kurios dalintinos santuokos nutraukimo byloje. Iš viso į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo investuota 16 579,87 eurų lėšų, tai patvirtina 2018 metais atlikti UAB „Geodesma“ kadastriniai matavimai, 2018 metų liepos mėnesio UAB „Skena“ parengtas aktas Nr. 18-07/04. Santuokos metu šalys įgijo nemažai kilnojamojo turto, kuris šiuo metu likęs pas ieškovę, todėl turėtų būti padalintas kiekvienai šalių po lygiai.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodė, kad palaiko reikalavimus, pareikštus ieškinyje. Ginčo dėl pavardžių ir nepilnamečio vaiko M. V. gyvenamosios vietos nėra, šalių nuomonės šiais klausimais sutampa. Su kitais priešieškinio reikalavimais ieškovė nesutiko. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra patologinis melagis, girtuoklis, šantažistas, manipuliatorius, nedoras ir negarbingas asmuo. Metai prieš ieškovei iškeliant bylą dėl smurto, atsakovas ją buvo smarkiai sumušęs, atvykusi atsakovo sesuo I. M. pasiūlė nesitaikstyti su tokiu atsakovo elgesiu ir skirtis, bet ieškovė dar metus bandė atkurti daugiau mažiau normalius santykius. 2017 m. birželio 27 d. nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje ieškovei ir atsakovui susitaikius, atsakovo elgesys nesikeitė, jis toliau terorizavo ieškovę, galiausiai persipjovė venas, todėl jis turėjo išeiti iš namų. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovas nuo 2017 m. lapkričio mėnesio nei karto neaplankė sūnaus, nepasveikino su gimtadieniu, neteikė jam išlaikymo, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į antstolius. Atsakovo pajamos yra pakankamos mokėti didesnį išlaikymą nei prašo atsakovas iš jo priteisti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo prisidėjimą prie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo darbų. Pažymėjo, kad su atsakovu pradėjo gyventi tik po santuokos sudarymo, o ne nuo 2011 metų. Visi darbai buvo atlikti iki santuokos su atsakovu sudarymo arba už ieškovės lėšas. Ieškovė nesutiko perimti (duomenys neskelbtini) savo žinion, nes visą laiką iki 2017 metų lapkričio mėnesio atsakovas rūpinosi verslu, pirkdavo ir parduodavo prekes, bendraudavo su užsienio verslo partneriais, duodavo nurodymus buhalterijai. Ieškovei buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos ir ji neužsiėmė įmonės verslo reikalais. Tik atsakovui nusišalinus nuo įmonės veiklos ir neatvykstant į darbą, ieškovė buvo priversta toliau užtikrinti įmonės veiklą, kad nesikauptų skolos valstybės biudžetui, verslo partneriams. Ieškovė atsakovui siūlė sustabdyti įmonės veiklą ar ją parduoti, bet atsakovas nesutiko. Dėl kito kilnojamojo turto ieškovė nurodė, kad dviračiai asmeninės nuosavybės teise priklauso jos dukroms ir sūnui, kompiuteriai faktiškai pasidalinti, žoliapjovė pirkta 2010 metais, malkos seniai sukūrentos. Ieškovė sutiko, kad atsakovas pasiimtų televizorių LG, mikrobangų krosnelę, kompensuojant ½ krosnelės vertės ieškovei, o kondicionierius paliktinas ieškovei, ½ jo vertės kompensuojant atsakovui, boilerį gali pasiimti atsakovas, kompensuojant ½ jo ieškovei, šaldytuvas, šaldiklis, skalbimo mašina ir miegamojo komplektas yra asmeninė ieškovės nuosavybė gauta dovanų iš mamos, vieną mažesnį šiltnamį atsakovas gali pasiimti.
7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, Tarnybos darbuotojams apsilankius ieškovės gyvenamoje vietoje, nustatyta, jog nepilnametis vaikas M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su mama Ž. V., jos sugyventiniu ir seserimi V. A., gimusia (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų name (duomenys neskelbtini). Per atostogas, savaitgaliais atvyksta ir pilnametė ieškovės dukra, kuri studijuoja (duomenys neskelbtini). Būstas priklauso Ž. V., jame yra trys kambariai, visi patogumai. Berniukas miega lovytėje mamos miegamajame antrame aukšte, turi žaislų, jam sudarytos tinkamos gyvenimo, vystymosi, ugdymosi sąlygos. Ieškovės gaunamos pajamos – 700 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia vaikui išlaikymo, vaiko nelanko, juo nesidomi. Tarnyba, atsižvelgdama į nustatytus faktus, vaiko interesus, vaiko amžių, faktinę padėtį, neprieštarauja, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina Ž. V., o iš tėvo A. V. būtų priteistas išlaikymas, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, visos abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tarnyba, taip pat atsižvelgdama į priešieškinio reikalavimus nurodė, kad atsakovo siūlomas išlaikymas sūnui (130 Eur per mėnesį) neatitinka vaiko interesų, teismų praktikos, nesietinas net su minimaliais, būtiniausiais vaiko poreikiais, todėl didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies:
8.1. Nutraukė ieškovės Ž. V. ir atsakovo A. V. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 876, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
8.2. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę „V“, atsakovui paliko pavardę „V“.
8.3. Nustatė šalių nepilnamečio vaiko M. V. gyvenamąją vietą su ieškove.
8.4. Nustatė, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku M. V. tokia tvarka:
8.4.1. Trijų mėnesių pereinamuoju laikotarpiu (laikotarpio pradžia – teismo sprendimo priėmimo data) atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antro mėnesio savaitgalio šeštadienį (pradedant nuo 2019 m. kovo 9 d.) nuo 11 val. iki 15 val. ieškovės gyvenamojoje vietoje (ieškovei sutinkant) arba kitoje viešoje, vaiko amžių ir laisvalaikio interesus atitinkančioje vietoje. Jeigu atsakovas bendravimo laikotarpiui paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos, tai, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą.
8.4.2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką penktadieniais nuo 19 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį atgal į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val., taip pat atostogauja su vaiku dvi savaites vasarą, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą – pusę atostogų pagal patvirtintą mokyklinių atostogų grafiką.
8.5. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui M. V. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. sausio 5 d.) iki sūnaus pilnametystės, išskaičiuojant pagal teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas laikinojo išlaikymo sumas. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
8.6. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui M. V. 303 Eur išlaikymo skolą.
8.7. Paskyrė ieškovę nepilnamečiam vaikui M. V. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
8.8. Priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise šalių santuokoje įgytą turtą: televizorių (250 Eur vertės), šaldytuvą (300 Eur vertės), lovą ir komodą (200 Eur vertės), kondicionierių (400 Eur vertės), 2 dviračius suaugusiems (140 Eur vertės), skalbimo mašiną (240 Eur vertės), malkų (200 Eur vertės), šiltnamį (didesnį) (300 Eur vertės), iš viso turto už 2030 Eur.
8.9. Priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise šalių santuokoje įgytą turtą: transporto priemonę „Lancia Lancia Lybra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (200 Eur vertės), televizorių (250 Eur vertės), šaldiklį (300 Eur vertės), boilerį (400 Eur vertės), kompiuterį (450 Eur vertės), mikrobangų krosnelę (100 Eur vertės), vieną dviratį suaugusiems (70 Eur vertės), šiltnamį (mažesnį) (300 Eur vertės), iš viso turto už 2070 Eur.
8.10. Nustatė, kad ieškovės ir A. V. vardu atidarytose banko sąskaitose esančios lėšos yra tos šalies asmeninė nuosavybė, kurios vardu atidaryta banko sąskaita.
8.11. Priteisė atsakovui iš ieškovės 7309 Eur kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – sodo pastato – pagerinimą, už naujų statinių (ūkio pastatui su stogine, tvorai), esančių (duomenys neskelbtini), sukūrimui panaudotas medžiagas ir atliktus statybos darbus bei už vandens gręžinį.
8.12. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.
8.13. Atmetė prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
8.14. Panaikino teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo priteistą laikinąją išlaikymą.
8.15. Priteisė atsakovui iš ieškovės 1848,57 Eur žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (įskaitant atstovavimo) atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
8.16. Priteisė valstybei iš ieškovės 186,16 Eur žyminio mokesčio ir 16,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.
8.17. Priteisė valstybei iš atsakovo 163,58 Eur žyminio mokesčio ir 10,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.
9. Remdamasis byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, teismas nustatė, kad šalims sudarius santuoką (duomenys neskelbtini), jos kurį laiką gyveno darniai, tačiau atsakovui pradėjus periodiškai vykti dirbti į užsienį, šalių santykiai ėmė blogėti. Ieškovės teigimu, atsakovas santuokoje buvo labai priekabus (pvz., jam netikdavo, kaip ir kokį maistą ieškovė gamindavo), pavydus, reikšdavo nepagrįstas pretenzijas, vartojo alkoholį ir todėl kildavo šalių konfliktų, kurių metų prieš ieškovę atsakovas yra pavartojęs fizinį smurtą. 2017 m. birželio mėn. įvyko šalių konfliktas, kurio metu atsakovas, pavartojęs alkoholio, tampė ieškovę, draskė jos drabužius, neleido jai ilsėtis, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai, o vėliau pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nors ikiteisminis tyrimas nutrauktas, šalims susitaikius, tačiau, ieškovės teigimu, šalys jau nebegyveno kaip šeima. Atsakovo teigimu, esminė šalių santuokos iširimo priežastis – ieškovės neištikimybė. Remiantis atsakovo paaiškinimais, jam pradėjus vykti dirbti į užsienį, šalių santykiai atšalo, atsakovas pradėjo įtarinėti, kad ieškovė turi kitą vyrą. 2017 m. lapkričio mėn. pažįstamo asmens J. K. telefone jis pamatė ieškovės ir šio asmens susirašinėjimą, kuris patvirtino, kad ieškovė, būdama santuokoje su atsakovu, susitikinėjo su J. K.. Po šio įvykio atsakovas išsikraustė iš bendrų šeimos namų ir šalių santuoka faktiškai nutrūko.
10. Teismas pažymėjo, kad civiliniame procese, be kita ko, ir nagrinėjant šeimos teisinių santykių bylas, galioja šalių rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kurioms remiasi, įrodinėdama pareikštus reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovė atsakovo kaltei dėl santuokos nutraukimo pagrįsti, be savo paaiškinimų, byloje pateikė ikiteisminio tyrimo duomenis, patvirtinančius, kad buvo pradėtas ir nutrauktas (šalims susitaikius) ikiteisminis tyrimas atsakovui dėl fizinio smurto prieš ieškovę pavartojimo ir skausmo sukėlimo, taip pat remiasi liudytojos atsakovo sesers I. M. parodymais. Atsakovas, be savo paaiškinimų, kad 2017 m. lapkričio 17 d. rado ieškovės ir J. K. susirašinėjimą, ieškovės neištikimybės faktui pagrįsti remiasi 2018 m. sausio 31 d. Tarnybos išvada, kurioje nurodyta, kad, lankantis 2018 m. sausio 18 d. ieškovės gyvenamojoje vietoje, ieškovė nurodė, jog jos namuose gyvena ji, jos sugyventinis, pilnametė ieškovės duktė ir šalių nepilnametis sūnus; ieškovės sugyventinis tuo metu buvo kartu; vaikas parodė Tarnybos darbuotojai pultu valdomą mašinytę, kurią jam nupirko Ž. (motinos sugyventinis).
11. Teismas vertino, kad byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad šalių santuoka iširo tik dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Pažymėjo, kad abi šalys sutaria, jog jų santykiai blogėjo palaipsniui. Ieškovės teigimu, atsakovas tapo labai pavydus, priekabus, neleisdavo ieškovei ilsėtis, ją psichologiškai „terorizuodavo“, atsakovo teigimu, jis priekaištaudavo ieškovei pagrįstai, pavyzdžiui, kad šeria šunį iš to paties puodo, kuriame verdamas maistas, prašydavo gaminti geresnės kokybės mėsą (ne tik vištieną); po komandiruočių į užsienį, pastebėjo, kad šalių santykiai atšalo, pradėjo įtarinėti, jog ieškovė susitikinėja su kitu vyru; J. K. dirbo visai greta šalių įmonės, todėl dažnai ateidavo ir bendraudavo su ieškove ir atsakovui nesant.
12. Byloje pateikti įrodymai ir paties atsakovo paaiškinimai bei liudytojos I. M. parodymai sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas vartoja alkoholį ir, teismo vertinimu, tai yra viena iš šalių santuokos metu kildavusių konfliktų priežasčių. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad 2017 m. birželio 11 d. atsakovas, pavartojęs alkoholio, sukėlė šalių gyvenamojoje vietoje konfliktą, kurio metu atsakovas stumdė, tampė ieškovę už rankos, suplėšė jos rūbus, neleido jai išeiti, taip galbūt sukeldamas ieškovei fizinį skausmą ir psichologinę įtampą, be kita ko, šią situaciją matant šalių nepilnamečiam vaikui. Nors ieškovės pareiškimo policijos įstaigai pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis nutrauktas, 2017 m. birželio 13 d. šalims pateikus susitaikymo protokolą. Remiantis ieškovės paaiškinimais, ji sutiko susitaikyti, atsižvelgdama į prastą atsakovo sveikatą, nenorėjo jam dar labiau pakenkti. Tačiau, bylos duomenimis, šalys ne tik pateikė susitaikymo protokolą ikiteisminio tyrimo įstaigai, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, tačiau ir toliau liko gyventi kartu ir tvarkyti bendro ūkio, t. y. aplinkybė, kad atsakovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto prieš ieškovę pavartojimo, kitų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo spręsti, jog nurodytas įvykis buvo esminė šalių santuokos iširimo priežastis ir kad dėl šalių santuokos iširimo yra kaltas išimtinai atsakovas. Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad, bylos duomenimis ieškovė 2017 m. birželio 22 d. kreipėsi pas psichologą, kreipimosi priežastis – patirtas vyro smurtas ir todėl jaučiamas stresas, emociniai sunkumai. Ieškovei paskirta kita konsultacija 2017 m. liepos 14 d., tačiau ieškovė į psichologo konsultaciją neatvyko ir apie neatvykimą neperspėjo. Taigi po 2017 m. birželio 22 d. ieškovė nesiekė tolimesnės specialistų pagalbos dėl savo psichologinės būklės ir jos gerinimo dėl patirto įvykio šeimoje.
13. Atsakovas ieškovės neištikimybės faktui pagrįsti remiasi 2018 m. sausio 31 d. Tarnybos išvada, kurioje nurodyta, kad, lankantis 2018 m. sausio 18 d. ieškovės gyvenamojoje vietoje, ieškovė nurodė, kad jos namuose gyvena ieškovė, jos sugyventinis, pilnametė ieškovės duktė ir šalių nepilnametis sūnus; ieškovės sugyventinis tuo metu buvo kartu; vaikas parodė Tarnybos darbuotojai pultu valdomą mašinytę, kurią jam nupirko Ž. (motinos sugyventinis); taip pat nuotraukomis, kuriose prie kalėdinės eglutės nufotografuotas J. K. su šalių nepilnamečiu sūnumi, nurodyto asmens duktė ir šalių nepilnametis sūnus; ieškovės ir J. K. nuotrauka, daryta pačios ieškovės mobiliuoju telefonu; ieškovės pilnametės dukters ir J. K. dukters nuotrauka; nuotrauka, kaip J. K. išvynioja dovaną ieškovės namuose. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas teigia, jog apie ieškovės neištikimybę sužinojo 2017 m. lapkričio 17 d., kai J. K. telefone pamatė jo ir ieškovės susirašinėjimą, tačiau šio susirašinėjimo teismui nepateikė. Ieškovės teigimu, Tarnybos pateiktoje išvadoje ir buities tyrimo akte nurodyti duomenys neteisingi ir ji sugyventinio neturi, o prie šventinės eglės buvo kartu, nes bendrauja su J. K. šeima, jie padeda vieni kitiems.
14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, ieškovei išreiškus abejones dėl Tarnybos išvadoje nurodytų duomenų teisingumo, byloje kaip liudytoja teikė parodymus buities tyrimo aktą byloje surašiusi Tarnybos darbuotoja J. Ž.. Ji paaiškino, kad buities tyrimo aktas surašytas, remiantis ieškovės, šalių nepilnamečio vaiko žodžiais, o liudytojai lankantis ieškovės namuose, be ieškovės, buvo ir vyras, kuris vaikštinėjo basas. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti nurodytos liudytojos, kuri nėra suinteresuota bylos baigtimi, parodymų teisingumu.
15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuotraukos, kuriose užfiksuota ieškovė ir J. K., darytos 2017 m. gruodžio mėn., o Tarnybos darbuotoja ieškovės gyvenamojoje vietoje lankėsi 2018 m. sausio mėn., t. y. byloje nėra ginčo, kad nurodytais laikotarpiais šalys jau kartu negyveno ir netvarkė bendro ūkio. Taigi nurodyti įrodymai, teismo vertinimu, patvirtino aplinkybę, kad ieškovė turi asmenį, su kuriuo artimai draugauja, galbūt ir kartu gyvena, tačiau jie nėra pakankami spręsti, jog ieškovė artimus santykius su nurodytu asmeniu palaikė ir šalims gyvenant kartu. Kartu teismas atsižvelgė į ieškovės paaiškinimus per teismo posėdį, kad šalių santuokos metu J. K. jai rodydavo dėmesį, sakydavo komplimentus; ieškovės ir J. K. draugystė prasidėjo, praėjus labai neilgam laikotarpiui nuo atsakovo išsikraustymo iš bendrų šeimos namų (2017 m. lapkričio 17 d.), todėl, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog jau šalims gyvenant kartu ieškovė bendravo su J. K., susirašinėdama ar susitikinėdama su juo, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo daryti išvados, jog ieškovė atsakovui buvo neištikima, t. y. buvo užmezgusi su J. K. artimus, intymius santykius ir juos nuolat palaikė bei kad tai buvo esminė šalių santuokos iširimo priežastis. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog, susidūrusios su jų šeimoje kilusiais bendravimo sunkumais, šalys kreipėsi pagalbos į psichologą ar ėmėsi kitų joms prieinamų priemonių kilusiems sunkumams išspręsti, kad siekė atkurti darnius šeiminius santykius.
16. Teismas, remdamasis nurodytų aplinkybių visuma, sprendė, kad abi šalys netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas: nebuvo lojalios viena kitai, nevykdė pareigų viena kitą gerbti, remti moraliai, prisidėti prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, nesiekė atkurti (realiai, o ne formaliai) šeiminių ryšių, nesistengė, kad šeima būtų išsaugota, todėl pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Byloje kaip įrodytą teismas pripažino aplinkybę, kad atsakovas, gyvendamas kartu ieškove ir jų nepilnamečiu vaiku, vartojo alkoholį, todėl kildavo šeimoje konfliktų ir tai buvo viena svaresnių priežasčių, lėmusių šeimos iširimą. Teismas sprendė, kad ši aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo didesne. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, nesudaro pagrindo spręsti, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).
17. Spręsdamas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas neprieštarauja ieškovės reikalavimui nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, ir įvertinęs, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog šalių sūnaus gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas neatitiktų vaiko interesų, patenkino ieškovės reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja.
18. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka – du savaitgaliai per mėnesį – vertintina kaip minimali, todėl dar siauresnės bendravimo tvarkos nustatymas galėtų lemti, kad tiek nepilnamečio vaiko teisė bendrauti su atsakovu, tiek atsakovo teisė ir pareiga bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, bus neužtikrinami. Kartu teismas bendravimo tvarkos nustatymo aspektu įvertino kaip reikšmingą byloje nustatytą ir šalių neginčijamą aplinkybę, kad atsakovas jau ilgiau kaip metus, t. y. nuo faktinio šalių gyvenimo skyrium pradžios nebendravo su sūnumi ir su juo nesimatė, todėl atsakovas atitolo nuo sūnaus, susilpnėjo jų emocinis ryšys. Teismo vertinimu, atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo atnaujinimas, nustatant net keletą bendravimo dienų iš eilės, neatkūrus (nesustiprinus) atsakovo ir nepilnamečio vaiko emocinio ryšio, ypatingai atsižvelgiant į nedidelį vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), gali padaryti vaikui psichologinę žalą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį atsakovo ir sūnaus ryšiui atkurti (sustiprinti). Teismas nustatė pereinamąjį trijų mėnesių atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo laikotarpį, per kurį atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį šeštadieniais nuo 11 val. iki 15 val., ieškovės gyvenamojoje vietoje (jeigu ieškovė sutinka), ar kitoje viešoje, vaiko amžių ir laisvalaikio interesus atitinkančioje vietoje. Jeigu atsakovas pasiima nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos, tai, pasibaigus bendravimo laikui, jis įpareigotinas grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena kitame mieste ((duomenys neskelbtini)), taip pat kad, atsakovo teigimu, su vaiku norėtų nuvykti ir pas senelius (atsakovo tėvus), kurie gyvena (duomenys neskelbtini), teismas nustatė bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką penktadieniais nuo 19 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį atgal į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val., taip pat atostogauja su vaiku dvi savaites vasarą, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą – pusę atostogų pagal patvirtintą mokyklinių atostogų grafiką.
19. Spręsdamas dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio ir šalių turtinės padėties, teismas nustatė, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Remiantis ieškovės paaiškinimais ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenimis, ieškovė dirba UAB „Luxaye“ ir jos gaunamos pajamos per mėnesį – 410 Eur (bandomuoju laikotarpiu), vėliau, ieškovės teigimu, turėtų darbo užmokestis kilti iki 600 Eur per mėnesį. Ieškovė nuo 2019 m. sausio 1 d. turi teisę gauti 50 Eur išmoką iš valstybės, skiriamą nepilnamečiam vaikui. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis „Alfa Romeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2000 m. gamybos) ir bendrosios dalinės nuosavybės teise 50 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė, ieškinio duomenimis, 1629,50 Eur. Remiantis atsakovo paaiškinimais, jis gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojame bute. Atsakovui atlikta širdies persodinimo operacija ir atsakovui nustatytas 20 proc. darbingumas, o tai reiškia, kad atsakovas yra laikomas nedarbingu asmeniu. Atsakovo teigimu, jo gaunamas pajamas sudaro 700 Eur per mėnesį. Atsakovas kiekvieną dieną turi vartoti vaistus, kurių nekompensuojama kainos dalis per mėnesį sudaro 70-80 Eur. Atsakovas finansiškai padeda aukštojoje mokykloje besimokančiam sūnui, skirdamas jam kas mėnesį apie 100 Eur išlaikymą. Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 50 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė 1629,50 Eur. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, susijusias su šalių turtine padėtimi, teismas padarė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė tuo aspektu, jog ji turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, įstatymų nustatyta tvarka nepripažinta nedarbinga ar tik iš dalies darbinga, o atsakovas neturi jam priklausančio nekilnojamojo turto, jam nustatytas tik 20 proc. darbingumas, tačiau jo gaunamos pajamos (700 Eur) yra didesnės nei ieškovės.
20. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad šalių nepilnamečio vaiko kasdieniams, įprastiems tiek būtiniesiems (maistui, aprangai, būstui ir kt.), tiek ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 559 Eur per mėnesį išlaikymas. Teismas vertino, kad ieškovės ieškinyje nurodytos sumos, išleidžiamos per mėnesį vaiko maistui (210 Eur), rūbams (50 Eur), transportui (50 Eur) yra padidintos ir jų nepatvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Per teismo posėdį atsakovas nurodė, kad šalių nepilnamečio sūnaus lankoma ugdymo įstaiga yra netoli ieškovės namų. Papildomiems užsiėmimas išleidžiamos išlaidos (10-18 Eur per mėnesį) yra nedidelės. Bylos duomenimis, šalių nepilnametis sūnus neturi specialiųjų poreikių. Kadangi ieškovė pateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vaikas dažnai serga peršalimo ligomis, teismas vertino kaip įrodytą aplinkybę, jog vaistams ir vitaminams vaikui ieškovė vidutiniškai išleidžia apie 20 Eur per mėnesį.
21. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių šalių turtinę padėtį ir šalių nepilnamečio vaiko poreikius visumą, padarė išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) – patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 400 Eur išlaikymo dydis per mėnesį, t. y. kiekvienas iš tėvų turėtų pareigą teikti vaikui ne mažesnį kaip 200 Eur išlaikymą per mėnesį. Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. ieškovė turi teisę gauti 50 Eur išmoką kiekvienam vaikui iš valstybės iki jo pilnametystės, nepriklausomai nuo savo turtinės padėties, o tai sudaro pagrindą spręsti, jog valstybė skiria dalį lėšų vaikų poreikiams patenkinti ir tėvams tenkanti išlaikymo pareigos apimtis mažėja, t. y. tėvams tenkanti nepilnamečio sūnaus išlaikymo dalis – 350 Eur per mėnesį.
22. Teismas, spręsdamas, kokią nurodyto nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio dalį, turėtų teikti atsakovas, įvertina byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovo darbingumas – tik 20 proc. ir jo galimybės dirbti yra ribotos, todėl atsakovas objektyviai negali būti įpareigojamas pasirūpinti (didesnių) pajamų iš darbo teisinių santykių gavimu; kartu teismas įvertino tai, kad atsakovo gaunamos pajamos – 700 Eur – yra didesnės nei minimalus darbo užmokestis ir kad atsakovas savo sveikatos (specialiesiems) poreikiams tenkinti per mėnesį turi 70-80 Eur išlaidų. Bylos duomenimis, šiuo metu ieškovės gaunamas darbo užmokestis – 410 Eur, be to, Sodros duomenimis, ieškovė jau keletą mėnesių nedirba, o tai netiesiogiai patvirtina ieškovės atstovės per teismo posėdį nurodytas aplinkybes, kad ieškovė turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių šiuo metu negali dirbti. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas jau ilgiau kaip metus laiko nebendrauja su šalių nepilnamečiu vaiku, o tai reiškia, jog visa vaiko priežiūros našta tenka vienai ieškovei, kuriai, be kasdienių ir papildomų vaiko poreikių tenkinimo, tenka ir nenumatytos išlaidos. Remdamasis nurodytų aplinkybių visuma ir siekdamas užtikrinti abiejų šalių turtinių interesų pusiausvyrą bei šalių nepilnamečio vaiko interesus, teismas padarė išvadą, kad šalys turėtų lygiomis dalimis dalytis nepilnamečiam vaikui teiktiną reikalingą išlaikymą per mėnesį, todėl sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 175 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. sausio 5 d.) iki vaiko pilnametystės.
23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad po 2017 m. birželio 11 d. įvykusio konflikto šalys susitaikė ir gyveno kartu, atsakovas iš šeimos namų išsikraustė 2017 m. lapkričio 17 d. ir nuo tada šalys pradėjo gyventi atskirai, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad per laikotarpį nuo 2017 m. birželio 11 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. ji viena išlaikė nepilnametį sūnų ir namų ūkį, padarė išvadą, kad atsakovas iki 2017 m. lapkričio 17 d. teikė nepilnamečiam sūnui išlaikymą. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. sausio 5 d. atsakovas kokia nors forma (pinigais, daiktais ir pan.) teikė nepilnamečiam sūnui išlaikymą, todėl už nurodytą laikotarpį priteistina išlaikymo skola. Teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad išlaikymo skolos priteisimo laikotarpiu išlaikymo priteisimo sąlygos (šalių turtinė padėtis ir išlaidos vaiko poreikiams) iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, todėl padarė išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu turėjo teikti nepilnamečiam vaikui ne mažesnį kaip 175 Eur išlaikymą per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisė išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. sausio 5 d., iš viso 303 Eur.
24. Teismas sprendimu padalijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalių įgytą turtą, taip pat nesant byloje dėl to ginčo, nustatė, kad šalių banko sąskaitose esančios lėšos yra kiekvienos šalių asmeninė nuosavybė.
25. Nagrinėdamas reikalavimą dėl asmeninio vieno sutuoktinio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo, teismas nustatė, kad iki šalių santuokos sudarymo ieškovės vardu buvo įgytas ir įregistruotas sodo pastatas ir 0,0866 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, iki šalių santuokos sudarymo šalims tvarkant bendrą ūkį ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo gerinamas ir asmeninėmis atsakovo lėšomis, o, sudarius santuoką, bendromis sutuoktinių lėšomis. Atsakovo apskaičiavimu, iš viso ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimui šalių bendro gyvenimo ir santuokos metu buvo išleista 16 579,86 euro, todėl jam turi būti priteista iš ieškovės 8289,93 euro kompensacija. Teismas nurodė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kitą naujai sukurtą turtą bendrąja jungtine nuosavybe grindžiamas dviem skirtingais teisiniais pagrindais: 1) susitarimu dėl jungtinės veiklos; ir 2) asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės (iš esmės) pagerinimu bendromis sutuoktinių lėšomis.
26. Teismas vertino, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, jog šalys kartu pradėjo gyventi ir tvarkyti bendrą ūkį tik po santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) ir sudaro pagrindą spręsti, kad šalys pradėjo gyventi kartu ir tvarkyti bendrą ūkį nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio.
27. Teismas, palyginęs ieškovės nurodytas aplinkybes apie sodo pastato vidaus patalpų remonto darbų atlikimą 2005-2010 metais ir UAB „Skena“ 2018 m. liepos 11 d. akte užfiksuotus sodo pastato vidaus patalpų remonto darbus (pagerinimus), nustatė, kad, išskyrus vidaus apdailą plastikinėmis dailylentėmis, jie yra skirtingi, t. y. ieškovės nurodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog 2005-2010 m. buvo atlikti UAB „Skena“ akte nurodyti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio pastato-sodo pastato remonto (pagerinimo) darbai.
28. Atsižvelgdamas į byloje faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų bei šalių paaiškinimų visumą, teismas padarė išvadą, kad atsakovas įrodė, jog šalys, pradėjusios gyventi kartu ir tvarkyti bendrą ūkį 2011 m. rugsėjo mėn., turėjo bendrą tikslą – pagerinti jų, kaip sutuoktinių, ir nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas, įrengiant palėpės patalpas ir laiptus į jas bei atliekant pirmojo aukšto patalpų apdailos darbus, ir šio tikslo buvo siekiama abiejų šalių asmeninėmis lėšomis ir darbu. Ieškovė nepateikė byloje rašytinių įrodymų ir byloje davę parodymus liudytojai nepatvirtino, kad dar iki šalių apsigyvenimo kartu ieškovė iš savo asmeninių lėšų buvo atlikusi nurodytus vidaus patalpų apdailos ir įrengimo darbus. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad šalių atlikti sodo pastato vidaus patalpų pagerinimai iki šalių santuokos sudarymo vertintini kaip jų bendros jungtinės veiklos rezultatas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nepateikė argumentų ir neįrodinėjo, jog dėl atliktų pagerinimų sodo pastatas buvo pagerintas (pakeistas) iš esmės, t. y. kad dėl atliktų pagerinimų buvo iš esmės sukurtas naujas statinys, kuris turėtų būti pripažintas bendrąja daline šalių nuosavybe.
29. Atsižvelgiant į tai, kad atlikti vidaus patalpų pagerinimai negali būti vertinami ir dalijami šalims kaip atskiri bendrosios dalinės nuosavybės objektai, o atsakovas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad dėl atliktų pagerinimų buvo sukurtas naujas nuosavybės teisės objektas, kuris turėtų būti pripažintas šalių bendrąja daline nuosavybe, tai, teismo vertinimu, atsakovui priteistina iš ieškovės kompensacija, lygi pusei atliktų remonto darbų ir statybinių medžiagų vertės. UAB „Skena“ akte nurodyta, kad 2012 m. atliktų remonto ir statybinių medžiagų vertė – 5734,08 Eur, atitinkamai kiekvienai šalių tenkančių pagerinimų vertė – 2867,04 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimus per teismo posėdį, kad jis turėdavo galimybę įsigyti remontui reikalingų medžiagų 10-15 proc. pigiau, nei perkant įprastose parduotuvėse, į tai, kad pagal atsakovo pateiktą lokalinę sąmatą S001 į apskaičiuotas pagerinimų darbų sąnaudas įtrauktas PVM ne tik medžiagoms ir mechanizmas, bet ir darbo užmokesčiui (o byloje nėra duomenų ir šalys neįrodinėjo, kad asmenys, kurie atliko apdailos darbus ir kuriems buvo mokama už darbų atlikimą, buvo PVM mokėtojai) padarė išvadą, kad atsakovui priteistina iš ieškovės 2437 Eur kompensacija už jungtinės veiklos rezultato sukūrimą, t. y. atliktus remonto darbus ir statybinių medžiagų vertę, įrengiant sodo pastato pastogės patalpas, laiptus į jas ir atliekant vidaus patalpų apdailą.
30. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys negalėjo tiksliai nurodyti, kada pradėti ir pabaigti statyti ūkinis pastatas su stogine ir tvora, šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), teismas padarė išvadą, kad nurodyti nekilnojamojo turto objektai pastatyti šalių santuokos metu. Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas konstatavo, kad šalių santuokos metu naujai pastatyti nekilnojamojo turto objektai (ūkinis pastatas su stogine ir tvora) negali būti pripažinti bendrosios jungtinės nuosavybės objektais, nes jų statyba neįteisinta teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau teismas turi spręsti dėl medžiagų, panaudotų nurodytiems nekilnojamojo turto objektams pastatyti, šalims padalijimo. Kadangi nurodyti statiniai (ūkinis pastatas, stoginė, tvora) pastatyti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad nurodyti statiniai pastatyti iš jos asmeninių lėšų, tai ieškovei kyla pareiga, atsižvelgiant į sutuoktinių lygių dalių principą, atlyginti pusę statyboms panaudotų statybinių medžiagų ir atliktų statybos darbų vertės. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neteikė į bylą įrodymų, patvirtinančių statybinių medžiagų ir atliktų darbų kainą, todėl teismas vadovavosi UAB „Skena“ akte lokalinėje sąmatoje Nr. S002 pateikta statybinių medžiagų ir atliktų darbų verte. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė pagrįsta sąmatoje nurodytą medžiagų ir statybos darbų sumą – 7565,79 Eur, atitinkamai kiekvienai šaliai tenkanti medžiagų ir statybos darbų vertė – 3782,90 Eur. Kaip ir spręsdamas dėl kompensacijos už jungtinės veiklos rezultato sukūrimą priteisimą, teismas atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, kad dalis medžiagų (pvz., lentos tvorai) buvo įsigyta pigiau, nei įprastomis sąlygomis statybų medžiagų parduotuvėse, į tai, kad pagal atsakovo pateiktą lokalinę sąmatą S002 į apskaičiuotas statybos darbų sąnaudas įtrauktas PVM ne tik medžiagoms ir mechanizmas, bet ir darbo užmokesčiui, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina kompensacija mažintina iki 3215 Eur. Iš viso atsakovui priteistina iš ieškovės 5652 Eur kompensacija už abiejų šalių darbu ir lėšomis sukurtą jungtinės veiklos rezultatą – sodo pastato pagerinimus, ir už naujų statinių (ūkio pastatui su stogine, tvorai) sukūrimui panaudotas medžiagas ir atliktus statybos darbus ir 1677 Eur kompensacija už vandens gręžinį, iš viso – 7329 Eur. Atėmus atsakovo ieškovei už kilnojamuosius daiktus mokėtiną kompensaciją – 20 Eur, galutinė iš ieškovės atsakovui priteistina kompensacijos suma – 7309 Eur.
31. Pasisakydamas dėl atsakovo atstovė prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu (ieškovė viso proceso metu melavo, vilkino bylos nagrinėjimą), teismas nurodė, kad vien tik ieškovės paaiškinimų, duotų bylos nagrinėjimo metu, dėl šalių įgyto kilnojamojo turto, atliktų nekilnojamojo turto pagerinimo (sukūrimo) darbų nenuoseklumas, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė siekė vilkinti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą, teisingą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą, todėl prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu atmetė.
32. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo patenkinta apie 50 proc. ieškinio reikalavimų ir apie 72 proc. priešieškinio reikalavimų, teismas paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atlikęs šalims vienai iš kitos priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 1848,57 Eur žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
33. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimo, kuriuo prašo: 1) pakeisti sprendimo dalį dėl kaltės iširus santuokai nustatymo ir nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) pakeisti sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku M. V. tokia tvarka: šešių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu (laikotarpio pradžia – teismo sprendimo priėmimo data) atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antro mėnesio savaitgalio šeštadienį (pradedant nuo 2019 m. kovo 9 d.) nuo 11 val. iki 15 val. ieškovės gyvenamojoje vietoje (ieškovei sutinkant) arba kitoje viešoje, vaiko amžių ir laisvalaikio interesus atitinkančioje vietoje; jeigu atsakovas bendravimo laikotarpiu paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos, tai pasibaigus bendravimo laikui, grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą; pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką penktadieniais nuo 19 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį atgal į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 15 val., taip pat atostogauja su vaiku dvi savaites vasarą, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą – dvi savaites atostogų pagal patvirtintą mokyklinių atostogų grafiką, apie ketinimą pasiimti vaiką atostogų metu su savimi informuojant vaiko motiną ne mažiau nei prieš dvi savaites; atsakovas įpareigojamas viso bendravimo su nepilnamečiu sūnumi laikotarpiu iš anksto informuoti vaiko motiną apie konkrečią vaiko buvimo vietą ir laiką, užtikrinti vaiko ir motinos ryšį telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis, nedelsiant pranešti apie vaiko sveikatos būklės pasikeitimus, nedelsiant pranešti apie savo sveikatos būklės pablogėjimą; 3) pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui M. V. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. sausio 5 d.) iki sūnaus pilnametystės, išskaičiuojant pagal teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas laikinojo išlaikymo sumas; 4) pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo skolos priteisimo ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui M. V. 1330 Eur išlaikymo skolą; 5) panaikinti sprendimo dalį dėl pripažinimo, kad šalys veikė jungtinės veiklos pagrindu ir 5652 Eur kompensacijos priteisimo už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – sodo pastato – pagerinimą, naujų statinių (ūkio pastatui su stogine, tvorai) sukūrimui panaudotas lėšas; 6) priteisti atsakovui iš ieškovės galutinę kompensaciją 1657 Eur už vandens gręžinį; arba, jei teismas manys, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados apie šalių jungtinės veiklos santykių buvimą ir priteisė kompensaciją atsakovui iš ieškovės už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – sodo pastato – pagerinimą, už naujų statinių (ūkio pastatui su stogine, tvorai), esančių (duomenys neskelbtini), sukūrimui panaudotas medžiagas ir atliktus statybos darbus, šią sprendimo dalį pakeisti sumažinant sumos dydį iki 4523,32 Eur (neįskaičiavus kompensacijos už vandens gręžinį) ir 1657 Eur kompensaciją už vandens gręžinį; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 500 Eur; 7) perskaičiuoti priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į apeliacinio skundo reikalavimų patenkinimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
33.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad abi šalys netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas. Teismas laikė įrodytomis atsakovo nurodytas aplinkybes apie ieškovės artimą bendravimą su J. K., nors atsakovas nepateikė tai patvirtinančių objektyvių įrodymų. Atsakovas pateikė teismui nuotrauką, kurioje matyti J. K. pakuojantis dovaną, tačiau ši nuotrauka daryta (duomenys neskelbtini), t. y. J. K. gimimo dieną, o ne 2017 metais, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Tarnybos darbuotojai 2018 m. sausio 18 d. lankantis ieškovės namuose siekiant ištirti buities sąlygas, ieškovė jai nėra sakiusi, kad kartu su ja gyvena sugyventinis, kuris, be kita ko, apsilankymo dieną vaikštinėjo „basas“. Ieškovė darbuotojai buvo sakiusi, kad tai yra kaimynas, kuris tvarko spyną. Kadangi buvo sausio mėnuo, J. K. nusiavė, kad neneštų į namus purvo, tačiau tai neįrodo teiginio, kad šia asmeniui galima suteikti „sugyventinio“ statusą.
33.2. Metai prieš ieškovei iškeliant atsakovui bylą dėl smurto vartojimo jos atžvilgiu artimoje aplinkoje atsakovas ją buvo stipriai sumušęs. Ieškovės parodymai apie anksčiau vartotą smurtą jos atžvilgiu iš atsakovo pusės yra užfiksuoti ir ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28840-17. Ieškovė dar visus metus dėjo pastangas atkurti daugmaž normalius santykius šeimoje, tačiau padėtis vis blogėjo ir 2017 m. birželio mėnesį teko kviesti policiją ir iškelti atsakovui baudžiamąją bylą, kuri buvo nutraukta dėl ieškovės gailesčio atsakovo atžvilgiu. Nutraukus bylą atsakovas nesikeitė, toliau girtuokliavo. Ieškovės pastangos jokio rezultato nedavė, nes po ikiteisminio tyrimo pradėjimo jie jau negyveno santuokinio gyvenimo poroje. Faktas, kad atsakovas dar keletą mėnesių gyveno ieškovės namuose nereiškia, jog jų santuokiniai santykiai buvo atnaujinti. Iki pat 2017 m. lapkričio mėnesio atsakovas nesiliovė terorizuoti ieškovės, buvo neadekvatus, kėlė tiesioginę grėsmę ne tik ieškovei, bet ir mažamečiam sūnui ir ieškovės vaikams iš pirmos santuokos, todėl buvo paprašytas palikti ieškovės namus. Tą atsakovas nedelsdamas be jokių atsiprašinėjimų, pastangų ištaisyti padėtį ir be apgailestavimų ir padarė. Teismas savo išvadas grindė ir tuo faktu, kad ieškovė kreipėsi psichologinės pagalbos, tačiau antrą kartą nenuėjo į konsultaciją. Tačiau taip buvo todėl, kad ieškovė jokios pagalbos iš specialistės negavo, ji pasirodė nepakankamai kvalifikuota, todėl ieškovė nutarė nebegaišti savo laiko. Santuoką sugriovė tik atsakovas, kuris gimus vaikui tapo labai įtarus, pradėjo jos pavyduliauti sūnui, reikalauti, kad ieškovė su juo vyktų darbo reikalais, į komandiruotes užsienyje, vaiko priežiūrą paliekant vyresnėms ieškovės dukroms.
Žemesnės instancijos teismas
33.3. Teismas nustatė netinkamą atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka. Mažametis šalių sūnus nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki šios dienos nėra matęs tėvo, nėra su juo bendravęs nei telefonu, nei betarpiškai tiesiogiai. Vaikas yra traumuotas tėvo elgesio 2017 m. birželio mėnesį, įvykio nėra pamiršęs. Per beveik pusantrų metų dėl paties atsakovo elgesio tėvo ir vaiko tarpusavio santykiai faktiškai yra nutrūkę, jų nesieja joks emocinis ryšys. Net ir po teismo sprendimo jis nesikreipė į ieškovę dėl bendravimo su sūnumi organizavimo. Dėl to vaiko ir tėvo tarpusavio santykiai, emocinis ryšys turi būti atkurti palaipsniui ir šis procesas turi būti ilgesnis. Teismas nustatė trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį atsakovo ir sūnaus ryšiui atkurti (sustiprinti), tačiau šis laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis nei šeši mėnesiai. Taip pat keistina teismo sprendimo dalis dėl vaiko grąžinimo motinai sekmadienio vakarą 19 val., nustatant, kad vaikas grąžintinas 15 val., nes sekmadienį prieš mokyklą vaikas turi pailsėti, pasiruošti pamokoms. Atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nurodo, kad nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), nėra žinoma kokios jo gyvenimo sąlygos. Pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką vaikas išvyks su tėvu nežinia kur ilgam laikui, tėvas nėra įpareigotas informuoti vaiko motinos apie konkrečią vaiko buvimo vietą, nėra įpareigotas garantuoti vaiko ir motinos susisiekimo telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis bet kuriuo paros metu, kai vaikas būna su tėvu, tėvas neįpareigotas nedelsiant pranešti vaiko motinai apie vaiko sveikatos būklę, susirgimus ir pan., taip pat ir apie savo sveikatos būklės pablogėjimą. Atsakovui yra persodinta širdis, dėl jo sveikatos būklės rizikinga vaiką perduoti tėvui tokiam ilgam laikotarpiui nežinant, kur vaikas bus, kur keliaus ir pan. Todėl teismo sprendimas yra keistinas, įpareigojant vaiko tėvą viso bendravimo su nepilnamečiu sūnumi laikotarpiu iš anksto informuoti vaiko motiną apie konkrečią vaiko buvimo vietą ir laiką, užtikrinti vaiko ir motinos ryšį telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis, nedelsiant pranešti apie vaiko sveikatos būklės pasikeitimus, nedelsiant pranešti apie savo sveikatos būklės pablogėjimą. Taip pat trumpintinas vaiko ir tėvo bendravimo laikas vaikui pradėjus lankyti mokyklą vaiko atostogų metu, nes praktiškai tai būtų didesnis nei vieno mėnesio laikotarpis. Pakaktų, kad vaikas būtų su tėvu savo vasaros atostogų metu 2 savaites.
33.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui atsakovas kas mėnesį turi skirti 175 Eur. Nurodyta suma yra akivaizdžiai per maža ir nepakankama tenkinti vaiko būtiniausius poreikius. Vaikas auga, netrukus pradės lankyti pradinę mokyklą, jo išlaikymo išlaidos ženkliai padidės, nes reikės mokymo priemonių, drabužių, sporto aprangos ir avalynės, reikės apmokėti už prailgintą dienos grupę, nes vienas vaikas negalės grįžti namo, vaiką po prailgintos grupės turės namo parvežti ieškovė, bus ir kitokių papildomų išlaidų susijusių su vaiko kultūrinių, sveikatos ir kt. poreikių tenkinimu. Ieškovės pajamos šiuo metu yra sumažėjusios ir sudaro 434,05 Eur per mėnesį, todėl pati ieškovė negali skirti pakankamai pinigų vaiko išlaikymui, tuo tarpu atsakovo pajamos yra ženkliai didesnės. Teismas vadovavosi nuostata, kad vaiko išlaikymui reikia 400 Eur per mėnesį tenkinant minimalius ir būtinus jo poreikius. Atsižvelgiant į valstybės mokamą 50 Eur dydžio išmoką, išlaikymo sumą sudaro 350 Eur, iš kurių 200 Eur turėtų skirti atsakovas, o 150 Eur – ieškovė, tokia proporcija būtų protinga ir teisinga tenkinant būtinuosius vaiko poreikius.
33.5. Teismas sprendė, kad atsakovo skola už vaiko išlaikymą yra 303 Eur ir susidarė už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. sausio mėnesio, nes už ankstesnį laikotarpį išlaikymo skola negalėjo susidaryti, kadangi šalys susitaikė ir gyveno kartu bei tvarkė bendrą ūkį ir t. t. Ši teismo išvada nepagrįsta, nes nepaisant to, kad atsakovas gyveno ieškovės namuose, jis išlaikymo vaikui neteikė, yra apmokėjęs tik keletą sąskaitų, nes pats ir naudojosi paslaugomis, o prie vaiko išlaikymo niekuo neprisidėjo, ieškovė viena pati turėjo rūpintis vaiku ir jį išlaikyti. Dėl to iš atsakovo priteistina didesnė išlaikymo skolą – 1330 Eur.
33.6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio šalys pradėjo kartu gyventi ir vykdė jungtinės veiklos sutartį, vykdė įvairius remonto darbus bendromis lėšomis, todėl ieškovė turi kompensuoti atsakovui ½ dalį tų darbų ir sunaudotų medžiagų vertės. Iki pat 2013 m., kuomet gimė šalių sūnus, atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini) su savo pirma šeima, su ieškove susitikdavo laikas nuo laiko, kai darbo reikalais atvykdavo į Vilnių. Teismas laikė patikimais atsakovo pakviestų liudytojų parodymus, tačiau jie vertintini kritiškai, nes jie yra atsakovo artimi giminaičiai, be to, jų ir paties atsakovo parodymai nesutampa. Atsakovo sesuo I. M. paliudijo, kad atsakovas kartu su ieškove gyventi pradėjo 2011 m. rudenį, o iki tol vasarą abu nakvodavo pas liudytoją, tačiau tokie jos parodymai prieštarauja paties atsakovo teiginiams, kad tik 2011 m. rugpjūčio 4 d. jis pasveikino ieškovę su gimtadieniu ir po to jau rugsėjo mėnesį pradėjo gyventi kartu. Atsakovo sesuo taip pat nurodė, kad atsakovo pinigai buvo naudojami remontui, pragyvenimui ir ieškovės vaikams išlaikyti, o ieškovės lėšos buvo taupomos, tačiau pats atsakovas teigė, kad taupė daug mėnesių, o tik tada pradėjo statybų ir remonto darbus, o jo sesuo teigia, kad tokie darbai buvo vykdomi netrukus po poros pradėjimo gyventi kartu – 2011 m. rudenį. Tuo metu šalių gaunamos pajamų nebūtų užtekę atlikti įvairius darbus, įrengti artezinį gręžinį, pastatyti ūkinį pastatą, suremontuoti sodo namo palėpę, pastatyti tvorą ir dar nusipirkti įvairių kilnojamųjų namų apyvokos ir kitų daiktų. UAB „Skena“ duomenimis, vien remontui ir įrengimui buvo išleista 13 299,87 Eur, tačiau tokiomis sumomis net abi šalys kartu nedisponavo. Aplinkybę, kad ir atsakovas, ir liudytojai meluoja, patvirtina tai, kad jie teigė, jog laiptų į palėpę įrengimas kainavo apie 10 000 Lt, tačiau pagal eksperto išvadą, šie darbai kainavo 3093,47 Lt (895,93 Eur). Ieškovės teigimu, ji pati asmeniškai per ilgą laiko tarpą, padedama pažįstamų ir motinos darbininkų, įrengė sodo name palėpę, pastatė ūkio pastatą ir tvorą, atsakovui neprisidedant nei piniginėmis lėšomis, nei darbu. Be to, atsakovas, siekdamas tapti ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto bendrasavininkiu, melagingai nurodė UAB „Geodesma“ darbuotojai, rengusiai nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kad sodo namo priestatas pastatytas 2016 m., nors priestatas buvo pastatytas jau buvo 2008 metais, tik nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas.
33.7. Teismas, spręsdamas apie kompensacijos atsakovui už atliktus darbus ir pirktas medžiagas priteisimą, neteisingai paskaičiavo išlaidas pagal UAB „Skena“ pateiktą ekspertizės išvadą. Neskaičiuojant PVM, pagalbinių medžiagų vertės, papildomų mechanizmų vertės, papildomo darbo užmokesčio, šiltnamių vertės, pagal lokalinę sąmatą Nr. S001 bendrų išlaidų buvo 4526,86 Eur, pagal lokalinę sąmatą Nr. S002 bendrų išlaidų ūkinio pastato statybai – 3768,83 Eur, tvorai – 1756,23 Eur, iš viso – 10 051,92 Eur. Taigi ½ dalis būtų 5025,96 Eur, kuri mažintina 10 procentų, nes atsakovas teigė, kad gaudavo tokio dydžio (10–15 procentų) nuolaidų medžiagoms, kai kurios medžiagos pirktos ne parduotuvėje, remontai daryti ūkio būdu, be to, neaišku kam ir kiek mokėta, todėl atėmus 10 procentų (502,60 Eur), kompensacija sudarytų 4523,36 Eur. Pridėjus vandens gręžinio dalies kompensuojamą sumą – 1677 Eur, bendra atsakovui priteistina kompensacija sudarytų 6200,36 Eur, o ne 7329 Eur, kaip nusprendė teismas.
34. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
34.1. Dėl įrodymų, pagrindžiančių ieškovės neištikimybę, trūkumo pirmos instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas, nebuvo lojalūs vienas kitam, nevykdė pareigų vienas kitą gerbti, remti moraliai, prisidėti prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Aplinkybę, kad ieškovė artimai bendravo su J. K. byloje patvirtina 2018 m. sausio 31 d. Tarnybos išvada, kurios teisingumą ieškovė pradėjo ginčyti tik teismui priėmus ginčijamą sprendimą, be to, pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad J. K. jai rodydavo dėmesį dar santuokos metu, sakydavo jai komplimentus. Jų draugystė prasidėjo praėjus labai neilgam laikotarpiui nuo atsakovo išsikraustymo iš bendrų šeimos namų (2017 m. lapkričio 17 d.).
Šalies argumentai
34.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, buvo nesugyvenamo charakterio, girtuokliavo, terorizavo ieškovę. Atsakovui ir ieškovei sudarius santuoką, abu džiaugėsi santuokiniu gyvenimu, sutardavo, vienas kitą palaikydavo ir jautė vienas kitam itin šiltus jausmus Tačiau ieškovės elgesys ir jausmai atsakovui kardinaliai pasikeitė 2017 metų pradžioje, t. y. pradėjus palaikyti artimus ryšius su J. K.. Ieškovė pradėjo keistai elgtis, nuolatos keldavo konfliktines situacijas, pasidarė atsakovo atžvilgiu šaltesnė. Ieškovas, siekdamas išsaugoti santuoką ir atkurti jo ir ieškovės šiltus tarpusavio ryšius, daug kartų bandė su ieškove kalbėtis, klausė, kodėl jų santykiai pasikeitė, tačiau kiekvienas bandymas kalbėtis ir spręsti tarpusavio santykių problemas rezultatų nedavė.
34.3. Atsakovas smurto ieškovės atžvilgiu 2017 m. birželio 27 d. nenaudojo. Tarp šalių kilus konfliktui, ieškovė norėjo su sūnumi išvykti automobiliu, o atsakovas nenorėjo to leisti, nes ieškovė iš vakaro buvo vartojusi alkoholį, todėl timptelėjo ieškovę atgal nuo durų, tokiu būdu netyčia suplėšydamas ieškovei marškinėlius, o po to laikė ją už rankos, kad ji su sūnumi neišvažiuotų. Savo veiksmai atsakovas nesiekė fiziškai sužaloti ieškovę, o stengėsi, kad ji, būdama tikėtinai neblaivi, nevairuotų transporto priemonės, juo labiau su šalių mažamečiu vaiku.
34.4. Ieškovės prašymas pakeisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką yra nepagrįstas. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas ilgą laiką nėra matęs sūnaus, su juo nebendravo, o vaikas yra traumuotas atsakovo elgesio dėl tariamai panaudoto smurto, nesudaro jokio pagrindo nustatyti ilgesnį pereinamojo bendravimo laikotarpį, nes ir trijų mėnesių terminas yra pakankamai ilgas ryšiams su nepilnamečiu vaiku atkurti ir toliau palaikyti.
34.5. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, tai, ar atsakovas sūnų po bendravimo savaitgalio grąžins 15 val., ar 19 val., neturi esminės reikšmės. Keturių valandų skirtumas vaiko poilsio bei mokymosi režimui neturės, nes jis pamokoms bus pasiruošęs iki sekmadienio vakaro. Be to, šiuo metu vaikas nelanko mokyklos, todėl nėra aišku, apie kokį pasiruošimą pamokoms kalba ieškovė. Atsakovo gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikui gyventi. Apeliantė taip pat nepagrįstai siekia nustatyti trumpesnį atsakovo ir sūnaus bendravimo laiką vaiko atostogų metu, nenurodydama jokių objektyvių priežasčių, kodėl teismas turėtų nustatyti mažesnę nei minimalią bendravimo su vaiku tvarką.
34.6. Apeliaciniame skunde keliamas nepagrįstas ir netikslingas reikalavimas įpareigoti atsakovą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi laikotarpiu iš anksto informuoti vaiko motiną apie konkrečią vaiko buvimo vietą ir laiką, užtikrinti vaiko ir motinos ryšį telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis, nedelsiant pranešti apie vaiko sveikatos būklės pasikeitimus, nedelsiant pranešti apie atsakovo sveikatos būklės pablogėjimą. Savaime suprantama, kad įvykus nelaimei ar sūnui susirgus ieškovė bus informuota, todėl nėra jokio pagrindo keisti sprendimą. Ieškovės reikalavimai atsakovui pranešti apie vaiko buvimo vietą ir užtikrinti jos ryšį su sūnumi yra perdėti, neadekvatūs ir neturi nieko bendro su vaiko interesų užtikrinimu.
34.7. Ginčydama sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, ieškovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atsakovui perkelti didesnę nepilnamečio sūnaus išlaikymo naštą. Nagrinėjamos bylos atveju surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė tuo aspektu, jog ji turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, įstatymų nustatyta tvarka nepripažinta nedarbinga ar tik iš dalies darbinga, tuo tarpu atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, automobilio, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojame bute. Atsakovui atlikta širdies persodinimo operacija ir nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, o tai reiškia, kad atsakovas yra pripažįstamas nedarbingu asmeniu ir gali dirbti tik pagal neįgaliems asmens pritaikytas specialiąsias sąlygas, tuo tarpu ieškovė yra sveika, darbinga turi visas galimybes dirbti ir susirasti geriau apmokamą darbą. Todėl nors atsakovo gaunamos pajamos (700 Eur) šiuo metu yra didesnės nei ieškovės, tačiau teismo išvada, kad ji yra geresnėje finansinėje padėtyje yra teisinga ir pagrįsta.
34.8. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 11 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. šalys ir toliau tvarkė bendrą ūkį, o atsakovas ne tik išlaikė savo nepilnametį sūnų, bet ir pačią ieškovę bei namų ūkį, mokėjo mokesčius. Ieškovės argumentai, kad atsakovas tik gyveno su ja, tačiau neišlaikė nei sūnaus, nei namų ūkio prieštarauja logikai, nes, viena vertus, ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad iš gaunamų pajamų (apie 400 Eur) ji neturi objektyvių galimybių teikti mūsų nepilnamečiui sūnui 175 Eur dydžio išlaikymo, kita vertus, nurodo, kad ji viena, atsakovui neprisidedant prie sūnaus išlaikymo, išlaikė ne tik nepilnametį sūnų, tačiau išlaikė ir save, namų ūkį bei kitas dvi pilnametes dukras. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad per minėtą laikotarpį ji viena išlaikė nepilnametį sūnų ir namų ūkį.
34.9. Ieškovės reikalavimas pakeisti sprendimo dalį dėl atsakovui iš ieškovės priteistos kompensacijos dydžio yra nepagrįstas, nemotyvuojamas jokiais objektyviais argumentais ar juo labiau įrodymais ir yra grindžiamas tik pačios ieškovės nuomone ir tais pačiais samprotavimais, kurie buvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme bei paneigti surinktais įrodymais. Aplinkybę, kad atsakovas nuo 2011 m. rudens apsigyveno pas ieškovę ir vedė bendrą ūkį byloje patvirtino tiek liudytojų parodymai, tiek rašytiniai įrodymai. Priešingai nei nurodo ieškovė, šalių gaunamų pajamų pakako ginčo darbams atlikti, juolab, kad jie buvo vykdomi palaipsniui per 4 metus, ūkio būdu, su kitų asmenų neatlygintine pagalba. Atsakovas teismui davė nuoseklius paaiškinimus apie tai, kada ir kokias medžiagas pirko, iš kur jas pirko ir kaip jos buvo panaudotos. Tuo tarpu ieškovė neigdama atsakovo nurodytas aplinkybes bei tvirtindama, kad sodo pastato pagerinimo darbai buvo atlikti 2005-2010 m. negalėjo tiksliai paaiškinti, kada ir kokiomis medžiagomis buvo atliekami ginčijami remonto darbai (pagerinimai) ir kiek buvo už tuos darbus sumokėta, nepateikė nė vieno nurodytas aplinkybes patvirtinančio įrodymo.
Šalies argumentai
34.10. Apeliantės argumentai, kad tvora ir ūkinis pastatas buvo pastatyti iki santuokos sudarymo iš ieškovės asmeninių lėšų, buvo paneigti ne tik rašytiniais įrodymais, tačiau ir pačios ieškovės teismo posėdžio metu pripažintomis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
35. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
36. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
37. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – tris fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas J. K. (viena iš šių nuotraukų buvo pateikta pirmosios instancijos teisme), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus 2018 m. gegužės 25 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir 2019 m. kovo 26 d. rašytinius J. K. parodymus, patvirtintus Vilniaus m. 11-ojo notarų biure.
38. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su apeliantės prašymu prijungti prie bylos naujus įrodymus. Nurodė, kad ieškovė turėjo objektyvias galimybes pateikti šiuos įrodymus dar pirmosios instancijos teisme. Atsakovas taip pat nesutiko, kad būtų priimti J. K. rašytiniai parodymai, nes šis asmuo Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo kviečiamas į teismą pateikti liudytojo parodymus, tačiau į posėdį neatvyko, parodymus pateikdamas jau išnagrinėjus bylą pirmos instancijos teisme, tokiu būdu suvaržydamas atsakovo ir teismo teisę užduoti jam klausimus.
39. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
40. Ieškovės teigimu, pateiktose fotonuotraukose nurodyta tiksli jų padarymo data – 2018 m. vasario 13 d., todėl jos paneigia teismo išvadą apie jų padarymo laiką (teismas sprendime nurodė, kad byloje pateiktos fotonuotraukos darytos 2017 m. gruodžio mėnesį). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino visumą fotonuotraukų, iš kurių tik viena sutampa su ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikta fotonuotrauka. Likusių fotonuotraukų padarymo datos ieškovė neginčija. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama daugiau nei metus laiko (nuo 2018 m. sausio iki 2019 m. vasario mėnesio), todėl ieškovė turėjo visas galimybes kartu su apeliaciniu skundu pridėtas fotonuotraukas, kurios, ieškovės teigimu, darytos 2018 m. vasario 13 d., bei ikiteisminio tyrimo įstaigos 2018 m. gegužės 25 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pateikti pirmosios instancijos teismui, kartu nurodydama ir, jos manymu, reikšmingas aplinkybes, kurias patvirtina šie įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad aptarti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, jie nėra tokie svarbūs, kad turėtų įtakos galutiniam sprendimui, ieškovės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.
41. Ieškovės taip pat prašo priimti 2019 m. kovo 26 d. rašytinius J. K. parodymus, kuriuose jis, kaip liudytojas, paaiškina apie jo ir ginčo šalių tarpusavio santykius. Teisėjų kolegija pažymi, kad J. K. buvo iškviestas kaip liudytojas duoti parodymus pirmosios instancijos teisme, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių svarbiomis pripažintinų aplinkybių, dėl kurių J. K. negalėjo atvykti ir duoti parodymų teisme arba pateikti teismui notaro patvirtintus liudytojo parodymus dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl J. K. parodymus, surašytus po skundžiamo sprendimo priėmimo, atsisakytina priimti.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
42. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 876 (t. 1, b. l. 9).
43. Ieškovė pareikštu ieškiniu, o atsakovas – priešieškiniu prašo nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Remdamasis byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais (šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, šalių paaiškinimais per teismo posėdį, liudytojų parodymais), pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, šalims sudarius santuoką, jos kurį laiką gyveno darniai, tačiau, atsakovui pradėjus periodiškai vykti dirbti į užsienį, šalių santykiai palaipsniui ėmė blogėti. Ieškovės teigimu, atsakovas santuokoje buvo labai priekabus, pavydus, reikšdavo nepagrįstas pretenzijas, vartojo alkoholį ir dėl to kildavo šalių konfliktų, kurių metų prieš ieškovę atsakovas yra panaudojęs fizinį smurtą. 2017 m. birželio mėn. įvyko šalių konfliktas, kurio metu atsakovas, pavartojęs alkoholio, tampė ieškovę, draskė jos drabužius, neleido jai ilsėtis, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai, o vėliau pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nors ikiteisminis tyrimas nutrauktas, šalims susitaikius, tačiau, ieškovės teigimu, šalys jau nebegyveno kaip šeima. Atsakovo teigimu, esminė šalių santuokos iširimo priežastis – ieškovės neištikimybė. Atsakovo teigimu, jam pradėjus vykti dirbti į užsienį, šalių santykiai atšalo, atsakovas pradėjo įtarinėti, kad ieškovė turi kitą vyrą. Pasak atsakovo, 2017 m. lapkričio mėnesį pažįstamo asmens J. K. telefone jis pamatė ieškovės ir šio asmens susirašinėjimą, kuris patvirtino, kad ieškovė, būdama santuokoje su atsakovu, susitikinėjo su J. K.. Po šio įvykio atsakovas išsikraustė iš bendrų šeimos namų ir šalių santuoka faktiškai nutrūko.
44. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą nesant pagrindo spręsti, kad šalių santuoka iširo tik dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, juolab, kad byloje nėra duomenų, jog, susidūrusios su šeimoje kilusiais bendravimo sunkumais, šalys kreipėsi pagalbos į psichologą ar ėmėsi kitų joms prieinamų priemonių kilusiems sunkumams išspręsti, kad siekė atkurti darnius šeiminius santykius. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad abi šalys netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas: nebuvo lojalios viena kitai, nevykdė pareigų viena kitą gerbti, remti moraliai, prisidėti prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, nesiekė atkurti (realiai, o ne formaliai) šeiminių ryšių, nesistengė, kad šeima būtų išsaugota, todėl pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
45. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su šia pirmosios instancijos išvada, teigia, kad teismas nepagrįstai laikė įrodytomis atsakovo nurodytas aplinkybes apie ieškovės artimą bendravimą su J. K., taip pat kvestionuoja Tarnybos išvadoje ir Buities tyrimo akte nurodytų duomenų teisingumą, teigdama, jog Tarnybos darbuotojai 2018 m. sausio 18 d. lankantis ieškovės namuose jai nėra sakiusi, kad kartu su ja gyvena sugyventinis.
46. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. sausio 18 d. surašytu Buities tyrimo aktu, kurio pagrindu buvo parengta Tarnybos 2018 m. sausio 31 d. išvada, Tarnybos darbuotojai J. Ž. 2018 m. sausio 18 d. lankantis ieškovės namuose, ieškovė nurodė, kad name gyvena ji, sugyventinis, jos ir atsakovo sūnus, jos nepilnametė dukra ir savaitgaliais bei per atostogas atvyksta jos pilnametė dukra, kuri studijuoja Kaune. Buities tyrimo akte taip pat nurodyta, kad šalių nepilnametis vaikas buities tyrimą atlikusiai darbuotojai parodė pultu valdomą mašinytę, kurią jam nupirko Ž. (motinos sugyventinis) (t. 1, b. l. 71-72).
47. Pažymėtina, kad, ieškovei išreiškus abejones dėl Tarnybos išvadoje nurodytų duomenų teisingumo, byloje apklausta kaip liudytoja Buities tyrimo aktą surašiusi Tarnybos darbuotoja J. Ž.. Liudytoja parodė, kad Buities tyrimo aktas surašytas remiantis ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko žodžiais; liudytojai lankantis ieškovės namuose, be ieškovės, buvo ir vyras, kuris vaikštinėjo basas, todėl, pasak liudytojos, jai nekilo abejonių, kad jis ieškovės namuose negyvena. Tarnybos darbuotoja teismo posėdžio metu patvirtino, kad Buities tyrimo akte užfiksuoti duomenys teisingi ir apsilankymo metu pati ieškovė nurodė, jog gyvena su sugyventiniu ir vaikais. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde neigia Buities tyrimo akte ir teismo posėdžio metu Tarnybos darbuotojos J. Ž. nurodytas aplinkybes, teigdama, jog apsilankymo metu Tarnybos darbuotojai buvo nurodžiusi, kad šis vyras yra jos kaimynas, kuris tvarko spyną.
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad apklausta kaip liudytoja Tarnybos darbuotoja, surašiusi Buities tyrimo aktą, nėra suinteresuota bylos baigtimi, priešingai nei ieškovė, kuri turi tiesioginį tiek procesinį, tiek materialųjį suinteresuotumą dėl bylos baigties. Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, nenustatyta pagrindo abejoti nurodytos liudytojos parodymų teisingumu, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai rėmėsi Buities tyrimo akte užfiksuotais duomenimis, kurių teisingumą teismo posėdžio metu patvirtino šį aktą surašiusi darbuotoja.
49. Ieškovė (apeliantė) taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančios fotonuotraukos, kuriose užfiksuota ieškovė ir J. K., darytos 2017 m. gruodžio mėnesį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja tik vienos iš byloje esančių fotonuotraukų padarymo laiką. Ieškovės teigimu, fotonuotrauka, kurioje pakuojantis dovaną ieškovės namuose užfiksuotas J. K., padaryta 2018 m. vasario 13 d. Likusių fotonuotraukų padarymo datos ieškovė neginčija. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, ar ši konkreti ieškovės nurodyta nuotrauka padaryta 2017 m. gruodžio, ar 2018 m. vasario mėnesį, neturi esminės reikšmės, nes aplinkybė, kad ieškovės ir J. K. draugystė prasidėjo praėjus labai trumpam laikotarpiui nuo atsakovo išsikraustymo iš bendrų šeimos namų, nustatyta įvertinus visumą byloje esančių įrodymų, tarp jų – kitas byloje esančias fotonuotraukas bei Tarnybos išvadą. Be to, pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dar šalių santuokos metu J. K. jai rodydavo dėmesį, sakydavo komplimentus. Taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės ir J. K. artimo bendravimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
50. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, apeliaciniame skunde pakartotinai nurodo aplinkybes, kuriomis grindė ieškinio reikalavimą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo ištirtos ir įvertintos, skundžiame sprendime išdėstant išsamias ir motyvuotas išvadas, be kita ko, pripažįstant atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo didesne.
51. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis aplinkybe, kad ieškovė kreipėsi psichologinės pagalbos, tačiau antrą kartą nenuėjo į konsultaciją, nepagrįstai nuvertino atsakovo prieš ieškovę panaudoto smurto faktą.
52. Bylos duomenimis (t. 1, b. l. 30) nustatyta, kad ieškovė dėl patirto vyro smurto ir dėl to jaučiamo streso bei emocinių sunkumų 2017 m. birželio 22 d. kreipėsi į psichologę. Ieškovei buvo paskirta kita konsultacija 2017 m. liepos 14 d., tačiau ji į konsultaciją neatvyko, apie neatvykimą neperspėjo. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji į paskirtą antrą konsultaciją nėjo, nes specialistė pasirodė nepakankamai kvalifikuota, nesuteikė ieškovei jokios pagalbos, todėl ieškovė nutarė nebegaišti savo laiko.
53. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog po 2017 m. birželio 22 d. ji būtų ieškojusi ir kreipusis į kitą, tinkamos kvalifikacijos specialistą ar siekusi kitokios profesionalios pagalbos dėl savo psichologinės būklės (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Įvertinusi nurodytą aplinkybę, taip pat tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo ieškovės atžvilgiu panaudoto smurto buvo nutrauktas šalims susitaikius, o po šio įvykio šalys ir toliau liko gyventi kartu bei tvarkyti bendro ūkio, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto prieš ieškovę pavartojimo, kitų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo spręsti, kad nurodytas įvykis buvo esminė šalių santuokos iširimo priežastis ir kad dėl šalių santuokos iširimo yra kaltas išimtinai atsakovas.
54. Pažymėtina, kad teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, be kita ko, turi būti atsižvelgta į kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad dėjo pastangas atkurti normalius santykius šeimoje, tačiau, išskyrus pačios ieškovės teiginius, kitų duomenų, jog, susidūrusios su jų šeimoje kilusiais bendravimo sunkumais, šalys kreipėsi pagalbos į psichologą ar ėmėsi kitų joms prieinamų priemonių kilusiems sunkumams išspręsti, kad siekė atkurti darnius šeiminius santykius, byloje nėra (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad abi šalys netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas: nebuvo lojalios viena kitai, nevykdė pareigų viena kitą gerbti, remti moraliai, prisidėti prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, nesiekė atkurti (realiai, o ne formaliai) šeiminių ryšių, nesistengė, kad šeima būtų išsaugota, ir pagrįstai pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
55. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:
55.1. Trijų mėnesių pereinamuoju laikotarpiu (laikotarpio pradžia – teismo sprendimo priėmimo data) atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antro mėnesio savaitgalio šeštadienį (pradedant nuo 2019 m. kovo 9 d.) nuo 11 val. iki 15 val. ieškovės gyvenamojoje vietoje (ieškovei sutinkant) arba kitoje viešoje, vaiko amžių ir laisvalaikio interesus atitinkančioje vietoje. Jeigu atsakovas bendravimo laikotarpiui paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos, tai, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą.
55.2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką penktadieniais nuo 19 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį atgal į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val., taip pat atostogauja su vaiku dvi savaites vasarą, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą – pusę atostogų pagal patvirtintą mokyklinių atostogų grafiką.
56. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad šalių mažametis sūnus savo tėvo (atsakovo) nėra matęs ir bendravęs su juo nuo 2017 m. lapkričio mėnesio. Ieškovės nuomone, teismo nustatytas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis atsakovo ir sūnaus ryšiui atkurti yra nepakankamas ir turėtų būti ne trumpesnis nei šeši mėnesiai.
57. Pažymėtina, kad ši ieškovės nurodoma aplinkybė pirmosios instancijos teismo jau buvo vertinta ir pripažinta kaip reikšminga. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nuo faktinio šalių gyvenimo skyrium pradžios nebendravo su sūnumi ir dėl to susilpnėjo jų emocinis ryšys, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pereinamąjį laikotarpį, per kurį atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kas antro mėnesio savaitgalio šeštadienį nuo 11 val. iki 15 val. ieškovės gyvenamojoje vietoje (ieškovei sutinkant) arba kitoje viešoje, vaiko amžių ir laisvalaikio interesus atitinkančioje, vietoje. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą išvadai, kad nustatytas pereinamasis trijų mėnesių laikotarpis yra per trumpas, juolab kad tėvas su sūnumi bendrauti dar nepradėjo.
58. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nėra galimybių tiksliai įvertinti atsakovo ir jo sūnaus santykių perspektyvas ir laikotarpį, kuris būtų pakankamas suartėti ir sustiprinti tėvo ir sūnaus emocinį ryšį, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu po pereinamojo laikotarpio, ieškovės nuomone, atsakovas ir (ar) nepilnametis vaikas nebus psichologiškai pasirengę bendrauti dažniau šalys galės susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos arba kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu pakeitimo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
59. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria teismas nustatė, kad vaikas po savaitgalio bendravimo su tėvu grąžinamas atgal į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val., nustatant, kad vaikas turi būti grąžintas 15 val. Šis prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad sekmadienį prieš mokyklą vaikas turi pailsėti ir pasiruošti pamokoms, bei tuo, kad nėra žinoma kokios yra atsakovo gyvenimo sąlygos. Sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
60. Šios bylos nagrinėjimo metu šalių nepilnametis sūnus dar nelanko mokyklos, todėl apeliantės nurodomi argumentai, susiję su pasiruošimu pamokoms, šiuo metu nėra aktualūs. Kita vertus, apeliantė nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kodėl šalių sūnui pradėjus lankyti mokyklą, jis negalėtų pailsėti ir pasiruošti pamokoms laiką leisdamas pas tėvą. Bylos duomenimis, atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute. Išskyrus ieškovės teiginius, kurie grindžiami išimtinai jos abejonėmis ir spėjimais, jokių objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovas negalėtų užtikinti vaikui tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, byloje nėra, todėl nurodyti ieškovės argumentai atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.
61. Atsakovas, būdamas atsakingas už savo nepilnametį sūnų, bendravimo su nepilnamečiu vaiku metu turi pareigą rūpintis ir prižiūrėti jį, užtikrinti vaikui saugią ir pasitikėjimą keliančią aplinką. Ieškovės apeliaciniame skunde reiškiamas prašymas įpareigoti atsakovą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi laikotarpiu iš anksto informuoti vaiko motiną apie konkrečią vaiko buvimo vietą ir laiką, užtikrinti vaiko ir motinos ryšį telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis, nedelsiant pranešti apie vaiko sveikatos būklės pasikeitimus, nedelsiant pranešti apie savo sveikatos būklės pablogėjimą, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas pertekliniu, juolab, kad ieškovė tokio reikalavimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiškė. Be to, pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad nėra poreikio nustatyti konkrečios atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, todėl nustatytina, jog atsakovas bendrauja su vaiku bendru šalių susitarimu. Byloje nesant objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą manyti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra nepakankama ir būtina nustatyti papildomas sąlygas bei įpareigojimus atsakovui, apeliantės prašymas dėl nurodytos sprendimo dalies pakeitimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos nepilnamečiam vaikui priteisimo
62. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų, padarė išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) – patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 400 eurų išlaikymo dydis per mėnesį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. ieškovė turi teisę gauti 50 Eur išmoką kiekvienam vaikui iš valstybės iki jo pilnametystės, nepriklausomai nuo savo turtinės padėties (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), o tai sudaro pagrindą spręsti, jog valstybė skiria dalį lėšų vaikų poreikiams patenkinti ir tėvams tenkanti išlaikymo pareigos apimtis mažėja, t. y. tėvams tenkanti nepilnamečio sūnaus išlaikymo dalis – 350 Eur per mėnesį. Siekdamas užtikrinti abiejų šalių turtinių interesų pusiausvyrą bei šalių nepilnamečio vaiko interesus, teismas padarė išvadą, kad šalys turėtų lygiomis dalimis dalytis nepilnamečiam vaikui teiktiną reikalingą išlaikymą per mėnesį, ir priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 175 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
63. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytos 350 Eur dydžio per mėnesį tėvams tenkančios nepilnamečio sūnaus išlaikymo dalies, tačiau nesutinka, kad ši išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma šalių būtų teikiama lygiomis dalimis. Ieškovės teigimu, atsakovo pajamos yra didesnės, todėl nepilnamečio vaiko išlaidymui jis turėtų skirti 200 Eur, o atsakovė – 150 Eur.
64. Remiantis byloje medžiaga nustatyta, kad atsakovas neturi jam priklausančio nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame bute, jam atlikta širdies persodinimo operacija ir nustatytas tik 20 proc. darbingumas, o tai reiškia, kad atsakovas yra pripažįstamas nedarbingu asmeniu ir gali dirbti tik pagal neįgaliems asmens pritaikytas specialias sąlygas. Tuo tarpu ieškovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, įskaitant namą, kuriame gyvena, ji yra darbinga, turi visas galimybes dirbti ir susirasti geriau apmokamą darbą. Taigi, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad vien tai, jog atsakovo šiuo metu gaunamos pajamos (700 Eur) yra didesnės nei atsakovės, pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo perkelti atsakovui didesnę nepilnamečio sūnaus išlaikymo naštą.
65. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu taip pat prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo skolos priteisimo ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 1330 Eur išlaikymo skolą. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 11 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d., motyvuodamas tuo, kad nurodytu laikotarpiu šalys susitaikė ir gyveno kartu bei tvarkė bendrą ūkį. Ieškovė nurodo, kad nors atsakovas ir gyveno ieškovės namuose, jis apmokėjo tik keletą sąskaitų, o prie vaiko išlaikymo niekuo neprisidėjo, ieškovė viena pati rūpinosi vaiku ir jį išlaikė.
66. Atsakovo teigimu, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, atsakovas nurodytu laikotarpiu, kai šalys dar gyveno kartu ir tvarkė bendrą ūkį, ne tik išlaikė savo nepilnametį sūnų, bet ir pačią ieškovę bei namų ūkį, mokėjo mokesčius.
67. Pažymėtina, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad per laikotarpį nuo 2017 m. birželio 11 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. ji viena išlaikė nepilnametį sūnų ir namų ūkį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi (laikosi) pozicijos, kad jos vienos gaunamų pajamų nepakanka šalių nepilnamečiam vaikui bei namų ūkiui išlaikyti. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovas iki 2017 m. lapkričio 17 d. teikė nepilnamečiam sūnui išlaikymą.
Dėl kompensacijos už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą ir už naujų statinių sukūrimui panaudotas medžiagas bei atliktus statybos darbus priteisimo
68. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, priteisė atsakovui iš ieškovės 2437 Eur kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (sodo pastato) pagerinimą ir 3215 Eur kompensaciją už naujų statinių (ūkio pastatui su stogine, tvorai), esančių (duomenys neskelbtini), sukūrimui panaudotas medžiagas ir atliktus statybos darbus.
69. Ieškovė (apeliantė) su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nesutinka, laikydamasi pozicijos, kad šalys kartu gyventi ir tvarkyti bendrą ūkį pradėjo tik po santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)). Ieškovės manymu, teismas nekritiškai vertino atsakovo pakviestų liudytojų parodymus (neįvertino to, kad jie yra atsakovo artimi giminaičiai, be to, jų ir paties atsakovo parodymai nesutampa) ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio šalys pradėjo kartu gyventi ir veikdamos jungtinės veiklos pagrindais bendromis lėšomis atliko ieškovei priklausančio sodo pastato remonto darbus. Sutikti su šiais ieškovės argumentais nėra pagrindo.
70. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje liudytojais apklaustų asmenų (atsakovo sesers I. M., pusseserės R. J. ir tėvo R. V.) duotus parodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovė, šių liudytojų duoti paaiškinimai yra nuoseklūs, visi jie patvirtino aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovas kartu gyventi pradėjo dar 2011 m. rudenį, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti vien dėl to, kad liudytojai yra atsakovo giminaičiai. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (2011 m. rugsėjo – 2013 m. sausio mėnesiais atsakovo atlikti mokėjimai, papildant ieškovės dukterų telefono sąskaitas, mokėjimai UAB „Lesto“ už elektrą, suteiktą (duomenys neskelbtini), apsaugos įmonei UAB G4S Lietuva, 2012 m. vasario 14 d. ir 2013 m. sausio 26 d. mokėjimai į ieškovės motinos D. D. sąskaitą, mokėjimas VšĮ „Innovative“ Group (t. 3, b. l. 60-122)), taip pat sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog šalys jau nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio gyveno kartu ir tvarkė bendrą ūkį.
71. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atsakovui iš atsakovės priteista kompensacija, teigia, kad ji pati asmeniškai per ilgą laiko tarpą, padedama pažįstamų ir motinos darbininkų, įrengė sodo name palėpę, pastatė ūkio pastatą ir tvorą, atsakovui neprisidedant nei piniginėmis lėšomis, nei darbu. Pažymėtina, kad ieškovės nurodomos aplinkybės yra grindžiamos išimtinai tik jos pačios deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kuriems pagrįsti ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, taip pat nekvietė ir neprašė apklausti liudytojų, kurie galėtų patvirtinti šias aplinkybes. Dėl to pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio sodo pastato pagerinimai atlikti ir nauji statiniai sukurti bendromis šalių lėšomis ir darbu.
72. Spręsdamas dėl priteistinos kompensacijos dydžio, ieškovei į bylą neteikus įrodymų, patvirtinančių statybinių medžiagų ir atliktų darbų kainą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi UAB „Skena“ lokalinėse sąmatose (t. 2, b. l. 186-192) pateikta statybinių medžiagų ir atliktų darbų verte – 13 299,87 Eur. Atsižvelgdamas į paties atsakovo teismo posėdžio pateiktus paaiškinimus, kad jis turėdavo galimybę įsigyti remontui reikalingų medžiagų 10-15 proc. pigiau, nei perkant įprastose parduotuvėse, į tai, kad pagal atsakovo pateiktas lokalines sąmatas į apskaičiuotas darbų sąnaudas įtrauktas PVM ne tik medžiagoms ir mechanizmams, bet ir darbo užmokesčiui, teismas atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų vertę sumažino 15 proc. (1994,98 Eur), pusę šios sumos – 5652 Eur ((13 299,87 Eur – 1994,98) Eur / 2) kaip kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą (2437 Eur) ir už naujų statinių sukūrimui panaudotas medžiagas bei atliktus statybos darbus (3215 Eur) priteisdamas atsakovui iš ieškovės. Taigi nesutikti su pirmosios instancijos teismo apskaičiuotu atsakovui iš ieškovės priteistinu kompensacijos dydžiu nėra pagrindo.
73. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
74. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 300 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
75. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
76. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, bei tai, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, atsakovei iš ieškovo priteistina 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
77. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi atidėjo ieškovei 319 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 319 Eur žyminio mokesčio (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti ieškovės apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimą.
Priteisti atsakovui A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Ž. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti iš ieškovės Ž. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 319 Eur (trijų šimtų devyniolikos eurų) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.