- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- e2S-843-267/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00578-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- R. S. M.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. S. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje e2-9971-476/2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovės R. S. M. priteisti 9 762,21 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Kartu su pareiškimu pateikė ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei R. S. M. nuosavybės teise priklausantį 9 762,21 Eur vertės nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai areštuoti minėtos sumos pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu vykdant šioje byloje pareikštą reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutarties, prašydama šią nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2019 m. spalio 3 d. nutartimi tenkino ieškovo A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pritaikė areštą atsakovei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam ir / ar kilnojamajam turtui, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginėms lėšoms, priklausančioms atsakovei ir esančioms pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, ieškinio 9 762,21 Eur sumos ribose, leidžiant atsiskaityti su ieškovu vykdant šioje byloje pareikštą reikalavimą ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu.
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju turtinio pobūdžio 9 762,21 Eur dydžio reikalavimas reiškiamas fiziniam asmeniui, apie kurio turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ar jo faktinę vertę, banko sąskaitose esančias lėšas teismas duomenų neturi. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu yra iškelta ir daugiau bylų, kuriose patenkinti kitų kreditorių reikalavimai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš viešai prieinamos informacijos apie iš varžytynių parduodamą turtą matyti, kad atsakovei R. S. M. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduodamas 2019 m. rugpjūčio 19 d.–rugsėjo 18 d., varžytynės baigtos. Tai patvirtina, kad atsakovė nevykdo finansinių įsipareigojimų ne tik ieškovui, bet ir kitiems asmenims, ir tai sudaro pagrindą tikėtinai pagrįstomis laikyti ieškovo nurodytas aplinkybes dėl atsakovės vengimo vykdyti savo įsipareigojimus ir (ar) turimų finansinių sunkumų, o kartu ir spręsti, kad ieškovo reikalaujama iš atsakovės išieškotina suma – 9 762,21 Eur jai, kaip fiziniam asmeniui, turinčiai kitų vykdytinų piniginių prievolių, yra didelė ir reikšminga finansiniam mokumui. Didelė reikalavimo suma sudaro pagrindą ją laikyti realia grėsme, padidinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė R. S. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Kaip matyti, teismas realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą vertino ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino dėl to, kad yra įvykusios atsakovės turto varžytynės, tai rodo jos vengimą atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, jog, nors ir buvo vykdomas atsakovės turto pardavimas iš varžytynių, jis parduotas nebuvo ir nutarties priėmimo dieną buvo ir iki šiol yra atsakovės nuosavybė. Atsakovė, priešingai, nei nurodo teismas, nuolatos skolą mažina ir atsiskaitinėja su kreditoriais. Siekdama pagrįsti šiuos teiginius atsakovė pateikė dokumentus, iš kurių matyti, jog atsakovė, kaip įkaito davėja, atsiskaitė su kreditoriumi. Atsakovė neatlieka jokių veiksmų savo turto apimties sumažinimui ar suvaržymui, priešingai, atsakovė su kreditoriais atsiskaitinėja, net ir su tais, iš kurių nesiskolino, o laidavo už skolininkus. Ieškovas nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodinėja atsakovės nesąžiningumo, nenurodo konkrečių duomenų apie jos ketinimus turimą nekilnojamąjį turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis), siekiant išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.
7.2. Pasisakant dėl antrojo nutarties motyvo, kad ieškinio suma yra pakankamai didelė, pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovės turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti atsakovės turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; todėl ir vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
6. Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovas nepateikė.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016, kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad LITEKO sistemoje matyti, jog Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo priimtas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 2019 m. lapkričio 26 d. priimtas galutinis sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, ši aplinkybė sukelia pakankamai pagrįstas abejones dėl tikėtino ieškinio pagrindimo.
Dėl teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką grindė dviem aspektais – tuo, jog ieškinio suma yra didelė, ir tuo, kad atsakovės atžvilgiu yra iškelta ir daugiau bylų, kuriose patenkinti kitų kreditorių reikalavimai, tačiau su kreditoriais nėra atsiskaityta. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmes buvimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovė galbūt nėra atsiskaičiusi su kitais kreditoriais, nereiškia jos nesąžiningo elgesio.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-894-790/2018).
Teismas atkreipia dėmesį, kad įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ketintų savo turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip pabloginti savo turtinę padėtį, ieškovas nepateikė (CPK 178 str.).
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į paminėtų aplinkybių visumą ir jos nevertino, todėl teismas sprendžia, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju buvo pritaikytos nepagrįstai.
Dėl anksčiau nurodytų priežasčių skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.