Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J.Skuodienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., jo atstovei R. G.-Valentienei, LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Neringa, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 51³str. 9 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkosaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyriausiasis specialistas A. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.AM 107323, kuriame nurodė, kad 2015-04-20 nustatyta, kad A. V. atvežė ir supylė įvairias statybines atliekas (plytos, betonas, čerpės) į žemės sklypus, kurių kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) sen., Klaipėdos r. 2015-04-20 apžiūros metu vizualiai ir naudojant 1 m ilgio metalinę matavimo juostą TOPEX, Nr. 131130 (patikros sertifikato Nr. 1312197) buvo nustatyta, kad teritorija užteršta daugiau kaip 5 m³ nepavojingų statybinių atliekų, todėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9str., Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 7, 12 p. ir padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 51³str. 9 d.

Teismo posėdžio metu A. V. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodo, kad pripažįsta, kad 2012m. po savo nuosavybes teise priklausančių pastatų remonto likusį rūšiuotą statybinį laužą atsivežė į jam priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., ketindamas jį panaudoti statyboje (namo, tvorų bei kitų statinių pamatams įrengti), jokio tikslo ką nors užteršti ar padaryti kokią nors žalą neturėjo. Aplinkai nepavojingas statybinis laužas yra sandėliuojamas jo nuosavybės teise priklausančiame sklype, kompaktiškose tvarkingose krūvose. Statybinės atliekos priklauso jam ir turi materialinę vertę, be to jos bus naudojamos kaip statybinė medžiaga. Sklype statyba yra pradėta, patvirtintas detalusis planas, įvesta elektra, įrenginėjama kanalizacija, vandentiekis. Atitinkamai yra atsivežta ir statybinių medžiagų – statybinių blokų bei statybinio laužo. Nurodė, kad reikalavimas perduoti statybines atliekas jas tvarkančioms įmonėms įsigaliojo tik nuo 2014-09-15, kai jis šias statybines medžiagas jau buvo įsivežęs į savo sklypą, todėl reikalavimas išvežti šias statybines medžiagas yra nepagrįstas. Mano, kad savo veiksmais niekam žalos nepadarė. Statybinį laužą į savo sklypą jis atsivežė 2012 m., todėl mano, kad yra praėję administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti LR ATPK 35str. Prašo administracinę bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu A. V. papildomai nurodė, kad su administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutinka, nes neteršia gamtos. Statybines atliekas naudoja kaip statybinę medžiagą. Nurodė, kad nugriovė Juodkrantėje pastatus ir susmulkintas statybines medžiagas suvežė į savo sklypą. Paaiškino, kad savo jėgomis susmulkino statybines medžiagas ir jas atgabeno į savo žemės sklypą ir šias medžiagas ketina naudoti statybai.

Teismo posėdžio metu A. V. atstovė nurodė, kad, nors techniniame projekte nėra numatyta, kad bus naudojama tokia statybinė medžiaga, tačiau techninis projektas gali būti koreguojamas. Nurodė, kad A. V. neturėjo tikslo teršti gamtos. Mano, kad protokolas surašytas netinkamai, nes nenurodyta pažeidimo data, nenurodyta, kokios konkrečiai taisyklės yra pažeistos, nenurodyta, kokia žala gamtai yra padaryta, o pagal LR ATPK 51³str. 9 d. numatyta atsakomybė už aplinkos teršimą, o ne už taisyklių pažeidimą. Nurodo, kad dalis atliekų yra atvežta kaimynų, tai yra buitinių šiukšlių. Prašė administracinę bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas A. P. nurodė, kad 2015-04-17 Aplinkos ministerija karštąja linija gavo pranešimą, kad yra suvežtos statybinės atliekos ir teršiama aplinka. Buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., nustatytas sklypas ir surašytas apžiūros aktas. Apžiūros metu buvo padarytos nuotraukos. Surašant protokolą, A. V. sutiko su nuotraukomis. Paaiškino, kad techniniame projekte yra nurodyta, kokios medžiagos gali būti naudojamos statyboje. Nurodė, kad yra pažeisti Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 7 ir 12p. Nurodo, kad A. V. pripažįsta ir neginčija, kad atliekas jis atvežė, o pagal Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 16.1p. numatyta, kad statybinės atliekos gali būti naudojamos, jei jos susidarė pačioje statybvietėje. Statybinės atliekos turi būti susmulkintos ir susidariusios statybvietėje, o ne atvežtos. Paaiškino, kad yra pažeistas Aplinkos įstatymo 9 str. Tai, kad yra daromas poveikis visuomenei patvirtina ir faktas, kad buvo gautas skundas. Nurodė, kad jei A. V. būtų pateikęs įrodymus, tai yra sertifikatą, kad statybines medžiagos buvo priduotos įmonei, kuri rūšiuoja ir tvarko statybines medžiagas, o tik po to atvežtos, tai nebūtų pagrindo rašyti protokolą. Paaiškino, kad buvo surašytas nurodymas, per kurį A. V. turėjo pašalinti atliekas, tačiau jis buvo apskųsta ir jo turimais duomenimis skundas atmestas. Nurodė, kad žala yra skaičiuojama tik tuo met, kai nėra įvykdytas nurodymas. Mano, kad konkrečiu atveju yra daroma žala kraštovaizdžiui.

Administracinio teisės pažeidimo padarymą įrodo: 2015-05-13 administracinio teisės pažeidimo protokolas AM 107323, 2015-04-20 apžiūros aktas, nuotraukos, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinis paaiškinimas, A. V. teismo posėdžio metu duotas paaiškinimas bei kita bylos medžiaga. Įvertinus byloje surinktą medžiagą darytina išvada, kad A. V. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 51³str. 9d. – didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka, sudėtį.

LR atliekų tvarkymo įstatymo 4str. 1d. numatyta, kad atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7p. numatyta, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. neneigia, jog atliko administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus, tai yra atvežė atliekas į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., ir kad, šias atliekas statybines jis atvežė iš Juodkrantės ir kad atvežtos statybinės medžiagos nebuvo priduotos jokiai atliekas tvarkančiai įmonei, kad jos būtų sutvarkytos, tai yra susmulkintos ir surūšiuotos, nes savo jėgomis smulkino statybines medžiagas. A. V. teigia, jog tokie veiksmai nesukėlė jokios realios žalos gamtai. Tačiau teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V. pozicija yra nepagrįsta. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 21 p. numato, kad žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad yra padaryta žala aplinkai, nes institucija gavo skundą iš piliečių dėl suvežtų statybinių medžiagų, esančių A. V. žemės sklype, kaip patvirtino institucijos surašiusios protokolą atstovas yra pakenkta kraštovaizdžiui, nes žmonės gyvenantys gretimai skundžiasi dėl šių statybinių atliekų.

Lietuvos Respublikos ATPK 51³str. 9d. numatyto pažeidimo požymiai yra ne tik atliekų šalinimas (ir (ar) naudojimas) pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus ir šalinamų atliekų kiekis (daugiau kaip penki kubiniai metrai), bet ir aplinkos užteršimas nepavojingomis atliekomis, t.y. žala aplinkai. Tam, kad asmenį galima būtų patraukti atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51³str. 9d., būtina nustatyti ne tik tą aplinkybę, kad asmuo šalino šioje straipsnio dalyje numatytą atliekų kiekį pažeisdamas Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, bet ir tą aplinkybę, kad tokiais asmens veiksmais aplinkai buvo padaryta straipsnyje numatyto pobūdžio žala (Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-13 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-835-380/2013).

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 3-5) matyt, kad 2015-04-17 Aplinkos ministerija gavo pranešimą, kad yra suvežtos statybinės atliekos ir teršiama aplinka. 2015-04-20 apžiūros akte (b.l. 8) užfiksuota, kad nuvykus į vietą nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemėje, laikomos statybinės ir griovimo atliekos, kurios priskirtinos nepavojingoms atliekoms. Apžiūros metu vizualiai ir naudojant 1 m ilgio metalinę matavimo liniuotę TOPEX Nr. 131130 (patikros sertifikato Nr. 1312197) nustatyta, kad teritorija užteršta daugiau kaip 5 m³ nepavojingomis statybinėmis ir griovimo atliekomis, padarytos nuotraukos (b.l. 9-14).

Lietuvos Respublikos ATPK 256str. 1d. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256str. 2d.).

Byloje esančios nuotraukos (b.l. 9-14) neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V. nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., kurių kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra išverstos statybinės atliekos (plytos, betonas, čerpės). Šio fakto neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, neginčijo ir užfiksuoto atliekų kiekio. Šios nuotraukos ne tik įrodo, kad statybinės atliekos buvo išverstos sklype, bet ir tai, kad minėtoje vietoje aplinka buvo užteršta įvairiomis atliekomis. Be to, susipažinus su į bylą pateiktų UAB „MARTEKA“ parengtu Vandentiekio ir nuotekų tinklų, gatvės gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini) k., Sendvario sen., Klaipėdos r., savivaldybės statybos projektu (techniniu projektu) Nr.2013/01/06-TP nustatyta, kad šiame techniniame projekte nėra numatyta galimybė naudoti kelio dengimui statybines atliekas, nes reikalavimai iš ko turi būti įrengimas kelias yra numatyta techninio projekto 4.16 punkte bei techninio projekto 5 skyriuje ir šiuose skyriuose nėra numatyta galimybė naudoti statybines atliekas, tuo labiau statybines atliekas, kurios nėra gautos iš sertifikuotos įmonės tvarkančios statybines atliekas (techninis projektas pateiktas CD laikmenoje, kuri yra prijungta prie bylos). A. V. tvirtina, kad statybinės atliekos, kurias jis ketina naudoti statybai yra susmulkintos, tačiau iš pateiktų byloje foto nuotraukų matyti, kad jos yra pakankamai stambios, kad jas būtų galima naudoti kelio dangai ar kitų statinių statybai.

A. V. teigė, kad statybinės atliekos į sklypą atvežtos 2012m., todėl praėję administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti LR ATPK 35str. tačiau jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismui nepateikė, tai yra nepateikė, kad būtent 2012m. buvo atvežtos statybinės medžiagos.

Pažymėtina, kad inkriminuotas administracinės teisės pažeidimas yra trunkamasis, todėl administracinė nuobauda už jį gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (LR ATPK 35str. 1d.). Teismų praktikoje yra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurioje nurodoma, kad jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jeigu gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – 6 mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutarimas byloje Nr. N-575-938-09). Byloje nėra duomenų, kad statybinės atliekos iš sklypo būtų išvežtos, to teismo posėdžio metu nepaneigė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V., vadinasi administracinės teisės pažeidimas nėra pašalintas ir yra trunkamasis. Administracinės teisės pažeidimas užfiksuotas 2015-04-20 apžiūros akte, Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2015-05-13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, nustatytina, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 35str., nėra praleistas.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. A. V. savo kaltės nepripažino, padarytas pažeidimas nėra pašalintas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad A. V. pirmą kartą baudžiamas už tokio pobūdžio pažeidimą, be to, byloje nėra duomenų, kad jis anksčiau būtų baustas administracine tvarka, į tai, kad nenustatyta sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nenustatyta neigiamai charakterizuojančių duomenų apie A. V., darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20str., šiuo atveju bus pasiekti, paskyrus sankcijos ribose numatytą nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. V., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 51³ str. 9 d., paskirti administracinę nuobaudą – 1448,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių Eur) dydžio baudą.

Informuoti A. V., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6460.

CD diskelį su techniniu projektu, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.