Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovei Kauno apygardos prokuratūrai dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. AP-28436/2017 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja L. S. pateikė teismui skundą, kuriame prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, skundą priimti ir panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. AP-28436/2017. Skunde nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. AP-28436/2017 buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2017 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. AP-22700/2017, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą dėl galimai neteisėtai valstybei priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo UAB „Kauno vandenys“. Kauno apygardos prokuratūros prokurorė 2017 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. AP-22700/2017 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, motyvuodama tuo, kad pareiškėja dėl 1995 metais atliktos nekilnojamojo turto teisinės registracijos panaikinimo kreipėsi praėjus 20 metų, t. y. praleidusi senaties terminą, numatytą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjos nuomone, prokuratūros nutarimas nepagrįstas, nes pareiškėja prokuratūrai pateikė visus turimus duomenis apie tai, kad valstybės nuosavybe buvęs nekilnojamais turtas be teisinio pagrindo perduotas privačiam juridiniam asmeniui. Ieškinio senatis prasideda tada, kai asmuo gauna duomenis apie padarytą teisės pažeidimą, todėl šiuo atveju senatis turi būti skaičiuojama nuo tada, kai prokuratūra gavo pareiškėjos pateiktus duomenis, taigi senatis ginti viešąjį interesą nepraleista. Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra nurodė, kad pareiškėjos skundas teismui iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir jos pareiškimai prokuratūrai. Skunde teismui pakartotinai pateikiamas pareiškimų prokuratūroje nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas, darant išvadą, kad prokuratūra jas netinkamai įvertino ir dėl to priėmė nepagrįstus sprendimus atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Tačiau faktinių aplinkybių vertinimas negali būti šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra tinkamas pagrindas naikinti prokuratūros nutarimus, o priimant skundžiamą nutarimą procesinių pažeidimų prokuratūra nepadarė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjos L. S. skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. AP-28436/2017 netenkintas.Teismas nustatė, kad pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini). Ginčo namo teisinė registracija UAB „Kauno vandenys“ vardu atlikta 1995 m. gegužės 19 d. Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydama dėl viešo intereso gynimo pradėti tyrimą dėl galimai neteisėtai valstybei priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo UAB „Kauno vandenys“. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, skųsdama Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. AP-28436/2017, visiškai nepasisako, kokius procesinius pažeidimus padarė prokuratūra, priimdama skundžiamą nutarimą. Pareiškėja skunde pakartotinai dėsto prokuratūrai nurodytas faktines aplinkybes ir vertina jas savo nuožiūra, tačiau būtent prokuroras pagal faktines aplinkybes, o ne teismas sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Teismo vertinimu, prokuratūroje pareiškėjos pareiškimas nagrinėtas išsamiai, rinkta papildoma informacija iš UAB „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybės, VĮ Registrų centro, aukštesniojo prokuroro nutarime pasisakyta ne tik dėl senaties termino, bet ir ginčo nekilnojamojo turto teisinės registracijos istorijos bei dabartinės situacijos ir pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo. Be to, skundžiamame nutarime pažymėta, kad pareiškėja siekia ne viešojo, o savo privataus intereso gynimo, nes turės būti iškeldinta iš ginčo patalpų. Prokurorui nėra suteikta teisė ginti privačių asmenų interesus. Pretenzijų į namo nuosavybę nereiškė nei Kauno miesto savivaldybė, nei VĮ Turto bankas (kaip valstybės nekilnojamojo turto valdytojas), nei kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Taip pat nutarime nurodyta, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-403-717/2017 (e2-76-717/2018), kurioje ieškovė UAB „Kauno vandenys“ ieškiniu siekia nutraukti nuomos sutartį su atsakove L. S., o atsakovė L. S. reiškia priešieškinį dėl ginčo turto teisinės registracijos UAB „Kauno vandenys“ vardu panaikinimo. Esant analogiškam teisminiam ginčui teisme bei įvertinus UAB „Kauno vandenys“ turimus nuosavybę patvirtinančius dokumentus, taip pat tai, kad pareiškėja į prokuratūrą kreipėsi praėjus 20 metų nuo nuosavybės įregistravimo viešajame registre, prokuratūra nusprendė, kad pagrindo pradėti procedūrą ginti viešąjį interesą nenustatyta.Teismas, patikrinęs prokurorų veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, konstatavo, kad prokuratūra, tirdama pareiškėjos pareiškimą, procesinių pažeidimų nepadarė, rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, atsižvelgiant į teismų bylose suformuotą praktiką dėl viešojo intereso gynimo. Kauno apygardos 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. AP-28436/2017 išsamus ir motyvuotas, jį priimant procesinių pažeidimų nepadaryta, jo naikinimui pagrindo nėra.Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog prokuroras ieškinio senaties terminą ginti viešąjį terminą turėjo skaičiuoti nuo tada, kai gavo pareiškėjos pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo. Prokurorui ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras turi kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prasideda nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą, tačiau bet kokiu atveju kreipimasis į teismą ribojamas 10 metų bendrojo ieškinio senaties terminu. Įstatymuose nenustatyta bendrųjų ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymo taisyklių išimčių tais atvejais, kai ieškinį pareiškia asmuo viešajam interesui ginti. Ieškinio senaties terminas šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėja sužinojo apie galimą viešojo intereso pažeidimą, nes būtent jos pareiškimu ir jos pateiktų dokumentų pagrindu prašoma ginti viešąjį interesą. Pareiškėja, kaip pati nurodo, ginčo name gyvena nuo vaikystės, todėl aktyviai domėdamasi teisine statinių registracija ir rinkdama su tuo susijusius dokumentus, turėjo visas galimybes suvokti jos nuomone galimą viešojo intereso pažeidimą ir dėl jo gynimo kreiptis anksčiau nei praėjus dvidešimčiai metų nuo tariamo pažeidimo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja L. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pareiškėja skunde nurodė, kad galimai be teisinio pagrindo valstybei priklausantys 19 nekilnojamojo turto objektų buvo įregistruoti privataus juridinio asmens vardu, todėl valstybė privalo ginti jai priklausantį turtą, o prokurorui tokia pareiga ir teisė yra įtvirtinta Prokuratūros įstatyme.Ir prokuroras, ir pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja gina savo privačius interesus dėl buto teisinės registracijos. Toks argumentas yra visiškai nepagrįstas, nes su pareiškimu buvo pateikti nekilnojamojo turto išrašai, o skunde išvardinti 19 nekilnojamojo turto objektų, kuriuos be teisinio pagrindo nuosavybės teise įsiregistravo UAB „Kauno vandenys“. Pareiškėja tik nurodė, kad asmeniškai pažeistas teises dėl buto gina kitoje civilinėje byloje, tačiau ji neginčija visų šių turto objektų nuosavybės teisių įregistravimo, nes tokia pareiga yra valstybės institucijoms, kurios privalo vykdyti jų pačių priimtus įstatymus ir kompetencijas. Būtent prokuroras, sužinojęs apie viešo intereso pažeidimą, nedelsiant privalo reaguoti ir ginti valstybės interesą, išreikalauti turtą iš neteisėto valdymo.Teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas viešajam interesui ginti yra praleistas, tačiau toks teismo argumentas yra neteisingas, nes ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo to momento, kai prokuroras gavo duomenis ir suprato valstybės intereso pažeidimą. Ieškinio senaties termino praleidimas nėra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą, nes senaties terminas gali būti pripažintas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tai galima nustatyti tik iš esmės išnagrinėjus civilinį ginčą ir priėmus teismo sprendimą.Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad apeliantė nekvestionuoja teismo nutarties išvadų, jog prokuroras, skundžiamu nutarimu atsisakydamas taikyti viešojo intereso gynimo priemones, procesinių pažeidimų nepadarė. Apeliantės skunde iš esmės yra atkartojamos ankstesnių jos skundų prokuratūrai bei teismui faktinės aplinkybės bei pateikiamas subjektyvus jų vertinimas, darant išvadą, kad šios aplinkybės pažeidžia viešąjį interesą, kurį privalo ginti prokuroras, tačiau faktinių aplinkybių vertinimas ir išvadų apie viešojo intereso pažeidimą (pažeidimo nebuvimą) darymas negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra pagrindas naikinti teismo nutartį ar prokurorų nutarimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Nagrinėjamu atveju apeliantė L. S. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus (2018 m. vasario 15 d. VĮ Turto bankas atsiliepimą į patikslintą ieškinį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d., 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. liepos 1 d. nutartis), tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti, kadangi šie įrodymai nebuvo vertinti priimant skundžiamą prokuroro nutarimą, o teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų (ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo), tačiau nesprendžia klausimo dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą iš esmės. Taigi apeliantės pateiktų naujų įrodymų vertinimas apeliacinės instancijos teisme peržengtų prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą patikrinimo tik proceso teisės aspektu ribas. Be to, kasacinio teismo nutartys nėra įrodymai CPK 177 straipsnio prasme.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos L. S. skundas dėl prokuroro nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad prokuratūra, tirdama pareiškėjos pareiškimą, procesinių pažeidimų nepadarė, rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl skundžiamo prokuroro nutarimo nėra pagrindo panaikinti. Apeliantė (pareiškėja) L. S., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog jos pateikti duomenys pagrindžia viešojo intereso gynimo būtinybę, o prokuroras nepagrįstai atsisakė vykdyti įstatyme jam nustatytą pareigą ir šį interesą ginti, be to, tiek prokuroras, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja gina privatų, o ne viešą interesą, ir kad yra praleistas ieškinio senaties terminas.

Dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą (ne)pagrįstumo

Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Dėl to pažymėtina, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką teismas ir padarė. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos L. S. skunde nurodyti argumentai, dėl, jos vertinimu, būtinybės ginti viešąjį interesą, buvo detaliai aptarti ir pripažinti nepagrįstais Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2017 m. spalio 9 d. nutarime Nr. AP-22700/2017. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjos L. S. skundą, 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. AP-28436/2017 jo netenkino ir paliko galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2017 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. AP-22700/2017. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos L. S. skundą dėl vyriausiojo prokuroro atsisakymo ginti viešąjį interesą, nustatė, kad prokuratūra, tirdama pareiškėjos prašymą (skundą) taikyti viešojo intereso gynimo priemones, rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, pareiškėjos pareiškimas nagrinėtas išsamiai, rinkta papildoma informacija iš UAB „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybės, VĮ Registrų centro, vyriausiojo prokuroro nutarime pasisakyta ne tik dėl senaties termino, bet ir ginčo nekilnojamojo turto teisinės registracijos istorijos bei dabartinės situacijos ir pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo, t. y. byloje nustatyta, kad prokurorė ir vyriausiasis prokuroras, priimdami sprendimą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, proceso normų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su minėta pirmosios instancijos teismo išvada ir papildomai pažymi, kad skundžiamas nutarimas yra argumentuotas, priimtas išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus surinktą medžiagą, o tiriant pareiškėjos prašymą prokuratūra atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, vertino ir tinkamai argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras. Pareiškėja neginčija aplinkybių, jog prokurorai atliko tam tikrus veiksmus – procedūras, t. y. rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjos prašymui ir skundui išnagrinėti, ir nenurodo jokių argumentų, kodėl prokuratūra turėjo pagrindo abejoti byloje surinktais duomenims. Pažymėtina, kad, apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, o vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.Nors apeliantė L. S. atskirajame skunde nesutinka su prokurorų ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl senaties termino praleidimo ir teigia, kad ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo to momento, kai prokuroras gavo duomenis ir suprato valstybės intereso pažeidimą, be to, apeliantės teigimu, senaties terminas gali būti pripažintas praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujintas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vyriausiasis prokuroras, atsisakydamas taikyti viešojo intereso gynimo priemones, skundžiamame nutarime pasisakė dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su senaties termino eiga, juos įvertino ir motyvuotai atmetė, vadovaudamasis tiek įstatymo nuostatomis, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Tuo tarpu teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nesprendžia ginčo dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės (taip pat ir nevertina, ar prokuroras, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, susijusias su senaties termino taikymu). Priešingas aiškinimas reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės dėl viešojo intereso pažeidimo, todėl būtų pažeista prokuroro diskrecijos teisė spręsti apie viešojo intereso egzistavimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos L. S. pareiškimas (skundas) dėl viešojo intereso gynimo prokurorės ir vyriausiojo prokuroro nutarimais buvo atmesti ne tik dėl praleisto ieškinio senaties termino, bet ir dėl kitų argumentų.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliantė L. S. atskirajame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus dėl viešojo intereso gynimo, kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, tačiau nei atskirajame skunde, nei skunduose dėl prokurorų nutarimų panaikinimo pareiškėja nenurodė jokių naujų argumentų, susijusių su pateikto skundo nagrinėjimo procedūra, taip pat nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę skundą nagrinėję prokurorai. Kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant taikyti viešojo intereso gynimo priemones, negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Dėl šių aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuriuo byloje nagrinėtas pareiškėjos skundas atmestas, tinkamai taikė teisės normas ir rėmėsi suformuota teismų praktika.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.