- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- e2S-306-856/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00571-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- R. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6003-632/2022 pagal pareiškėjos R. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-6003-632/2022, kuria Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, dėl taikos sutartyje nustatytos bendravimo su vaikaite A. M. tvarkos nustatymo nevykdymo, nes R. M. nesilaiko susitarimo sudaryti sąlygas ir galimybes matytis su anūke.
Atsiliepimas
2. R. M. atsiliepimu su prašymu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad taikos sutartis vasario mėnesio antrą savaitgalį nebuvo vykdoma dėl objektyvių priežasčių – vaiko ligos. R. K. apie tai buvo informuota ir jai buvo kompensuotas laikas matytis su vaiku, jai pasveikus, iš eilės einančias keturias dienas. Be to, po taikos sutarties sudarymo bendravimo su vaiku pradėjo reikalauti ne tik vaiko močiutė R. K., bet ir vaiko mama A. Ž. Vaikas yra nuolat tampomas, neteko pastovumo, pašlijo mergaitės sveikata, pablogėjo emocinė būsena, o tai prieštarauja vaiko interesams. Šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose nagrinėjama civilinė bylą Nr. e2-1078-948/2023, iškelta pagal A. Ž. ieškinį atsakovui R. M. dėl nepilnametės A. M. gyvenamosios vietos pakeitimo ir kitų su tuo susijusių klausimų. Jis minėtoje byloje pateikė priešieškinį atsakovėms A. Ž. ir R. K. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Iki bus išspręstas bendravimo su vaiku tvarkos klausimas, jis vykdo galiojančią bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus. R. K. visada sudaromos sąlygos bendrauti, jei vaikas yra sveikas, o po ligos prarastas bendravimo laikas kompensuojamas. Vykdomojo rašto išdavimas ir jo prievartinis vykdymas ne tik neatitiktų geriausių vaiko interesų, tačiau būtų jiems priešiškas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2023 m. kovo 16 d. nutartimi netenkino pareiškėjos R. K. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, priteisė R. M. iš R. K. 120 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
4. Teismas nurodė, jog R. K. prašymo išduoti vykdomąjį raštą iš esmės negrindžia jokiais rašytiniais įrodymais, o tik nurodo aplinkybę, kad R. M. nevykdo taikos sutarties sąlygų ir jai neleidžia matytis su anūke A. M.. Pareiškėja nenurodo, kada, kokiu laiku, dėl kokios priežasties jai nebuvo leista matytis ir bendrauti su anūke. Iš prašymo turinio neaišku, kokių sutarties punktų nevykdo R. M.. Pareiškėja nenurodė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kodėl jai vasario mėnesio antrą savaitgalį buvo neleista matytis su vaiku pagal nustatytą grafiką taikos sutartyje, nors šiuos duomenis tam, kad būtų taikomi priverstiniai vykdymo veiksmai mažamečio vaiko atžvilgiu, turėjo pateikti pareiškėja ir šias aplinkybes įrodyti. Kartu teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, iš kurių matytųsi, jog ji nebendravo su anūke jai pasveikus. Priešingai nei teigia pareiškėja, R. M. atsiliepime nurodė priežastis, dėl kurių buvo nevykdyta taikos sutartyje 1.1 punkte numatyta sąlyga, ir tik iš šio atsiliepimo turinio buvo galima sužinoti, ko konkrečiai nevykdo R. M.. Jis nurodė objektyvią priežastį – vaiko ligą, dėl kurios negalėjo leisti jai matytis su senole, bet vaikui pasveikus, R. K. bendravo su savo anūke vasario mėnesį keturias dienas iš eilės. Todėl prarastas laikas buvo tinkamai kompensuotas ir dėl to neturėtų būti ginčo. Teismas sutiko su R. M. argumentais, kad vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais pirmiausia turėtų atitikti vaiko interesus, vaiko norus, bet ir vaiko sveikatą, pareiškėja turėjo objektyviai įvertinti aplinkybes, dėl kurių negalėjo matytis su vaiku, konstruktyviai bendrauti dėl pasimatymų su anūke kompensavimo jai pasveikus, tuo labiau, kad ji buvo informuota apie tai, jog bendravimas įvyks ir šia teise pareiškėja pasinaudos jai pasveikus, kas ir buvo padaryta, senolė bendravo su anūke.
5. Teismas konstatavo, kad neigiamas pačios pareiškėjos R. K. daromas poveikis ir priešiškas nusistatymas R. M. atžvilgiu, asmeninės ambicijos ir negebėjimas jų atsisakyti vaiko interesais bei nuolatiniai konfliktai dėl nustatytos bendravimo tvarkos bei nenoro bendrauti ir bendradarbiauti dėl pasimatymų suteikimo su mažamete A. M. ir galimybės juos įvykdyti esant tam objektyvioms priežastims (vaiko ligos atveju), gali pakenkti mažamečio vaiko interesams, vaiko sveikatai, ir jos įvykdymas negali priklausyti tik nuo senolės norų, todėl vykdomąjį raštą šiuo klausimu atsisakė išduoti, nes jis gali padaryti tiesioginę žalą vaiko vystymuisi, psichologinei vaiko savijautai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja R. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti R. K. vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, vadovaudamasis tik atsakovo R. M. atsiliepimo argumentais, pareiškėjai nesuteikiant teisės papildyti bylos medžiagos, išreikšti konkrečią poziciją atsikertant į atsakovo atsiliepimo argumentus, nebuvo skirias žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 3 dalis).
6.2. R. M. 2023 m. sausio 6, 7, 8 dienomis neleido bendrauti su vaikaite A. M., 2023 m. vasario 10, 11, 12 dienomis neleido bendrauti su vaikaite A. M., o praleistų bendravimo savaitgaliais dienų nekompensavo lygiaverčiu laiku. R. K. su vaikaite A. M. bendravo tik kovo 10, 11, 12 dienomis.
6.3. Negalima sutikti su teismo vertinimu, kad R. M. veiksmai nevykdant teismo nutarties, gali būti pateisinti vaikaitės A. M. liga. Nėra duomenų, kad A. M. sausio, vasario mėnesio konkrečiomis dienomis sirgo, kita vertus, vaiko liga ne visada yra pakankamas pagrindas nevykdyti teismo nutarties, kadangi R. K. visiškai tinkamai gali pasirūpinti ir sergančiu vaiku, jį slaugyti, prižiūrėti. 2022-09-07 nutartyje nėra išlygos, jog vaikui susirgus, sutarties sąlygos negalioja ir R. M. neturi pareigos vykdyti teismo nutarties.
6.4. A. M. pasiilgsta ir labai nori bendrauti su močiute, todėl vaiko interesais, užtikrinant jos bendrystės ir artimų ryšių palaikymą su močiute pagrindu, vaikas nori bendrauti su močiute taip ir tokia tvarka, kokia yra numatyta taikos sutartyje. Teismo nutartis turi res judicata galią, todėl turi būti vykdoma ir neturi būti sudaromos prielaidos jos nevykdyti, ignoruoti taikaus susitarimo sąlygas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. M. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Atskiruoju skundu R. K. nurodo, kad jai nebuvo suteikta teisė papildyti bylos medžiagą bei atsikirsti į R. M. atsiliepimo argumentus. Tačiau kartu su atskiruoju skundu ji nepridėjo jokių naujų įrodymų (CPK 314 straipsnis), kuriais ji esą norėjusi papildyti bylos medžiagą ir negalėjusi to padaryti. Todėl šie jos teiginiai deklaratyvūs, nesudarantys pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą teismo nutartį.
7.2. Sudaryta taikos sutartis sausio, vasario antrą savaitgalį nebuvo vykdoma dėl objektyvių aplinkybių – dėl vaiko ligos. Apie tai buvo informuota R. K.. Sausio mėnesį vaikas pristatytas močiutei bendrauti 11 dieną, iš karto po apsilankymo pas gydytoją. Vasario mėnesį, vaikui pasveikus, bendravimas buvo kompensuotas suteikiant iš eilės einančias 4 dienas, t. y. ilgiau, nei priklauso, per moksleivių žiemos atostogas. R. K. visada sudaromos sąlygos bendrauti, jeigu tik vaikas neserga, o po ligos prarastas bendravimas visada kompensuojamas. Prioritetas rūpintis, auklėti ir prižiūrėti nepilnametį vaiką, slaugyti ligos atveju – visada teikiamas tėvams, o ne močiutei ar kitiems artimiems giminaičiams. Todėl apeliantės teiginys, kad ji galėjo prižiūrėti sergantį vaiką, nepagrįstas. Vaikui dar tik (duomenys neskelbtini) metai, mergaitei labiausiai reikia tėvų priežiūros ir meilės, ypač ligos atveju. Todėl vaiko perdavimas bendrauti su artimaisiais giminaičiais ligos atveju, kai vaikas blogai jaučiais, jam taikytinas tausojantis režimas, prieštarautų vaiko interesams. Pareiškėja pati pripažįsta, kad kovo 10-12 d. su vaikaite bendravo nustatyta tvarka. Taigi, jų ryšiai nėra nutrūkę, bendravimas vyksta, teismo patvirtinta taikos sutartis vykdoma. Vykdomojo rašto išdavimui nėra jokio pagrindo. Vykdomojo rašto išdavimas ir jo prievartinis vykdymas ne tik neatitiktų geriausių vaiko interesų, tačiau būtų jiems priešiškas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
9. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė į bylą pateikė naujus rašytinius įrodymus – šalių susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis.
10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl bendravimo tvarkos, apeliantės naujai teikiamus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
12. CPK numatyta, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.
13. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka; teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
14. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo rašytinio proceso tvarka, procesinės teisės normų nepažeidė, juolab, kad 2023 m. vasario 22 d. teismo pranešimu tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo R. M. buvo informuoti, jog prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo bus nagrinėjamas 2023 m. kovo 8 d., 10 val., rašytinio proceso tvarka. Be kita ko, minėtu tesimo pranešimu suinteresuotam asmeniui pasiūlyta pateikti atsiliepimą į prašymą. Bylos duomenys patvirtina, kad minėtas pareiškimas buvo siųstas registruota pašto siunta ir įteiktas minėtiems asmenims pasirašytinai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iki prašymo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, pareiškėjai nebuvo ribojama teisė papildyti bylos medžiagą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė atskirajame skunde nenurodė svarbių priežasčių, iš kurių būtų galima preliminariai spręsti, jog žodinis klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimas buvo būtinas ir tai galėjo lemti kitokio teismo procesinio sprendimo dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmimą.
15. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas, vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktą). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).
16. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-6003-632/2022, patvirtinta R. K. ir R. M. sudaryta taikos sutartis, pagal kurios 1.1 punktą šalys sutarė, kad R. K. bendrauja su anūke A. M., gimusia (duomenys neskelbtini), kiekvieną antrąjį mėnesio savaitgalį, pasiimant anūkę A. M. penktadienį iš jos gyvenamosios vietos 15 val., ir grąžina A. M. į jos gyvenamąją vietą sekmadienį, 17 val.
17. Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys apie 2023 metų sausio – vasario mėnesiais vykusį šalių susirašinėjimą žinutėmis dėl bendravimo su vaiku jo ligos laikotarpiu, patvirtina, kad suinteresuotas asmuo R. M. informavo pareiškėją apie vaiko ligą. Minėta aplinkybė suponuoja išvadą, kad suinteresuotas asmuo netrukdė sąmoningai be pateisinamos priežasties pareiškėjos bendravimui su vaikaite. Juolab, kad pati pareiškėja atskirajame skunde nurodė, jog R. M. 2023 m. sausio 6, 7, 8 dienomis ir vasario 10, 11, 12 dienomis neleido bendrauti su vaikaite, tačiau pareiškėja bendravo su anūke kovo 10, 11, 12 dienomis. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliantei yra apribotos galimybės bendrauti su anūke. Pažymėtina, kad priverstinis vykdymo procesas pradedamas tik tuomet, kai teismui pateikti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog suinteresuotas asmuo be svarbių priežasčių geranoriškai nevykdo taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju taikos sutarties nevykdymas yra pateisinamas objektyviomis priežastimis (vaiko liga), dėl ko nebuvo pakankamo pagrindo išduoti vykdomąjį dokumentą.
18. Kaip pagrįstai nurodo suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepime į atskirąjį skundą, prioritetas rūpintis, auklėti ir prižiūrėti nepilnametį vaiką, slaugyti ligos atveju, visada teikiamas tėvams, o ne artimiems giminaičiams, todėl apeliantės teiginys, kad ji galėjo prižiūrėti sergančią anūkę, yra nepagrįstas. Be to, apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad byloje nenustatyta, jog šiuo atveju buvo pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek apeliantė, tiek suinteresuotas asmuo R. M. nurodo skirtingas aplinkybes dėl praleistų bendravimo savaitgaliais dienų kompensavimo lygiaverčiu laiku. Apeliantė nurodo, kad praleistų bendravimo su anūke savaitgaliais dienų R. M. nekompensavo lygiaverčiu laiku, tuo tarpu R. M. teigia, jog prarastas bendravimas visada kompensuojamas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikos sutartimi nustatytoje bendravimo tvarkoje šalys nenumatė praleistų bendravimo dienų dėl anūkės ligos ar kitų priežasčių kompensavimo tvarkos lygiaverčiu laiku, todėl apeliantės argumentai šioje dalyje atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Apeliantei išaiškinama, kad ji turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir prašyti nustatyti praleistų bendravimo dienų dėl anūkės ligos ar kitų priežasčių kompensavimo tvarką.
20. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Todėl pareiškėja, pateikdama teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, turėjo pareigą įrodyti, kad suinteresuotas asmuo R. M. nevykdo taikos sutarties. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė, kad suinteresuotas asmuo R. M. šiuo metu nevykdo teismo patvirtinta taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos.
21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą dėl teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą padaryta nepažeidžiant proceso teisės normų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
23. Suinteresuotas asmuo R. M. 2023 m. balandžio 17 d. pateikė teismui prašymą priteisti iš pareiškėjos 120 Eur išlaidų už suteiktą advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą. Netenkinus atskirojo skundo, iš apeliantės suinteresuotam asmeniui R. M. priteisiamos 120 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.