Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas teisėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-135/2015

Teisėja Astra Karpytė Proceso Nr. 1-41-1-00861-2013-8

2015 m. vasario 26 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir E. A. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2012 m. birželio 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, tai yra, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis – 3 mėnesiai neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2012 m. birželio 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė bausmė A. B. skirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra, nuo 2014 m. spalio 10 d.;

E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo suėmimo vykdant nuosprendį dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. ir A. B. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, sukčiavo, tai yra, E. A., kalėdamas Alytaus pataisos namuose, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013-03-30, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambinęs R. Č. ir paprašęs jos surasti telefonų numerių asmenų, kurie ieškotų pirkti žemės ūkio techniką, po to R. Č. paprašius kaimyno S. Ž., kad šis surastų tokių asmenų telefonų numerių, S. Ž. suradus šių asmenų telefonų numerių ir juos trumpąja SMS žinute nusiuntus R. Č., o jai šiuos telefonų numerius padiktavus telefonu E. A., po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką E. A., tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu paskambinęs ir paprašęs R. Č., kad S. Ž. atsidarytų AB SEB banke sąskaitą pinigams pervesti, o S. Ž. atsidarius AB SEB banke sąskaitą ir jos numerį padiktavus R. Č., o jai S. Ž. banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) telefonu padiktavus E. A., po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką E. A. 2013-04-27 paskambinęs nukentėjusiajam A. R., prisistatęs Arūnu ir melagingai pasiūlęs pirkti autokrautuvą „Avant 75“, iš anksto žinodamas, kad autokrautuvo neparduos, nes jo neturi, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. A. 2013-05-02 dar kartą paskambinęs nukentėjusiajam A. R. ir pasitikslinęs dėl autokrautuvo pirkimo, po to nukentėjusiajam paprašius atsiųsti autokrautuvo komercinį pasiūlymą, E. A., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013-05-04 paskambinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininkui R. S. ir apsimetęs nukentėjusiuoju A. R., ketinančiu pirkti autokrautuvą „Avant 75“, nurodęs pastarojo elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo R. S. nusiuntus autokrautuvo „Avant 75“ aprašymą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką E. A. 2013-05-04 paskambinęs nukentėjusiajam A. R. ir susitaręs dėl autokrautuvo pardavimo-pirkimo sąlygų, o nukentėjusiajam A. R. 2013-05-06 apie 10.00 val. į S. Ž. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus 9800 litų kaip avansą už perkamą autokrautuvą „Avant 75“, po to E. A., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu paskambinęs R. Č. ir pranešęs, kad S. Ž. banko sąskaitoje yra pervesti pinigai ir juos reikia išgryninti, o S. Ž. 2013-05-06 10.23 val. Šiauliuose, AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), išgryninus 9722 litus ir juos perdavus R. Č., jai 2013-05-06 8000 litų Šiauliuose, aikštelėje prie AB SEB banko perdavus E. B., o E. B., sūnaus A. B. prašymu, laikotarpiu nuo 2013-05-06 iki 2013-06-17 dalį pinigų pervedus E. A. ir A. B. į Alytaus pataisos namų banko sąskaitą, tokiu būdu apgaule savo – E. A. ir A. B. naudai įgijo svetimą turtą - A. R. priklausančius 9800 litų.

Teismo posėdyje nuteistasis A. B. ir jo gynėja prašė A. B. skundą tenkinti, nuteistojo E. A. gynėjas advokatas taip pat prašė nuteistojo E. A. skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. B. ir E. A. apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės, nuteistųjų A. B. ir E. A. padarytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Sukčiavimo (Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.

Iš bylos medžiagos, skundžiamo nuosprendžio bei apeliacinių skundų matyti, kad abu nuteistieji bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę neigė tvirtindami, kad jie nesukčiavo, nukentėjusiajam A. R. neskambino ir jo turto neužvaldė. Pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nuteistasis E. A. tvirtino, jog R. Č. surasti sąskaitą, į kurią būtų galima pravesti pinigus, prašė tik todėl, kad A. B. buvo prašęs, nes jam turėjo grąžinti skolą draugas, o rasti įkalinimo įstaigoje telefonai niekada jam nepriklausė (2 t., 125-126 b. l.). Nuteistasis A. B. teismui ir apeliaciniame skunde nurodė, jog jam buvo skolingas įkalinimo įstaigoje kalintis asmuo, pavarde V., todėl jam (A. B.) buvo reikalinga sąskaitą, į kurią V. turėjo grąžinti skolą, o kadangi jis jos neturėjo, tai kreipėsi į E. A., kad jis surastų sąskaitą, į kurią būtų galima pravesti pinigus. A. B. teigimu, nusikaltimą darė V., o ne jis.

Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pažymėtina, kad įrodymais pripažįstami tik tokie duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, vadovaujantis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį E. A. ir A. B. atžvilgiu pagrįstai grindė nukentėjusiojo A. R., liudytojų R. S., R. Č., S. Ž., E. B. parodymais, byloje esančiais rašytiniais dokumentais bei atmetė nuteistųjų pateiktą įvykių versiją.

Teismas pagrįstai vadovavosi nuosekliais liudytojos R. Č. parodymais, kuriuose ji nurodė, jog jai skambino kaltinamasis E. A., jo prašymu jam ji nusiuntė asmenų, norinčių pirkti žemės ūkio techniką telefonų numerius, po to E. A. prašymu S. Ž. paprašė atsidaryti SEB banke sąskaitą, iš kurios E. A. nurodymu S. Ž. nuėmė pinigus, iš šių pinigų E. A. nurodytą sumą - 8000 litų ji perdavė E. B. (1 t., 18-20 b.l., 2 t. 128-129 b. l.).

2013-11-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog liudytoja R. Č. atpažino E. A. kaip asmenį, kuris jai skambinėdavo iš Alytaus pataisos namų ir prašydavo, kad ji surastų asmenų, kurie norėtų pirkti žemės ūkio techniką, telefonų numerius, bei pas kurį vyko į pasimatymą Alytaus pataisos namuose kartu su moterimi vardu E., kuriai padavė 8000 Lt, išgrynintus S. Ž. iš savo sąskaitos (1 t., 21-23 b. l.). Taip pat 2013-11-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog liudytoja R. Č. atpažino E. B., kaip moterį vardu E., kuriai 2013-05-06 perdavė 8000 Lt (duomenys neskelbtini) prie SEB banko, tai yra tuos pinigus, kuriuos S. Ž. išgrynino banke iš savo sąskaitos bei kaip moterį, su kuria ji važiavo į Alytaus pataisos namus į pasimatymą su E. A., o moteris važiavo pas sūnų Andrių į pasimatymą (1 t., 24-26 b. l.).

Liudytojos R. Č. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino liudytojas S. Ž., kuris nurodė, jog sąskaitą SEB banke atsidarė R. Č. prašymu, po kurio laiko iš R. Č. sužinojo, kad į sąskaitą yra pravesti pinigai, buvo pravesta 9800 Lt, jis juos nuėmė iš sąskaitos ir atidavė R. Č., kuri juos atidavė moteriškei, kuri jų laukė lauke prie banko, R. Č. buvo sakiusi, jog sąskaitą prašė atsidaryti asmuo, vardu E., už paslaugą R. Č. jam sumokėjo (1 t. 27-28 b. l., 2 t. 129-130 b. l.).

Nukentėjusysis A. R. nurodė, jog dėl autokrautuvo pirkimo jis telefonu bendravo tik su vienu asmeniu, kurio balso tembras yra toks pat kaip kaltinamojo E. A. ir į šio asmens nurodytą į S. Ž. sąskaitą jis pervedė 9800 Lt (1 t., 14 b. l., 2 t. 127 b. l.).

Tai, jog 2013-05-06 į S. Ž. sąskaitą A. R. pervedė 9800 Lt, kurie, atskaičius banko komisinį mokestį, tą pačią dieną buvo išmokėti S. Ž., patvirtinama AB SEB bankas pateikta rašytine informacija bei vaizdo įrašu (1 t., 67-68, 69-73 b. l.).

Nukentėjusiojo A. R. parodymai, kad jis telefonu bendravo su E. A., patvirtinami Alytaus pataisos namų pateikta informacija apie tai, kad pas E. A. 2013-07-23 buvo rastas mobilaus ryšio telefonas bei šio telefono IMEI ir IMSI kontrolės duomenimis, iš kurių matyti, jog šiuo telefonu 2013-04-27, 2013-05-02, 2014-05-04, 2013-05-06 buvo skambinta nukentėjusiajam A. R. (1 t., 45-57, 58-62 b. l.).

Iš liudytojos E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, pagarsintų teismo metu, matyti jog 2013-05-06 jai R. Č. perdavė 8000 litų, kuriuos ji dalimis sūnaus A. B. nurodymu per kelis kartus pervedė E. A., A. B. ir kitiems asmenims (1 t., 29-30 b. l.).

Tai, jog 2013-05-06 ir vėliau E. B. į sąskaitą nuteistiesiems E. A. ir A. B. pervedė pinigų patvirtinama Alytaus pataisos namų pateikta informacija (1 t., 118 b. l.).

Taip pat iš Alytaus pataisos namų pateikta informacija patvirtina, kad kaltinamieji E. A. ir A. B. 2013 m. balandžio-gegužės mėnesiais bausmę atliko tame pačiame būryje ir gyveno tame pačiame miegamajame (1 t., 108 b. l.).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad nuteistieji E. A. ir A. B. įkalinimo įstaigoje bendravo tarpusavyje, A. B. prašymu E. A. surado asmenį, į kurių sąskaitą būtų pervesti sukčiavimo būdu įgyti pinigai, E. A. dėl galimo krautuvo pardavimo bendravo su nukentėjusiuoju, nuteistasis A. B. žinojo, kada ir kokia pinigų suma yra pervesta į S. Ž. sąskaitą ir davė savo motinai E. B. nurodymus dėl pinigų paėmimo ir persiuntimo. Visa tai patvirtina, kad kaltinamieji E. A. ir A. B. veikė kartu, bendrai suderintais veiksmais, jog kaltinamieji E. A. ir A. B., veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, užvaldė svetimą turtą - nukentėjusiojo A. R. pinigus 9800 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą, kad apeliantas A. B. dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme, sustiprina ir ikiteisminio tyrimo metu A. B. duoti parodymai, kuriuose jis savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino, kad jis skambino nukentėjusiajam A. R. ir derino su juo autokrautuvo pardavimo reikalus, apsimesdamas A. R., skambino autokrautuvo pardavėjui, derino komercinio pasiūlymo pateikimo ir krautuvo apžiūrėjimo detales, A. R. paskambino ir padiktavo S. Ž. sąskaitos numerį ir susitarė su nukentėjusiuoju, kad į ją bus pervesta 9800 Lt, nurodė E. A., kad sąskaitoje jau yra pravesti pinigai ir reikia juos išgryninti, mamai E. B. nurodė, jog ji nueitų prie SEB banko ir paimtų pinigus. (1 t., 139-140 b. l.). Akivaizdu, kad šios ikiteisminio tyrimo metu nurodytos A. B. įvykio aplinkybės atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, kadangi jas patvirtino kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Apelianto A. B. argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė parodymus prieš save, taip siekdamas apsaugoti savo motiną, visiškai nepagrįsti ir vertinti kaip noru suklaidinti teismą ir išvengti atsakomybės. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. B. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, davė išsamius parodymus, nors turėjo teisę neprisipažinti ar iš viso atsisakyti duoti parodymus, tačiau tokia teise jis nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, netikėti A. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nėra pagrindo, be to, jie atitinka kitą byloje surinktą medžiagą. Teisme pakeisti parodymai, dar ir nurodant aplinkybes apie tai, kad asmuo, pavarde V., paprašė jo sąskaitos, į kurią turėjo sugrąžinti jam skolą, neįtikino ir apygardos teismo. Ikiteisminio tyrimo metu nei vienas iš įtariamųjų apie jokį A. B. draugą, pavarde V., neminėjo. V. pavardė pradėjo figūruoti tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuomet kaltinamieji galimai suderino savo parodymus. V. pavarde kaltinamieji pasinaudojo žinodami, jog jis miręs (2 t., 176, 177 b. l.) ir teisme jau paliudyti nieko nebegalės, tai parodo jų siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliantai, ginčydami savo kaltę, nurodo, jog byloje nebuvo atliktos jų balsų ekspertizės, todėl teismas negalėjo daryti išvados, jog jie padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Apygardos teismas pažymi, jog aplinkybę, kad nuteistieji, būdami įkalinimo įstaigoje, skambino nukentėjusiajam A. R., UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininkui, E. B. patvirtina ne tik nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, tačiau ir byloje esantys rašytiniai duomenys – telefono numerių (duomenys neskelbtini), iš kurių buvo skambinta nukentėjusiajam, IMSI/IMEI kontrolės analizė (1 t., 45-57, 87-91 b. l.), nustatyti telefonų numerių, tame tarpe ir numerio (duomenys neskelbtini), kontrolės metu jungimaisi prie tų pačių mobiliojo ryšio operatoriaus bokštelių, esančių (duomenys neskelbtini) (1 t., 58-62 b. l.).

Nors apeliantai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apygardos teisme prašė atlikti jų balsų ekspertizę, tačiau pažymėtina, kad įrodymų rinkimas baudžiamajame procese nėra begalinis, jis tikslingas tol, kol nustatomos visos reikšmingos bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad nauji įrodymai galėtų pakeisti išvadą dėl svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis.

Dėl visų išvardytų motyvų abejoti dėl to, kad E. A. ir A. B. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, nėra jokio pagrindo. Jų kaltė padarius kaltinime aprašytą nusikalstamą veiką yra įrodyta.

Tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nuosprendis yra pagrįstas bei teisėtas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų E. A. ir A. B. apeliacinius skundus atmesti.