Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo N. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, N. N. paskirta 30 parų arešto bausmė pakeista 30 dienų laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 30 dienų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta 2019 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 7 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė 8 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš N. N. priteisimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. N. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė savo dešinėje rankoje lankstinuką su nedideliu kiekiu, ne daugiau kaip 0,005 g, psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido - MDMB-4en-PINACA, iki kol 2020 m. birželio 25 d. apie 11.58 val. šią medžiagą rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma N. N. kaltė, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. N. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Šių duomenų kontekste akcentuotina, kad įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, ištyrė visas N. N. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai pripažino N. N. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Skundžiamame teismo nuosprendyje pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant N. N. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

10. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia N. N., abejoti liudytojais apklaustų pataisos įstaigos pareigūnų parodymų patikimumu, pagrindo nėra. Apklaustas apylinkės teisme L. N. parodė, kad 2020 m. birželio 25 d. nuo 8.00 val. dirbo 3 sektoriaus saugos valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigose. Apie 11.30 val. nuėjo į pirmą bendrabutį, kuriame gyveno ir N. N.. Į 4 būrio 7 gyvenamąją patalpą jis įėjo pirmas, nes turėjo vaizdo registratorių. Atidarius duris nieko nebuvo. Kilo įtarimas, kad kažkas yra tualeto patalpose. Atidarius tualeto patalpos duris pamatė N. N., kuris sėdėjo ant tualeto ir kažką laikė rankose. N. N. buvo duotas nurodymas išeiti, atsistoti. N. N. pasisukdamas išmetė kažkokį popierinį paketėlį į tualetą ir paspaudė vandens nuleidimo mygtuką. Įvertinus tokį N. N. elgesį, kaip galimą norą atsikratyti neleistinais turėti daiktais, liudytojas ištempė jį iš tualeto, pastatė prie sienos ir tuo metu, lygtais su žirklėmis, nes neturėjo pirštinių, suvokdamas, kad ten galimai gali būti narkotinės medžiagos, nes N. N. yra eilę kartų baustas už narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimą, ištraukė paketėlį. Ten buvo paketėlis ir tabakas. Viskas buvo šlapia. Paketėlio turinį padėjo ant klozeto krašto ir informavo budintį, paprašė, kad atneštų voką. Pas nuteistąjį buvo paklausta ką jis išmetė, N. N. atsakė, kad tai lankstinukas, šiukšlės. Ėmėsi įprastinių procedūrų kaip suforminti neleistinus turėti daiktus. Viskas buvo filmuojama (t. 1, b. l. 145). Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kai parodė, kad 2020 m. birželio 25 d. nuo 8.00 val., kartu su (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus specialistu A. B., prevenciniais tikslais vykdė (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) nuteistųjų gyvenamosios zonos apėjimą, kurio metu užėjus į nuteistųjų (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys nekselbtini) gyvenamąją patalpą, nieko nebuvo. Atidarius šios patalpos tualeto duris, rado sėdintį ant klozeto nuteistąjį N. N., kuris dešinėje rankoje laikė popierinį lankstinuką. Liudytojas nurodė nuteistajam atsistoti ir išeiti iš tualeto patalpos. N. N. nurodymui nepakluso ir staiga įmetė rankoje laikytą popierinį lankstinuką į klozetą ir paspaudė vandens nuleidimo mygtuką. Nuteistasis nedelsiant buvo išstumtas iš tualeto patalpos ir liudytojas spėjo ištraukti įmestą į klozetą popierinį paketėlį. Išvyniojus jo viduje buvo rasta smulkinta rudos spalvos medžiaga, panaši į tabaką. Kilus įtarimui, kad ši medžiaga gali būti narkotinė buvo informuotas vadovybės ir kriminalinės žvalgybos skyriai (t. 1, b. l. 39). Liudytoju apklaustas kitas pataisos įstaigos pareigūnas A. B. patvirtino aukščiau nurodytas L. N. aplinkybes, kad 2020 m. birželio 25 d., kartu su kolega patruliavo gyvenamojoje zonoje, apie pietus užėjo į 4 būrio 7 gyvenamąją patalpą, kurioje nieko nerado. Atidarius tualeto duris, pamatė nuteistąjį N. N., kuris rankoje laikė popierinį lankstinuką, paketėlį. Pamatęs pareigūnus, N. N. staigiai išmetė paketėlį į tualetą ir bandė vandenį nuleisti. N. N. buvo ištemptas iš tualeto, kolega išgriebė iš vandens lankstinuką, kuriame buvo rudos spalvos, galimai narkotinė medžiaga. N. N. liudytojui yra žinomas, dažnai turi problemų su narkotinių medžiagų vartojimu, jam atliekami testai ir paprastai būna teigiami (t.1, b. l. 146). Šie liudytojo A. B. parodymai apylinkės teisme sutampa ir su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad 2020 m. birželio 25 d. nuo 8.00 val. pradėjo vykdyti tarnybą (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriuje specialisto pareigose. Apie 11.58 val. kartu su kolega L. N. atliko apėjimą gyvenamojoje zonoje. Užėjus į (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamą patalpą ir atidarius tualeto duris, tualeto patalpoje pastebėjo nuteistąjį N. N., kuris sėdėjo ant klozeto ir dešinėje rankoje laikė popierinį lankstinuką. Pareigūnas L. N. nurodė nuteistajam N. N. atsistoti ir išeiti iš tualeto patalpos, tačiau nuteistasis nevykdė L. N. duotų nurodymų ir staigiu judesiu įmetė rankoje laikytą lankstinuką į klozeto angą ir paspaudė vandens nubėgimo mygtuką. Pareigūnas L. N. nedelsiant išstūmė N. N. iš tualeto patalpos ir ištraukė išmestą paketėlį iš klozeto. Paketėlis buvo sušlapęs, jį išvyniojus, viduje matėsi augalinės kilmės rusvos spalvos medžiaga. Įtarus, kad tai galimai narkotinė ar psichotropinė medžiaga, informavo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus (t. 1, b. l. 44-45). Įvertinus išdėstytus liudytojų parodymus, matyti, kad jie viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, sutapo esminėse detalėse ir tarpusavyje, atitiko nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines analizuojamo įvykio aplinkybes, todėl pagrindo jais abejoti nėra. Apklausiami pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu minėti liudytojai, priešingai nei nuteistasis, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (t. 1, b. l. 145-146), kas neabejotinai sustiprina jų duotų parodymų patikimumą ir objektyvumą. Aplinkybių, kurioms esant būtų galima suabejoti šių liudytojų objektyvumu, teisme nebuvo nustatyta, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar apkalbėtų N. N., o teismui nebūtų pagrindo jais tikėti, byloje taip pat nėra. Tokių aplinkybių nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas. Būtent šių liudytojų parodymus, o ne nuteistojo versiją, patvirtina ir byloje esantys objektyvūs duomenys, užfiksuoti vaizdo medžiagoje (t. 1, b. l. 31), vaizdo įrašo apžiūros protokole (t. 1, b. l. 34-36), įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 24-29), nuteistųjų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų apskaitos žurnale (t. 1, b. l. 141-142), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (t. 1, b. l. 21), kurių turinys aptartas skundžiamame nuosprendyje.

12. Aptarti duomenys paneigia N. N. skundo argumentus, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, o skundžiamas nuosprendis buvo grindžiamas išskirtinai tik pataisos įstaigos pareigūnų parodymais ir jų pateikta vaizdo medžiaga. Iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas itin išsamiai išanalizavo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, atskleidė jų turinį, nurodė, kokiais įrodymais vadovaujasi nustatydamas nusikalstamą veiką atskleidžiančias aplinkybes ir nuteistojo N. N. kaltumą bei paaiškino, kokie įrodymai ir kodėl yra atmetami, todėl nėra pagrindo išvadai dėl netinkamo nuteistojo parodymų ir juos patvirtinančių įrodymų vertinimo ar BPK 20 straipsnio pažeidimo.

13. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad kameroje jis bausmę atlieka ne vienas, o su kitu nuteistuoju, kameros laikomos atviros, todėl bet kas iš nuteistųjų galėjo ką nors įmesti į vidų. Vaizdo registratoriumi užfiksuotame vaizdo įraše aiškiai matyti, kad įvykio metu būtent N. N. yra randamas kameros tualeto patalpoje ir rankose laiko paketėlį, kurį įmeta į unitazą ir paspaudžia vandens nuleidimo mygtuką (t. 1, b. l. 31, 34-36). Tai, kad paketėlį su psichotropine medžiaga savo rankose laikė N. N. patvirtino ir liudytojais apklausiami pataisos įstaigos pareigūnai L. N. ir A. B., todėl vien tai, kad ant tyrimui pateikto lankstinuko išorėje ir viduje nebuvo rasta DNR profilio, tinkamo vertinimui, nesudaro pagrindo abejoti nuteistojo kalte. Apelianto teiginiai, kad kitas su juo kameroje bausmę atliekantis nuteistasis taip pat buvo apsvaigęs būtent nuo rastos medžiagos, įvertinus minėtų liudytojų parodymus bei vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, nepaneigia teismo išvados, kad būtent N. N. neteisėtai laikė psichotropines medžiagas neturint tikslo jų platinti.

14. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad pataisos įstaigos pareigūnų norą susidoroti su nuteistuoju, patvirtina ir tai, jog buvo pradėtas ne tik ikiteisminis tyrimas, tačiau skirta ir nuobauda už apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų įvykio metu, kas rodo Konstitucijoje įtvirtinto dvigubo nebaudžiamumo principo pažeidimą. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. liepos 23 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), N. N. buvo paskirta 150 eurų bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 71 straipsnio 2 dalyje padarymą, t. y. už tai, kad 2020 m. birželio 25 d. apie 12.10 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini) atlikus nuteistajam greitąjį tyrimo testą narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymui, buvo patvirtinta, jog N. N. vartojo sintetinį tetrahidrokanabinolį be gydytojo paskyrimo (t. 1, b. l. 73-75). Tuo tarpu kaip matyti iš šios nutarties 1 punkte išdėstyto N. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo, N. N. buvo pripažintas kaltu už tai, kad 2020 m. birželio 25 d. įgijo ir laikė, neturėdamas tikslo platinti, psichotropines medžiagas, t. y. ne už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Taigi, veiksmai, už kuriuos jis nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nubaustas pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį, nėra tapatūs, kad būtų pripažinti ta pačia veika, taip pat veikos yra netapačios pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas dvigubo nebaudžiamumo principas.

15. Nors nuteistasis pabrėžia, kad iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad jis nebuvo apsvaigęs, o atlikus apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų testą jis buvo teigiamas tik todėl, kad prieš 19 dienų jis buvo vartojęs narkotines/psichotropines medžiagas, testas buvo atliktas pažeidžiant nustatytą tvarką, nes pakartotinai turėjo būti atliekamas tik praėjus 30 dienų, tačiau šie teiginiai savaime nepaneigia N. N. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Juolab, kad byloje esančio Nuteistųjų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo žurnalo duomenys (t. 1, b. l. 141-142) ir Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas (t. 1, b. l. 75) patvirtina, kad 2020 m. birželio 25 d. 12.20 val. nuteistasis N. N. buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (t. 1, b. l. 75). Aplinkybės susiję su nuteistojo apsvaigimo nustatymu, administracinės nuobaudos paskyrimu, nėra nagrinėjamos apeliacijos dalyku, todėl dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo teismas nepasisako, juolab, kad kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (tame tarpe, kad veiką asmuo padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) nebuvo nustatyta.

16. Apeliaciniame skunde keliamas ir rastos psichotropinės medžiagos kiekio nustatymo klausimas, nurodant, kad specialistai savo išvadoje aiškiai nurodė, kad negali nustatyti pateiktos psichotropinės medžiagos kiekio, tuo tarpu teismas rėmėsi prokurorės neaiškiais kiekio paskaičiavimais. Su tokiais skundo teiginiais nėra pagrindo sutikti. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad N. N. išmestame lankstinuke, kurio masė 1,8181 g. yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – MDMB-4en-PINACA, tačiau kiekybinio tyrimo nėra galimybės atlikti, kadangi nėra pamatinės medžiagos tokio tyrimo atlikimui (t. 1, b. l. 58-59). Taigi, abejonių dėl medžiagų rūšies nėra (specialisto išvada nustatyta, kad tai sintetinis kanabinoidas – MDMB-4en-PINACA). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai kad tikslus įgytos ir laikytos psichotropinės medžiagos kiekis nenustatytas, neduoda pagrindo spręsti apie teisės taikymo klaidą, kvalifikuojant N. N. nusikalstamus veiksmus. Remiantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, ne daugiau kaip 0,005 g. sintetinių kanabinoidų darinių grupei priklausančios medžiagos atitinka nedidelį šios psichotropinės medžiagos kiekį, o daugiau kaip 0,5 g. atitinka didelį šios psichotropinės medžiagos kiekį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vertinant jas in dubio pro reo principo (visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti bylos nagrinėjimo metu, aiškinami kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-976/2018)) kontekste, specialisto išvada nesustačius koks tikslus kiekis psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – MDMB-4en-PINACA yra 1,8181 g lankstinuke, buvo pagrįstai sprendžiama, kad šis kiekis nėra didesnis nei 0,005 g. ir nuteistojo veiksmai kvalifikuoti palankiausiai jam - pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

17. Pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nesudaro ir apelianto teiginiai, kad nebuvo rasti jo DNR ar pirštų antspaudai, nors filmuotoje medžiagoje matyti, kad nuteistasis tuo metu buvo nuogomis rankomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo argumentai nepaneigia apelianto kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Nors ant popierinio lankstinuko išorėje ir viduje DNR profilio tinkamo vertinimui negauta (t. 1, b. l. 53), tačiau byloje, ir paties N. N. parodymais nustatyta, kad jis lietė lankstinuką (nurodė, kad laikė popieriaus skiautę rankoje ir skaitė raštelį). Paketėlis su nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos buvo rastas ir ištrauktas iš unitazo, esančio kameros tualeto patalpoje, kur jį įmetė N. N.. Jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme liudytojais apklaustų L. N. ir A. B. parodymai, kad atliekant kamerų apžiūrą N. N. buvo rastas sėdėtis ant unitazo ir laikantis rankoje paketėlį, kurį išmetė į unitazą vos tik liepus jam išeiti iš tualeto patalpos, byloje esantis vaizdo įrašas.

18. Apeliaciniame skunde nuteistasis nekėlė klausimo dėl jam skirtos bausmės pagrįstumo, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantas prašė jį išteisinti, vadovaudamasi jau minėtos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina ir tai, ar spręsdamas bausmės skyrimo klausimą pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių šio kodekso pažeidimų, turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam.

19. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam N. N. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

20. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę N. N., atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, į tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Įvertino N. N. asmenybę – praeityje ne kartą teistas, tame tarpe ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti, pataisos įstaigoje 50 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 69-71), pataisos įstaigos administracijos yra charakterizuojamas neigiamai, kaip asmuo piktybiškai ir sistemingai pažeidinėjantis vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus (t. 1, b. l. 68). Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skyrė N. N. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, kurios dydį nustatė didesnį nei arešto bausmės vidurkis už baudžiamąjį nusižengimą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, kadangi aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad N. N. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Akcentuotina ir tai, kad nusikalstamą veiką N. N. padarė atlikdamas ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, kad skiriamos griežtos bausmės neturi teigiamo poveikio nuteistojo elgesio korekcijai. Įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybės, turinčios reikšmės N. N. paskirtos bausmės individualizavimui, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, todėl nuteistajam, už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, paskirtą 30 parų arešto bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra jokio pagrindo. Apylinkės teismas tinkamai taikė ir bausmių keitimo bei bendrinimo taisykles. Paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).

21. 2021 m. vasario 24 d. nutartimi, nuteistajam N. N. buvo paskirtas gynėjas (t. 2, b. l. 2). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nuteistajam N. N. sudaro 113,94 eurus (t. 2, b. l. 5-6). Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. N. N. šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, todėl akivaizdu, jog jo turtinė padėtis nėra gera. Remiantis išdėstytu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo N. N. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš N. N. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.