Kauno apygardos teismo nutartis

2019-08-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-618-478/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-21
Bylos Nr.
1S-618-478/2019
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00468-2009-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
E. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-618-478/2019Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00468-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje 2019 m. gegužės 20 d. priimtą nutarimą Nr. 95-347 taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos ir paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, tačiau galutinė subendrinta nuteistajam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė palikta nepakeista.

2. Be to, jis nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2012 m. balandžio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, nuteistajam paskirta galutinė pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžius subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų.

4. Bausmės pradžia – 2010 m. rugsėjo 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 21 d.

Žemesnės instancijos teismas

5. 2019 m. gegužės 20 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-347 nutarta taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 4 mėnesių 5 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. gegužės 20 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 9 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, savanoriškai dengia turimus ieškinius, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, sugrįžta laiku, pažeidimų fiksuota nebuvo, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo mąstymas neabejotinai kinta tik teigiama linkme, ką patvirtina ir žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atitinkanti 9 balus pagal OASys metodiką. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio pakoregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistasis E. V. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo: bausmės atlikimo metu dešimt kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, už ką septynis kartus baustas drausmine tvarka, tris kartus apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai.

Šalies argumentai

7. Skunde nuteistasis E. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

7.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai, atsisakydami patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – ame sektoriuje 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, iš esmės nenurodė nė vieno svaraus motyvo, kodėl atsisako patvirtinti Komisijos nutarimą, o tik formaliai pasinaudojo teise dėl lygtinio paleidimo, nes Komisijos teigiama išvada nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Nesutikdamas su šiuo teismo motyvu, apeliantas pažymi, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi yra perkeltas į atvirąją koloniją ir nuo to laiko dirba, nuolatos važinėja į darbą mieste ir iš esmės jau nėra izoliuotas nuo visuomenės. Per tą laikotarpį jokių nuobaudų, jokių administracinių nusižengimų ar kitokių konfliktų būdamas civilizuotos visuomenės gretose nepadarė.

7.2. Taip pat nuteistasis teigia, kad atmestini yra ir teismo motyvai, kad bausmės atlikimo metu teigiamu elgesiu nepasižymėjo, kad turėjo nuobaudų, kaip ir neteisingas teismo motyvas, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (9 balai), statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 8 balai, todėl jis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Atkreipia dėmesį, kad Komisijos nutarimas, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti, teikiamas jau ketvirtą kartą, jokių galiojančių nuobaudų jis neturi seniai, visas išvadas dėl netinkamo elgesio yra padaręs, ką pažymi ir nusikalstamos elgesio rizikos žemas balas (9 balai). Aplinkybės, kad jis praeityje yra turėjęs drausminių nuobaudų, o šiuo metu elgiasi tik teigiamai – laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, šešiolika kartų skatintas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo suvirintojo specialybę, dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia vykdomuosius dokumentus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir per nustatytą laikotarpį įvykdė paskirtas rekomendacijas, įrodo, jog yra padaręs esminę pažangą. Dėl to komisija konstatavo, kad esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą, todėl yra tikslinga švelninti jo teisinę padėtį ir paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas atliekant bausmę neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. Pabrėžia, kad paleidimas iš pataisos namų nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įsipareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti.

7.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nors skundžiamoje nutartyje yra teigiama, kad jis gali dar labiau mažinti nusikalstamo elgesio riziką, šiai dienai jo nusikalstamo elgesio rizika yra itin maža (9 balai), o, stebint teismų praktiką, lygtinis paleidimas taikomas asmenims su kur kas didesniu balų skaičiumi (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr.1S-252-238/2019; 1S-282-593/2019).

7.4. Apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, pataisos namuose jam skirtomis, tačiau šiuo metu nebegaliojančioms drausminėms nuobaudoms, pervertino aplinkybes, egzistavusias nuosprendžio, pagal kurį yra nubaustas ir atlieka bausmę, priėmimo metu, tačiau visiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol lieka pavojinga visuomenei, todėl lakoniškai konstatavo, kad jo pažanga vis dar yra nepakankama. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nusikaltimai, dėl kurių yra kaltinamas, yra padaryti pirmą kartą, ir kad anksčiau teistas nebuvo, jog visad turėjo pragyvenimo šaltinį, dirbo, mokėjo mokesčius ir išlaikė šeimą. Šios aplinkybės aiškiai byloja, kad nusikaltimai, dėl kurių yra nuteistas, nėra jam būdingo nusikalstamo elgesio dalis, jie buvo padaryti neapgalvojant savo veiksmų pasekmių ir padarinių. Kadangi savo elgesį jis koreguoja tinkamai, todėl nėra jokio pagrindo netaikyti jam lygtinio paleidimo.

7.5. Atsižvelgiant į tai, kad komisija jau ketvirtą kartą teikia nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo ir jau ketvirtą kartą nutarimas nėra patvirtintas, todėl pirmosios instancijos motyvai turėtų būti vertinti kaip formalūs ir negali paneigti jo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, kai jis įvykdė visus įstatymo keliamus reikalavimus, juo labiau įvertinus ir tai, kad remiantis naujuoju BVK 157 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo esmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

7.6. Akivaizdu, kad apylinkės teismas, formaliai ir deklaratyviai atsisakęs patvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo, rėmėsi tik Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Nomedos Urbonavičienės atsiliepimu, kuriuo teismo prašoma netvirtinti komisijos nutarimo, tačiau jo turinys ir priežastys jam nėra žinomos, o tai pažeidžia vieną pagrindinių teisės principų, kad asmuo turi teisę žinoti, kuo tiksliai yra kaltinamas, kad galėtų tinkamai pasiruošti gynybai ir gintis. Esant tokioms aplinkybėms, jis nesupranta, kodėl, prokurorės manymu, jis negali būti lygtinai paleistas ir negali tinkamai apsiginti. Skunde nuteistasis teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus teisingumą vykdo tik Lietuvos Respublikos teismai, todėl prokurorės nemotyvuotas jam nežinomas atsiliepimas neturi turėti jokios įtakos nagrinėjamu atveju.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė prašo nuteistojo E. V. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

9. Nuteistojo E. V. skundas atmestinas.

10. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė.

13. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija įvertina nuteistojo skundo teiginius, Socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

14. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo išvadą, jog egzistuoja tik formalus pagrindas taikyti E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: nuteistasis dirba, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo bei socialinės reabilitacijos priemonėse. Jis taip pat įgyvendino Komisijos anksčiau skirtas rekomendacijas – laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tęsė darbinę veiklą pataisos namuose, dengė priteistą civilinį ieškinį, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimas yra esminis motyvas atsisakyti taikyti E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

15. E. V. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 9 balai, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Iš 9 nusikalstamo elgesio rizikos balų 8 balai sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumą ir 1 balą sudaro kintantis svertinis taškas, kurį apeliantas savo teigiamu elgesiu dar gali pakoreguoti. Pažymima ir tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo anksčiau nustatytų 10 balų yra sumažėjusi iki 9 balų, kur 1 balas sudaro kintantį tašką, kurį nuteistasis privalo mažinti, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

16. Iš tiesų E. V. pataisos įstaigoje pastaruoju metu yra charakterizuojamas teigiamai. Šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį yra skatintas net 16 kartų, tačiau bausmės atlikimo laikotarpiu 7 kartus baustas drausmine tvarka, dėl trijų drausmės pažeidimų buvo svarstytas drausminėje komisijoje, nors nuobaudos ir nebuvo skirtos. Nors šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau kiekvienas bausmės atlikimo vietos režimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, ar už jo padarymą buvo paskirta drausminė nuobauda ar ne, rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Paskutinis nusižengimas padarytas 2016 m. rugsėjo 27 d. (dėl jo nuobauda neskirta), galiojančių nuobaudų E. V. nebeturi nuo 2016 m. spalio 25 d. Vadinasi, pozityvus nuteistojo elgesys trunka nepilnus trejus metus, tuo tarpu bausmę jis atlieka nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. Kadangi teisėjų kolegija vertina nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, todėl darytina išvada, kad lygtiniam paleidimui netinkamas elgesys buvo rodomas daugiau nei du kartus ilgiau nei pavyzdingas elgesys. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti ir dėl nuteistojo galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

17. E. V. bausmę atlieka už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ir vieno neatsargaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju apelianto padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas bei likusi bausmės dalis sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistieji dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, į šias aplinkybes pagrįstai atsižvelgė ir apylinkės teismas.

18. E. V. nusikaltimai susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, siekiant pasipelnyti, bei Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Todėl labai svarbus jo požiūris į narkotines bei psichotropines medžiagas bei alkoholį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra bandęs narkotinių medžiagų, teigia, jog problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, tačiau viena iš nuteistojo nusikalstamų veikų padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio, taip pat už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą E. V. buvo baustas drausmine tvarka. Nors socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad E. V. priklausomybę nuo narkotinių medžiagų neigia, o dėl alkoholio vartojimo gailisi, tačiau šie socialinio tyrimo išvados teiginiai niekuo nepagrįsti: medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad bausmės atlikimo metu E. V. būtų lankęs kokias nors socialinės reabilitacijos priemones, susijusias su psichotropinių bei narkotinių medžiagas ir alkoholio prevencija.

19. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad elgiasi pavyzdingai, dirba ir dengia vykdomuosius raštus, tačiau teismo nutartyje pažymėta, jog nuteistojo vardu vykdomi vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos nuteistasis privalo išmokėti 53 355,39 Eur, neišieškota suma – 52 498,19 Eur. Įvertinus bausmės atlikimo laikotarpį bei tai, kad nuteistasis dirba, tai laikytina itin menka suma, toks įsiskolinimų dengimas yra daugiau formalus bei simbolinis, nei realus, suteikiantis pagrindą manyti, jog ateityje ši skola bus pilnai padengta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta nustatyta, kad nuteistasis iki suėmimo dirbo, tačiau aplinkybės, jog nuteistasis labai sunkų nusikaltimą padarė dėl finansinės naudos bei gaunamų legalių pajamų jam būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

20. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į E. V. mąstymo problemas. Jis stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau ne visas, be to, anksčiau pernelyg pasitikėjo sėkmės tikimybe. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai taip pat kelia abejones sėkminga probacija.

21. Vertindama visumą aptartų E. V. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.

22. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 11 metų laisvės atėmimą), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis šiuo metu ir charakterizuojamas iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, pakartotinio nusikaltimo rizika yra žema, tačiau, kolegijos vertinimu, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.

23. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnyje numatyta pareiga apie nagrinėjamą klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, pranešti prokurorui, kuris turi teisę susipažinti su minėtu nutarimu ir pateikti teismui atliepimą. Susipažinus su Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Nomedos Urbonavičienės atsiliepimu bei išanalizavus skundžiamą teismo nutartį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog visiškai nepagrįstas yra nuteistojo teiginys, jog teismas rėmėsi tik prokurorės atsiliepimu, kuriuo teismo prašoma netvirtinti komisijos nutarimo, nes iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas analizavo visą nuteistojo E. V. asmens bylą, o atsižvelgti į prokuroro atsiliepimą ar ne, išimtinai yra teismo teisė. Nepagrįstas ir skundo teiginys, jog nepranešus nuteistajam apie prokurorės atsiliepimo turinį, yra pažeidžiamas vienas pagrindinių teisės principų, kad asmuo turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Šiuo atveju pabrėžtina, kad teisme nagrinėjamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nėra nuteistojo kaltinimas. Priešingai, lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo.

24. Skunde nuteistasis cituoja jam palankias teismų nutartis ir teigia, kad nebuvo įvertintos teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės. Tačiau kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja apeliantas. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad visos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertintos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę.

25. Darytina išvada, kad nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus E. V., jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nes nuteistasis E. V. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo E. V. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėDarius KantaravičiusValdas Vitunskas