Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Dariaus Kantaravičiaus ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 95-82 taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. N. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 10 punktus, BK 294 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2009 m. kovo 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 22 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 1 mėnuo 28 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. sausio 24 d.).

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo E. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas nurodė, kad E. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkio ir labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimų padarymą (savavaldžiavimas ir itin žiaurus žmogaus nužudymas dėl šio žmogaus piliečio pareigų vykdymo (bendrininkų grupėje). Nuteistasis kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta tik iš dalies, teigia, jog nusikalto, nes buvo įtakotas draugų, teigia pats nežudęs. Tai, teismo vertinimu, rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, kritiškai nevertina savo elgesio, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti, ir kas pagrindžia teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Vertinta ir tai, jog nuteistajam, nuteistam už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, likusi neatlikta bausmės dalis dar gana didelė.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. N. skundas tenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija išnagrinėjo visus duomenis ir tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl E. N. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatas yra 21 balas, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dvidešimt kartų skatintas, buvo perkeltas bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo siuvėjo, baldų apmušėjo, odinių gaminių taisytojo specialybes, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl teismui siūlė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Iš pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad nuteistasis buvo net dvidešimt kartų skatintas, ir nors jis tris kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, tačiau baustas tik vieną kartą, nuobauda šiuo metu nebegalioja, be to, paskutinis pažeidimas, už kurį jis buvo nubaustas, padarytas prieš beveik aštuonerius metus, nėra šiurkštus. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis visus paskatinimus gavo po paskutinės nuobaudos, kas rodo jo norą taisytis, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir elgtis pavyzdingai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia teismui pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 21 balu iš 168 galimų – tai rodo itin žemą nusikalstamo elgesio riziką, be to, šis balas viso bausmės atlikimo metu nuosekliai mažėjo, kas leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis E. N. nuo 2015 m. spalio 28 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo perkeltas bausmę atlikti į atvirąją koloniją, tęsia darbinę veiklą, dengia priteistą civilinį ieškinį. Nuo 2017 m. vasario 2 d. nuteistajam suteikta teisė laisvu nuo darbo metu trumpalaikių išvykų metu iki 2 parų grįžti į namus, taip pat jam 2 kartus buvo suteikta teisė atostogų metu 10 parų grįžti į namus, išvykų metu pažeidimų nepadarė, grįžo laiku. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis mėgsta švarą ir tvarką, laikosi asmens higienos normų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomas kriminogeninis veiksnys – emocinė gerovė, tačiau nustatyta daug pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančių veiksnių – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, ryšių palaikymas su artimaisiais, teigiama darbinė motyvacija, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis E. N. nėra pavojingas visuomenei, o būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti E. N. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, didelę reikšmę suteikė nusikalstamos veikos pobūdžiui ir sunkumui, kas jau buvo įvertinta teismo skiriant bausmę, taip pat ir neatliktai bausmės daliai, kuri, aukštesniojo teismo nuomone, palyginus su paskirtąja bausme, nėra itin didelė (nuteistasis atliko 5/6 laisvės atėmimo bausmės). Įvertinama ta aplinkybė, kad E. N. atžvilgiu tai buvo pirmasis apkaltinamasis nuosprendis, jis anksčiau nebuvo teistas, nusikalto jauno amžiaus. Be to, iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad jo veiksmai nusikalstamos veikos metu buvo pasyviausi. Dar daugiau, E. N. nusikaltimo bendrininkas - brolis R. N. šiuo metu jau yra paleistas lygtinai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi, nors jo indėlis nusikaltimo padaryme bei nuosprendžiu paskirta bausmė buvo didesnė. Taigi, netaikius lygtinio paleidimo E. N. būtų pažeistas teisingumo principas ir išbalansuota pusiausvyra tarp teisingo nubaudimo ir asmens pasitaisymo. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių E. N. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatymo keliamus reikalavimus, juo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis naujuoju BVK 157 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

10. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir ste­bi­mas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulem­ti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą neatliktai laisvės atėmimo baus­mei atlikti.

11. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – nuteistojo pataisos plane numatytų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymą, galiojančių nuobaudų nebuvimą, suteiktus paskatinimus ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo E. N. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

12. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis naikintina, o dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 95-82 taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. N. skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 95-82 taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

E. N. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos jam neatlikus 1 (vienų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 14 (keturiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 9 10 punktu, visam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikui nustatyti šias pareigas:

– pradėti dirbti arba mokytis;

– neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

– nesilankyti vietose, kur vartojamas alkoholis;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.